2020-12-16 Nr. AB-24162-3-61-3-02270-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2783-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02270-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Likvidas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Likvidas“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Likvidas“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. V4-87 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda (įspėjimas) už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nesudarė bankrutavusios UAB „Katrina“ kreditorių bei jų reikalavimų sąrašo ir nepateikė teismui jo tvirtinti. Pareiškėjas Įsakymą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 21R-339 (AG-269/02-2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. spalio 25 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi pareiškėjas paskirtas UAB „Katrina“ bankroto administratoriumi. 2018 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi UAB „Katrina“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3. Pareiškėjas nurodė, kad, gavęs 2019 m. kovo 29 d. Tarnybos išvados projektą Nr. D4-42, pateikė paaiškinimus į Tarnybos išdėstytas aplinkybes. 2019 m. balandžio 11 d. pareiškėjas gavo Įsakymą bei 2019 m. balandžio 5 d. išvadą „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Likvidas“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodoma, kad nuobauda (įspėjimas) skirta už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkto pažeidimą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka su Komisijos ir Tarnybos išvadomis ir teigė, kad UAB „Katrina“ byla buvo apsunkinta buvusių vadovų bei trečiųjų asmenų neveikimo, dėl šios aplinkybės yra pasisakęs ir Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartyje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje neginčijamas faktas, jog jam, kaip bankroto administratoriui, nebuvo perduoti UAB „Katrina“ dokumentai, todėl administratorius negalėjo atlikti veiksmų savalaikiai, t. y. sudaryti ir perduoti teismui tvirtinti kreditorių sąrašus. Minėta Panevėžio apygardos teismo nutartimi teismas šias aplinkybes įvertino ir atnaujino procesinius terminus sutikdamas, kad administratorius veikia kreditorių naudai ir deda visas pastangas, kad bankroto procedūros būtų kuo tikslesnės ir naudingesnės kreditoriams. Pareiškėjo įsitikinimu, Panevėžio apygardos teismui atnaujinus terminus, jie nėra laikytini praleistais, todėl procedūros laikytinos atliktos laiku.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad skirta nuobauda už savalaikio kreditorinių reikalavimų nepateikimą yra perteklinė, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Pareiškėjas paaiškino, kad, įvertinus Įsakymo argumentus ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį, matyti, jog, neturint įmonės dokumentų, administratorius privalo padaryti vieną iš pažeidimų: arba pateikti nepatikrintus kreditorinius reikalavimus savalaikiai, arba juo pateikti patikrintus ir teisingus tik nesavalaikiai. Pareiškėjas siekė, kad bankroto procedūros būtų tikslios ir nepažeistų kreditorių interesų, veikė išimtinai kreditorių interesais, nepadarė jokios žalos, todėl nuobauda yra neproporcinga, perteklinė.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba nesilaikė Planinių ir neplaninių restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V1-399, įtvirtintų neplaninio patikrinimo atlikimo terminų. Neplaninis patikrinimas pradėtas 2018 m. spalio 30 d., pirmas Tarnybos užklausimas dėl informacijos pateikimo buvo siųstas 2018 m. spalio 31 d., o pareiškėjo atsakymas pateiktas 2018 m. lapkričio 12 d. Išvados projektas pareiškėjui pateiktas 2019 m. kovo 29 d., atsakymas pateiktas 2019 m. balandžio 3 d., Įsakymas priimtas 2019 m. kovo 8 d., t. y. bendrai praėjus penkiems mėnesiams nuo neplaninio tyrimo pradžios. Pareiškėjas akcentavo, kad, atsižvelgiant į terminus, kuriais pareiškėjas atsakinėjo į Tarnybos paklausimus, matyti, kad bendrai tyrimas užtruko ilgiau nei 4 mėnesiai, kas viršija nustatytą terminą beveik du kartus.

7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Tarnyba paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismui 2017 m. spalio 25 d. nutartimi iškėlus UAB „Katrina“ bankroto bylą ir 2017 m. lapkričio 7 d. įsiteisėjus šiai nutarčiai, UAB „Katrina“ kreditoriai turėjo teisę raštu per 30 dienų, t. y. iki 2017 m. gruodžio 7 d., pateikti pareiškėjui savo kreditorinius reikalavimus, o pareiškėjas minėtų reikalavimų sąrašą iki 2018 m. sausio 8 d. turėjo pateikti tvirtinti teismui arba kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą minėtam sąrašui pateikti. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, nenustatė, kad pareiškėjas šias ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte įtvirtintas pareigas būtų atlikęs tinkamai. Neplaninio veiklos patikrinimo metu buvo taip pat nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ženkliai praleidęs ĮBĮ nustatytus terminus (apie pusę metų), o Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi atnaujino terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti bei patvirtino UAB „Katrina“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

9. Tarnyba nurodė, jog pareiškėjo nurodomas argumentas, kad teismas atnaujino procesinius terminus veiksmams atlikti, esamoje situacijoje yra nereikšmingas, kadangi nepaneigia neplaninio patikrinimo metų Tarnybos nustatytų pažeidimų, kuriais remiantis pareiškėjui buvo paskirta nuobauda. Tarnyba taip pat akcentavo, kad nustatytas 2 mėnesių terminas neplaniniam bankroto administratoriaus veiklos patikrinimui atlikti šiuo atveju taip pat neturi jokios reikšmės ir įtakos pareiškėjo padarytų pažeidimų vertinimui.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Likvidas“ skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos (įspėjimo), teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

12.1. 2017 m. spalio 25 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi UAB „Katrina” iškelta bankroto byla. Pareiškėjas paskirtas bankroto administratoriumi, administruojant UAB „Katrina“.

12.2. 2018 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Katrina“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

12.3. Tarnyba 2018 m. spalio 31 d. raštu Nr. (10.4) kreipėsi į pareiškėją dėl atliktų veiksmų, administruojant UAB „Katrina“, nurodymo ir įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. lapkričio 12 d. pateikti raštu, išsamią informaciją apie administruojamos UAB „Katrina“ likvidavimo eigą.

12.4. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė paaiškinimus, o 2019 m. kovo 29 d. gavo Tarnybos išvados projektą Nr. D4-42 ir pateikė paaiškinimus į Tarnybos išdėstytas aplinkybes.

12.5. 2019 m. balandžio 11 d. pareiškėjas gavo Įsakymą bei Išvadą, kurioje nurodoma, kad nuobauda (įspėjimas) skirta už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkto pažeidimą.

12.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktualūs šie tiesės aktai – ĮBĮ, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas; Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 (toliau – ir Priežiūros taisyklės, galiojusios nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2019 m. kovo 15 d.); Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimo taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Vl-341 (toliau – ir Patikrinimo taisyklės).

14. Teismas, atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatas (ĮBĮ 11 str. 5 d. 10 p., 117 straipsnio 1 d.; Priežiūros taisyklių 3 p., 20 p., 24–26 p.; Patikrinimo taisyklių 19 p., 20.2 p., 22 p., 24 p., 25 p., 29 p., 33–35 p.), konstatavo, kad bankroto administratoriaus pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).

15. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog Panevėžio apygardos teismas atnaujino terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti bei patvirtino kreditorinių reikalavimų sąrašą, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas tinkamai bei nustatytais terminais neatliko savo, kaip bankroto administratoriaus, pareigų, be to, tai neeliminuoja ir pareiškėjo padarytų ĮBĮ nuostatų pažeidimų. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkto nuostatas, administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas, administratoriaus prašymu, gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą. Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalį pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos.

16. Teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas, administruodamas UAB „Katrina“ bankroto procesą, nurodytais terminais turėjo: 1) sudaryti UAB „Katrina“ kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, pateikti jį tvirtinti teismui; 2) patvirtinus kreditorių reikalavimų sąrašą, sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, tačiau pareiškėjas prašymą dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo Panevėžio apygardos teismui pateikė tik 2018 m. liepos 16 d., kurį Panevėžio apygardos teismas patvirtino 2018 m. liepos 25 d. nutartimi.

17. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktą, nes per ĮBĮ nustatytą terminą nesudarė UAB „Katrina“ kreditorių bei jų reikalavimų sąrašo, nepateikė teismui jo tvirtinti bei laiku nesikreipė į teismą su prašymu pratęsti terminą minėtam sąrašui pateikti. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta tvarka teismui teiktų prašymą pratęsti kreditorių bei jų reikalavimų sąrašo sudarymo bei teikimo tvirtinti teismui terminą, todėl teismas konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai pareiškėjo veiksmus, pasireiškiančius kaip netinkamas bei nesavalaikis bankroto administratoriaus pareigų atlikimas, įvertino kaip pažeidžiančius ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkto nuostatas.

18. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad Tarnyba praleido nustatytą terminą tyrimui atlikti, todėl Įsakymas turi būti panaikintas, teismas vadovavosi Patikrinimų taisyklių 23 punktu ir konstatavo, kad Įsakyme ir Išvadoje konstatuoti pažeidimai yra tęstiniai, t. y. nustatytu terminu nepateikus teismui tvirtinti kreditorių sąrašo ir atitinkamai nesušaukus pirmo kreditorių susirinkimo buvo pažeisti bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo ir kiti principai. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, o šio termino pasibaigimas administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, savaime nedaro negaliojančiu.

19. Vertindamas nuobaudos proporcingumą, teismas nurodė, kad pareiškėjas yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui, byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktą, nes per ĮBĮ nustatytą terminą nesudarė UAB „Katrina“ kreditorių bei jų reikalavimų sąrašo, laiku nepateikė teismui jo tvirtinti bei laiku nesikreipė į teismą su prašymu pratęsti terminą minėtam sąrašui pateikti, todėl teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti Įsakymo, jis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta nuobauda (įspėjimas) atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

20. Įvertinęs Įsakymo ir Komisijos sprendimo turinius, teismas konstatavo, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme ir Komisijos Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, o yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

21. Teismas konstatavo, kad Tarnyba bei Komisija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

III. 22. Pareiškėjas UAB „Likvidas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba nesilaikė Patikrinimo taisyklių 25 punkte įtvirtintų terminų. Pareiškėjas pažymi, kad senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Nepaisant to, kad Tarnybos atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo pažeisti procedūriniai terminai, bankroto administratorius laikėsi jam nustatytų terminų bei teikė dokumentus savalaikiai. Neplaninis patikrinimas pradėtas 2018 m. spalio 30 d., pagal pateikiamus duomenis matyti, kad pirmas Tarnybos užklausimas dėl informacijos pateikimo buvo siųstas 2018 m. spalio 31 d., o administratoriaus atsakymas pateiktas 2018 m. lapkričio 12 d. Išvados projektas pareiškėjui pateiktas 2019 m. kovo 29 d. (nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. kovo 29 d. susidaro 136 dienos), atsakymas pateiktas 2019 m. balandžio 3 d., o Įsakymas priimtas 2019 m. balandžio 8 d. (nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. susidaro 10 dienų), t. y. bendrai praėjus penkiems mėnesiams nuo neplaninio tyrimo pradžios.

24. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į terminus kuriais bankroto administratorius atsakinėjo į Tarnybos paklausimus, matyti, kad bendrai Tarnybos specialistų tyrimas užtruko 146 dienas, kas viršija nustatytą terminą beveik du kartus. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nesilaikė įtvirtinto 2 mėnesio termino, susijusio su tyrimo atlikimu, konstatuotina, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra naikintina dėl jos paskyrimo suėjus senaties terminui.

25. Pareiškėjas pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartyje jau įvertino, kad pareiškėjas, vykdydamas bankroto procedūras, elgėsi sąžiningai ir terminus pratęsė, nustatė, kad bankroto administratorius negalėjo savalaikiai pateikti tvirtinimui kreditorinių reikalavimų, kadangi jų paprasčiausiai neturėjo, Panevėžio apygardos teismas taip pat nurodė, kad priešingi administratoriaus veiksmai būtų traktuojami kaip ĮBĮ pažeidimas.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad, įvertinus Įsakymo argumentus bei Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartį, matyti, kad, neturint įmonės dokumentų, administratorius privalo padaryti vieną iš dviejų pažeidimų: arba pateikti nepatikrintus kreditorinius reikalavimus savalaikiai arba juo pateikti patikrintus ir teisingus tik nesavalaikiai. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju administratorius veikė išskirtinai kreditorių naudai, siekė, kad bankroto procedūros būtų tikslios ir nepažeistų kreditorių interesų, kas ir buvo atlikta. Priešingu atveju pateikus klaidingus kreditorinius reikalavimus būtų padaryta žala būtent kreditoriams. Atliekant veiksmus kita seka (pateikus nepatikrintus kreditorinius reikalavimus) nukentėtų kreditoriai, o skolininkas nuo to tik išloštų. Pareiškėjas pabrėžia, kad nepadarė jokios žalos ir apsaugojo kreditorių interesus, todėl skirta nuobauda už savalaikio kreditorinių reikalavimų nepateikimą yra perteklinė, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, yra neadekvati.

27. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Patikrinimo taisyklių 25 punkte įtvirtintas terminas neturi jokios reikšmės ir įtakos pareiškėjo padarytų pažeidimų vertinimui, šis terminas taip pat nėra laikomas senaties terminu, kuriam suėjus Tarnyba negalėtų vertinti bankroto administratoriaus veiksmų. Tarnyba pažymėjo, kad šią poziciją patvirtino tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas.

28.2. Pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo akivaizdūs, pareiškėjas terminą praleido daugiau nei 6 mėnesiais, o aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismas atnaujino procesinius terminus veiksmams atlikti nagrinėjamu atveju yra nereikšmingas, kadangi nepaneigia neplaninio patikrinimo metų Tarnybos nustatytų pažeidimų.

28.3. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkto nuostatų nesilaikymas, atsakovo vertinimu, negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu. Atsakovas pažymi, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, paskirta nuobauda yra švelniausia iš Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų nuobaudų.

28.4. Nagrinėjamu atveju Tarnybos nustatytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl žalos atsiradimas nėra būtinas. Ši pozicija patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo nuspręsta skirti pareiškėjui nuobaudą (įspėjimą) už padarytą ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkto pažeidimą ir Komisijos Sprendimo, kuriuo Įsakymas paliktas galioti, pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad paskirta nuobauda yra proporcinga, pareiškėjo skundą atmetė.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad atsakovas praleido Patikrinimo taisyklėse nustatytą terminą, be to, pareiškėjas akcentuoja, kad veikė kreditorių interesais, jokių neigiamų pasekmių nekilo, todėl nuobauda yra nepagrįsta.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-677-755/2017 UAB „Katrina” iškėlė bankroto bylą. Pareiškėjas paskirtas bankroto administratoriumi, administruojant UAB „Katrina“, minėtoje nutartyje nurodyta, jog, įsiteisėjus šiai nutarčiai, įmonės kreditoriai per 30 dienų turi teisę raštu pranešti administratoriui savo kreditorinius reikalavimus; o administratoriui (pareiškėjui) pavedė nustatyta tvarka sušaukti pirmąjį bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimą bei atlikti kitus būtinus veiksmus, numatytus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte ir kt. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 11 d. Pareiškėjas šią nutartį gavo 2017 m. lapkričio 29 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašymą dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo Panevėžio apygardos teismui pateikė 2018 m. liepos 16 d., Panevėžio apygardos teismas jį patvirtino 2018 m. liepos 25 d. nutartimi. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.

34. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktą administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą.

35. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatytos pareigos. Pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte yra numatyta galimybė pratęsti šiame punkte nurodytą terminą, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą.

36. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba praleido 2 mėnesių terminą, teisėjų kolegija nurodo, jog pagal Patikrinimo taisyklių 23 punktą prašymas (skundas) nenagrinėjamas, jeigu teismas ar priežiūros institucija jau yra priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu ir prašymą (skundą) pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų padarymo iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Patikrinimo taisyklių 23 punkte implicitiškai įtvirtintas terminas, per kurį bankroto administratoriui gali būti taikomos ĮBĮ numatytos poveikio priemonės, t. y. poveikio priemonės skyrimo senaties terminas, kuris, atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kurio neatsiejami elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis stabilumas ir teisinis tikrumas, negali būti nenustatytas ir kurio (poveikio priemonės skyrimo senaties termino) pasibaigimas daro neplaninio patikrinimo procedūrą negalima (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2158-624/2018). Pagal Taisyklių 25 punktą neplaninio patikrinimo trukmė – ne ilgiau kaip 2 mėnesiai. Tikrintojo (-ų) motyvuotu prašymu šis terminas Priežiūros institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas terminas, suteiktas administratoriaus paaiškinimams pateikti, taip pat laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, tarp jų ir papildomus, juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar fizinių ir privačių juridinių asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi Priežiūros institucija. Neplaninis patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo priėmimo dienos, išskyrus Taisyklių 28 punkte numatytą atvejį.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neplaninis pareiškėjo patikrinimas pradėtas 2018 m. spalio 30 d., o užbaigtas 2019 m. balandžio 8 d., priėmus Įsakymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad praleistas 6 mėnesių terminas neplaniniam patikrinimui atlikti. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo pažeidimas buvo tęstinis, t. y. pareiškėjas nevykdė savo pareigos, numatytos ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte, iki pat 2018 m. liepos 16 d., teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad praleistas 1 metų naikinamasis terminas, įtvirtintas Taisyklių 23 punkte. Teisėjų kolegija nurodo, kad Taisyklių 25 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas nėra naikinamasis, todėl Komisija, įvertinusi Tarnybos veiksmus ir atsižvelgusi į tai, kad dėl techninių nesklandumų iš pirmo karto negavo visų pareiškėjo siųstų dokumentų, pagrįstai konstatavo, kad praleidus 2 mėnesių terminą nebuvo atliktas esminis procedūrinis pažeidimas.

38. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad nagrinėjamu atveju dėl jo veiksmų neatsirado žalą, teisėjų kolegija nurodo, kad bankroto administratorių drausminės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, su visais teisės pažeidimui būdingais sudedamaisiais elementais (subjektas, objektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės). Ji galima tik esant neteisėtai veikai, teisinėms pasekmėms – asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimui ir priežastiniam ryšiui tarp veikos ir pasekmių bei turto vertintojo kaltei. Asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimas (teisinės pasekmės) šiuo atveju yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, t. y. materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies matyti, jog atsakomybė kyla už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog pažeidimas sukėlė (galėjo sukelti) neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams, yra vertinama kaip atsakomybę sunkinanti, tačiau ne kaip būtinoji sąlyga atsakomybei kilti (ĮBĮ 117 str. 12 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Panevėžio apygardos teismas atnaujino procesinius terminus neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju.

39. Vertindama paskirtos sankcijos proporcingumą, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktą Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria įspėjimą, o pagal 2 punktą – viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Įsakyme nurodyta, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėjas bendradarbiavo su Tarnyba, taip pat nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą (įspėjimą). Pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuobauda – įspėjimas. Įsakyme nurodyta, kad nuobauda skirta atsižvelgiant į Išvadą. Teisėjų kolegija pažymi, jog Išvadoje buvo rekomenduota skirti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą (įspėjimą), atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

40. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bankroto pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt.). Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010 ir kt.). Įvertinusi nustatytą pažeidimą, taip pat atsižvelgusi į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog paskirta nuobauda yra neproporcinga.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Likvidas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė