4988014b-efa2-4179-bbbb-087f5be5b413 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-4641-860/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02718-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės, sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui L. S., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. I.-Pečiulei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal S. (S.) A. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl raÅ¡to panaikinimo ir termino pratęsimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas S. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ Nr. 10K-24332 „Dėl termino užsieniečiui bÅ«ti Lietuvos Respublikoje pratęsimo“ (toliau – RaÅ¡tas);

2) pratęsti S. A. terminÄ bÅ«ti Lietuvos Respublikoje iki tol, kol bus iÅ¡spręstas tarp jo ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kilęs darbo ginčas teisme įsiteisėjusiu sprendimu;

3) priteisti iÅ¡ Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Migracijos departamentas RaÅ¡tu atsisakė patenkinti praÅ¡ymÄ pratęsti pareiÅ¡kėjo buvimo Lietuvos Respublikoje terminÄ iki tol, kol bus iÅ¡spręstas tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilęs darbo ginčas. RaÅ¡tas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) nėra nustatyta iÅ¡imčių, dėl kurių, nustačius bent vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) panaikinimo pagrindų, leidimas laikinai gyventi galėtų bÅ«ti nepanaikintas.

PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi, kaip užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukÅ¡tos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbÄ , nes jis su darbdaviu sudarė darbo sutartį ir atvyko į Lietuvos RespublikÄ dirbti kaip aukÅ¡tos kvalifikacijos darbuotojas. PareiÅ¡kėjas 2021 m. gegužės 4 d. gavo iÅ¡ darbdavio elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodoma, jog darbdavys su juo nuo 2021 m. gegužės 7 d. nutraukia darbo sutartį. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , Å¡i atmetė jo praÅ¡ymÄ .

Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti jį į darbÄ . Taigi, Å¡iuo metu teisme sprendžiamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo teisėtumo ir grÄ Å¾inimo į darbÄ . Pažymi, kad, teismui sprendimu patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ grÄ Å¾inti į darbÄ ir sprendimui įsiteisėjus, bet atsakovei iki tol priėmus sprendimÄ panaikinti leidimÄ laikinai gyventi, Å¡is sprendimas praktiÅ¡kai negalės bÅ«ti įgyvendintas, nes pareiÅ¡kėjas, neturėdamas leidimo, negalės bÅ«ti darbo vietoje ir atlikti darbo funkcijų.

Todėl atsakovė, savo RaÅ¡tu atsisakiusi pratęsti terminÄ pareiÅ¡kėjui bÅ«ti Lietuvoje iki tol, kol bus iÅ¡spręstas ginčas su darbdaviu, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 ir 13 straipsnių nuostatas. Bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį grÄ Å¾inti jį į darbÄ , jo vykdymas užtruktų nuo 1 iki 2 mėnesių (tiek laiko gali praeiti nuo praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ iki sprendimo priėmimo).

Tokia situacija, kuri susidarė dėl RaÅ¡to, nesuderinama su EŽTK 6 ir 13 straipsnių reikalavimu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ be nepagrįsto delsimo. PareiÅ¡kėjas, įsidarbindamas pas darbdavį bei siekdamas pripažinti atleidimÄ neteisėtu ir grįžti į darbÄ , naudojasi teise pasirinkti ir dirbti pageidaujamÄ darbÄ , tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje. Taigi jis turi pagrįstÄ teisėtÄ lÅ«kestį, kad valstybė vykdys savo konstitucinę pareigÄ sudaryti galimybes Å¡iÄ teisę įgyvendinti ir apsaugos jos realų įgyvendinimÄ .

Nepratęsus termino bÅ«ti Lietuvoje, susiklostys ydinga situacija, kurioje pareiÅ¡kėjo teisė į pasirinktÄ darbÄ ir teisėti lÅ«kesčiai į Å¡ios teisės apsaugÄ bÅ«tų apriboti ne tik be pagrindo, bet ir taptų realiai neįgyvendinami, nes, patenkinus reikalavimÄ grÄ Å¾inti į darbÄ , jis negalėtų gyventi Lietuvos Respublikoje ir dirbti pas darbdavį. Taip pat nurodo, kad atsakovas priėmė formalų ir biurokratiÅ¡kÄ sprendimÄ . VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktÄ , turi užtikrinti jo atitiktį bendriesiems teisės principams.

Atsakovas negalėjo formaliai remtis tik tuo, kad Ä®statymo 50 straipsnis nenustato galimybės pratęsti pareiÅ¡kėjo buvimo Lietuvoje termino galimybės. Sprendimu turėjo bÅ«ti pratęstas pareiÅ¡kėjo terminas bÅ«ti Lietuvoje iki tol, kol bus iÅ¡spręstas darbo ginčas įsiteisėjusiu sprendimu, nes tik toks sprendimas atitiktų protingumo ir teisingumo principus. Atsakovui adresuotame praÅ¡yme pratęsti terminÄ pareiÅ¡kėjui bÅ«ti Lietuvoje buvo iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti argumentai, kodėl termino nepratęsimas, nors jis nenustatytas Ä®statyme, pažeidžia teisę dirbti pasirinktÄ darbÄ , teisėtus lÅ«kesčius, teisingumo ir protingumo principus.

Atsakovas RaÅ¡te nenurodė jokių motyvų ar argumentų, kuriais praÅ¡ymo motyvai bÅ«tų paneigti ar bÅ«tų kaip nors pagrįsta, kodėl praÅ¡ymo motyvai nebuvo pakankami praÅ¡ymui tenkinti. Todėl RaÅ¡tas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®), nes laikytinas nemotyvuotu, todėl turi bÅ«ti panaikintas. SusidariusiÄ teisės spragÄ teismas turėtų spręsti vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktais.

Ä®statymo 50 straipsnis ar kitos Ä®statymo nuostatos nenustato galimybės pratęsti termino gyventi Lietuvoje užsieniečiui, kaip aukÅ¡tos kvalifikacijos darbuotojui, jei jis inicijuoja ginÄÄ su darbdaviu dėl jo atleidimo teisėtumo. Tačiau Å¡i teisės spraga turi bÅ«ti užpildoma pratęsiant pareiÅ¡kėjo leidimo laikinai gyventi terminÄ iki kol įsiteisėjusiu sprendimu bus iÅ¡spręstas ginčas su darbdaviu.

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Migracijos departamentas 2021 m. vasario 4 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. vasario 4 d. PareiÅ¡kėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 10 d. per MIGRIS pateikė praneÅ¡imÄ , kad darbo sutartis su pareiÅ¡kėju nutraukta nuo 2021 m. gegužės 7 d. PareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui 2021 m. liepos 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ pratęsti buvimo Lietuvos Respublikoje terminÄ iki tol, kol bus iÅ¡spręstas tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilęs darbo ginčas.

PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su reikalavimu pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti į darbÄ . Migracijos departamentas iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir RaÅ¡tu informavo, kad Ä®statyme nėra nustatyta iÅ¡imčių, dėl kurių, nustačius bent vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, leidimas laikinai gyventi galėtų bÅ«ti nepanaikintas.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjas turi galiojantį leidimÄ laikinai gyventi, taigi jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas, o sprendžiant klausimÄ dėl jo turimo leidimo laikinai gyventi panaikinimo, bus įvertintos ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės. Jeigu panaikinus leidimÄ laikinai gyventi užsienietis laimėtų darbo ginÄÄ ir bÅ«tų grÄ Å¾intas į darbÄ , jis galėtų kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo. Taip pat pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad Ä®statymo 441 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė pakeisti darbdavį, o pagal Ä®statymo 124 straipsnio 1 dalį, užsienietis turi pareigÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.

Pažymi, kad atsiliepimo į skundÄ suraÅ¡ymo metu Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi pareiÅ¡kėjui panaikinimo ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi tebėra galiojantis. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jeigu bÅ«tų patenkintas jo ieÅ¡kinio reikalavimas grÄ Å¾inti į darbÄ , tačiau leidimas laikinai gyventi bÅ«tų panaikintas, Å¡is sprendimas negalėtų bÅ«ti įgyvendintas, nes pareiÅ¡kėjas negalėtų bÅ«ti darbo vietoje ir atlikti darbo funkcijų.

Tačiau Migracijos departamentas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo situacija yra visiÅ¡kai hipotetinė – teismas nėra priėmęs palankaus sprendimo darbo byloje ir neaiÅ¡ku, ar pageidaujamas sprendimas apskritai bus priimtas. Taip pat Migracijos departamentas dar nėra iÅ¡sprendęs pareiÅ¡kėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimo (Å¡is klausimas nėra sprendžiamas ginčijamu raÅ¡tu) ir, kaip pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kai Migracijos departamentas spręs pareiÅ¡kėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimÄ , į jo praÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes bus atsižvelgta.

Kita vertus, Ä®statymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimo laikinai gyventi pagrindai yra imperatyvÅ«s ir nustatęs bent vienÄ iÅ¡ jų Migracijos departamentas privalo panaikinti užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas, kad Migracijos departamentas, spręsdamas klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimo, netaikytų Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatos ar jÄ taikytų kitaip, nei Ä®statyme nustatyta, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Taip pat nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad dėl ginčijamo raÅ¡to priėmimo susidariusi situacija yra nesuderinama su EŽTK įtvirtintais reikalavimais užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ be nepagrįsto delsimo. Jeigu pareiÅ¡kėjo leidimas laikinai gyventi bÅ«tų panaikintas, o teismas nuspręstų grÄ Å¾inti jį į darbÄ , pareiÅ¡kėjas teisės aktų nustatyta tvarka galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo skubos tvarka (pagal Ä®statymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktį bei 34 straipsnio 1 dalį sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi skubos tvarka turėtų bÅ«ti priimamas per 1 mėnesį).

Pažymi, jog, prieÅ¡ingai, negu tvirtina pareiÅ¡kėjas, ginčijamu raÅ¡tu jokiu bÅ«du nėra pažeidžiama pareiÅ¡kėjo teisė laisvai pasirinkti darbÄ . PareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie galimybę pakeisti darbdavį. Siekdamas dirbti ir iÅ¡saugoti turimÄ leidimÄ laikinai gyventi, galėjo ieÅ¡koti kito darbo pagal turimÄ kvalifikacijÄ bei kitus pageidavimus, tačiau Å¡iuo atveju nėra duomenų, ar pareiÅ¡kėjas pats siekė savo teisėmis pasinaudoti. Migracijos departamentas, laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų, ne tik atsakė į pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme keliamus reikalavimus, bet ir informavo apie turimas teises ir pareigas, o vien tai, kad ginčijamas raÅ¡tas neatitinka subjektyvių jo lÅ«kesčių, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is RaÅ¡tas yra formalus ir biurokratiÅ¡kas, kaip kad teigia pareiÅ¡kėjas.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad ginčijamas raÅ¡tas neatitinka VAÄ® reikalavimų ir yra nemotyvuotas. Taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėju, kad yra atsiradusi teisės spraga, nes Ä®statymo nuostatos nenustato galimybės pratęsti termino gyventi Lietuvoje užsieniečiui, kaip aukÅ¡tos kvalifikacijos darbuotojui, jei jis inicijuoja ginÄÄ su darbdaviu dėl jo atleidimo teisėtumo.

3. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas skundÄ palaikė. Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. rugpjūčio 11 d. RaÅ¡to, kuriuo nepatenkintas pareiÅ¡kėjo S. A. praÅ¡ymas pratęsti terminÄ jam bÅ«ti Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukÅ¡tos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbÄ , t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu, pagal Ä®statymo 441 straipsnio nuostatas. Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2021 m. vasario 4 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2021 m. vasario 4 d.

6. PareiÅ¡kėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 10 d. per MIGRIS pateikė atsakovui Migracijos departamentui praneÅ¡imÄ , kad darbo sutartis su pareiÅ¡kėju nutraukta nuo 2021 m. gegužės 7 d.

7. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas S. A., nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ darbo, kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ . Pastaroji 2021 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. DGKS – 2875 atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas su ieÅ¡kiniu 2021 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , teismas Å¡iuo metu dar nėra priėmęs sprendimo dėl darbo ginčo (civilinės bylos Nr. e2-28559-1099/2021).

8. PareiÅ¡kėjas 2021 m. liepos 16 d. kreipėsi į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu „Dėl termino užsieniečiui bÅ«ti Lietuvos Respublikoje pratęsimo“. Buvo praÅ¡oma pratęsti pareiÅ¡kėjui terminÄ bÅ«ti Lietuvos Respublikoje iki tol, kol bus iÅ¡spręstas tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilęs darbo ginčas Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje arba teisme įsiteisėjusiu sprendimu. Migracijos departamentas RaÅ¡tu pateikė pareiÅ¡kėjui atsakymÄ â€žDėl termino užsieniečiui bÅ«ti Lietuvos Respublikoje pratęsimo“.

