2021-11-03 Nr. AB-23189-3-63-3-01285-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-671-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01285-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. R. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriuo prašė:

1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius, ir atsakovas) vedėjos Daivos Bukavičienės 2021 m. vasario 18 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) visa apimtimi.

2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius ir kitus sandorius, susijusius su jam priklausančiu 2,85 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, Priekulės sen., Klaipėdos r. sav, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.

3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad buvęs 5,70 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Priekulės sen., Klaipėdos r. sav. (toliau – ir Bendras žemės sklypas) po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė E. J. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. Bendro žemės sklypo daliai, priklausiusiai E. J., nuo 2020 m. sausio 6 d. buvo taikytas antstolio Aleksandro Selezniovo (toliau – ir Antstolis) areštas – apribota disponavimo teisė.

Pareiškėja ½ dalies iš Bendro žemės sklypo įsigijo Antstolio vykdytų 2020 m. gruodžio 28 d. varžytynių metu.

Pareiškėja teigė, kad Sprendimu NŽT skyrius pertvarkė Bendrą žemės sklypą padalinimo būdu į du sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini) unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtino šių naujų žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ matininko G. V., parengtas elektronines žemės sklypo kadastro duomenų bylas, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. suformavo du naujus žemės sklypus. Šio Sprendimo pagrindu, pertvarkius Bendrą žemės sklypą, Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre yra įregistruotas atskiras 2,85 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu priklausantis trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č.

Pareiškėja mano, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas jai nežinant, jos, kaip žemės sklypo bendraturtės neinformavus apie jo priėmimą, be jos valios ir žinios pertvarkius Bendrą žemės sklypą. Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teismų išaiškinimais, NŽT skyrius privalėjo stabdyti Bendro žemės sklypo pertvarkymo procedūrą, nors ir buvo priimti teismo sprendimai dėl atidalijimo iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, nes šie teismo sprendimai turėjo įtakos tik buvusiems Bendro žemės sklypo bendraturčiams, kurie bylinėjosi teisme, bet ne pareiškėjai. Tapus bendraturte vietoj E. J., pareiškėja ir kitas Bendro žemės sklypo bendraturtis R. Č. turėjo iš naujo bendru susitarimu spręsti klausimą dėl Bendro žemės sklypo valdymo bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Pareiškėja pabrėžė, kad Bendro žemės sklypo pertvarkymas, įvykdytas Sprendimu, akivaizdžiai pažeidė bendraturčių lygiateisiškumo principą ir pareiškėjos interesus, kadangi jai atitekęs žemės sklypas savo verte ir galimybe juo naudotis pagal paskirtį yra akivaizdžiai prastesnis: jos žemės sklypas yra netaisyklingos konfigūracijos, šiaurinėje pusėje sudarantis labai siaurą ir ilgą žemės rėžį, vakarinė kraštinė yra zigzago formos, o trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. atitekęs žemės sklypas yra gražios ir plačios trapecijos formos, su lygiomis kraštinėmis. Anot pareiškėjos, šie žemės sklypai akivaizdžiai nelygiaverčiai.

Pareiškėja skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Ji teigė, kad vertinat įstatymo įtvirtinus ribojimus susigrąžinti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus juos perleidus sąžiningam įgijėjui (CK 4.33 str., 4.96 str. 2 d.), iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje pardavus, perleidus, sudarant kitus sandorius atidalintą atskirą žemės sklypą (jo dalį), priklausantį R. Č., Bendro žemės sklypo atstatymas į pradinę padėtį taps negalimu. Tokiu atveju pareiškėja praras įstatyminę teisę teisės aktų nustatyti tvarka spręsti dėl savo įsigytos idealiosios dalies Bendrame žemės sklype nustatymo. Ji pabrėžė, kad priėmus Sprendimą, jai be jos valios ir žinios atiteko jau konkretus žemės sklypas, kuris savo kokybe yra ženkliai prastesnis, nei žemės sklypas, atitekęs trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. Todėl R. Č. priklausančio žemės sklypo pardavimas, perleidimas, sudarant kitus sandorius, neabejotinai padarys pareiškėjai neatitaisomai didelę žalą. Dėl nurodytų aplinkybių visumos, pareiškėjos teigimu, yra būtinybė taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius ir kitus sandorius, susijusius ginčijamo žemės sklypo dalimi.

Atsakovas NŽT skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje (Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05591-2016-0), kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo ir 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-662-796/2019 ir palikta nepakeista 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalis dėl Bendro žemės sklypo atidalinimo. Atsakovo nuomone, įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Atsakovas taip pat teigė, kad pareiškėja skunde iš esmės nenurodė teisės akto normos, kuri buvo pažeista priimant skundžiamą Sprendimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi priėmė pareiškėjos I. R. skundą dėl atsakovo NŽT skyriaus Sprendimo panaikinimo.

Minėta nutartimi (jos dalimi) teismas netenkino pareiškėjos prašymo - taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti trečiajam asmeniui R. Č. sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius ir kitus sandorius, susijusius su minėtu jam priklausančiu žemės sklypu. Išsamiai aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, įvertinęs skundo turinį, reikalavimą, aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateiktus šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėja I. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, ir pateiktus šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pagal nutartyje nurodytą teismų praktiką. Anot jos, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atitinka visus kriterijus, nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje – pareiškėja nurodė aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja teigia, paaiškinusi, jog jeigu nebus pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, tai nebus galimybės išlaikyti status quo padėties: nebus galimybės išsaugoti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. atitekusio žemės sklypo, išsaugoti jį nepakitusiu, nes tiek pačiu žemės sklypu, tiek jo dalimi trečiasis suinteresuotas asmuo gali laisvai disponuoti (perleisti). Tokiu atveju, teismui patenkinus pareiškėjos skundą, bus neįmanoma įgyvendinti pareiškėjos teisėtų bendraturtės interesų – pačiai teisės aktų nustatyti tvarka spręsti dėl savo įsigytos idealiosios dalies Bendrame žemės sklype nustatymo, o bylos nagrinėjimas ir pareiškėjos skundo patenkinimas taps iš esmės beprasmis. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, jog jai atitekęs žemės sklypas savo verte ir galimybe juo naudotis pagal paskirtį (žemės ūkio veiklai) yra akivaizdžiai prastesnis. Pareiškėja akcentuoja, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati pareiškėjos siekiamam tikslui ir nepažeidžia proporcingumo principo.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog būtinumas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę siejamas ir su asmens, kuriam būtų taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens R. Č., atitinkamu elgesiu, kuris prisidėjo prie nepagrįsto NŽT skyriaus Sprendimo priėmimo. Pareiškėja pažymi, kad R. Č. buvo E. J. (buvusios Žemės sklypo bendraturtės) kreditorius. Antstolis vykdė skolos išieškojimą iš skolininkės E. J. išieškotojo R. Č. naudai. Tam tikslui buvo vykdomos minėtos varžytynės, apie kurias R. Č. buvo žinoma. Anot pareiškėjos, žinodamas apie paskelbtas varžytynes, t. y. apie tai, kad vyks Bendro žemės sklypo bendraturčio pasikeitimas, kad varžytynėse parduodama Bendro žemės sklypo idealioji dalis, R. Č. pateikė NŽT Skyriui 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 9 d. prašymus, susijusius su Bendro žemės sklypo pertvarkymu. Vėliau, žinodamas apie varžytynių laimėtoją (pareiškėją), R. Č. neatliko jokių veiksmų, kad atšaukti savo prašymus, susijusius su Bendro žemės sklypo pertvarkymu, ir kad NŽT skyriaus sprendimas nebūtų priimtas. Be to, R. Č., kurio naudai buvo vykdomas išieškojimas parduodant ½ dalį Bendro žemės sklypo, neinformavo Antstolio apie tą aplinkybę, jog jis iniciavo Bendro žemės sklypo pertvarkymą NŽT skyriuje, t. y. nuslėpė nuo Antstolio svarbią informaciją. Taip pat R. Č. žinojo, kad pareiškėja, kaip nauja Bendro žemės sklypo bendraturtė, nesutinka su atidalijimo būdu, nes atidalinti žemės sklypai yra nelygiaverčiai (šias aplinkybes pareiškėja grindžia pridedamu susirašinėjimu).

Atsakovas NŽT skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, skundo argumentus, todėl 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Č. nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos I. R. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (ABTĮ 70 str.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi netenkino pareiškėjos I. R. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamos nutarties dalimi, teigia atskirame skunde argumentavusi prašymą, pateikusi patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja akcentuoja, kad teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus palankų sprendimą, o trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. perleidus žemės sklypo dalį kitiems asmenims, ji neturės galimybės atstatyti pirminės padėties, kadangi iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Atsakovas NŽT skyrius su atskiruoju skundu nesutinka, palaiko pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytą poziciją dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija nustatė, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-662-796/2019 palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-647-328/2018 dalis, kuria atidalinta iš Bendro žemės sklypo dalis ir pripažinta R. Č. asmeninės nuosavybės teisė į 2,85 ha ploto sklypą uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013 m. kovo 15 d. plane pažymėtą indeksu „A“ (UAB „Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)), o E. J. pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į 2,85 ha ploto sklypą, plane pažymėtą indeksu „B“ (UAB „Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismų sistemos „Liteko“ duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 27 d.

Valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. gruodžio 28 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad E. J. ir R. Č. priklauso po 1/2 dalies į Bendrą žemės sklypą. Išraše pažymėti juridiniai faktai – areštas Bendro žemės sklypo daliai, priklausančiai E. J., 2020 m. sausio 6 d. turto arešto aktų registro pranešimo pagrindu.

2021 m. sausio 22 d. raštu NŽT skyrius sutiko, kad pareiškėja įsigytų 2,8500 ha dalį iš bendro 5,7000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo.

Antstolio 2021 m. vasario 3 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas patvirtina, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 28 d. įvykusiose varžytynėse įsigijo ½ dalį į Bendrą žemės sklypą.

NŽT skyriaus 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Bendras žemės sklypas pertvarkytas padalinimo būdu į du sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ─ Nr. (duomenys neskelbtini) unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. rugpjūčio 25 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.1 nustatyta, kad Bendras žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ½ dalis pareiškėjai I. R. (2021 m. vasario 3 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, įrašas galioja nuo 2021 m. vasario 3 d.). Išrašo 4.2 punkte nurodyta, jog ½ dalis į Bendrą žemės sklypą, priklausantį R. Č. , išregistruota 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo Nr. e2-647- 328/2018, 2019 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties Nr. e2A-662-796/2019, 2021 m. vasario 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 12SK-182-(14.12.110 E.) ir 2021 m. balandžio 12 d. asmens prašymo Nr. 26683616 pagrindu). Išrašo 11 punkte “Registro pastabos ir nuorodos” nurodyta, jog Bendras žemės sklypas padalintas pagal 2021 m. vasario 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 12SK-182-(14.12.110 E.).

CK 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus, neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kad skundo tenkinimo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui pardavus savo dalį į Bendrą žemės sklypą, nebus galima atstatyti pradinės padėties. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat ir atskirame skunde, išsamiai aprašė būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, vertindama faktines aplinkybes prima face (iš pirmo žvilgsnio), pritaria pareiškėjos argumentams, kad teismo sprendimo patenkinimo atveju (panaikinus NŽT skyriaus Sprendimą), trečiajam suinteresuotam asmeniui perleidus turtą, pareiškėja negalės atstatyti pradinės padėties. Todėl yra pagrįsta grėsmė, kad bus padaryta žala pareiškėjai, o žalos atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, t. y. tektų naujus įgijėjus įtraukti į bylą ir papildomai ginčyti tiek sandorius dėl ginčo žemės sklypo.

Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Tam, kad nebūtų apsunkintas sprendimo vykdymas pareiškėjai palankaus sprendimo atveju, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius ir kitus sandorius, susijusius su jam priklausančiu 2,85 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, Priekulės sen., Klaipėdos r. sav, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, naikintina, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 154 straipsnio 2, 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones panaikinti.

Klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių išspręsti iš esmės - uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Č. sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius ir kitus sandorius, susijusius su jam priklausančiu 2,85 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, Priekulės sen., Klaipėdos r. sav, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje dėl NŽT skyriaus vedėjos Daivos Bukavičienės 2021 m. vasario 18 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ panaikinimo.

Išsiųsti šią nutartį Valstybinei įmonei Registrų centras bei bylos šalims.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius