498e4889-ec90-4c48-bd76-2d20f4fb07fe · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3632-402/2015Proceso Nr. 3-62-3-01137-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. U. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. U. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

4) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuo 2013 m. iki 2015 m. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau Kauno TI) įvairiose kamerose kankinančiomis sÄ lygomis, t.y. kamerose jam tekdavo per mažai gyvenamojo ploto. Pažymėjo, kad dėl ploto trÅ«kumo kamerose jo gyvenimo sÄ lygos kalinimo įstaigoje visÄ jo buvimo laikotarpį buvo žeminančios, lipant į antro aukÅ¡to gultÄ nuteistasis priverstas dėti kojÄ ant apačioje gulinčio asmens patalynės, sujaukiant paklotÄ lovÄ .

Tai jam sukėlė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, psichologinį diskomfortÄ , psichinę įtampÄ , pyktį, varžė judėjimo laisvę, taip padarant neturtinę žalÄ . Pažymi, kad tualetas su praustuvu atitverti metaline pertvara, kuri nėra aukÅ¡ta ir nesudaro pilnai atskiros patalpos, dėl to kameroje tvyro nemalonus kvapas. Nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ . PatirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5‘000 Eur.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 7-9) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog visais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė į minimaliÄ ploto normÄ kameroje. Teigia, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus, įrengti taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kamerų klimato sÄ lygų yra nepagrįstos faktais, pareiÅ¡kėjas dėl to nesikreipė nei į Kauno TI administracijÄ , nei į Kauno visuomenės sveikatos centrÄ .

Atsakovo manymu, Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, o pareiÅ¡kėjas skundu siekia užsidirbti pinigų. Prašė teismo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam bÅ«nant Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ tinkamomis sÄ lygomis. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

4) nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.Dėl ploto normos pažeidimo.Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Toliau tekste - Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas įvairiose kamerose: laikotarpiu nuo 2013-07-04 iki 2013-07-09 buvo kalinamas kameroje Nr. 165, kurioje asmeniui tenkantis plotas buvo 4,10 kv.m.; nuo 2013-07-26 iki 2013-07-30 buvo kalinamas kameroje Nr. 215, kurioje pareiškėjui teko ploto 7,72 kv.m.; nuo 2013-08-22 iki 2013-08-27 kameroje Nr. 167, kurioje pareiškėjui teko ploto nuo 3,81 kv.m. iki 7,62 kv.m.; nuo 2013-10-10 iki 2013-10-15 kameroje Nr. 244, kurioje pareiškėjui teko nuo 4,02 kv.m. iki 5,36 kv.m.; nuo 2014-08-07 iki 2014-08-12 kameroje Nr. 232, kurioje pareiškėjui teko nuo 5,16 kv.m. iki 7,74 kv.m.; nuo 2014-09-30 iki 2014-10-07 kameroje Nr. 235, kurioje pareiškėjui teko nuo 3,98 kv.m. iki 7,97 kv.m.; nuo 2015-05-21 iki 2015-05-26 kameroje Nr. 157, kurioje pareiškėjui teko nuo 4,85 kv.m. iki 7,28 kv.m.; nuo 2015-06-11 iki 2015-06-16 kameroje Nr. 323, kurioje pareiškėjui teko 6,54 kv.m. (b.l. 11-12).

Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, minimali ploto norma, t.y. 3,6 kv.m., buvo užtikrinta. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnė, nei įstatymuose numatyta minimali, ploto norma yra nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad sanitariniai mazgai yra gyvenamosiose patalpose ir nesudaro pilnai atitvertos patalpos, patalpose per daug baldų, o lipant į dviaukÅ¡tės lovos antrÄ jį aukÅ¡tÄ nuteistieji priversti užlipti ant apačioje esančios lovos, kas sukelia įtampÄ .Pasisakydamas dėl tokių pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, teismas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Tačiau nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl kalinimo sÄ lygų nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais, yra abstraktÅ«s. Teismas pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 21 p. nuostatas pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta tik Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge taip pat turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Taisyklės) 14.5 p. numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa.

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taisyklėse pabrėžiama, kad tik esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, sanitarinis mazgas atitvertas 2,1 m. siena, sanitarinis mazgas turi iÅ¡traukiamÄ jÄ ventiliacijÄ .

Tai patvirtina ir į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b.l. 32, 33, 37). PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad tualetas yra atitvertas, tačiau neaukÅ¡ta pertvara.Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ .

Pastebėtina, kad reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemiančių Konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumÄ sÄ lygomis, pažeidimÄ (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05). Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, tačiau jis nepateikė jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių netinkamÄ sanitarinio mazgo įrengimÄ , jokių pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu ir neatitinkančių Higienos normos 21 punkto reikalavimų nenustatyta, todėl tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sanitarinių mazgų įrengimas Kauno TI kamerose iÅ¡ esmės atitinka paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , o pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡iuo aspektu pripažintini abstrakčiais ir deklaratyviais.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Kauno TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl tam tikrų negalavimų (b.l. 40-44), tačiau įrodymų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į gydytojus dėl depresijos, kitų psichinės sveikatos pablogėjimų ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra pateikta, todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                   Natalja Zelionkienė