RaÅ¡te nurodė, kad apgailestauja, tačiau Ä®statyme nėra nustatyta iÅ¡imčių, dėl kurių, nustačius bent vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindų, leidimas laikinai gyventi galėtų bÅ«ti nepanaikintas. Å iuo metu pareiÅ¡kėjas turi galiojantį leidimÄ laikinai gyventi, taigi jo gyvenimas Lietuvoje yra teisėtas. Sprendžiant klausimÄ dėl turimo leidimo laikinai gyventi panaikinimo, bus įvertintos ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės. Jeigu panaikinus leidimÄ laikinai gyventi pareiÅ¡kėjas laimėtų darbo ginÄÄ ir bÅ«tų grÄ Å¾intas į darbÄ , jis galėtų kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo.

Taip pat atkreipė dėmesį į Ä®statymo 441 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ galimybę pakeisti darbdavį, ir Ä®statymo 124 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad užsienietis privalo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.

9. Pareiškėjas su tokiu atsakovo Raštu nesutinka, be kita ko, ir dėl to, kad jis neatitinka VAĮ reikalavimų, bei jį skundžia teismui.

10. VAĮ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimÄ priėmusio vieÅ¡ojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečiÄ skundÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ ar įstaigÄ , skundo padavimo terminÄ ir teisės aktÄ , reglamentuojantį apskundimo tvarkÄ ; 8) administracinį sprendimÄ priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAÄ® redakcijos 8 straipsnyje buvo įtvirtinti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos; to paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Pažymėtina, kad tiek iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusioje VAÄ® redakcijoje, tiek ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančioje VAÄ® redakcijoje turinio prasme reikalavimai administraciniam sprendimui (individualiam administraciniam aktui) iÅ¡ esmės yra tapatÅ«s, keitėsi tik įstatymo straipsniai. Tad gausi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kuri buvo iÅ¡plėtota aiÅ¡kinant ankstesnės redakcijos VAÄ® 8 straipsnį, yra aktuali ir Å¡iai bylai, aiÅ¡kinant skundžiamo Migracijos departamento RaÅ¡to priėmimo metu galiojusiÄ ir Å¡iuo metu galiojančiÄ VAÄ® 10 straipsnio 5 dalį.

11. LVAT yra pažymėjęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobÅ«džio normos, suponuojančios normos adresatui – vieÅ¡ojo administravimo subjektui – privalomÄ elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji norma, kurios paprastai turi laikytis visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetencijÄ (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013).

Tai reiÅ¡kia, kad VAÄ® 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti imperatyvai yra privalomi ir Migracijos departamentui priimant individualius administracinius aktus, nagrinėjamu atveju priimant skundžiamÄ raÅ¡tÄ .

12. AiÅ¡kindamas VAÄ® 8 straipsnį, LVAT dar yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

Analizuojant LVAT praktikÄ , susijusiÄ su bÅ«tinumu priimamÄ sprendimÄ pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobÅ«džio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Be to, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamÄ teisinio pagrindo nurodymÄ ir taikymÄ , bet ir reikalavimÄ priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartÄ akcen­tavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasa­rio 18 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Taigi, LVAT praktikoje ne kartÄ konsta­tuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo bÅ«ti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas bÅ«tų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimÄ , taikytinos teisės normos paieÅ¡kÄ , teisinį nustatytų faktų vertinimÄ (kvalifikavimÄ ) (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtÄ administracinė­je byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje A-520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo RaÅ¡tas iÅ¡ esmės yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, t. y. neteisėtas ir nepagrįstas; priimtas RaÅ¡tas neatitinka minėtų imperatyvių VAÄ® nuostatų, teisės principų bei administracinių teismų praktikos. 13.1. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Migracijos departamentÄ su 2021 m. liepos 16 d. praÅ¡ymu pratęsti jam terminÄ bÅ«ti Lietuvos Respublikoje iki tol, kol bus iÅ¡spręstas tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilęs darbo ginčas Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje arba teisme įsiteisėjusiu sprendimu.

PareiÅ¡kėjas šį savo praÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad buvo atleistas iÅ¡ darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau su atleidimu nesutinka ir jį nustatyta tvarka ginčija; Å¡iuo metu nėra galutinio sprendimo dėl darbo ginčo. Nurodo, kad Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jis tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesius iÅ¡ eilės. PareiÅ¡kėjas mano, kad Å¡is terminas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam turėtų bÅ«ti pratęstas iki įsiteisės sprendimas jo darbo ginče; prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista jo teisė į pasirinktÄ darbÄ , teisėti lÅ«kesčiai, teisingumo ir protingumo principai ir kt. 13.2.

Atsakovas pateikė RaÅ¡tÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad jis net nesuprato pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinio ir esmės. Visų pirma, atsakovas apgailestauja, kad Ä®statyme nėra nustatyta iÅ¡imčių, dėl kurių, nustačius bent vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, leidimas laikinai gyventi galėtų bÅ«ti nepanaikintas. Tačiau pareiÅ¡kėjas to atsakovo net neklausė, t. y. neprašė priimti sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi nepanaikinimo, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės prašė pratęsti jo buvimo Lietuvoje terminÄ , kuris, pasak jo, praradus užsieniečiui darbÄ , yra 3 mėnesiai.

Antra, atsakovas RaÅ¡te taip pat dar pateikė bendro pobÅ«džio informacijÄ ir paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡ esmės nėra susiję su pareiÅ¡kėjo pateiktu praÅ¡ymu dėl termino užsieniečiui bÅ«ti Lietuvoje pratęsimo. 13.3. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas RaÅ¡te nepriėmė jokio aiÅ¡kaus sprendimo dėl pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo, t. y. ar praÅ¡ymas yra patenkinamas, ar atmetamas, jeigu atmetamas, tai kokiais pagrindais remiantis (nenurodytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas), ar teisės aktai apskritai nustato galimybę minėtÄ terminÄ pratęsti, ar esamoje situacijoje bÅ«tų galima remtis pareiÅ¡kėjo nurodomais teisės principais ir pan.; neatsakyta nė į vienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ .

Tai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo RaÅ¡tas yra be motyvų; RaÅ¡te pateikta informacija iÅ¡ esmės yra nesusijusi su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu.

14. LVAT yra konstatavęs, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali bÅ«ti perkelta teisingumÄ vykdančiai institucijai; administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektÄ parinkti teisinį kvalifikavimÄ bei po to pats tÄ teisinį kvalifikavimÄ vertinti (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-34/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju teismui iÅ¡taisyti atsakovo RaÅ¡to trÅ«kumų nėra galimybės. Be to, atsakovo atsiliepime pateikti argumentai (net ir iÅ¡samÅ«s) taip pat negali pakeisti imperatyvių reikalavimų, kad sprendimo motyvai turi bÅ«ti pačiame sprendime (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; 2013 m. birželio 13 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo priimtas RaÅ¡tas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o pratęsti terminÄ bÅ«ti Lietuvos Respublikoje iki tol, kol bus iÅ¡spręstas tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilęs darbo ginčas teisme įsiteisėjusiu sprendimu. Tačiau toks pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobÅ«džio sprendimas teismo negali bÅ«ti priimtas, nes tai reikÅ¡tų, jog teismas iÅ¡ esmės ėmėsi vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų veiksmų. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo priimtas sprendimas (RaÅ¡tas) neatitinka VAÄ® nuostatų, o pats ginčas iÅ¡ esmės nevertintas. Tad nagrinėjamu atveju, pripažinus skundžiamÄ atsakovo RaÅ¡tÄ neteisėtu ir nepagrįstu, yra pagrindas įpareigoti atsakovÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo, t. y. priimti sprendimÄ , atitinkantį VAÄ® reikalavimus.

Vadinasi, tenkinama tik pareiškėjo skundo dalis (ABTĮ 88 straipsnio 1–2 punktai).

16. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiÅ¡kių jo priėmimo motyvų, nereiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ â€“ Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimÄ (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-602-2014).

17. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; praÅ¡ymus atlyginti iÅ¡laidas teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos (ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalis).

18. Kadangi byloje pareiÅ¡kėjo skundas patenkinamas iÅ¡ dalies, atitinkamai jis turi teisę tik į dalį (t. y. 1/2) savo patirtų pagrįstų, racionalių ir bÅ«tinų iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjas prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Ä®rodymų apie patirtas kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjas nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taigi, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso patyrė 22,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Tačiau, minėta, kad pareiškėjas turi teisę tik į dalį savo patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina iš atsakovo 11,25 Eur (22,50 / 2) bylinėjimosi išlaidų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1–2 punktais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo S. (S.) A. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl raÅ¡to panaikinimo ir termino pratęsimo patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 10K-24332 „Dėl termino užsieniečiui bÅ«ti Lietuvos Respublikoje pratęsimo“ ir įpareigoti atsakovÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo, t. y. priimti sprendimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus.

KitÄ skundo dalį atmesti. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. (S.) A. iÅ¡ Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 11,25 Eur (vienuolika eurų ir 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė