4990cc6c-9a9f-4357-99c7-e42af48a42a9 · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-3248-783/2019 Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00145-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.8.1. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 26 d. KupiÅ¡kis Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Virginijus Skaraitis, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. K., jos atstovui advokatui Valentinui BaltrÅ«nui, atsakovės atstovui Kęstučiui Chrapačui, trečiojo asmens atstovei Astai Reikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės Å«kio tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo – Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Teismas nustatė: IeÅ¡kovė R. K. praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio miesto skyriaus 2019 m. vasario 6 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti nuo 1995 m. birželio 30 d. sudaryta 99 (devyniasdeÅ¡imt devyniems) metams 0,2842 ha valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ per vienÄ mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos pasiraÅ¡yti su ieÅ¡kove R.

K. 0,2842 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 99 (devyniasdeÅ¡imt devynerių) metų laikotarpiui, nuomos pradžios terminÄ skaičiuojant nuo 1995 m. birželio 30 d., priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog ieÅ¡kovė R. K. yra 0,20 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, šį sklypÄ ji asmeninės nuosavybės teise įgijo iÅ¡ savo motinos K. I. 1995 m. liepos 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu.

Å alia jai dovanoto sklypo ribojasi 0,28 ha valstybinės žemės sklypas, kurį ieÅ¡kovės motina naudojo kaip darÅ¾Ä , o nuo 1995 m. birželio 30 d., pagal tuo metu Vyriausybės nustatyta tvarka UAB „Nivelyras“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų planÄ (schemÄ ), patvirtintÄ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pirmtakės Panevėžio miesto žemėtvarkos tarnybos, nuomojosi ir mokėjo žemės nuomos mokestį. Nuo 1995 m. birželio 30 d. žemės mokestį mokėjo ieÅ¡kovės motina, o nuo 2016 m. gruodžio 1 d. - ir pati ieÅ¡kovė.

IÅ¡ pradžių žemės sklypo nuomos mokestį apskaičiuodavo ir mokėdavo savarankiÅ¡kai, o vėliau Panevėžio miesto savivaldybė jai, ieÅ¡kovei, siųsdavo žemės nuomos mokesčio deklaracijas, ji jas iki 2019 metų taip pat apmokėdavo. Nurodė, jog ieÅ¡kovė 2019 m. sausio 1 d. kreipėsi į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio miesto skyrių bei prašė sudaryti 0,2842 ha ploto faktiÅ¡kai jau ilgÄ laikÄ nuomojamo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius 2019 m. vasario 6 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė ieÅ¡kovės R.

K. praÅ¡ymÄ tenkinti motyvuodamas tuo, jog praÅ¡oma iÅ¡nuomoti teritorija nėra suprojektuota teritorijų planavimo dokumentu, joje nėra ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių statinių ir Å¡i teritorija neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos. Tokį savo sprendimÄ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 260) 2.15 nurodyta nuostata.

Taip pat atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius, atsakydamas į ieÅ¡kovės R. K. praÅ¡yme nurodytÄ argumentÄ dėl ilgÄ laikÄ už 0,28 ha valstybinės žemės sklypÄ mokamÄ Å¾emės nuomos mokestį nepagrįstai rėmėsi Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta valstybinės žemės sklypo naudotojo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. IeÅ¡kovė R. K. nesutinka su atsakovės teiginiais, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai turi bÅ«ti taikomi Nutarimo Nr. 260 reikalavimai, keliami nuomos sutarčiai, nes nuomos teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovės motinos ir valstybės, vėliau – tarp ieÅ¡kovės ir valstybės, susiformavo nuo 1995 m. birželio 30 d.

Toks teisės aktas, kuriuo remiasi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, 1995 metais nebuvo priimtas. Mano, jog nagrinėjant ginÄÄ turi bÅ«ti remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 1993 m. liepos 22 d. iki 1995 m. liepos 22 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 550), kurio 5 punkte buvo numatyta iÅ¡nuomojamų ar parduodamų ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypų brėžinių parengimo tvarka, 7.1.1. punkte – valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai nuomos tvarka privačių namų valdų savininkams.

Nutarimo Nr. 550 7.1.1. punkte jokių kitų kriterijų norint iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ 1995 m. birželio 30 d., nuomos santykių susiformavimo metu, kaip ir jokiuose kituose teisės aktuose, nebuvo nustatyta. Å iame Nutarime Nr. 550 taip pat buvo nurodyta, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, naudojantys nustatytÄ ja tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais. IeÅ¡kovė teigia, jog tai, kad 0,2842 ha žemės sklypas buvo nuomojamas, yra pripažinusi ir Panevėžio miesto savivaldybė, savo kasmet ieÅ¡kovei siųstose deklaracijose nurodydama valstybinės žemės nuomos pradžiÄ nuo 1996 m. gruodžio 1 d., tÄ aplinkybę dėl susiformavusių nuomos santykių patvirtina ir tiek Nutarimo Nr. 550 11 punkto, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija įsigaliojo 1995 m. liepos 22 d. ir galiojo iki 1999 m. birželio 10 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 987) 12 punkto nuostatos, jog valstybinės žemės nuomos mokestį privalo ir moka tik valstybinės žemės nuomininkas.

Tik vėlesniame akte, tai yra Nutarime Nr. 260, nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, naudojantys jiems nustatyta tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, taip pat turintys pastatų, statinių bei įrenginių (kai šiems objektams nėra suteikta žemės sklypų), laikomi valstybinės žemės nuomininkais tik sudarę žemės nuomos sutartį. Asmenys, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, yra laikomi valstybinės žemės naudotojais.

Tačiau 1995 m. birželio 30 d., tai yra faktinių nuomos santykių susiformavimo pradžioje, galiojusio Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje tokio žemės „naudotojo“, privalančio mokėti žemės nuomos mokestį, sÄ vokos nenumatė, tad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos skyrius 2019 m. vasario 6 d. raÅ¡te nepagrįstai teigė, jog ji, ieÅ¡kovė, yra žemės naudotoja. IeÅ¡kovė ir siekia, kad su ja bÅ«tų sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis vadovaujantis teisės aktų, tuo metu (1995 m. birželio 30 d.) reglamentavusių valstybinės žemės perleidimo bei nuomos atvejus ir bÅ«dus, nustatyta tvarka. (1-6 b. l.) Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimÄ , nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Pažymėjo, jog valstybinės žemės nuomÄ reglamentuoja Žemės įstatymo, Nutarimo Nr. 260, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692). Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybė be aukciono iÅ¡nuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais.

Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Nutarime Nr. 260. Nutarimo Nr. 692 2.1 papunktyje įtvirtina, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių.

Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams. Nutarimo 2.15 punkte nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali bÅ«ti didesni kaip 0,04 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali bÅ«ti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų), plotis nevirÅ¡ija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta.

Atsakovė pažymėjo, jog įsiterpusio žemės sklypo plotas negali bÅ«ti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotÄ , tad ir Å¡is žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sÄ vokos. Taip pat atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba mano, jog iki kol bus suplanuoti nauji žemės sklypai teisės aktų nustatyta tvarka ir perleisti (suteikti) asmenims, ieÅ¡kovė R. K. moka žemės nuomos mokestį kaip žemės naudotoja, kas atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, jog ieÅ¡kovė R. K. 2018 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Panevėžio savivaldybės administracijÄ praÅ¡ydama prie ieÅ¡kovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prijungti žemės sklypÄ (0,28 ha), įteisinant nuosavybę. PraÅ¡yme ieÅ¡kovė nurodė, jog žemės nuomos mokestis yra mokamas nuo 1995 metų. Panevėžio savivaldybės administracija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , 2019 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) (18.13) jai pateikė atsakymÄ , jog praÅ¡oma prisijungti teritorija (0,28 ha) yra didesnė nei 0,04 ha, ir didesnė nei pagrindinis ieÅ¡kovės R.

K. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, prie kurio pageidaujama prisijungti valstybinės žemės sklypÄ , todėl praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Trečiasis asmuo nurodė, jog jiems yra žinoma, jog ieÅ¡kovė R. K. nuo 1996 m. gruodžio 1 d. moka žemės mokestį už valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto savivaldybė nuo 2003 metų administruoja Å¡io mokesčio mokėjimÄ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2002 m. gruodžio 24 d.

įsakymÄ Nr. 375. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 810 „Dėl turto perdavimo“ Panevėžio miesto savivaldybei iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo perduotas techninė įranga nuomos mokesčiui už valstybinę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius administruoti. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos apraÅ¡Ä , kuris nustatė žemės mokėjimo tvarkÄ .

Mano, jog ieÅ¡kovė R. K. žemės mokestį moka kaip faktinė žemės naudotoja, tačiau toks naudojimasis be juridinio pagrindo, suteikiančio tokiÄ teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso, apibrėžto Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje (kaip teismų praktikos pavyzdį nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008). Trečiasis asmuo sutiko su atsakovės atsiliepimo aiÅ¡kinimais dėl Žemės įstatymo, Nutarimo Nr. 260, Nutarimo Nr. 692 taikymo iÅ¡nuomojant valstybinės žemės sklypus be aukciono juridiniams ir fiziniams asmenims, ieÅ¡kovės R.

K., atsižvelgus į Å¡ių norminių aktų nuostatas, reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Pažymėjo, jog Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog žemės sklypu laikoma teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. CK 1.109 straipsnyje nustatyta, kad civilinių teisių objektu gali bÅ«ti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Vadovaujantis CK 6.546 straipsniu, žemės nuomos sutarties dalyku yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ detalų teritorijų planavimo dokumentÄ ir nustatyta tvarka įregistruotas vieÅ¡ame registre.

Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje nurodo, kad CK 6.546 straipsnis yra imperatyvi norma, todėl pirmiausia kaip atskiras žemės sklypas turi bÅ«ti suformuotas ir tik po to sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija daro iÅ¡vadÄ , jog sandorių objektu laikytinas tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir vieÅ¡ame registre įregistruotas žemės sklypas.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovės R. K. siekiama iÅ¡sinuomoti teritorija nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas ir nėra įregistruotas VÄ® Registrų centre. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė R. K. ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti. Parodė, jog jos motina K. I. 1980 metais įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, Å¡alia Å¡io namo buvo beveik 1,2 ha žemės. Tačiau dalį žemės sklypo užliedavo Nevėžio vanduo, ir motina kažkur 1993 metais nutarė atsisakyti dalies pievos, nusprendė pasilikti tik dirbamÄ Å¾emę ir jai žemės sklypas buvo sumažintas iki 0,52 ha.

PanaÅ¡iai 1992 metais motina iÅ¡ valstybės įsigijo 0,20 ha žemės, likusios dalies (0,2842 ha) jai neleido įsigyti, Å¡i žemė motinai, o žemės sklypÄ padovanojus jai, ieÅ¡kovei, buvo iÅ¡nuomota, jos už Å¡ios žemės nuomÄ kiekvienais metais mokėjo žemės nuomos mokesčius. Per tÄ laikotarpį, kai nuomojosi žemę, ji kelis kartus kreipėsi dėl žemės sklypo, kurį manė, kad nuomojosi, įsigijimo, tačiau jos praÅ¡ymai buvo atmesti. Dėl ko tie praÅ¡ymai buvo atmetami, ji nelabai suprato.

O po to, kai kreipėsi dėl atleidimo nuo žemės mokesčio 2018 metų pabaigoje, 2019 metų pradžioje sužinojo, jog ji nėra 0,2842 ha žemės sklypo nuomotoja, o naudotoja. Po šio atsakymo dėl teisinės pagalbos kreipėsi į teisininkus. Ieškovės atstovas advokatas V. Baltrūnas taip pat ieškinį palaiko. Mano, jog ieškovės pateikti ir teismo išreikalauti įrodymai patvirtina, jog tarp ieškovės ir valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, yra susiklostę ilgalaikiai valstybinės žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai.

Tai patvirtina 1995 m. birželio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos pirmtakės Panevėžio žemėtvarkos tarnybos patvirtintas UAB „Nivelyras“ parengtas žemės sklypo ribų planas, kuriame aiškiai pažymėtas 0,2842 ha žemės sklypas ir jis įvardintas kaip nuomojamas. Tai, kad sklypas buvo nuomojamas, patvirtina ir Panevėžio apskrities viršininko registracijos kortelėse (2006 m. gruodžio 4 d. ir 2007 m. sausio 22 d.) esantys įrašai, jog ieškovė R. K. už 0,2842 ha nuo 1995 moka žemės nuomos mokestį, ir Panevėžio miesto valdybos 1991 m. gruodžio 30 d. potvarkis Nr. 656v, kuriuo nuspręsta sumažinti K.

I. valdomÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), iki 0,52 ha, ir K. I. 1992 m. balandžio 15 d. pareiÅ¡kimas dėl praÅ¡omo sumažinti jos valdomÄ Å¾emės sklypÄ (Å¡iame pareiÅ¡kime yra padarytas įraÅ¡as (viza) dėl 0,20 ha pardavimo, likusio sklypo – nuomai), kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Mano, jog ieÅ¡kovė R. K. visÄ tÄ laikÄ , kol naudojosi 0,2842 ha žemės sklypu, mokėdama žemės nuomos mokestį, turi bÅ«ti pripažinta valstybinės žemės sklypo nuomininke ir su ja sudaryta valstybinės nuomos sutartis taikant tuos pačius reikalavimus, kurie buvo nustatyti 1995 metais galiojusiuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 1993 m. liepos 22 d. iki 1995 m. liepos 22 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija įsigaliojo 1995 m. liepos 22 d. ir galiojo iki 1999 m. birželio 10 d.), o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Nesutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos aiÅ¡kinimais, jog ieÅ¡kovė atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai už naudojimÄ si žeme moka žemės mokestį, kadangi 1995 m. birželio 30 d., kuomet buvo patvirtintas 2842 m2 valstybinės žemės sklypo ribų planas, Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis tokios žemės naudotojo, privalančio mokėti žemės nuomos mokestį, sÄ vokos nenumatė.

Mano, jog valstybė, atstovaujama atsakovės nacionalinės žemės tarnybos, kaip kita valstybinės žemės nuomos santykių šalis, priimdama nevienkartinius sprendimus pati inicijavo, siekė palaikyti ir laikotarpiu nuo 1995 metų iki 2018 metų siųsdama ieškovei R. K. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, neginčijo faktiškai egzistuojančių žemės nuomos santykių, o tai reiškia, kad tokiais valstybės ir jos institucijų, kaip nuomotojo, akivaizdžiai konkliudentiniais veiksmais yra išreikštas valstybinės žemės santykių su ieškove pripažinimas.

Tai atitinka CK 1.64 straipsnio 3 dalies, 6.173 straipsnio 1 dalies nuostatas, apibrėžiančias Å¡alies valios civiliniuose santykiuose iÅ¡raiÅ¡kÄ . IeÅ¡kovės atstovas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) Å¡alys ir nesant raÅ¡ytinės sutarties gali pripažinti tam tikrų faktų egzistavimÄ arba neegzistavimÄ , taip pat Å¡alys gali pakeisti raÅ¡tu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus ir valiÄ .

CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, nurodanti, jog viena sutarties Å¡alis dėl savo elgesio (kaip nagrinėjamos bylos atveju atsakovė) gali prarasti teisę remtis Å¡io straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties iÅ¡lyga, jeigu kita sutarties Å¡alis atitinkamai veikė remdamasi pirmosios elgesiu. Mano, jog minėto CK straipsnio norma leidžia Å¡alims nepaistyti sutarties sÄ lygos, reikalaujančios raÅ¡ytinės formos tais atvejais, kai iÅ¡ Å¡alių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sÄ lygos abi Å¡alys yra atsisakiusios arba konkrečiÄ sÄ lygÄ pripažinusios.

Sprendžiant, ar konkretÅ«s Å¡alies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio normÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į tokiu elgesiu iÅ¡reikÅ¡tÄ abiejų sutarties Å¡alių bendrÄ valiÄ dėl sutarties fakto pripažinimo, ar dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, kas reiÅ¡kia jų, Å¡alių, valios sutapimÄ , o ne tik vienai Å¡alių priimtinÄ sutarties elgesiu iÅ¡reikÅ¡tÄ abiejų sutarties Å¡alių bendrÄ valiÄ dėl sutarties elgesio vertinimo variantÄ , nes, prieÅ¡ingu atveju, kitai Å¡aliai pažeidžiant sutarties laisvės principÄ , bÅ«tų primetamos sÄ lygos, dėl kurių ji nesutinka.

Atsakovės atstovas K. Chrapačas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovė dar 2005 m. kreipėsi į Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl žemės įsigijimo, jos praÅ¡ymai buvo atmesti, per tÄ laikÄ nuo 2005 metų ieÅ¡kovė R. K. nesikreipė dėl savo teisių gynimo. Nurodė, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovei vis dar teikiamos deklaracijos dėl žemės nuomos mokesčio, nežino, nes Nacionalinė žemės tarnyba neadministruoja Å¡io mokesčio mokėjimo.

Kodėl 1995 m. birželio 30 d. patvirtintame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų plane yra nurodyta, jog 0,28 ha valstybinės žemės sklypo yra nuomojama, atsakovės atstovas paaiÅ¡kinti negalėjo, patvirtino, jog jokių nuomos sutarčių su ieÅ¡kove R. K. dėl Å¡io žemės sklypo nuomos nebuvo sudaryta. Trečiojo asmens atstovė A. Reikienė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , iÅ¡sakė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus argumentus. PaaiÅ¡kino, jog Panevėžio miesto savivaldybė administruoja žemės mokesčių surinkimÄ nuo 2003 metų, ieÅ¡kovė R.

K. žemės mokestį nuo 1996 metų mokėjo kaip naudotoja, o ne kaip nuomininkė, šis mokestis paskutiniu laikotarpiu yra apskaičiuojamas remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-145, ankstesnis mokestis buvo patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. I-374. Parodė, jog ieškovei R. K. nuo 2014 metų apskaičiuojant žemės mokestį buvo taikomas 0,4 procento tarifas nuo žemės vertės remiantis 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-145 1.2.1 punktu, kuris taikomas ne valstybinės žemės nuomotojams, bet naudotojams.

IeÅ¡kinys atmetamas. IÅ¡ ieÅ¡kovės parodymų, pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės: 1980 m. birželio 2 d. ieÅ¡kovės R. K. motina K. I. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo 11249 m2 žemės plote esantį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Tuometinės Panevėžio miesto valdybos 1991 m. gruodžio 30 d. potvarkiu Nr. 656v K. I. valdomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1,1411 ha sumažintas iki 0,52 ha, 1992 m. gegužės 25 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)– iki 0,5160 ha. 1992 m. balandžio 14 d.

K. I. Panevėžio miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jai 0,52 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto valdybos 1992 m. rugpjūčio 17 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) K. I. iÅ¡ jos valdomo 0,5160 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), leista įsigyti 0,20 ha žemės sklypo dalį. 1994 m. gruodžio 16 d. K. I. įsigijo 0,20 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 1995 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje patvirtintas UAB „Nivelyras“ parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planas, pagal kurį Å¡alia 0,20 ha sklypo dalies yra suformuotas 0,2842 ha žemės sklypas, skirtas nuomai.

RaÅ¡ytinė sutartis dėl 0,2842 ha valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos nebuvo sudaryta. 1995 m. liepos 7 d. K. I. 0,20 ha žemės sklypÄ dovanojo ieÅ¡kovei R. K.. IeÅ¡kovės motina K. I. 1995 m. liepos 3 d., ieÅ¡kovė R. K. – po 1995 m. liepos 3 d., už 0,2842 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimÄ pagal 1995 m. birželio 30 d. patvirtintÄ UAB „Nivelyras“ žemės sklypo ribų planÄ iki Å¡iol moka žemės naudotojo mokestį, nuo 2003 metų žemės naudotojo mokesčio dydį apskaičiuoja Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

IeÅ¡kovė R. K. 2005 m. sausio 31 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2006 m. lapkričio 22 d., 2007 m. sausio 22 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl leidimo iÅ¡sipirkti 0,2842 ha naudojamos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija 2005 m. kovo 1 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. birželio 7 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovę R.

K. informavo, jog jos praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas bei reikalavimus be aukciono iÅ¡nuomojamiems valstybinės žemės sklypams, pasiÅ«lyta dėl detaliojo plano rengimo ir žemės sklypo formavimo kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administracijÄ . 2005 m. birželio 7 d. bei 2007 m. balandžio 4 d. raÅ¡tuose ieÅ¡kovė R.

K. informuota, jog jo dėl sklypo (0,2842 ha) naudojimo nustatyta tvarka ji nėra sudariusi žemės nuomos sutarties. 2019 m. sausio 11 d. ieÅ¡kovė R. K. kreipėsi į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių praÅ¡ydama iÅ¡nuomoti (duomenys neskelbtini), esantį 0,2842 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ . Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio miesto skyrius 2019 m. vasario 6 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieÅ¡kovės R. K. praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ , nurodė, jog praÅ¡omas iÅ¡nuomoti žemės plotas nėra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentu bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kas prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžtai žemės sklypo sÄ vokai, be to, žemės sklypas negali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas be aukciono, nes jis nėra užstatytas nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, kas neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1 punktų reikalavimui.

Nustatydamas faktines aplinkybes dėl gyvenamojo namo su priklausiniais sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijimo, ieÅ¡kovės R. K. motinos K. I. valdomo sklypo sumažinimo, žemės sklypo dalies pardavimo, dalies sklypo skyrimo nuomai pagal 1995 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje patvirtintÄ UAB „Nivelyras“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų planÄ , sklypo dalies (0,20 ha) dovanojimÄ ieÅ¡kovei R. K., ieÅ¡kovės kreipimÄ si dėl sklypo (0,2842 ha) pardavimo 2005-2007 metais į Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , pastarosios atsakymus bei ieÅ¡kovės informavimÄ dėl nuomos santykių nebuvimo tarp jos ir valstybės teismas remiasi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pateikta Valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (byla nesunumeruota) (toliau – ir byla Nr. (duomenys neskelbtini)), civilinėje byloje esančiomis Å¡ios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijomis. (1 t. 116-175 b. l.).Nustatydamas, kad sklypo dalį (0,2842 ha) pagal vėliau 1995 m. birželio 30 d. patvirtintÄ UAB „Nivelyras“ parengtÄ Å¾emės sklypo ieÅ¡kovės motinai K.

I. buvo leista nuomotis, teismas remiasi byloje esančiu ieškovės K. I. 1992 m. balandžio 15 d. pareiškimu dėl sklypo (duomenys neskelbtini), sumažinimo nuo 11249 m2 iki 5160 m2 (1 t. 113, 189 b. l.), tuo pačiu 1995 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje patvirtintu UAB „Nivelyras“ parengtu žemės sklypo ribų planu (1 t. 20 b. l.). Kaip matyti iš šių dokumentų, 1992 m. balandžio 15 d. pareiškime yra rankraštinis prierašas dėl leidimo dalį (0,20 ha) sklypo išsipirkti bei likusios dalies nuomai.

Nors Å¡i rankraÅ¡tinė rezoliucija nepasiraÅ¡yta ir nesukuria jokių teisinių pasekmių, tačiau vėliau sekę veiksmai (1992 m. rugpjūčio 17 d. potvarkis Nr. 414v, kuriuo leista K. I. iÅ¡ jos valdomo 0,5160 ha žemės ploto įsigyti 0,20 ha sklypÄ asmeninės nuosavybės teise, 1995 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje patvirtintame UAB „Nivelyras“ parengtame žemės sklypo ribų esantys įraÅ¡ai dėl nuomojamos žemės (tiek pačiame patvirtintame sklype esantis įraÅ¡as „nuomojama žemė 2842 m2“, tiek sklypo ploto grafoje įraÅ¡as „2000 m2 nuoma 2842 m2“)) įrodo, jog su ieÅ¡kovės motina K.

I., iki patvirtinant jau minėtÄ 1995 m. birželio 30 d. UAB „Nivelyras“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų planÄ , buvo tariamasi dėl dalies sklypo nuomos. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl žemės naudotojo mokesčio mokėjimo nuo 1995 m. liepos 3 d., teismas remiasi pačios ieÅ¡kovės R. K. pateiktais kvitais, VMI pažyma, Panevėžio miesto savivaldybės parengtomis deklaracijomis (1 t. 21-34 b. l.), trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pateiktais įrodymais (1 t. 65-80 b. l.).

Nors ieÅ¡kovės atstovas V. BaltrÅ«nas šį mokestį įvardino kaip nuomos mokestį, tačiau nustačius, jog sutartis dėl žemės nuomos tarp ieÅ¡kovės ir valstybės nebuvo sudaryta, laikyti šį mokestį nuomos mokesčiu nėra pagrindo. Teismas taip pat atmeta ieÅ¡kovės R. K. paaiÅ¡kinimus, jog apie tai, kad žemės sklypo dalis (0,2842 ha) yra nenuomojama, sužinojo tik 2019 metais, nes byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2005 m. birželio 7 d. ir 2007 m. balandžio 4 d. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos raÅ¡tai į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ parduoti jai Å¡iÄ sklypo dalį, Å¡iuose raÅ¡tuose aiÅ¡kiai yra nurodyta, jog ieÅ¡kovė nėra sudariusi nuomos sutarties ir jai, Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos, pasiraÅ¡iusios šį raÅ¡tÄ , nuomone mokestis yra apskaičiuojamas kaip naudotojo (2007 m. balandžio 4 d. raÅ¡te). (123, 136 b. l.) Atsižvelgus į ieÅ¡kovės R.

K. intensyvų bendravimÄ su Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija (4 kartus kreipėsi dėl leidimo įsigyti valstybinės žemės sklypÄ ), neįtikinama, jog ji negavo/neskaitė 2005 m. birželio 7 d. ir 2007 m. balandžio 4 d. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos raÅ¡to ar jį galėjo kitaip suprasti, nei jis buvo suraÅ¡ytas. Dėl pripažinimo tarp ieÅ¡kovės ir valstybės susiklosčiusių valstybinės žemės sklypo nuomos santykių. IeÅ¡kovė R. K. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, kad ginčo žemės sklypo (0,2842 ha) nuomos santykiai susiklostė nuo 1995 m. birželio 30 d.

Su šiuo reikalavimu sutikti nėra pagrindo. Byloje yra nustatyta, jog šiuo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kaip ir visu sklypu, teisė naudotis ieškovės motinai K. I. suteikta administraciniais aktais (tuometinės Panevėžio miesto valdybos 1991 m. gruodžio 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), jį patikslinusiu 1992 m. gegužės 25 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors byloje nėra pateiktas pirminis administracinis aktas, kuriuo ieškovės motinai K.

I. suteikta teisė naudotis visu 1,1249 ha sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Å¡i aplinkybė nėra svarbi sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. Å is žemės sklypas ieÅ¡kovės motinai K. I. buvo suteiktas žemės reformos metu. Žemės reformos įstatymas Nr. I-1607, priimtas 1991 m. liepos 25 d., reglamentavo žemės nuosavybės santykius ir žemės reformos tvarkÄ . Å io įstatymo 15 straipsnis numatė valstybinės žemės suteikimo naudojimui, tvarkÄ , kuriÄ yra įgyvendinama teisė į nuomÄ , 5 dalyje reglamentuojama, jog miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse valstybinė žemė parduodama, suteikiama privatinėn nuosavybėn neatlygintinai, suteikiama naudotis arba iÅ¡nuomojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis statybos projektais ir schemomis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1993 m. liepos 28 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. liepos 21 d. priėmė nutarimÄ Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“, kuriuo patvirtino valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkÄ . (1.1-1.3 punktai). Å is nutarimas galiojo iki 1995 m. liepos 22 d., kai jį pakeitė iki 1999 m. birželio 10 d. galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“.

Tiek Nutarimas Nr. 550 (4 punktas), tiek Nutarimas Nr. 987 (4 punktas) numatė, jog Panevėžyje, kaip ir kituose šiame punkte nurodytuose miestuose, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 hektaro. Tiek vienas norminis aktas, tiek kitas norminis aktas nustatė, jog jeigu privačių namų valdos žemės sklypas yra didesnis nei 0,2 ha, tai šio sklypo techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymimos parduodama (0,2 ha) ir išnuomojama (viršijanti 0,2 ha) sklypo dalys.

Parduodamos sklypo dalies konfigÅ«racijÄ ir ribas techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymi miesto (rajono) valdybos architektÅ«ros ir žemėtvarkos tarnybos, atsižvelgdamos į nustatytÄ ja tvarka patvirtintÄ kvartalo detalųjį planÄ . Parduodama ir iÅ¡nuomojama sklypo dalys žemės kadastro žemėlapyje žymimos kaip atskiri sklypai. Byloje buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovės R. K. motinos K. I. faktiÅ¡kai valdomas sklypas (0,5160 ha) buvo didesnis nei 0,20 ha, jai, 1994 m. gruodžio 16 d. buvo parduotas 0,20 ha ploto sklypas, o 1995 m. birželio 30 d. patvirtintame UAB „Nivelyras“ parengtame žemės sklypo ribų plane 0,2842 ha žemės sklypo dalis buvo atžymėtas kaip atskiras sklypas, skirtas nuomai, kaip taip ir reikalavo tuo metu galiojęs Nutarimas Nr. 550.

Tai yra ieÅ¡kovės motina K. I. nuo 1995 m. birželio 30 d., po 1995 m. liepos 7 d. – ieÅ¡kovė R. K., kol galiojo Å¡ie norminiai aktai, turėjo subjektinę teisę sudaryti 0,2842 ha valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Tačiau, skirtingai, nei teigia ieÅ¡kovės R. K. atstovas advokatas V. BaltrÅ«nas, tam, kad bÅ«tų susiklostę nuomos santykiai, turėjo bÅ«ti Nutarimu Nr. 550 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 17-22 punktuose, po 1995 m. liepos 22 d. - Nutarimu Nr. 987 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 19-28 punktuose nustatyta tvarka pateikiamas praÅ¡ymas su taisyklėse iÅ¡vardintais priedais, parengiama ir sudaroma raÅ¡ytinė Å¡io žemės sklypo nuomos sutartis, nuomos sutartis įregistruojama valstybinį žemės kadastrÄ tvarkančioje įstaigoje Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka (tuo metu galiojusio 1993 m. gruodžio 23 d. priimto Žemės nuomos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nuostatos dėl raÅ¡ytinės formos ir sutarties įregistravimo įtvirtintos, bei jau minėtų aktų, 1994 m. balandžio 26 d. priimto Žemės įstatymo 14 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 2004 m. vasario 21 d.). Byloje buvo nustatyta, jog praÅ¡ymas dėl nuomos nebuvo pateiktas, jokia raÅ¡ytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nebuvo įregistruota valstybinį žemės kadastrÄ tvarkančioje įstaigoje, to neginčija ir pati ieÅ¡kovė R. K.. Remiantis Žemės nuomos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, jeigu Å¡ių taisyklių nesilaikoma, žemės nuomos sutartis negalioja.

Tai yra imperatyvi įstatymo norma, jos nesilaikymas Å¡alims nesukÅ«rė nuomos teisinių santykių ir pareigų (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 47 straipsnio 1 dalis). Todėl pripažinti, jog tarp ieÅ¡kovės R. K. motinos K. I., pačios ieÅ¡kovės R. K. ir valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, nuo 1995 m. birželio 30 d. yra susiklostę valstybinės žemės nuomos santykiai, nėra pagrindo. Tikėtina, jog rengiant vėliau patvirtintÄ 1995 m. birželio 30 d. UAB „Nivelyras“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų planÄ buvo aptariama galimybė iÅ¡sinuomoti, tikėtina, kad buvo nustatyta ir naudojimosi sklypais kaina, kuriÄ Ä¯vardina ieÅ¡kovė, sutarta mokėjimo tvarka, kurios vėliau ieÅ¡kovė R.

K. laikėsi (mokėjo mokestį už naudojimÄ si), tačiau įrodymų, kad buvo sudaryta raÅ¡ytinė nuomos sutartis, nepateikta. IeÅ¡kovės atstovas advokatas V. BaltrÅ«nas teismo posėdyje teigė, jog ieÅ¡kovė R. K. bei valstybę atstovavusios institucijos savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) ir nesant raÅ¡ytinės sutarties pripažino tam tikrų faktų egzistavimÄ , atsižvelgus į įstatymo imperatyvius reikalavimus sandorio formai, Å¡ios sandorio formos nesilaikymo pasekmes, yra pagrindas buvus žemės sklypo nuomos santykius, tokie ieÅ¡kovės atstovo argumentai yra nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, jog ieÅ¡kovė R. K. ieÅ¡kinyje, grįsdama reikalavimÄ , grindė jį Nutarimo Nr. 550 nuostata, jog visi fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatytÄ jÄ tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus laikomi naudojamų sklypų nuomininkais. Tačiau ieÅ¡kovė R. K. nenurodė, jog pagal Å¡iÄ nuostatÄ jie laikomi nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės nuomos sutartį miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyboje (Nutarimo Nr. 550 17 punktas). Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, jog valstybinės žemės sklypo naudojimo santykiai yra tęstinio pobÅ«džio, Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti turi bÅ«ti taikomi ginčo santykių atsiradimo metu galioję teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2010). IeÅ¡kovė R. K. į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl ginčo žemės sklypo nuomos kreipėsi 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. vasario 6 d.

Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui atmetė ieÅ¡kovės R. K. praÅ¡ymÄ , Å¡i į teismÄ kreipėsi 2019 m. kovo 12 d. Tai yra ieÅ¡kovė R. K. subjektinę teisę siekia įgyvendinti galiojant dabartiniam CK reglamentavimui, sprendžiant klausimus dėl žemės nuomos sklypo yra taikomi Å¡iuo metu galiojantys įstatymai. Remiantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitų įstatymų numatytais atvejais.

Žemės nuomos tvarkÄ nustato ir reguliuoja žemės nuomininkų bei nuomininkų santykius reguliuoja Žemės įstatymas, nuomojant naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės, patvirtintos Nutarimu Nr. 260). IeÅ¡kovė R. K., panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus parengtÄ administracinį aktÄ , praÅ¡o įpareigoti Å¡iÄ tarnybÄ sudaryti 0,2842 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Pagal Taisyklių, patvirtintų Nutarimu Nr. 260, 28 punktÄ , vadovaujantis Taisyklėmis iÅ¡nuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti Å¡iuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Tie patys reikalavimai, keliami be aukciono iÅ¡nuomojamiems valstybinės žemės sklypams, yra nustatyti ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte. IeÅ¡kovė R. K. neginčija, jog jos faktiÅ¡kai naudojamas 0,2842 ha sklypas, kurį ji praÅ¡o iÅ¡nuomoti, neatitinka Taisyklių, patvirtintų Nutarimu Nr. 260, 2.1, 2.2. ir 2.4 punktuose iÅ¡vardintų naudojamų žemės sklypų reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė R. K. turi teisę į Å¡io valstybinės žemės sklypo nuomÄ , taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. vasario 6 d. sprendimas atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti jai ginčo dalykÄ yra neteisėtas.

Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog kliÅ«tis tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį yra ir ta aplinkybė, jog sklypas, kurį praÅ¡oma iÅ¡nuomoti, nėra suformuotas pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ detalų teritorijų planavimo dokumentÄ ir nustatyta tvarka įregistruotas vieÅ¡ame registre (CK 6.546 straipsnio reikalavimai), tačiau pažymima, jog Nutarimo Nr. 260 36 punkte yra reglamentuojami valstybinės žemės nuomos procedÅ«rÄ vykdančios institucijos veiksmai gavus praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo, kuris yra nesuformuotas, nuomos.

Kadangi ieÅ¡kinys yra atmetamas, plačiau dėl Å¡io argumento nepasisakoma. Teismas taip pat nepasisako ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių taikymo, kadangi, visų pirma, sklypo dalis, kuriÄ praÅ¡o iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovė R. K., neatitinka Å¡ių taisyklių 2.1 punkte įvardinto naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo apibrėžimo (ieÅ¡kovės R.

K. praÅ¡omas iÅ¡nuomoti sklypas nėra suformuotas pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre), visų antra, Å¡ios taisyklės taikomos iÅ¡nuomojant naujus sklypus aukcione (2.3 punktas). Å ioje civilinėje byloje yra sprendžiama dėl ieÅ¡kovės R. K. reikalavimo be aukciono iÅ¡nuomoti jai 0,2842 ha žemės sklypÄ pagal 1995 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje patvirtintÄ UAB „Nivelyras“ parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planÄ , teisiniams santykiams taikomos Nutarimu Nr. 260 patvirtintos taisyklės. Dėl ieÅ¡kinio senaties.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas K. Chrapačas teismo posėdyje prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį bei ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovė apie tai, kad sklypas nėra jai nuomojamas, sužinojo 2005 metais, į teismÄ kreipėsi 2019 metais, tai yra praleido 10 metų terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Remiantis CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas(terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog R. K. praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo nuomos Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 2019 m. sausio 11 d., jos praÅ¡ymas atmestas 2019 m. vasario 6 d. Tai yra ieÅ¡kovė R. K. apie pažeistÄ teisę sužinojo po 2019 m. vasario 6 d. ir Å¡iai dienai nėra suėjęs 10 metų terminas. Atsakovės atstovas K. Chrapačas ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ nurodė 2005 metais, kada ieÅ¡kovė R.

K. buvo informuota apie tai, jog dėl ginčo žemės sklypo nėra sudaryta nuomos sutartis, tačiau tuo metu, 2005 – 2007 metų laikotarpiu, buvo nagrinėjami ieÅ¡kovės R. K. praÅ¡ymai ne dėl žemės sklypo nuomos, bet dėl pardavimo. Kadangi, kaip jau nurodyta ir aukščiau, valstybinės žemės sklypo naudojimo santykiai yra tęstinio pobÅ«džio, savo teisę į nuomÄ ieÅ¡kovė siekia įgyvendinti 2019 metais, pripažinti, jog bylos nagrinėjimo metu yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė R. K. pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 1375 Eur išlaidas (75 Eur už žyminį mokestį (1 t. 8 b. l.) bei 1300 Eur atstovavimo išlaidų (2 t. 1-2 b. l.). Ieškinį atmetus, šios išlaidos nepriteisiamos. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatyrė, todėl dėl jų priteisimo iš ieškovės nesprendžiama.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui grÄ Å¾inti Valstybinės kitos paskirties žemės sklypų pardavimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mus.

Teisėjas Virginijus Skaraitis