2019-10-29 Nr. AB-20833-3-61-3-03945-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1870-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03945-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. iki 2016 m. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, 111, 113. Kameros buvo perpildytos, o bendrą plotą mažino jose esantys baldai, sanitarinis mazgas, dėl to nuolat tekdavo arba sėdėti, arba gulėti. Kamerose buvo šalta, drėgna, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, rūkantieji buvo laikomi su nerūkančiaisiais. Atvykstant ar išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir kt.). Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą.

3. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo 2014 m. sausio 14 d. – 2016 m. sausio 27 d., o į teismą kreipėsi 2017 m. lapkričio 22 d. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti. Kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų taburečių ir kitų baldų. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²). Lukiškių TI-K kamerose yra dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, kamerose langai vėdinti pritaikyti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstantiems iš jos, atskiroje patalpoje privalomai atliekama visuminė krata. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Tada nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami.

Suimtieji (nuteistieji) į kameras skirstomi atsižvelgiant ne tik į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, bet taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo M. P. skundą tenkino iš dalies, t. y., priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 180 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2017 m. lapkričio 23 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą). Pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2014 m. sausio 14 d. ir su pertraukomis buvo iki 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. sausio 27 d. buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus ir byloje nėra duomenų, kad būtų grįžęs, todėl teismas ginčo laikotarpiu laikė 2014 m. sausio 14 d. – 2016 m. sausio 26 d.

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl galbūt netinkamų sąlygų jį laikant Lukiškių TI-K nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. Byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad buvo svarbios priežastys, sutrukdžiusios jam kreiptis į teismą anksčiau, todėl atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ex officio (lot. iš pareigos) nėra pagrindo. Todėl teismas vertino pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. sausio 26 d.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, t. y. iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

9. Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 23 d. – 2015 m. sausio 19 d. pareiškėjas nebuvo laikomas Lukiškių TI-K, į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2015 m. sausio 20 d. 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. gegužės 23–24 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. liepos 24–26 d., 2015 m. liepos 30 d., 2015 m. lapkričio 6–9 d., 2016 m. sausio 23–24 d., iš viso 15 dienų, jis buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 kv. m). Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus.

10. Teismas nurodė, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, o baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, pripažino, kad pareiškėjas 15 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

11. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d., ir sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatas, nustatančias galerų būklės reikalavimus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2014 m. lapkričio 23 d. – 2016 m. sausio 26 d.) buvo laikomas kamerose Nr. 106, 107, 110, 112, 115, 116, 117, 119, 120, 122, 391, 399, 400, 404. 2015 m. spalio 15 d. Visuomenės sveikatos centrui atlikus patikrinimą kameroje Nr. 399, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. vasario 14–16 d., 2015 m. birželio 20–25 d., nustatytas HN 76:2010 22 punkto pažeidimas, t. y. nebuvo dalies skaidraus stiklo, o 2015 m. birželio 2–15 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 117, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. gegužės 28 d., nustatytas HN 76:2010 54 punkto pažeidimas, t. y. langas buvo vizualiai nešvarus. Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo atlikti patikrinimai. Iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo Nr. 24-818 „Apie M. P. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų“ matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui skundų dėl laikymo sąlygų 2014–2016 m. nepateikė. Kadangi kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, higienos normų pažeidimų nenustatyta, o kamerose Nr. 399, 117 pažeidimai nustatyti laikotarpiu, kai pareiškėjas jose nebuvo laikomas, teismas nelaikė to jo kalinimo sąlygų bloginimu. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentus dėl nepakankamos temperatūros, drėgmės, natūralios šviesos trūkumo atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K pareigūnai būtų neužtikrinę pareiškėjo teisės į aplinką, kurioje jis nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas nenurodė, ar kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu jį laikyti su nerūkančiais asmenimis, nedetalizavo, ar buvo laikomas su rūkančiais asmenimis kiekvieną kartą, kai atvykdavo į Lukiškių TI-K, ir kokiose kamerose. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo kartu su rūkančiaisiais yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoti, iš pareiškėjo teiginių nėra galimybės nustatyti, ar jis pats nerūkantis ir buvo laikomas kartu su rūkančiais, ar visi nerūkantys asmenys laikomi kartu su rūkančiais. Pareiškėjui nenurodžius šių aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

13. Teismas aptarė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatas, reglamentuojančias kratų atlikimo tvarką. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K buvo atvežtas ir išvežtas kelis kartus, todėl pagal Instrukciją jam turėjo būti atliekama privaloma asmens apžiūra. Teismas iš byloje esančių patikrinimo aktų nustatė, kad pažeidimų, susijusių su netinkama oro temperatūra ar švaros užtikrinimu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nenustatyta. Asmens apžiūra atliekama specialiai tam skirtoje patalpoje, todėl vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamai atliktų apžiūrų pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Todėl teismas pareiškėjo argumentus, kad atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, atmetė.

14. Teismas konstatavo, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 15 dienų teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 kv. m vienam asmeniui), todėl buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 180 Eur sumos priteisimas.

15. Teismas nurodė, kad Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina ir Lukiškių TI-K prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau tam tikrais atvejais pažeistai teisei apginti pakanka pažeidimo pripažinimo. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.

Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d.), ir žalos asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, todėl valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys.

Nurodytas atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas.

Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Pareiškėjas M. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jam iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam kalint Lukiškių TI-K kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, kankinančios, jo atžvilgiu buvo daromi sistemingi pažeidimai. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra adekvati jo patirtiems išgyvenimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. P. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2014 m. iki 2016 m., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y., priteisė pareiškėjui 180 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, pritaikęs ieškinio senaties terminą, nagrinėjo pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. sausio 26 d. ir konstatavo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, nes pareiškėjui 15 dienų teko mažesnis plotas, nei 3,6 kv. m, tačiau nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, t. y. dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams, laikymo su rūkančiais asmenimis, asmens kratų ir apžiūrų atlikimo netinkamomis sąlygomis.

22. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, pareiškėjui nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, be to, byloje iš esmės neįrodyta neturtinė žala.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniame teisiniame reguliavime, t. y. Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto (t. y. esant Konvencijos 3 str. pažeidimo prezumpcijai) pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Atsižvelgdama į tai, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje Įsakymo 1.3.1 punkto reikalavimai pažeidėjo atžvilgiu buvo pažeisti ne 15 dienų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o 11 dienų, iš kurių 9 dienas pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose teko mažiau nei 3 kv. m – nuo 1,84 iki 2,86 kv. m. Todėl pripažintina, kad šiomis dienomis pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį kankinimą ir nežmonišką elgesį, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo pareiškėjo skundo aspektu.

27. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

28. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, konstatuoja, jog nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, taigi tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, į kuriuos svarbu atsižvelgti.

30. Teisėjų kolegija, vertindama, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju priteistinas pareiškėjui, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį buvo laikomas kamerose, kurių plotas atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat buvo laikomas vienas bei tam tikrą laiką praleido kitose įstaigose, nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl laikymo sąlygų būtų teikęs skundus ar prašymus Lukiškių TI-K administracijai, atsižvelgdama į pažeidimo trukmę, įvertinusi kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis, šiuo atveju, yra per didelis, todėl mažintinas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 100 Eur.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) priteistą (180 Eur) sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinant iki 100 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjui M. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 100 Eur (vieno šimto eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė