Legislator Case Law & Legislation
2013-06-27 Nr. AB-3065-3-61-3-00653-2012-2 AI generated

2013-06-27 Nr. AB-3065-3-61-3-00653-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-06-27 Nr. AB-3065-3-61-3-00653-2012-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas iki 2012 m. rugsėjo 21 d., taip pat, kad iki minėto nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjo valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisinis pagrindas 2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, todėl buvo nepagrįstai priteista pareiškėjai už atitinkamą laikotarpį neišmokėtos valstybinės pensijos dalis.

Legislator headnote

AI generated

2013-06-27 Nr. AB-3065-3-61-3-00653-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: pareiškėja D. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 67-69) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. vasario 6 d. raštą Nr. 1D-916; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VRM) neišmokėtą valstybės pensijos dalį 24 300,97 Lt nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn.; 3) įpareigoti atsakovą ateityje nuo 2012 m. spalio 1 d. mokėti paskirtą 1 440,94 Lt valstybinę pareigūno pensiją.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A261-1091/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-00653-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja D. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 67-69) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. vasario 6 d. raštą Nr. 1D-916; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VRM) neišmokėtą valstybės pensijos dalį 24 300,97 Lt nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn.; 3) įpareigoti atsakovą ateityje nuo 2012 m. spalio 1 d. mokėti paskirtą 1 440,94 Lt valstybinę pareigūno pensiją.

Nurodė, kad jai nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. buvo paskirta ir mokama 1 440,94 Lt dydžio valstybinė pensija, kuri nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažinta. Tvirtino, kad ji 2012 m. sausio 20 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama pranešti, kokiais pagrindais remiantis jai buvo nemokama dalis paskirtos pensijos ir kada ši suma bus kompensuota. VRM 2012 m. vasario 6 d. raštu atsakė, kad pensija buvo perskaičiuota ir mokama remiantis 2010 m. spalio 26 d. priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 1, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl manė, kad šis nutarimas yra privalomas visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Pareiškėjos nuomone, atsakovas, neteisėtai ir nepagrįstai sumažinęs valstybinę pensiją bei atsisakydamas ją kompensuoti, ignoravo Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidė teisinės valstybės principo elementus, o būtent teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei saugumo.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 40-42, 76-77) nurodė, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tol, kol Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjai mokama valstybinė pensija, nepripažintos prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), atsakovas neturėjo teisinio pagrindo jomis nesivadovauti. Pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, pensija buvo perskaičiuojama ir išmokama pagal galiojančių ir teisėtų norminių teisės aktų nustatytą tvarką. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, prašoma priteisti neišmokėtos pensijos 24 300,97 Lt suma neatitinka nei vienos iš sumų, galinčių susidaryti pritaikius pareiškėjai paskirtos pensijos ribojimus 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos D. Ž. skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 16 236,25 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Administracinės bylos dalį, kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. vasario 6 d. raštą Nr. 1D-916 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, nutraukė.

Teismas nustatė, kad skundžiamu sprendimu VRM atsakė į pareiškėjos prašymą dėl sumažintos valstybinės pensijos dydžio. Iš pareiškėjos prašymų turinio matyti, kad ji tik prašė informuoti, kokiu pagrindu jai buvo sumažinta valstybinė pensija ir pranešti, kada bus kompensuojama, o atsakovas skundžiamu sprendimu (raštu) suteikė prašomą informaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, šis sprendimas pareiškėjai nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir nepažeidė jos subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Pagal jau nusistovėjusią teisminę praktiką toks raštas negali būti skundo administraciniam teismui dalyku, todėl ši bylos dalis, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, nutraukta.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, kuriame konstatuota, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

Teismas atsižvelgė į tai, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tai, kad pareiškėja skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012 m. kovo 1 d. (b. l. 1-3), t. y. nepraleidusi termino teisme ginti galimai pažeistas teises, ir vertino, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjos valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos.

Teismas nustatė, kad Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 11D(P)-5034 „Apie 2010-2012 m. pensijos dydį“ patvirtina, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuota pensija yra 1 178,69 Lt, pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį išmokėta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 21 481,83 Lt (b. l. 65). Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, padaryta išvada, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir priteista susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 16 236,25 Lt suma. Kita dalis dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyto pensijos mažinimo, atmesta, nes Konstitucinis Teismas nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (ABTĮ 88 str. 1 ir 2 p.).

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012) ir padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteista ne iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

III. Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 91-92), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą dalyje dėl tenkinto pareiškėjos skundo reikalavimo jį atmetant.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas iki 2012 m. rugsėjo 21 d., taip pat, kad iki minėto nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjo valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisinis pagrindas 2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, todėl buvo nepagrįstai priteista pareiškėjai už atitinkamą laikotarpį neišmokėtos valstybinės pensijos dalis.

2. Nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d. nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiams iki nutarimo įsigaliojimo.

Pareiškėja D. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 98-99) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo, taikant Laikinąjį įstatymą.

Pareiškėja D. Ž. prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. vasario 6 d. raštą Nr. 1D-916, priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą valstybės pensijos dalį 24 300,97 Lt nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. bei įpareigoti atsakovą ateityje nuo 2012 m. spalio 1 d. mokėti paskirtą 1 440,94 Lt valstybinę pareigūno pensiją.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: priteisė jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 16 236,25 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Administracinės bylos dalį, kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. vasario 6 d. raštą Nr. 1D-916 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, nutraukė.

Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia ginčui aktualaus Konstitucinio Teismo nutarimo negaliojimo atgal argumentu bei antikonstituciniu pripažinto teisinio reguliavimo pasikeitimu paties įstatymų leidėjo valia.

Nustatyta, kad VRM 2005 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 2/17-3078 nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjai paskirta ir mokama 1 440,94 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 16). Nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. iki 2005 m. spalio 25 d. pareiškėjai be valstybinės pareigūnų ir karių pensijos mokėtas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (b. l. 19-20). Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi pareiškėjos gautos valstybinės pensijos dydis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) perskaičiuotas pritaikius koeficientą 0,8180 ir iš viso sudarė 37 718,08 Lt, o, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. jos gaunama valstybinė pensija sumažinta 50 procentų ir iš viso sudarė 21 481,83 Lt (b. l. 65). Pareiškėja 2010 m. kovo 9 d. ir 2012 m. sausio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą su prašymu informuoti ją, kokiais pagrindais ir kuo remiantis jai buvo išmokėta akivaizdžiai per maža valstybinė pensija, pranešti, kiek buvo neišmokėta pensijos bei informuoti ją, kada ši suma bus kompensuota (b. l. 4, 35, 57). Atsakovas 2010 m. balandžio 6 d. ir 2012 m. vasario 6 d. raštais (sprendimais) Nr. 1D-2561 (2) ir Nr. 1D-916 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ nurodė, kad pensija jai yra apskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl toliau bus mokama teisės aktų nustatyta tvarka. Informavo, kas Laikinajame įstatyme nėra numatyta sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių kompensavimo tvarka (b. l. 5-6, 58, 60-61).

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodė, jog valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

Vertindamas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1-2 dalių konstitucingumą, nusprendė, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pastebėtina, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas ir ginčui aktualios Laikinojo įstatymo nuostatos iš Lietuvos teisės sistemos buvo pašalintos.

Dėl atsakovų argumento, kad antikonstituciniu pripažintas teisinis reguliavimas paties įstatymų leidėjo valia buvo pakeistas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 (kurios faktinės aplinkybės labai panašios į šios bylos aplinkybes), išdėstytus argumentus, jog vien tik Laikinojo įstatymo atitinkamų nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai nepašalina asmens, kurio atžvilgiu šios nuostatos buvo taikomos, teisių pažeidimo pasekmių. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje sprendė, jog nepašalinus pareiškėjo teisių pažeidimo, pasireiškusio jo turtiniu praradimu, t. y. dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusia valstybinės pensijos nepriemoka, teismas pažeistų Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus, neužtikrintų veiksmingos teisminės gynybos, socialinio teisingumo bei asmens pasitikėjimo teise.

Sprendžiant dėl Konstitucinio Teismo nutarimo taikymo teisiniams santykiams, atsiradusiems iki tokio nutarimo įsigaliojimo, paminėtinas Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas, kuriame konstatuota, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis. Pagal Konstitucijos 110 straipsnį, nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Iš Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo nuostatų matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra.

Minėtoje 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog teismai privalo paisyti įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą. Neapsaugojus konstitucinių vertybių, nebūtų užtikrinta veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės viršenybė. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą, neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai, turėtų būti mažinama pažeistų konstitucinių vertybių apsauga.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tai taip pat nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir į nurodytą Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, konstatuojama, jog pareiškėjai grąžintina neišmokėta pensijos dalis, susidariusi dėl antikonstituciniu pripažinto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pagrįstai priteisė dėl šios teisės normos taikymo pareiškėjai neišmokėtą 16 236,25 Lt dydžio pensijos dalį, už laikotarpį, kurį buvo mokama sumažinta pensija.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos teisių pažeidimas kyla dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus ir atsižvelgdamas į tai priteisė pareiškėjai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei administracinių teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Stasys Gagys