2023-01-11 Nr. AB-1095-3-61-3-00344-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-553-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00344-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja N. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 21R-841(AG-806/06-2021) ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. ES13(19.1)-990) bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos savarankiško užimtumo rėmimo (toliau – ir SUR) paraišką.

2. Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba skundžiamu sprendimu atmetė SUR paraišką, nes nustatytu terminu nebuvo pašalinti trūkumai, tačiau Tarnyba nei 2021 m. spalio 15 d. rašte, nei ginčijamame sprendime neįvardijo, kokiais pagrįstais objektyviais duomenimis ir teisės aktais remiantis nustatė, jog pareiškėjos pateiktoje paraiškoje nurodyta vienintelė darbo priemonė (automobilis) nėra tiesioginė darbo priemonė steigiamos darbo vietos (pardavimo vadybininkas) darbo funkcijoms atlikti.

3. Pareiškėja paaiškino, kad paraiškoje darbo priemonės steigiamai darbo vietai poreikio pagrindimas pagal darbo pobūdį yra aprašytas atskirame priede, kuris kartu su paraiška buvo pateiktas komisijai. Jame buvo aiškiai ir suprantamai išdėstytas planuojamas verslo modelis bei veiklos etapai, kuriuose būtinas automobilis. Taip pat, pildant SUR paraišką atsakovas reikalavo pateikti steigiamoje darbo vietoje numatytų vykdyti Pareigų aprašymą (Paraiškos 10.1.3 punktas), kurį pareiškėja pateikė atskirame priede „Pareigų aprašymas“. Jame aiškiai ir suprantamai išdėstytos steigiamoje darbo vietoje numatytos vykdyti pareigos, kurios tiesiogiai yra susijusios su prašoma subsidijuoti darbo priemone. Pažymėjo, jog darbo vietos pareigų aprašymas privačioje įmonėje yra ruošiamas laisva forma, ir yra darbdavio prerogatyva. Tą patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 8 d. nuotoliniuose mokymuose SUR paraiškų teikimo klausimais pasisakiusi Užimtumo rėmimo konsultantė D. B. Aiškindama, kaip pildyti steigiamos darbo vietos „Pareigų aprašymas“ priedą, ji teigė, jog tai turi būti Paraiškos 4 punkte pateiktos Profesijos pareigybės aprašymas, o Pareigybių aprašymo pavyzdžių patarė ieškoti Google sistemoje ir prisitaikyti juos savo pareigybių aprašymui, t. y. paraiškos priedui „Pareigų aprašymas“ nebuvo įvardinti jokie specialūs reikalavimai, kurių pareiškėja turėtų laikytis.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Paraiškos teikėjas paraiškoje privalo pateikti ne tik steigiamoje darbo vietoje numatytų vykdyti pareigų aprašymą, bet ir įvardinti planuojamą vykdyti pagrindinę veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Paraiškoje nurodyta planuojama vykdyti pagrindinė veikla Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu (veiklos kodas 47.91.) pagal jos aprašymą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, numato galimybę veiklos vykdytojui pristatyti užsakytas prekes pirkėjui fiziniu būdu. Todėl mano, kad pareiškėjos Paraiška atitinka Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies, Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr.V-163 (toliau – ir Paslaugų teikimo aprašas) 82.1. papunktį, o prašoma subsidijuoti darbo priemonė yra tinkama „Pareigų aprašyme“ numatytoms pardavimo vadybininko pareigoms vykdyti.

5. Pareiškėja nurodė, kad nei atsakovo internetinėje svetainėje uzt.lt, nei organizuotų SUR nuotolinių mokymų metu, nei SUR reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo prieinama informacija – kokiais pagrįstais objektyviais duomenimis ir teisės aktais remiantis bus nustatoma, ar steigiamos darbo vietos tiesioginės darbo funkcijos yra susijusios su subsidijuoti prašomomis darbo priemonėmis. Taip pat, niekur nėra paaiškintos ar apibrėžtos sąvokos „tiesioginės darbo funkcijos“ ir „tiesioginės darbo priemonės“. Ankstesniuose SUR paraiškų atrankos etapuose, automobilis ne kartą buvo subsidijuojamas kaip tiesioginė darbo priemonė, steigiamos darbo vietos (pardavimo vadybininkas 243105) darbo funkcijoms atlikti. Todėl pareiškėja mano, kad atsakovas pažeidžia Paslaugų teikimo aprašo 6.1., 6.2., ir 6.3. papunkčius, nesilaiko paslaugų teikimo lygių galimybių ir nediskriminavimo, skaidrumo ir viešumo principų.

6. Pareiškėja teigė, kad ji neprivalėjo steigiamos darbo vietos profesiją rinktis iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (profesijuklasifikatorius.lt), nes tokia tvarka nėra įtvirtinta Paslaugų teikimo apraše. Paslaugų teikimo aprašo 23 priedo, 4 punkte nurodyta įrašyti profesijos pavadinimą ir kodą pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (toliau – ir LPK), kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos paraiškoje įrašytos profesijos Pardavimo vadybininkas (kodas 243105) aprašo, nurodančio darbo funkcijas nėra ne tik LPK, bet ir internetiniame puslapyje profesijuklasifikatorius.lt. LPK tvarkymo funkciją vykdo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyrius. Šio skyriaus atsakinga specialistė D. A. į pareiškėjos paklausimą: - „Kodėl internetiniame puslapyje http://www.profesijuklasifikatorius.lt/ nėra profesijos Pardavimo vadybininkas (kodas 243105) aprašo nurodančio šios konkrečios profesijos darbo funkcijas?“ - pateikė atsakymą, jog internetiniame puslapyje http://www.profesijuklasifikatorius.lt/ nėra pateikiami profesijų (tarp jų ir profesijos Pardavimo vadybininkas kodas 243105) aprašai, nurodantys konkrečias darbo funkcijas, nes konkrečioje darbo vietoje atliekamos darbo funkcijos paprastai yra nurodomos pareigybės aprašyme, o pareigybių aprašymas yra darbdavio prerogatyva ir privačioje įmonėje yra ruošiamas laisva forma.

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sankcijos negali būti taikomos už rekomendacinių nurodymų nesilaikymą. Be to, nei Užimtumo rėmimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta, jog paraiškos teikėjas pasirinkęs profesiją iš LPK, savo paraiškoje ar prie paraiškos pateiktuose dokumentuose, apibūdindamas planuojamos darbo vietos pareigas ar pagrįsdamas darbo priemonės atitikimą pasirinktai profesijai, privalo vadovautis internetiniame puslapyje profesijuklasifikatorius.lt esančiais profesijų grupių ir pogrupių aprašais, kurie nėra patvirtinti teisės aktais.

Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė SUR paraiškose darbo priemonės atitikimą steigiamai darbo vietai įvertino remdamasi neoficialiais šaltiniais (internetinio puslapio profesijuklasifikatorius.lt aprašais).

7. Pareiškėja pažymėjo, jog LAGK teiginys, kad pareiškėja, nesutikdama su 2021 m. spalio 15 d. rašte išreikštu nurodymu tikslinti paraišką, galėjo teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti Vilniaus departamento skyriaus 2021 m. spalio 15 d. rašte priimtą sprendimą, tačiau per jai suteiktą 5 darbo dienų laikotarpį, šia teise nepasinaudojo – neatitinka tikrovės. 2021 m. spalio 15 d. rašte dėl SUR paraiškos tikslinimo nurodytas apskundimo terminas yra ne 5 darbo dienos, o vienas mėnuo nuo sprendimo pateikimo dienos. Raštas dėl SUR paraiškos tikslinimo yra procedūrinis tarpinis dokumentas, kuriuo siekiama parengti galutinį baigiamąjį procedūros dokumentą – sprendimą skirti subsidiją ar jos neskirti.

Be to, analogiškas atsakovės sprendimas dėl SUR paraiškos tikslinimo LAGK jau buvo apskųstas kito SUR paraiškos teikėjo 2021 m. lapkričio 4 d. Tačiau LAGK atsisakė priimti nagrinėti skundą, kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai, nes skundžiamas sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, tiesiogiai nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (LAGK sprendimas 2021 m. lapkričio 5 d. Nr. 21R-714 (AG-760/04-2021)). Todėl LAGK nagrinėdama skundą dėl atsakovo priimto 2021 m. spalio 29 d. sprendimo atmesti paraišką, galėjo nagrinėti ir tarpinio (procedūrinio) akto 2021 m. spalio 15 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei jo poveikį skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kadangi LAGK nevertino, ar atsakovo tarpinis (procedūrinis) aktas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, byloje visai nėra pasisakyta apie tai, jog atsakovo rašte dėl paraiškos tikslinimo nebuvo paaiškinta Paslaugų teikimo aprašo 82.1. papunktyje esanti sąvoka „Tiesioginės darbo funkcijos“, o teiginyje - „Paraiškoje nurodyta vienintelė darbo priemonė (automobilis) nėra tiesioginė darbo priemonė steigiamos darbo vietos (pardavimo vadybininkas) darbo funkcijoms atlikti“ – nepaaiškinta sąvoka „Tiesioginė darbo priemonė“.

Paslaugų teikimo aprašo 3.2 papunktis apibrėžia sąvoką „Darbo priemonė“, tačiau sąvoka „Tiesioginė darbo priemonė“ Paslaugų teikimo apraše nėra apibrėžta, o sąvokos „Tiesioginės darbo funkcijos“ apibrėžimas apskritai neegzistuoja, jo nepavyko rasti nei Užimtumo rėmimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei kituose teisės aktuose.

8. Pareiškėja mano, jog atsakovo veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4, 8, 11 punktų reikalavimų, 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, bei Paslaugų teikimo aprašo 6.1., 6.2., ir 6.3. papunkčių – nėra pagrįsti ir teisėti, prieštarauja tikslams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, neatitinka Paslaugų teikimo lygių galimybių ir nediskriminavimo, skaidrumo ir viešumo principų, prasilenkia su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, „įstatymui visi asmenys lygūs”, riboja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje numatytą asmens ūkinės veiklos laisvės principą, sprendimai priimti vadovaujantis ne teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, o interpretuojant SUR reglamentuojančius teisės aktus savo naudai.

9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad šis ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pareiškėjos pasirinkta ir paraiškoje dėl SUR nurodyta darbo priemonė – automobilis, galėjo būti finansuojama SUR apimtyje, t. y. ar tokia darbo priemonė galėjo būti finansuojama kaip darbo priemonė steigiamoje pardavimo vadybininko darbo vietoje, pardavimo vadybininko darbo funkcijoms atlikti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies ir Paslaugų teikimo aprašo 82.1 papunkčio vertinimo prasme. Tarnyba atsiliepime, kuris buvo pateiktas LAGK, aiškiai ir išsamiai išdėstė visas Paraiškos vertinimo procedūras, nurodė teisinius argumentus ir motyvus, kodėl buvo priimtas sprendimas pareiškėjos Paraišką atmesti.

11. Atsakovas pažymėjo, kad esant nustatytiems paraiškos trūkumams (vertinant neatitiktį nekritiniams vertinimo kriterijams) paraiškos teikėjui suteikiama palanki sąlyga paraišką patikslinti, t. y. nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Tokia galimybė pateikti patikslintą paraišką galima tik vieną kartą. Ir atitinkamai, trūkumų nepašalinus numatyta teisinė pasekmė – paraiška atmetama ir toliau nebenagrinėjama. Pareiškėjai buvo suteikta palanki sąlyga Paraišką patikslinti per 5 darbo dienų terminą, tačiau pareiškėja Paraiškos, taip kaip buvo nurodyta 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5-ojo skyriaus vedėjo sprendime Nr. SD(19.1)-14332, nepatikslino, o pateikė raštą dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos tikslinimo, nurodydama, kad atsisako keisti Paraiškoje nurodytą darbo priemonę – automobilį. Tarnyba paaiškino, kad 2021 m. spalio 15 d. sprendime buvo nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, t. y. laikėsi pozicijos, kad jis gali būti apskųstas, tačiau negali komentuoti ir paaiškinti, kodėl LAGK administracinėje byloje AG-760/04-2021 atsisakė priimti nagrinėti skundą dėl SUR paraiškos tikslinimo. Be to, kaip matyti skundą pateikęs subjektas, t. y. A. Š., manydamas, kad LAGK turėjo išnagrinėti jo skundą, 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 21R-714 (AG-760/04-2021) galėjo skųsti šiame sprendime nurodyta tvarka, tačiau to nedarė.

12. Atsakovas mano, kad pareiškėja, nesutikdama su 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5-ojo skyriaus vedėjo sprendimu patikslinti Paraišką, t. y. vietoje pasirinktos darbo priemonės – automobilio - pateikti darbo priemones, atitinkančias tiesiogines darbo funkcijas pardavimo vadybininko steigiamai darbo vietai, turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti minėtą sprendimą, tačiau pareiškėja tokia teise nesinaudojo. Pareiškėja pati pasirinko, kokiu būdu sieks ginti savo teises.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Tarnybos sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo nustatytas terminas patikslinti SUR paraišką, tiek ginčijamas sprendimas yra tarpusavyje susiję. Mano, kad LAGK pasisakė, ar pareiškėjos pasirinkta darbo priemonė (automobilis) pardavimo vadybininko funkcijoms atlikti, gali būti finansuojama Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies ir Paslaugų teikimo aprašo 82.1 papunkčio vertinimo prasme, vadinasi, nėra jokių aplinkybių ar teisinių pagrindų, dėl ko turėtų būti panaikintas skundžiamas sprendimas. Nurodė, kad pareiškėja neteisingai supranta ir interpretuoja teisės normas, kurios buvo pritaikytos nagrinėjant pareiškėjos Paraišką. Pareiškėja elgiasi nesąžiningai skunde nurodydama, kad ji nežinojo, kokiais teisės aktais bus vadovaujamasi nagrinėjant ir vertinant SUR paraiškas.

14. Atsakovas pažymėjo, kad visa informacija apie SUR paraiškų nagrinėjimą ir vertinimą, visi teisės aktai, kuriais Užimtumo tarnyba vadovaujasi nagrinėdama SUR paraiškas yra vieša ir visiems prieinama. Be to, pareiškėja skunde analizuodama tam tikras sąvokas, akivaizdžiai nesupranta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies ir Paslaugų teikimo aprašo nuostatų, t. y. jas interpretuoja sau palankia linkme. Čia nurodyta – parama savarankiško užimtumo rėmimui teikiama mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis).

Paslaugų teikimo aprašo 82 punkte nurodyta – SUR paraiškos sąmatoje nurodytos išlaidos privalo būti: 82.1. skirtos darbo vietai įsteigti ar su steigiamos darbo vietos tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti. Paslaugų teikimo aprašo 3.2 papunktyje nurodyta – darbo priemonės – darbo procese naudojamos priemonės ir darbo įrenginiai (mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ar kiti reikmenys, būtini darbo vietos tiesioginių funkcijų atlikimui užtikrinti), priskirtini ilgalaikiam materialiajam turtui.

Šios nuostatos reiškia, kad ne bet kokios darbo priemonės gali būti finansuojamos, o parama SUR gali būti teikiama tik su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu tiesiogiai susijusioms darbo priemonėms, kitaip tariant, būtent šios nuostatos, o ne Darbo kodekso nuostatos, kurias pareiškėja nurodo, įpareigoja Užimtumo tarnybą, nagrinėjant SUR paraiškas, įvertinti SUR paraiškose nurodytas darbo priemones ir nuspręsti, ar SUR paraiškų teikėjų darbo priemonės yra tiesiogiai susiję su steigiamose darbo vietose atliekamomis darbo funkcijomis, ir ar jos gali būti finansuojamos.

Pažymi, kad tiek steigiamą darbo vietą, kitaip tariant profesiją, tiek darbo priemones, tiek darbo funkcijas, kurios bus atliekamos steigiamoje darbo vietoje, nurodo ir renkasi patys SUR paraiškų teikėjai, o Užimtumo tarnyba tik vertina, ar pasirinkta darbo priemonė yra tiesiogiai susijusi su steigiamoje darbo vietoje atliekamomis darbo funkcijomis, ir ar tokia darbo priemonė gali būti finansuojama, taip kaip to reikalauja SUR priemonę reglamentuojantys teisės aktai. Tai, jog pareiškėja pateikdama Paraišką dalyvauti konkurse, nesuvokia ar nesupranta SUR reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nėra pagrindas perkelti atsakomybę Tarnybai dėl tariamai netinkamai sureguliuotų teisės aktų ar įpareigoti Tarnybą aiškinti iš esmės kiekviename SUR reglamentuojančiame teisės akte nurodytą žodžio reikšmę.

15. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Tarnyba nagrinėdama Paraišką ir priimdama atitinkamą sprendimą dėl jos atmetimo neviršijo įgaliojimų, o vadovavosi teisės aktais. Paaiškino, kad Paslaugų teikimo aprašo 23 priedu yra patvirtinta Paraiškos dėl SUR forma, kurią turi užpildyti SUR paraiškų teikėjai, dalyvaudami SUR. Šios paraiškos formos 4 punkte aiškiai nurodyta, kad profesijos pavadinimą reikia nurodyti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (toliau – LPK), tuo pačiu nurodyti ir profesijos kodą. LPK yra patvirtintas 2013 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“. Tai, kad Tarnyba nagrinėdama ir vertindama SUR paraiškas vadovaujasi ir naudojasi ta informacija, kuri nurodyta internetiniame puslapyje www.profesijuklasifikatorius.lt, nereiškia, kad viršija savo įgaliojimus, nes kaip nurodyta prie skundo pateiktuose Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistės atsakymuose dėl LPK taikymo, ir kaip nurodyta Skundžiamame sprendime, LPK yra Tarptautinio standarto profesijų klasifikatoriaus ISCO-88 nacionalinė versija, o tai, kad teisės aktu patvirtinta tik LPK struktūra, nereiškia, kad Tarnyba negali naudotis profesijų grupių ir pogrupių aprašais, taip sistemiškai taikydama LPK. Be to, šiame internetiniame puslapyje nurodytas ir teisinis ISCO-88 taikymo pagrindas, todėl pareiškėjos argumentai dėl Tarnybos įgaliojimų viršijimo, taikant LPK, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių, visa informacija esanti internetiniame puslapyje www.profesijuklasifikatorius.lt nėra nei melaginga, nei neatitinkanti tikrovės, todėl atmestini argumentai dėl pareiškėjos suklaidinimo.

16. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos prie skundo pateiktus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakymus dėl LPK taikymo, paaiškino, kad pareiškėjos užduoti klausimai ne visiškai atitinka šio ginčo esmę. Tarnybai nėra aktualu, kad LPK būtų nurodytos tiesioginės vadybininko darbo funkcijos ir tiesioginės vadybininko darbo priemonės (1 ir 2 klausimai), t. y. pareiškėja iš esmės neteisingai suformulavo klausimus, pati nesuprasdama, šio ginčo esmės, kadangi visai nebūtina, kad tokia informacija būtų pateikta LPK, nes kaip jau minėta, SUR dalyviai patys renkasi tiek darbo priemones, tiek pasirenka profesiją, tiek nurodo, kokias darbo funkcijas vykdys įsteigtoje darbo vietoje, o Tarnybos pareiga yra, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, įvertinti, ar SUR paraiškose nurodytos darbo priemonės tiesiogiai susiję su įsteigtoje darbo vietoje atliekamomis darbo funkcijomis. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja, pasirinkdama daug platesnes darbo funkcijas, negu nurodyta prie pardavimo vadybininko profesijos, kodas 243105, nori atlikti ne tik vadybininko darbo funkcijas, bet ir išvežamų krovinių tvarkytojo, pašto kurjerio ir panašių profesijų atstovų darbo funkcijas, tuo pačiu automobilį priskirdama ne tiesioginėms pardavimo vadybininko funkcijoms atlikti, tokiu būdu, neteisingai interpretuodama teisės aktus, siekia bet kokia kaina gauti paramą SUR, tačiau SUR reglamentuojantys teisės aktai tokių paramos skyrimo taisyklių nenumato. Dėl nurodytų aplinkybių paminėtų klausimų konstrukcija nėra tinkamai ir aktuali šio ginčo prasme. Akcentavo, kad SUR rėmimas yra konkursas, todėl SUR reglamentuojantys teisės aktais, visiems SUR dalyviams turi būti taikomi vienodai. Priešingu atveju, pareiškėjos Paraiškos vertinimas, taip, kaip ji supranta, pagal jos įsivaizduojamą teisės aktų taikymo metodiką, paneigtų SUR konkurso nustatytas taisykles ir nebūtų sąžiningas kitų SUR paraiškų teikėjų atžvilgiu.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo buvo atmesta pareiškėjos SUR paraiška, padarius išvadą, kad pareiškėja per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė patikslintos SUR paraiškos, taip pat, LAGK sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Tarnybos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė Savarankiško užimtumo rėmimo (SUR) paraišką (reg. Nr. PAK(19.1)-6825). Tarnyba 2021 m. spalio 15 d. raštu informavo pareiškėją, kad jos paraiška neatitinka Paslaugų teikimo aprašo 7.2 papunktyje nurodytų nekritinių vertinimo kriterijų. Paraiškoje nurodyta vienintelė darbo priemonė (automobilis) nėra tiesioginė darbo priemonė steigiamos darbo vietos (pardavimo vadybininkas) darbo funkcijoms atlikti, todėl nebus finansuojama. Prašė pateikti iki 2021 m. spalio 22 d. darbo priemones, atitinkančias tiesiogines darbo funkcijas. Pareiškėja 2021 m. spalio 21 d. raštu informavo Tarnybą, jog nesutinka su 2021 m. spalio 15 d. rašte padaryta išvada, jog automobilis nėra tiesioginė pardavimo vadybininko darbo priemonė, todėl atsisakė pateikti patikslintą SUR paraišką. Tarnyba ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 63.5 papunkčiu, Paslaugų teikimo aprašo 85.2. papunkčiu, atsižvelgdama į tai, kad buvo nustatyta Paraiškos neatitiktis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 daliai, – pareiškėjos Paraišką atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos sprendimu, su skundu kreipėsi į LAGK, kuri atmetė pareiškėjos skundą ir paliko galioti Tarnybos sprendimą.

20. Teismas įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad pareiškėjos byloje pateiktas pardavimų vadybininko pareigybės aprašymas SUR paraiškos priede apima ne vien LPK pateikiamo pardavimo vadybininko profesijai aprašytas ir priskiriamas funkcijas bei užduotis. Teismas pažymėjo, kad automobilis, kaip darbo priemonė (jei ji nėra specialios komplektacijos) savaime nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjos planuojama užsiimti veikla, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis

Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi ir Paslaugų teikimo aprašo 85.2 papunkčiu ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 63.5 papunkčiu, atmetė pareiškėjos paraišką (prieš tai nustatęs neatitikimus ir suteikęs galimybę patikslinti duomenis).

21. Pirmosios teismas nurodė, kad pati pareiškėja, aprašydama steigiamos darbo vietos funkcijas, numatė apie 20 planuojamų vykdyti vadybininko funkcijų, iš kurių tik kelios susijusios su užsakymų pristatymu, transportavimu. Paraiškoje nėra motyvuotas poreikis ir būtinybė vadybininko profesijai atlikti kurjerio darbą, kai rinkoje yra išvystytas kurjerių, pristatymo paslaugas teikiančių įmonių už ekonomiškai patrauklią kainą tinklas. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja šiuo atveju neįrodė, kad papildomų funkcijų atlikimui planuojama įsigyti darbo priemonė – automobilis – būtų būtinas ir tiesioginis vadybininko darbo įrankis, be kurio negalimas vadybininko funkcijų atlikimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos paraiškos neatitikimas Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies nuostatoms yra esminis vertinant sąlygas, ar pasirinktos darbo priemonės yra tiesiogiai susijusios su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu. Šis neatitikimas yra priskiriamas prie nekritinių vertinimo kriterijų, kurie gali būti tikslinami (Paslaugų teikimo aprašo 85.2 papunktis, Paslaugų teikimo aprašo 24 priedas), todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjai pasiūlė pareiškėjai tikslinti paraišką, suteikdamas galimybę tiek pateikti papildomus paaiškinimus, tiek ir patikslinti planuojamą steigiamai darbo vietai įsigyti darbo priemonę (-es), tačiau pareiškėja atsisakė tikslinti SUR parašką, iš esmės pateikdama ne patikslintą SUR paraišką, tačiau nesutikimą su pasiūlymu patikslinti SUR paraišką. Pareiškėja neįrodė, kad pardavimo vadybininko darbinių funkcijų atlikimui būtina įprastos komplektacijos transporto priemonė ir be jos įsigijimo negalimas pardavimo vadybininko darbo funkcijų atlikimas. Kitos darbo priemonės įsigyti steigiamai darbo vietai pareiškėja neprašė subsidijuoti.

22. Teismas pažymėjo, jog skundžiamas Komisijos sprendimas, yra pagrįstas tiek teisiniu reguliavimu, tiek ir faktinių aplinkybių analize. Todėl skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, jie yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas aplinkybes.

III. 23. Pareiškėja N. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo nebuvimo faktą.

25. Pareiškėja teigia, kad jos pateiktas pardavimų vadybininko pareigybės aprašymas SUR paraiškos priede apima ne vien LPK pateikiamo pardavimo vadybininko profesijai aprašytas priskiriamas funkcijas ir užduotis. Pažymi, kad teismo ir atsakovo vardijami Reklamos ir rinkodaros specialistų pogrupiui priklausantys aprašai neegzistuoja.

26. Pareiškėja pažymi, kad apie lengvąjį automobilį kaip darbo priemonę jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I­3­502/2017. Šiame sprendime teismas konstatavo, jog pagal Kelių transporto kodekse pateiktą lengvojo automobilio apibrėžimą, lengvasis automobilis yra skirtas ne tik keleiviams, bet ir bagažui vežti (2 str. 6 d.). Be to, atkreipia dėmesį, kad nei tarpiniame procedūriniame akte, nei galutiniame baigiamajame šios procedūros rašte – sprendime atmesti paraišką – atsakovo pretenzijos dėl automobilinio komplektacijos nebuvo išreikštos.

27. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog ji niekam nieko įrodinėti neprivalo, jos užduotis yra pateikti paraišką, parengtą griežtai vadovaujantis teisės aktais. Atsakovas, prašydamas pareiškėjos patikslinti paraišką neįrodė, jog paraiškoje nurodyta vienintelė darbo priemonė (automobilis) nėra tiesioginė darbo priemonė steigiamos darbo vietos darbo funkcijoms atlikti.

28. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė fakto, jog ankstesniuose SUR paraiškų atrankos etapuose, automobilis ne kartą buvo subsidijuojamas kaip tiesioginė darbo priemonė, steigiamos darbo vietos darbo funkcijoms atlikti ir paraiškų atrankos komisijos sprendimas, jog darbo priemonė – automobilis – nesudaro sąlygų tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti pasirenkant steigti pardavimų vadybininko darbo vietą yra diskriminacinis pareiškėjos atžvilgiu, lyginant su tais pareiškėjais, kuriems ankstesniuose SUR paraiškų atrankos etapuose, automobilis buvo finansuojamas kaip tiesioginė darbo priemonė.

29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Tarnyba palaikydama atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus motyvus, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčui aktualius teisės aktus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. ES13(19.1)-990) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jos savarankiško užimtumo rėmimo paraišką pagrįstumo.

32. Bylos duomenimis, Tarnyba, 2021 m. spalio 15 d. sprendimu, konstatavusi, kad pareiškėjos paraiškoje nurodyta vienintelė darbo priemonė (automobilis) nėra tiesioginė darbo priemonė steigiamos darbo vietos (pardavimo vadybininkas) darbo funkcijoms atlikti, dėl ko nebus finansuojama, nustatė pareiškėjai terminą iki 2021 m. spalio 22 d. trūkumams pašalinti – nurodyti darbo priemones, atitinkančias ketinamos steigti darbo vietos tiesiogines darbo funkcijas. Pareiškėjai atsisakius šalinti ir nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, Tarnyba, Komisijai posėdyje įvertinus pareiškėjos argumentus, ginčijamu 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. ES13(19.1)-990) nusprendė jos paraiškos toliau nenagrinėti. LAGK 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 21R-841(AG-806/06-2021), ginčą išnagrinėjusi išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjos skundo netenkino.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad: pareiškėjos pateiktas pardavimų vadybininko pareigybės aprašymas SUR paraiškos priede apima ne vien LPK pateikiamo pardavimo vadybininko profesijai aprašytas priskiriamas funkcijas ir užduotis; nors konkrečias profesijas ir užduotis darbdavys gali savarankiškai parengti, aprašytos funkcijos ir užduotys neturi iš esmės apimti kelioms profesijoms būdingų užduočių atlikimo; pareiškėja pretenduoja į vienos darbo vietos įsteigimo subsidijavimą; pareiškėja automobilį, kaip darbo priemonę, pasirinko dėl tos priežasties, kad, pasak jos, pardavimų vadybininkas pagal pareigybės aprašymą turės atlikti kurjerio paslaugas (nuvažiuoti paimti prekę iš vienos vietos ir ją pristatyti į kitą). Tačiau automobilis, kaip darbo priemonė (jei ji nėra specialios komplektacijos), savaime nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjos planuojama užsiimti veikla, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, Paslaugų teikimo aprašo 85.2 papunkčiu ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 63.5 papunkčiu, atmetė pareiškėjos paraišką (prieš tai nustatęs neatitikimus ir suteikęs galimybę patikslinti duomenis); pati pareiškėja, aprašydama steigiamos darbo vietos funkcijas, numatė apie 20 planuojamų vykdyti vadybininko funkcijų, iš kurių tik kelios susijusios su užsakymų pristatymu, transportavimu. Paraiškoje nėra motyvuotas poreikis ir būtinybė vadybininko profesijai atlikti kurjerio darbą, kai rinkoje yra išvystytas kurjerių, pristatymo paslaugas teikiančių įmonių už ekonomiškai patrauklią kainą tinklas. Tad pareiškėja neįrodė, kad papildomų (išvestinių) funkcijų atlikimui planuojama įsigyti darbo priemonė (automobilis) būtų būtinas ir tiesioginis vadybininko darbo įrankis, be kurio negalimas vadybininko funkcijų atlikimas; pareiškėja neįrodė, kad pardavimo vadybininko darbinių funkcijų atlikimui būtina įprastos komplektacijos transporto priemonė ir be jos įsigijimo negalimas pardavimo vadybininko darbo funkcijų atlikimas. Kitos darbo priemonės įsigyti steigiamai darbo vietai pareiškėja neprašė subsidijuoti.

34. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia pirmosios instancijos teismą, netinkamai aiškinusį ir taikiusį ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarius nepagrįstas išvadas.

35. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis, jos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, konstituciniai valstybės socialinės orientacijos, socialinio solidarumo principai suponuoja tai, kad socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį gali lemti įvairūs veiksniai, inter alia (lot. be kita ko) valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės, poreikis užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, ūkio tvarumą ir plėtrą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimą). Dėl šių veiksnių įstatymų leidėjo diskrecija pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis yra itin plati.

36. Pareiškėjos paraiškos bei ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusios redakcijos Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama: 1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas; 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; 3) savarankiško užimtumo rėmimas. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio.

37. Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348, 49 punktas (2020 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. A1-437 redakcija) nustato, kad įgyvendinant šio aprašo 48.1, 48.2 ir 48.3 papunkčiuose nurodytas priemones, Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams ar savarankiškai dirbantiems asmenims Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio subsidijos darbo vietoms steigti mokamos Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis. Subsidija darbo vietoms steigti neskiriama darbo vietoms, kurios yra skirtos laikiniems ir sezoniniams darbams atlikti, steigti. Viena darbo vieta negali būti steigiama skirtingų profesijų atstovams.

38. Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-163, X skyriuje (2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. V-328 redakcija), reglamentuojančiame SUR priemonės, išskyrus keičiantiems ekonominės veiklos rūšį, organizavimą, be kita ko, nustatyta: SUR paraiškų atrankos organizuojamos ne rečiau kaip du kartus per metus Užimtumo tarnybos interneto svetainėje paskelbiant apie SUR paraiškų atrankos pradžią (Aprašo 76 p.); SUR paraiškų atrankai vykdyti KAD direktorius KAD veiklos teritorijai sudaro ir tvirtina SUR paraiškų atrankos komisiją (toliau – ir Atrankos komisija) iš KAD ir KAS atstovų (Aprašo 76 p.); Atrankos komisija savo veikloje vadovaujasi SUR paraiškų atrankos komisijos darbo reglamentu (Aprašo 22 priedas) (Aprašo 76 p.); darbo ieškantis asmuo, planuojantis dalyvauti SUR priemonėje, per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“ teikia SUR paraišką (Aprašo 23 priedas) kartu su Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 53 punkte nurodytomis dokumentų kopijomis (Aprašo 80 p.); SUR paraiškos sąmatoje nurodytos išlaidos privalo būti (Aprašo 82 p.): skirtos darbo vietai įsteigti ar su steigiamos darbo vietos tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti (Aprašo 82.1. p.); panaudotos per SUR sutartyje numatytą, bet ne ilgesnį nei Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytą, laikotarpį (Aprašo 82.2. p.); Aprašo 23 priede pateikiamoje Paraiškos dėl savarankiško užimtumo rėmimo formoje yra, be kita ko, grafos: “3. Planuojama vykdyti pagrindinė veikla”, kurioje nurodomas planuojamos pagrindinės veiklos rūšis pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, kodas; “4. Darbo vieta steigiama”, kurioje nurodomas profesijos pavadinimas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, kodas; „7. Trumpas planuojamos vykdyti veiklos ir steigiamos darbo vietos aprašymas“, kurioje be kita ko, nurodomas planuojamos vykdyti veiklos aprašymas, stacionari ar mobili darbo vieta, kodėl ši veikla būtina, kaip planuojama veiklą vykdyti, jeigu darbo vieta steigiama neįgaliam asmeniui, aprašyti, kaip bus pritaikyta darbo vieta prie negalios, pagrįsti, kad tai ne sezoniniai darbai.

39. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertindama atsakovo ginčijamo Sprendimo motyvaciją, kuri ir sudaro nagrinėjamo ginčo esmę, t. y. ar pareiškėjos paraiškoje nurodyta darbo priemonė (automobilis) nėra (yra) tiesioginė darbo priemonė steigiamos darbo vietos (pardavimo vadybininkas) darbo funkcijoms atlikti, kuriai skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis: vertinant pareiškėjos paraiškoje dėl SUR nurodytus privalomus duomenis, apibūdinančius steigiamos darbo vietos – pardavimų vadybininkas – funkcijas, yra pakankamai akivaizdu, kad tiek planuojamos pagrindinės veiklos rūšies, nurodytos pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (kodas 47.91 kodas; užsakomasis pardavimas paštu arba internetu), tiek profesijos, nurodytos pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (kodas 243105; pardavimų vadybininkas) kontekste vienintelė paraiškoje nurodyta darbo priemonė – automobilis – nėra tiesioginė darbo priemonė steigiamos stacionarios darbo vietos (pardavimo vadybininkas) darbo funkcijoms atlikti. Kaip minėta, viena darbo vieta negali būti steigiama skirtingų profesijų atstovams, SUR paraiškos sąmatoje nurodytos išlaidos privalo būti skirtos su steigiamos darbo vietos tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti, todėl šios procedūros prasme reikšmingos steigiamos darbo vietos funkcijos turi apimti tik vienos profesijos, identifikuojamos tiek pagal planuojamą pagrindinę veiklos rūšį, nurodytą pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, tiek pagal profesiją, nurodomą pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, būdingas funkcijas.

40. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, kadangi nekeistų atsakovo vertinimo pagrįstumo; pareiškėjos paraiška buvo atmesta prieš tai sudarius galimybę patikslinti duomenis.

41. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė