2018-02-20 Nr. AB-3613-3-61-3-04172-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-107-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04172-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. L. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) palikti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. S-239 (7-197/2017) (toliau – ir Sprendimas) rezoliucinę dalį nepakeistą; 2) pakeisti tą sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos ir jos sutuoktinio sandoriai buvo fiktyvūs, jais buvo siekiama ne ekonominių tikslų, o mokestinės naudos ateityje; 3) nustatyti, kad nebuvo pagrindo taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytų sandorių atžvilgiu.

Pareiškėjos pateiktas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. gruodžio 29 d. skundo trūkumams pašalinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi (b. l. 69–70) pareiškėjos D. L. skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jei per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas sprendė, jog pareiškėja, nepatikslinusi skundo reikalavimo teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodytu būdu, skundo trūkumų nepašalino, todėl jos skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

III. Pareiškėja D. L. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 73–76), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą laikyti paduotų.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog ginčijamo Sprendimo dalimi buvo pažeistos jos teisės, kurios turi įtakos jos mokestinėms prievolėms ateityje.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Sprendimu buvo panaikintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimas tuo pagrindu, kad pareiškėja negavo pajamų, o tik savo sandoriais sudarė prielaidas gauti neapmokestinamas pajamas ateityje. Tačiau motyvuojančioje dalyje Komisija pripažino, kad pareiškėjos sandoriai buvo fiktyvūs ir jais buvo siekiama ne ekonominių tikslų, o tik mokestinės naudos. Sprendimo rezoliucinė dalis pareiškėją tenkina, tačiau jos sudarytų sandorių pripažinimas fiktyviais pagal MAĮ 69 straipsnį sukelia aiškias mokestines prievoles jai ateityje, t. y. 1) jei ji mažintų įstatinį kapitalą ateityje, kad išmokėtų akcininkui laisvas lėšas, jos būtų apmokestintos visa apimtimi, o akcininko lėšomis padidintas ir vėliau sumažintas įstatinis kapitalas neapmokestinamas; 2) jeigu UAB „Alda Invest“ parduotų UAB „MG Baltic Trade“ akcijas, mokesčių administratorius nepripažintų jų tikrosios įsigijimo vertės – 85 000 000 Lt, o laikytų, kad akcijų įsigijimo vertė yra tokia, už kiek jas įsigijo pareiškėjas, bet ne UAB „Alda Invest“. Todėl pareiškėja skundžia Sprendimo dalį dėl sandorių pripažinimo fiktyviais, kuria pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis, kuria pareiškėjos pateiktas skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą siekdama panaikinti Komisijos Sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio sandoriai buvo fiktyvūs, jais buvo siekiama ne ekonominių tikslų, o mokestinės naudos ateityje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. gruodžio 29 d. skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėja nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl jos skundą laikė nepaduotu.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-343/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti ir pasiūlė skunde išdėstyti aplinkybes, kuriomis pareiškėja ginčija savo teiginius bei reikalavimą (reikalavimus), pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų; pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį, kada pareiškėja gavo skundžiamą Sprendimą; jei terminas skundui pateikti yra praleistas, pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; pateikti žyminio mokesčio kvitą; nurodyti, ar pageidauja, kad jos skunda būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės Komisijos priimto Sprendimo neginčija, t. y. neprašo jo panaikinti, nes šis sprendimas pareiškėjai yra palankus. Komisija patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino mokesčių administratoriaus sprendimus, kurių pagrindų buvo nustatyta pareiškėjos mokestinė nepriemoka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su Sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. ginčija sprendimo motyvus, susijusius su MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai nenagrinėja ginčų, kuriais siekiama ne pačio sprendimo panaikinimo, o konkrečių faktinių aplinkybių nustatymo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi pagrįstai įpareigojo pareiškėją suformuluoti tikslius skundo reikalavimus, t. y. prašyti panaikinti viešojo administravimo subjekto individualų teisės aktą, neveikimą ar vilkinimą atlikti veiksmus, kaip tai numatyta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1154-811/2018 (tas pats mokestinis ginčas) dėl Komisijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo panaikinimo pagal VMI skundą. Todėl pareiškėja savo argumentus galės išdėstyti nagrinėjamoje byloje, t. y. mokestiniame ginče, kurio nagrinėjimas, priešingai negu teigia pareiškėja atskirajame skunde, dar nėra baigtas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu ir nutarta skundą grąžinti pareiškėjai, paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius