2021-02-17 Nr. AB-3466-3-61-3-02538-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2400-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02538-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Y. (S. Y.) skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo (jo dalių) panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. (15-01) 31- 158/44U-4005/4U-396 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos; 2) panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, kartu įvedant į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie galiojantį draudimą, buvo priimtas remiantis išimtinai Migracijos departamento Sprendimu, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Šį sprendimą Migracijos departamentas priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją, taip siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Anot pareiškėjo, to paties tikslo buvo siekiama ir priimant ginčijamą sprendimą uždrausti pareiškėjui 3 (trejus) metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti faktiniu ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindu, nenurodė. Migracijos departamentas nenagrinėjo Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Vertinimo tvarka) 11 punkte nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, taip pat, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, ar iš viso nenustatyti. Be kita ko, atsakovas neįvertino, ar priimtas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes.

Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Dar daugiau, pats atsakovas pripažino, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendime nėra pateikta argumentų, jog siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

Pareiškėjas nurodė, jog skundo pateikimo dieną jis gyveno Lietuvos Respublikoje ir dirbo plytų mūrininku, t. y. realiai vykdė jam išduotos darbinės vizos sąlygas. Todėl tai, kad tikrieji pareiškėjo buvimo tikslai Lietuvos Respublikoje yra kitokie, buvo nepagrįsti bei prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Be to, pareiškėjo nuomone, jis neatitiko nei vieno iš Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 4-460, (toliau – ir Aprašas) nurodyto kriterijaus, todėl nebuvo realios nelegalios migracijos grėsmės, o nustatytas atvykti į Lietuvos Respubliką terminas buvo neproporcingas.

3. Remdamasis analogiško pobūdžio kitomis administracinėmis bylomis, pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria pareiškėjui uždrausta 3 (trejus) metus atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, kartu įtraukiant perspėjimą apie tokio draudimo galiojimą į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl turėtų būti naikintinas. Cituodamas Vertinimo tvarkos 5 punktą, pareiškėjas teigė, jog nagrinėjamu atveju egzistavo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas Vertinimo tvarkos 5 punkto taikymui, t. y. netaikyti pareiškėjui judėjimo laisvę ribojančios priemonės – draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis nekėlė realios nelegalios migracijos grėsmės.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo statybininku, atliko įvairius statybos rangos darbus. Darbdavys 2016 m. jam pasiūlė įgyti plytų mūrininko profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjas sutikęs su darbdavio pasiūlymu, mokėsi darbdavio jam pasiūlytoje mokykloje – (duomenys neskelbtini) aukštosios profesinės mokyklos Nr. 20 filiale, kuriame, kaip buvo nurodyta pareiškėjui, yra ruošiami plytų mūrininkai. Pabaigus mokslus, pareiškėjui buvo išduotas liudijimas, pagrindžiantis, kad pareiškėjas įgijo plytų mūrininko profesinę kvalifikaciją. Faktinė aplinkybė, jog minėtas liudijimas yra suklastotas pareiškėjui tapo žinomas tik gavus Migracijos departamento Sprendimą. Pareiškėjui ši faktinė aplinkybė buvo visiškai netikėta ir nebuvo žinoma, t. y. pareiškėjas realiai baigęs plytų mūrininko mokslus bei gavęs tai liudijantį dokumentą, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jo baigti mokslai buvo netikri, o išduotas baigtų mokslų liudijimas – suklastotas. Taigi, teikdamas Migracijos departamentui dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją, pareiškėjas neturėjo tyčios apgauti atsakovą, pateikti žinomai suklastotus dokumentus. Dar daugiau, pareiškėjas nurodė atvykęs į Lietuvos Respubliką realiai dirbti plytų mūrininko darbą, kas objektyviai pagrindė, kad pareiškėjas neturėjo tyčios ir tikslo piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Todėl pareiškėjo manymu, išdėstyti argumentai pagrindė, kad pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui dokumentus, pagrindžiančius jo profesinę kvalifikaciją, sąžiningai klydo dėl teikiamų dokumentų tikrumo, kas objektyviai pagrindė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios apgauti atsakovą bei piktnaudžiauti migracijos procedūromis.

5. Apibendrindamas skundo argumentus, pareiškėjas manė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas Vertinimo tvarkos 5 punkto taikymui, nes pareiškėjui judėjimo laisvę ribojanti priemonė – draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra visiškai neproporcinga, nes jokios realios nelegalios migracijos grėsmės pareiškėjas nekėlė. Pareiškėjo teigimu, byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Todėl, aukščiau išdėstyti argumentai pagrindė, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu pritaikė draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus, ir ši sprendimo dalis turėtų būti naikintina, kaip nepagrįsta.

6. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundo argumentais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, ginčijamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė tik formaliai atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gauti, kadangi pateikė suklastotą užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Todėl atsakovo nuomone, pareiškėjui pateikus duomenis, kurie neatitiko tikrovės, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje. Nustačius, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, buvo rimtas pagrindas manyti, jog galėjo kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

8. Cituodamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį ir Vertinimo tvarkos 11, 12 punktą ir įvertinęs pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas nurodė, jog nors šio sprendimo priėmimo metu ir nebuvo duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakako konstatuoti, kad užsienietis savo tyčiniais ir nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, įvertinus tai, kad užsieniečio su Lietuvos Respublika nesiejo šeimyniniai ryšiai, vadovaujantis Vertinimo tvarkos 12 punktu, pareiškėjui buvo nustatytinas 3 metų nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Atsakovo nuomone, šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitiko Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

9. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, ir remdamasis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitiko tikrovės, atsakovas nurodė, jog buvo galima pagrįstai manyti, kad pareiškėjas ir ateityje galėjo nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, todėl siekdamas to išvengti, atsakovas manė, kad pagrįstai sprendimu nusprendė įvesti įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi. Todėl Migracijos departamentas, veikdamas kaip viešojo administravimo institucija, turėjo ne tik teisę bet ir pareigą vadovautis imperatyviomis įstatymų normomis. Sprendimo priėmimo metu, Migracijos departamentas veikė savo įgaliojimų ribose, laikėsi Įstatymo, VAĮ ir kitų teisės aktų numatytų reikalavimų, bei atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes priėmė teisėtą ir pagrįstą ginčijamą sprendimą.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, atsakovas pažymėjo, jog nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei kartu pateiktus dokumentus ir siekdamas įvertinti šio užsieniečio turimą kvalifikaciją, paprašė pareiškėjo pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas, kaip savo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, pateikė (duomenys neskelbtini) aukštosios profesinės mokyklos išduotą liudijimą apie įgytą darbininkiškų profesijų kvalifikacijos lygį, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas baigė minėtą mokyklą bei įgijo 3-ios kategorijos plytų mūrininko kvalifikaciją. Atsakovui kilus įtarimų dėl pareiškėjo pateikto liudijimo autentiškumo, 2020 m. birželio 19 d. Migracijos departamentas oficialiu elektroninio pašto adresu (vpu20@ukr.net) išsiuntė paklausimą, kuriame prašė patvirtinti, ar buvo išduotas šios mokymosi įstaigos liudijimas. Kartu su paklausimu buvo išsiųsta liudijimo skaitmeninė kopija. 2020 m. birželio 19 d., mokykla elektroniniu paštu atsiuntė raštą, pasirašytą jos direktoriaus, kuriame teigiama, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė, liudijimas jam išduotas nebuvo, plytų mūrininko kvalifikacijos mokykla neteikia, o liudijime esantis mokyklos direktoriaus parašas nėra autentiškas. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, buvo rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. Taigi, pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją ir tai patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių Migracijos departamento išvadas paneigiančių įrodymų, o pareiškėjo argumentai, kad jis nežinojo, jog dokumentas yra suklastotas laikyti tik gynybine pareiškėjo pozicija.

11. Dėl pareiškėjo argumento dėl Vertinimo tvarkos 5 punkto taikymo nagrinėjamu atveju, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo atveju įvertinus Kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Migracijos departamento direktorius 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-45, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitiko tikrovės (6.2 papunktis); nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, – minėto užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai buvo kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kilo pagrįstos abejonės dėl šio užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje (7 punktas).

12. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, atsakovas nurodė, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Taigi, atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad buvo rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik gauti leidimą laikinai gyventi, taip įteisinant savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl buvo rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

13. Atsakovo įsitikinimu, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, taikomos priemonės yra motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos juridinių faktų visetas, jis susietas su taikomomis teisės normomis, atitinkamai atitinkantis tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikoje suformuotus reikalavimus.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo sprendimo priėmimo dienos ir įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 3 (trejus) metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

15. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento Sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nustačius, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kad jis neturi realių ketinimų gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje. Šiuo sprendimu, Migracijos departamentas taip pat nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento Nr.1987/2006 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 (trejus) metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Įvertinęs Sprendimą teismas nurodė, kad vienais iš teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, yra Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys. Kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, įtvirtinti Vertinimo tvarkos antrajame skirsnyje „Draudimas atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas“ (toliau – ir Tvarka). Sprendžiant klausimą dėl perspėjimo apie draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, bylai reikšmingas Reglamento Nr. 1987/2006/EB 24 straipsnis, kuriame įtvirtintos šio perspėjimo pateikimo sąlygos.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, nei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei Reglamento Nr. 1987/2006/EB 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, priimant tokio pobūdžio sprendimus, turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tokiu sprendimu siekiamus tikslus, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Teismas padarė išvadą, kad vien faktas, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, negalėjo būti absoliučiu pagrindu priimti Sprendimą ir taikyti jame nurodytas poveikio priemones. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas privalėjo pagrįsti taikomas poveikio priemones, susiedamas jas su sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

17. Teismas pažymėjo, kad VAĮ įpareigoja atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų. Taigi, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.

18. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ginčijamu Sprendimu nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Minėtame sprendime pateikti būtent šios poveikio priemonės taikymą lėmusios faktinės aplinkybės ir motyvai. Priimdamas Sprendimą, atsakovas nurodė faktines aplinkybes, susijusias su atsisakymu išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Šiuo sprendimu atsakovas nesusiejo Sprendime nustatytų aplinkybių su būtinumu taikyti skirtingas nurodytas poveikio priemones. Atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi negalėjo būti absoliučiu pagrindu taikyti Sprendime nurodytas poveikio priemones. Todėl teismas padarė išvadą, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, susijusių su individualaus administracinio akto pagrįstumu.

19. Teismas pažymėjo, jog nenustačius, kad pareiškėjas būtų siekęs užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, jam Sprendimu buvo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo pateiktą prašymą ir byloje surinktus įrodymus. Remiantis surinktais duomenimis atsakovo buvo padarytos išvados, jog pareiškėjas neturi planų realiai užsiimti darbine veikla Lietuvoje. Todėl atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo tikslas buvo ne užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, o patekti į Šengeno erdvę. Taigi, Sprendimu Migracijos departamentas siekė užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Migracijos departamento sprendime, kuriuo pareiškėjui uždrausta 3 (trejus) metus atvykti į Lietuvos Respubliką, nebuvo nurodyta kitokių Sprendimo priėmimo faktinių pagrindų.

20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Sprendime nebuvo pateikta faktinių aplinkybių bei motyvų, paaiškinančių, kad pasiekti siekiamo tikslo, t. y. užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakanka vien leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo ir kodėl yra būtinos papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Todėl padarė išvadą, kad poveikio priemonės buvo paskirtos nesilaikant proporcingumo reikalavimo.

21. Teismas įvertino, kad Migracijos departamentas nesilaikė VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, susijusių su tinkamu individualaus administracinio akto motyvavimu, paskirtų poveikio priemonių proporcingumo pagrindimu, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Sprendimo dalių panaikinimo tenkintas.

III. 22. Migracijos departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas nieko nepasisakė dėl konkrečių Sprendime nurodytų motyvų – kad Sprendimas priimtas dėl to, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus (siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, buvo pateikti suklastoti dokumentai). Pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi iš esmės dėl to, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją ir tai patvirtinantį dokumentą, t. y. pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi turimai kvalifikacijai įrodyti pateikė (duomenys neskelbtini) aukštosios profesinės mokyklos Nr. 20 2016 m. gegužės 23 d. išduotą liudijimą apie įgytą darbininkiškų profesijų kvalifikacijos lygį (registracijos Nr. 189), kuris kaip paaiškėjo pagal gautus duomenis, neatitinka tikrovės. Vadinasi, pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Būtent aplinkybės dėl pareiškėjo pateikto kvalifikaciją patvirtinančio dokumento yra esminės svarbos vertinant Sprendimo pagrįstumą, kadangi atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento Sprendimo turinys tiesiogiai patvirtina, kad pareiškėjo atvejis buvo įvertintas individualiai, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių šių aplinkybių nevertino ir nieko dėl to nepasisakė. Taigi, teismas sprendimą priėmė netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, o teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

22.2. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, jame yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis šio sprendimo priėmimo pagrindas, išsamiai ir argumentuotai nurodomos aplinkybės, kodėl pareiškėjo atveju yra pagrindas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis – pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi) ir įvesti perspėjimą į SIS II (SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis – pareiškėjo atžvilgiu priimtas kompetentingos institucijos sprendimas individualaus įvertinimo pagrindu, pareiškėjas nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateikto diplomo duomenų visumoje ir dėl to teismas atliko netinkamą įrodymų vertinimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas teisės aktuose ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotoje išsamioje praktikoje dėl įrodymų vertinimo tinkamumo ir pakankamumo.

22.3. Teismas savo sprendime remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, tačiau minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos aplinkybės ir šios bylos aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Teismo cituojamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriame buvo nurodyti minimalūs motyvai: užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą gyventi. Šioje byloje Migracijos departamentas Sprendimą priėmė atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus draudimų bylose. Sprendimas priimtas atsižvelgus ne tik į tą aplinkybę, kad atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, bet ir į kitas reikšmingas individualias aplinkybes, jas nurodė Sprendime (suklastotas dokumentas, piktnaudžiavimas migracijos procedūromis ir kt.).

22.4. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad Migracijos departamentas Sprendime nepateikė faktinių aplinkybių bei motyvų, paaiškinančių, kad pasiekti siekiamo tikslo, t. y. užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakanka vien leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo ir kodėl yra būtinos papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Todėl padarė išvadą, kad poveikio priemonės buvo paskirtos nesilaikant proporcingumo reikalavimo. Įvertinus pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti šiam užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi (užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pateikė suklastotą turimą profesinę kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, taigi apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi, kas leidžia pagrįstai manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė), nustatytų faktinių aplinkybių pakako konstatuoti, kad užsienietis savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Taigi, atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo tikslas – ne dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik gauti leidimą laikinai gyventi, taip įteisinant savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

22.5. Šiuo atveju Sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus (o ir Tvarkoje, įtvirtinant draudimo atvykti laikotarpį, atsižvelgta į proporcingumo principą). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015 pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimas, priimtas siekiant užkardyti galimai neteisėtą užsieniečio migraciją, nes jis nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą, nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė. Taigi, Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo naikinti jo dalies.

22.6. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių Migracijos departamento Sprendimas yra naikintinas, todėl teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal 147 straipsnį materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Migracijos departamento Sprendimu, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustačius, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, ir pripažinus, kad jis neturi realių ketinimų gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje.

24. Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, Migracijos departamentas taip pat nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento Nr.1987/2006 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 (trejus) metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

25. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

26. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

27. Vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 11 punktu, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, be kitų nurodytų pagrindų, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi. Šis pagrindas aktualus nagrinėjamoje byloje.

28. Pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis – pateikė suklastotą turimą profesinę kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, taigi siekė gauti leidimą laikinai gyventi apgaulės būdu.

29. Tokio pobūdžio neteisėtą veiką yra teisinis pagrindas vertinti, kaip tyčinius pareiškėjo veiksmus, kuriais siekta įgyti teisę apgaulės būdu, o tai netoleruotinas teisinės tvarkos pažeidimas, tuo pačiu yra proporcingas ir pateisinamas tokios priemonės, kaip draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo Migracijos departamento sprendimo priėmimo dienos, taikymas.

30. Nurodyti pareiškėjo neteisėti veiksmai pagrįstai Migracijos departamento įvertinti, kaip rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, nes pareiškėjo deklaruotas tikslas dirbti Lietuvos Respublikoje, nepagrįstas tikrais jo įgytais kvalifikaciniais gebėjimais, liudija siekį tik gauti leidimą laikinai gyventi, taip įteisinant savo buvimą Šengeno valstybėse.

31. Vertindama Sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jame nurodyti faktiniai ir teisiniai tokio sprendimo priėmimo pagrindai, dėl kurių teisėtai uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis) ir įvestas perspėjimas į SIS II (SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis – pareiškėjo atžvilgiu priimtas kompetentingos institucijos sprendimas individualaus įvertinimo pagrindu, pareiškėjas nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą).

32. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris panaikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d., 2 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo S. Y. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius