2023-08-21 Nr. CB-6769-2-68-3-22138-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedteismai nepagrįstai neatnaujino proceso civilinėje byloje, esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose įtvirtintiems proceso atnaujinimo pagrindams. Apeliacinės instancijos teismas padarė aiškias teisės taikymo klaidas, susijusias su draudimu keisti atsakovui ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką apeliaciniame skunde bei kelti naujus reikalavimus;
Legislator headnote
AI generated2023-08-21 Nr. CB-6769-2-68-3-22138-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal jo ieškinį AB Sampo bankui ir Danske Bank A/S dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
Full text
Nr. DOK-3780
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22138-2021-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. rugpjūčio 9 d. paduotu ieškovo D. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas prašė pripažinti laidavimą pagal AB Sampo banko ir ieškovo 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį pasibaigusiu 2006 m. balandžio 25 d.; pripažinti atsakovų 2019 m. rugsėjo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorį negaliojančiu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal jo ieškinį AB Sampo bankui ir Danske Bank A/S dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį.
Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas kasaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:
1) teismai nepagrįstai neatnaujino proceso civilinėje byloje, esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose įtvirtintiems proceso atnaujinimo pagrindams. Apeliacinės instancijos teismas padarė aiškias teisės taikymo klaidas, susijusias su draudimu keisti atsakovui ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką apeliaciniame skunde bei kelti naujus reikalavimus;
2) apeliacinės instancijos teismas padarė aiškias teisės taikymo klaidas, susijusias su pareiga atsakovui pateikti atsiliepimą ir atsiliepimo nepateikimo pasekmes, proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principais (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), draudimu apeliacinės instancijos teismui (pa)teikti naujus įrodymus, aplinkybes bei motyvus, draudimu atsakovui keisti ieškinio faktinį pagrindą pateikiant apeliacinį skundą;
3) apeliacinės instancijos teismas padarė aiškias teisės taikymo klaidas, susijusias su uždarosios akcinės bendrovės akcijas parduodančių ir pardavusių privačių fizinių asmenų akcininkų automatine laidavimo pabaiga pagal su kreditoriumi raštu sudarytą laidavimo sutartį už kitą asmenį pagrindinį skolininką;
4) apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidų, susijusių su laidavimo pasibaigimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu;
5) apeliacinės instancijos teismo padarė aiškių teisės taikymo klaidų, susijusių su reikalavimo teisių perleidimo ribojimu pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį;
5) teismai nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 102 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, 3 daliai, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį ir priėmimo tvarką – neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžia nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimo.
Prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus (CPK 347 straipsnio 4 dalis). Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija nurodo, kad už kasacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti dėl turinio trūkumų, terminas šiam trūkumui ištaisyti nenustatomas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų ir CPK 80 straipsnio 4 dalies, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Jūratė Varanauskaitė