49830fa2-1e79-4bf7-9cbf-0a04167bbeee · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1995-160/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00830-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.2.; 75.6.1.; 114.9.6.1.; 121.14.; 121.21.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. Å . ieÅ¡kinį atsakovui R. Å . bei atsakovo R. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. Å . dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui ir sutuoktiniui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir turto padalijimo (institucija, duodanti iÅ¡vadÄ â€“ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :1.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė L. Å . prašė nutraukti 1994-10-15 su atsakovu R. Å . sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukrai M. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ iki jos pilnametystės, mokant kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 3 metus 14900 Lt dydžio; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 5000 Lt dydžio sumÄ neturtinei žalai atlyginti; palikti R. Å . nuosavybėje automobilį AUDI A6 AVANT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 2250 Lt dydžio kompensacijÄ už automobilį; palikti atsakovo nuosavybėje automobilį VAZ 21011 (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti ieÅ¡kinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų ir namų apyvokos reikmenų padalijimÄ , priteisiant R. Å . daiktų už 14870 Lt, L. Å . už 6433,87 Lt sumÄ ; pripažinti faktÄ , kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso L. Å . asmeninės nuosavybės teise; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas tapo neiÅ¡tikimas, piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja, buvo nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Santuokos metu nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo.

IeÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise turi paveldėto turto: 66/100 dalį gyvenamojo namo; ½ dalį viralinės, ½ dalį garažo, po ½ dalį Å«kio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat jai priklauso asmeninės nuosavybės žemės sklypas po namu bei aplink namÄ . Atsakovo reikalavimas priteisti 50000 Lt kompensacijÄ už nekilnojamojo turto pagerinimÄ nepagrįstas, kadangi namuose buvo atliktas tik kosmetinis remontas, pakeisti langai, tačiau už jos tėvų pinigus. Sutinka atlyginti dalį (4000 Lt sumÄ ) už atsakovo pirktas duris ir langus.

Å alys yra darbingos, todėl tarpusavio iÅ¡laikymas negali bÅ«ti nustatomas.Atsakovas R. Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti ir pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnametės dukros M. A. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su L. Å .; po santuokos nutraukimo palikti pavardes Å . ir Å .; priteisti iÅ¡ jo nepilnametei dukrai M. A. Å . 235 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės; priteisti jam iÅ¡ sutuoktinės L. Å . po 250 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ ; priteisti iÅ¡ sutuoktinės L.

Å . 50000 Lt kompensacijÄ už namo (duomenys neskelbtini) ir priestatų atliktus remonto darbus ir pagerinimus, paliekant jai valdyti ir naudoti visÄ Å¡Ä¯ nekilnojamÄ turtÄ ; priteisti atsakovui iÅ¡ L. Å . visus kilnojamuosius daiktus, iÅ¡vardintus priede; žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31500 Lt, natÅ«ra priteisti L. Å ., o R. Å . 15750 Lt dydžio kompensacijÄ . PaaiÅ¡kino, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl abipusės kaltės, ieÅ¡kovės argumentai apie neiÅ¡tikimybę, žiaurų elgesį su sutuoktine ar Å¡eimos nariais yra melas, ieÅ¡kovė pati ieÅ¡kodavo priekabių, dėl bet kokio Å¡eimyninio ginčo kviesdavo policijÄ , į namus neleisdavo ir elgdavosi taip, kad jis iÅ¡sikraustytų iÅ¡ namų.

Nuo 2012-11-02 gyvena atskirai. Atsakovo darbingumo lygis nuo 2007 m. sausio mėn. yra 35 procentai, todėl gali dirbti tik su dideliais apribojimais, tačiau surasti darbdavį nėra galimybės. IeÅ¡kovė yra darbinga, todėl turi jam mokėti po 250 Lt iÅ¡laikymÄ kiekvienÄ mėnesį. Å alys santuokos metu jokio nekilnojamo turto neįgijo, tačiau gyvendamas su sutuoktine jai priklausančiame name su priestatais, už savo asmenines lėšas atliko Å¡ių objektų bÅ«tinÄ pagerinimÄ ir kapitalinį remontÄ .

Namas yra apie 1970 m. statybos, iki perleidimo sutuoktinei namas nebuvo remontuojamas, per medinius langus į namÄ patekdavo drėgmė ir Å¡altis; grindys buvo sudėtos tiesiog ant žemės, be jokio betoninio pagrindo, name tai pat buvo daug kitų problemų, kurias reikėjo Å¡alinti, nes jos kenkė pačiai namo konstrukcijai. Nuo 1995 m. name buvo pradėtas kapitalinis remontas. Namo kambariuose iÅ¡ darbinės veiklos gautų pajamų iÅ¡betonavo ir sudėjo naujas medines grindis, naujus langus, padarė namo vidaus apdailos darbus, nupirko naujus baldus ir kitus namo buities daiktus, įdėjo labai daug savo darbo.

Atsakovas iki 2007-01-05 uždirbdavo vidutiniÅ¡kai apie 2000 Lt atlyginimÄ per mėnesį ir mažiausiai kaip pusė atlyginimo skirdavo sutuoktinės namo remontui ir esminiam jo pagerinimui. Taip pat padarė tvorÄ su pamatais ir už jo nupirktas lėšas medžiagas buvo pastatyti Å«kiniai pastatai: vienas plytinis apie 30 kv. m., o kitas medinis su pamatais, virÅ¡ 30 kv. m. ir kapitaliÅ¡kai suremontavo visus žmonai priklausančius pagalbinius pastatus. Piniginės investicijos į namÄ (iÅ¡skyrus baldus) po santuokos sudarymo ir įdėtas darbas sudaro 100000 Lt, todėl gyvenamasis namas su priklausiniais priteistinas natÅ«ra ieÅ¡kovei, o atsakovui kompensacija – 50000 Lt. 2014-01-20 ir 2014-02-12 Å¡alys pateikė tvirtinti taikos sutartis, kuriomis iÅ¡sprendė ginčus dėl kilnojamojo turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio, kompensacijos už neturtinę žalÄ ; transporto priemonės Audi A6 Avant (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)).  Po taikos sutarčių Å¡alių reikalavimai iÅ¡liko tokie: ieÅ¡kovė prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės; pripažinti faktÄ , kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso L. Å . asmeninės nuosavybės teise; atsakovas prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iÅ¡ sutuoktinės L. Å . kompensacijÄ lygiÄ 48431,46 Lt už namo ir priestatų atliktus remonto darbus ir pagerinimus, paliekant ieÅ¡kovei valdyti ir naudoti visÄ Å¡Ä¯ nekilnojamÄ turtÄ ; priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės po 250 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ ;

žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31500 Lt, natÅ«ra priteisti L. Å ., o R. Å . 15750 Lt dydžio kompensacijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-03-04 sprendimu bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. Å . ieÅ¡kinį atsakovui R. Å . dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei atsakovo R. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. Å . dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei dalyje dėl kilnojamojo turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, kompensacijos už neturtinę žalÄ ; transporto priemonės Audi A6 Avant, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo, nutraukė. Patvirtino Å¡alių 2014-01-20 sudarytÄ taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarė kad:

1. vaiko, M. A. Å ., pastovi gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina, L. Å .;

2. po santuokos nutraukimo ieškovės L. Š. pavardė išlieka Š.;

3. automobilis VAZ 21011, v. n. (duomenys neskelbtini) iÅ¡jungiamas iÅ¡ dalintino turto sÄ raÅ¡o, kaip iÅ¡registruotas iÅ¡ VÄ® „Regitra“ įskaitos dėl nusidėvėjimo;

4. ieškovei L. Š. lieka kilnojamasis turtas 6188,95 Lt sumai;

5. visų daiktų bendra kaina yra ne daugiau nei 3094,48 Lt; atsakovui R. Š. lieka kilnojamasis turtas 4613,05 Lt sumai;

6. atsakovas R. Š. 2013-08-02 atsiėmė iš ieškovės L. Š. kilnojamuosius daiktus 4870 Lt sumai;

7. šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos CPK 293, 294 str.;

8. taikos sutarties Å¡alys papildomai susitarė padalinti likusį kilnojamÄ jį turtÄ tokiu bÅ«du: ieÅ¡kovei lieka svetainės baldų komplektas 2500 Lt vertės; skalbimo maÅ¡ina „Whirpool“ 500 Lt vertės; atsakovui lieka miegamojo baldų komplektas 3000 Lt vertės;

9. Turto balansas: L. Š. lieka turto už 6094,48 Lt, R. Š. lieka turto už 12483,05 Lt;

10. Šalys nereikalauja viena iš kitos kompensacijos už padalintus šioje taikos sutartyje kilnojamuosius daiktus;

11. Å ia taikos sutartimi sutuoktiniai padalino visÄ kilnojamÄ jį turtÄ .Patvirtino Å¡alių 2014-02-12 sudarytÄ taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarė:

1. kad atsakovo R. Å . įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko M. A. Å . iÅ¡laikymÄ yra 5000 Lt iki ieÅ¡kinio dėl įsiskolinimo padavimo dienos, t. y. iki 2013-04-02. IeÅ¡kovė L. Å . atsisako nuo 14900 Lt reikalavimo;

2. Atsakovas R. Å . sutinka mokėti nepilnamečiam vaikui M. A. Å . iÅ¡laikymÄ po 450 Lt kas mėnesį nuo 2014-02-12 iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į L. Å . asmeninę sÄ skaitÄ banke;

3. Atsakovas R. Å . sutinka sumokėti ieÅ¡kovei L. Å . 1000 Lt kompensacijÄ už neturtinę žalÄ ;

4. IeÅ¡kovė L. Å . sutinka, kad automobilis AUDI A6 AVANT, v. Nr. (duomenys neskelbtini) lieka atsakovo R. Å . asmenine nuosavybe. IeÅ¡kovė L. Å . atsisako reikalavimo priteisti kompensacijÄ už automobilį AUDI A6 AVANT, v. Nr. (duomenys neskelbtini);

7. Å alims yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos CPK 293, 294 str.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; nutraukė ieÅ¡kovės L. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė „G.“) ir atsakovo R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ 1994-10-15 Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. 393), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę „Š.“, atsakovui pavardę „Š.“; pripažino faktÄ , kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieÅ¡kovei L.

Å . asmeninės nuosavybės teise; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L. Å . atsakovui R. Å . 4000 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus; kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei L. Å . dalį, t. y. 308 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-03-26 mokėjimo kvitu banke AB Swedbank; priteisė iÅ¡ atsakovo R. Å . 298 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei; priteisė iÅ¡ atsakovo R. Å . ieÅ¡kovei L. Å . 1366 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastys yra atsakovo naudojamas smurtas bei neiÅ¡tikimybė, todėl jis pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo bei netenkintas jo reikalavimas dėl 250 Lt iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo (CK 3.72 str. 4 d.).

Atsakovas dirba, gauna per mėnesį vidutiniÅ¡kai 1250 Lt darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), taip pat 948 Lt dydžio netekto darbingumo pensijÄ . Duomenų, jog Å¡ių lėšų atsakovui nepakanka save iÅ¡laikyti, jis nepateikė. Atsakovas nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. ieÅ¡kovės bei jos motinos atžvilgiu. Duomenų apie Å¡alių kreditorius byloje nėra. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. IeÅ¡kovės vardu nuosavybės teise registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1995-03-20 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/95-0703, pagrindu; taip pat asmeninės nuosavybės teise – 66/100 dalys gyvenamojo namo, po ½ dalį viralinės, garažo bei po ½ dalį trijų Å«kio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

Nors žemės sklypo pirkimo sutartis sudaryta santuokos su atsakovu metu, ieÅ¡kovė dokumentus dėl žemės sklypo pirkimo po jai asmeninės nuosavybės teise priklausančia namų valda tvarkė iki santuokos sudarymo, atsiskaitymui už žemės sklypÄ buvo panaudotos ne Å¡alių bendros lėšos, o ieÅ¡kovės senelio lėšos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Å¡alys iÅ¡ ieÅ¡kovės senelio nupirko žemės sklypÄ , o ginčo turto įsigijimo aplinkybės, t. y. kad žemės sklypas buvo perkamas lengvatinėmis sÄ lygomis, žemės sklypo pirkimo sutartį, kaip pirkėja, pasirašė tik ieÅ¡kovė, nors jos senelis, kuris sumokėjo už žemę, buvo ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo bendrasavininkas, tvirtina, kad ieÅ¡kovės senelis padovanojo ieÅ¡kovei turtinę teisę įsigyti žemės sklypÄ , taip pat pinigines lėšas, kuriomis atsiskaityta už žemę.

Todėl žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), L. Å . priklauso asmeninės nuosavybės teise ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys tenkintas, o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas padalinti žemės sklypÄ , priteisiant jį natÅ«ra ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisiant kompensacijÄ â€“ atmestas.  Atsakovas prašė gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas atsakovo lėšomis bei darbu, tačiau padalijant šį turtÄ , prašė turtÄ natÅ«ra palikti ieÅ¡kovei, o jam priteisti 48431,46 Lt kompensacijÄ .

Tačiau ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 66/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei po ½ pagalbinio Å«kio statinių, likusi dalis priklauso V. G. (ieÅ¡kovės mamai). Todėl gali bÅ«ti sprendžiama tik dėl ieÅ¡kovei priklausančios turto dalies pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Aplinkybių, jog santuokos metu buvo atliktas gyvenamojo namo remontas, ieÅ¡kovė neginčijo, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir atsakovo į bylÄ pateiktos nuotraukos (t. II, b. l. 2-29).

Atsakovas nurodė, jog name buvo atliktas kapitalinis remontas, tačiau Statybos įstatyme sÄ voka „kapitalinis remontas“ apibrėžiama kaip statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan. R. Å . paaiÅ¡kino, kad iÅ¡betonavo ir sudėjo naujas grindis, naujus langus, duris, koridorius, vonia, virtuvė buvo iÅ¡klijuoti plytelėmis, visuose kambariuose iÅ¡lygintos, nutinkuotos ir nudažytos sienos, visur įrengta nauja elektros instaliacija; tualete ir koridoriuje įrengtos Å¡ildomos grindys, atliko bÅ«tinÄ katilo ir Å¡ildymo sistemos remontÄ .

Tačiau atlikti darbai negali bÅ«ti laikomi kapitaliniu remontu, sudarantys pagrindÄ turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti ginčo turto vertės padidėjimÄ , kurį įtakojo atliktas remontas. Akivaizdu, jog nuo 1993 m. iki 2012 m. nekilnojamojo turto kainos rinkoje kito, todėl ginčo namo vertė galėjo padidėti dėl objektyvių priežasčių, o duomenų, kad buvo atliktas individualus namo vertinimas, tikslu nustatyti jo vertės padidėjimÄ dėl atliktų remonto darbų, byloje nėra.

Nepakanka įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad jis (jo Å¡eima) namo remontui panaudojo 100000 Lt. Procesiniuose dokumentuose atsakovas investicijas į namÄ bei įdėtÄ darbÄ vertino 100000 Lt suma, tačiau patikslinęs atliktų remonto darbų name ir medžiagų kainas, nurodė, jog jos sudaro – 48431,46 Lt (t. IV, b. l. 113-114). Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog už langus bei duris sumokėjo 7351,46 Lt (t. III, b. l. 122-130, 143-167, t. IV, b. l. 115), tačiau kitų įrodymų, iÅ¡skyrus savo suraÅ¡ytÄ atliktų darbų vertę bei medžiagų kainÄ , nepateikė, nenurodė, kuo vadovaujantis nurodytos kainos.

ReikÅ¡minga ir tai, jog atsakovas ilgÄ laikÄ gyveno ginčo name bei naudojosi santuokos metu atliktais turto pagerinimais, ieÅ¡kovė pateikė nuotraukas, patvirtinančias, jog kai kuriose patalpose tapetai yra atsilupę, sienos paveiktos pelėsio. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pagalbinio Å«kio pastatai yra pastatyti 1976-1978 m., todėl nepagrįsta ir aplinkybė, kad atsakovas pastatė naujus Å«kio pastatus. Laikotarpiu, kai atsakovo teigimu (1995 m.), buvo pradėtas namo remontas, ieÅ¡kovės tėvas dirbo; 1995 m. gavo 26066,42 Lt pajamų, 1996 m.

– 24891,48 Lt pajamų, 1997 m. – 26549,86 Lt pajamų, kai tuo tarpu duomenų apie atsakovo R. Å . pajamas 1995 m., byloje nėra; 1996 m. jo pajamas sudarė – 266,88 Lt, 1997 m. – 13657 Lt; iki 2001 m. Å¡ių asmenų pajamos buvo panaÅ¡ios, vėliau M. G. darbo pajamos buvo žymiai mažesnės nei atsakovo. Tačiau 1999 m. M. G. pardavė nuosavybės teise priklausiusį butÄ už 28000 Lt. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad namo remontas atliktas ir prekės pirktos 2008-2009 m., todėl M.

G. lėšos turėjo bÅ«ti panaudotos buitinių poreikių patenkinimui. Tačiau tsakovo argumentai nenuoseklÅ«s, jis skirtingai nurodo remonto atlikimo laikÄ , atsakovui nuo 2007-01-05 nustatytas 55 proc. netektas darbingumas, todėl jo pajamos sumažėjo. Sodros duomenimis 2008 m. atsakovas gavo 22305,42 Lt pajamų, 2009 m. – 14654,31 Lt; M. G. iki 2008 m. dirbo ir gavo 7491,07 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, o nuo 2008 m. vasario mėn. dar ir 1162,63 Lt senatvės pensijÄ , kuri vėliau nežymiai padidėjo).

Å ie duomenys nepaneigia aplinkybės, jog ieÅ¡kovės tėvai negalėjo prisidėti atliekant namo remontÄ . Apklausti liudytojai – ieÅ¡kovės sesuo R. G., bei atsakovo kviestas liudytojas K. J., patvirtino, jog remonto darbus padėjo atlikti ir ieÅ¡kovės tėvas M. G. Liudytojas K. J. daugiausia padėjo dirbti pagalbinius buities darbus: atvežti medienÄ , kapoti malkas, iÅ¡vežti Å¡iukÅ¡les, suarti laukÄ ; iÅ¡ remonto darbų – valė rÅ«sį, krovė į maiÅ¡us Å¡iukÅ¡les, vežė; padėjo remontuoti sudegusiÄ lauko virtuvę, padėdavo iÅ¡krauti atvežtas medžiagas;

„pavaduodavęs“ M., kai pastarasis buvo iÅ¡gėręs. Atsakovo kviestas liudytojas A. G. taipogi negalėjo patvirtinti konkrečių remonto darbų atlikimo bei atsiskaitymo už juos aplinkybių; nurodė matęs namo bÅ«klę iki remonto bei po jo – 2007-2008 metais; su atsakovu bendravęs telefonu ir iÅ¡ jo žinojo apie atsakovo atliekamÄ remontÄ , paminėjo, kad bÅ«tent dėl atliekamo remonto atsakovas jam nepaskolino pinigų. Taigi atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovei priklausanti gyvenamojo namo su pagalbiniais statiniais dalis, santuokos metu buvo pagerinta iÅ¡ esmės. Atsakovo įrodyta atliktų gyvenamojo namo pagerinimo iÅ¡laidų suma – 7351,46 Lt.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas už langus bei duris mokėjo asmeninėmis lėšomis, o pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas, pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Todėl atsakovas į ginčo namÄ Ä¯dėjo ½ dalį (CK 3.117 str. 1 d.) įrodytos sumos, ir jam iÅ¡ atsakovės priteista 4000 Lt namo pagerinimo iÅ¡laidų (suapvalinta suma, kuriÄ ieÅ¡kovė sutiko sumokėti).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas R. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-04 sprendimo dalį, kuria atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 4000 Lt kompensacija už ieÅ¡kovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus ir kuria atmesta likusi reikalavimo priteisti 48431,46 Lt reikalavimo dalis už jos namo ir priestatų atliktus remonto darbus ir pagerinimus, paliekant ieÅ¡kovei valdyti ir naudoti santuokos metu pagerintÄ nekilnojamÄ turtÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; perskirstyti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisti atsakovui bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės; likusiÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

PaaiÅ¡kino, kad byla dalyje dėl ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo dalies su priklausiniais) esminio pagerinimo iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai, neatskleidžiant bylos esmės ir neapginant atsakovo, kaip socialiai pažeidžiamo asmens teisių į tinkamÄ kompensacijÄ . Byloje padaryti esminiai procesinės ir materialinės teisės pažeidimai, nes nenustatytas nei turto pagerinimų mastas, nei jo vertė, nei sutuoktiniams tenkanti bendrosios dalinės nuosavybės turto pagerinimų dalis. Å itiems svarbiems bylos iÅ¡sprendimui klausimams iÅ¡spręsti reikalinga turto vertinimo ekspertizė nepaskirta.

Net neiÅ¡aiÅ¡kinta teisė ir reikalingumas paskirti turto vertinimo ekspertizę, nepaisant to, kad atsakovas, yra neįgalus, socialiai pažeidžiamas ir atstovaujamas pakankamai patirties tokiose bylose neturinčio teisės specialisto. Siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ dalyje dėl kompensacijos dydžio už atsakovo prisidėjimÄ prie ieÅ¡kovės turto esminio pagerinimo nustatymo ir priteisimo, reikalinga paskirti turto vertinimo ekspertizę ir šį klausimÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo visais aspektais.

Nesant nustatytam turto pagerinimo mastui ir pakankamai duomenų dėl jo dydžio, bylos iÅ¡nagrinėti apeliacinėje instancijoje nėra galimybių. Sprendimu nustačius, kad ieÅ¡kovei priklausantis nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas su pastatais) buvo pagerintas, netinkamai įvertintas tų pagerinimų mastas ir vertė bei pripažinta, kad turtas buvo pagerintas ne iÅ¡ esmės ir kompensuota tik maža dalis atsakovo patirtų sÄ naudų (4000 Lt už langų ir durų pakeitimÄ ). IÅ¡ tikrųjų, ieÅ¡kovei priklausantis nekilnojamasis turtas, santuokos metu buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Byloje egzistuoja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visuma (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-584/2008, 3K-3-126/2006), kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas galėtų bÅ«ti pripažintas jungtine nuosavybe. Darbų mastas, iÅ¡ esmės pakeitęs namo vidaus bÅ«klę ir vertę akivaizdžiai rodo, kad buvo atliktas ne tik kosmetinis remontas, o esminis namo ir jo priklausinių pagerinimas. Gretinant statinių pagerinimo darbus su Statybos įstatymo 2 str. pateiktais atskirų statybos rÅ«Å¡ių apibrėžimais bei remiantis Statybos techniniu reglamentu „Statybos rÅ«Å¡ys“ (STR 1.01.08:2002), atskiri ieÅ¡kovės turto pagerinimai atitinka Å¡ias statybos rÅ«Å¡is: namo kambariuose buvo įrengtos betonuotos grindys (kapitalinis remontas), prieÅ¡ tai iÅ¡naikinant grybÄ ir pelėsius (paprastas remontas); keraminėmis plytelėmis buvo iÅ¡klijuotas koridorius, virtuvė, vonia (paprastas remontas); tualete, ir koridoriuje buvo įrengtos Å¡ildomos grindys (paprastas remontas); svetainėje buvo sudėtas laminatas (paprastas remontas); visuose kambariuose buvo iÅ¡lygintos sienos ir iÅ¡ naujo buvo tinkuojamos (paprastas remontas); visur buvo įrengta nauja elektros instaliacija (paprastas remontas); visi kambariai buvo iÅ¡dažyti (paprastas remontas); vaiko ir atsakovo gyvenamuose kambariuose buvo sutvarkytos lubos, iÅ¡lygintos (paprastas remontas); pakeisti seni mediniai kiauri langai ir pakeisti plastikiniais (paprastas remontas); pakeistos durys ir įrengtos naujos Å¡eÅ¡ios vidinės ir dvi lauko durys (paprastas ir kapitalinis remontas); namo vietoje, kurioje anksčiau buvo veranda buvo įrengtas vonios ir tualeto kambarys, o ten buvęs langas buvo užmÅ«rytas blokeliais (paprastas remontas); atliktas namo Å¡ildymo sistemos kapitalinis remontas, pastatant iÅ¡plėtimo bakÄ , naujÄ siurblį, pastatant termoreguliatorių ir įrengiant Å¡ildymo sistemos automatikÄ (rekonstrukcija); atliekant katilinės remontÄ , įgilintas rÅ«sys, sutvirtinant ir pagilinant namo pamatus 1,2 metro beveik visu perimetru (kapitalinis remontas);

įrengta nauja tvora su pamatais (rekonstrukcija); pastatytas naujas 30 kv. m mÅ«rinis Å«kinis pastatas (nauja statyba); pastatyta apie 40 kv. m nauja medinė malkinė su pamatais (rekonstrukcija); pilnai perstatyta ir įrengta sudegusi lauko virtuvė, įrengiant joje krosninį Å¡ildymÄ (rekonstrukcija); kapitaliÅ¡kai suremontuoti visi likusieji namo priklausiniai (kapitalinis remontas). Atsakovas buvo atlikęs ir parengiamuosius darbus susidėvėjusiai namo Å¡iferinei stogo dangai pakeisti į bituminių čerpių stogo dangÄ , tuo tikslu buvo nupirkęs presuotų skiedrų plokÅ¡tes, prie kurių tvirtinamos bituminės čerpės. IeÅ¡kovė neginčijo, jog santuokos metu buvo atliktas namo remontas, teismas taip pat laikė, kad atliktus remonto darbus patvirtina atsakovo pateiktos nuotraukos (t.

II, b. l. 2-29), tačiau vis tiek remontas nelaikytas esminiu turto pagerinimu, leidžiančiu pripažinti pagerintÄ turtÄ bendrÄ jÄ jungtine sutuoktiniu nuosavybe, neva dėl pakankamo tai patvirtinančių įrodymų nepateikimo. Nors CK 3.90 str. esminiai statinių pagerinimai, dėl kurių turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nesiejami vien tik su kapitaliniu remontu, rekonstrukcija ar nauja statyba, tačiau Å¡ių aplinkybių negalima ignoruoti. Esant duomenims, kad santuokos metu yra pastatyti nauji statiniai ar jų dalys, kad kai kurie statiniai rekonstruoti, pertvarkyti ar perstatyti, teismas turi pareigÄ Ä¯sitikinti, ar Å¡ių pagerinimų mastas, jų vertė nėra toks esminis dėl savo vertės, kad jų negalima bÅ«tų pripažinti esminiu turto pagerinimu.

Turtas gali bÅ«ti net kapitaliÅ¡kai ir neremontuotas, tačiau jo vertė gali iÅ¡ esmės padidėti vien nuo kelių esminių darbų atlikimo. Juk tokie darbai, kaip visos Å¡ildymo sistemos rekonstravimas, visų grindų betonavimas, sienų tinkavimas ir ruoÅ¡imas dažymui kainuoja daug piniginių ir laiko sÄ naudų. Visi tokie atlikti darbai yra ilgalaikiai ir iÅ¡ esmės padidina turto vertę. Investicijos į ieÅ¡kovės turtÄ , įskaitant medžiagas ir darbÄ , galėjo siekti apie 100000 Lt. Pagal 2013-04-17 VÄ® Registrų centro vidutinių rinkos verčių iÅ¡raÅ¡Ä statinių rinkos vertė nuo santuokos pradžios 1993 m. iki iÅ¡tuokos padidėjo nuo 7175 Lt iki 183958 Lt (t.

I, b. l. 116, 166-172), tačiau vertinimas atliktas, neįtraukiant naujai pastatytų pastatų, jų dalių ir kitų statinių pagerinimų, nes ieÅ¡kovė atliktų statinio pagerinimų kadastrinių matavimų nėra atlikusi. Daugelį darbų statinio pagerinimo darbų atsakovas atliko pats, pasitelkdamas asmenis (2014-01-13 teismo posėdyje apklaustus liudytojus K. J., A. G.), tai realiÄ tų darbų vertę nustatyti buvo galima tik atlikus kadastrinius matavimus arba atlikus turto vertinimo ekspertizę.

Atsakovas neįregistruotas kaip turto bendrasavininkis, todėl tik per teismÄ galėjo reikalauti turto vertinimo ekspertizės atlikimo, tačiau dėl savo ir savo atstovo nepatyrimo tokia procesine teise nepasinaudojo. Nepaisant to, teismas Å¡iuo klausimu liko pasyvus – Å¡alims nepateikus pakankamai įrodymų dėl turto pagerinimų vertės, neiÅ¡aiÅ¡kino galimybės paskirti turto vertinimo ekspertizę bei neįvykdė pareigos savo iniciatyva paskirti ekspertizę (CPK 158 str. 3 d., 376 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Turto vertinimo ekspertizės paskyrimas praktiÅ¡kai buvo vienintelė galimybė nustatyti bylai reikÅ¡mingÄ aplinkybę ir atsakyti į klausimÄ , ar turto pagerinimas yra esminis ar ne. Be pateiktų nuotraukų, Å¡alių į bylÄ pateikti kvitai, sÄ skaitos faktÅ«ros ir kiti dokumentai (t. III, b. l. 72-84, 89-104, 121-167, 35-59) taip pat patvirtina, kad darbai buvo atliekami, ir jų atlikimui buvo perkamos deÅ¡imtis tÅ«kstančių litų vertės medžiagos, tačiau nesudarė galimybių įvertinti atliktų darbų kainos ir jų likutinės vertės, bei pagerinimų dalies, tenkančios sutuoktiniams ir kitiems namo bendrasavininkiams.

NebÅ«damas turto vertinimo specialistu, teismas neturėjo jokių objektyvių galimybių pats įvertinti, kokia buvo ieÅ¡kovei priklausiusių statinių vertė iki pagerinimų atlikimo ir po jų, kiek turto vertė pakito dėl natÅ«ralaus kainų augimo ir natÅ«ralaus nusidėvėjimo bei kiek dėl atliktų pagerinimų.Nesant turto vertinimo ekspertizės, sutuoktinių bendromis lėšomis atliktų pagerinimo mastas vertintas tik remiantis paties atsakovo pateiktais kvitais ir sÄ skaitomis-faktÅ«romis, bei liudytojų parodymais.

Tačiau visiÅ¡kai nepagrįstai nevertintos ieÅ¡kovės pateikti kvitai ir sÄ skaitos-faktÅ«ros, iÅ¡ kurių tik dvi negalėjo bÅ«ti apmokėtos Å¡alių lėšomis (t. III, b. l. 85, t. IV, b. l. 36). Tarp ieÅ¡kovės pateiktų kvitų ir sÄ skaitų, neva apmokėtų jos tėvų, nemaža dalis buvo apmokėta, pasinaudojant atsakovo nuolaidų kortele (t. IV, b. l. 35, 37-52). Tai, kad didelė dalis kvitų ir sÄ skaitų buvo pateikta ieÅ¡kovės, nepatvirtina, kad nurodytas prekes įsigijo už savo lėšas jos tėvai.

Be to, pagal ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas, jos tėvai pirko tik maÅ¾Ä dalį prekių, iÅ¡ kurių dalis buvo vežta ne į (duomenys neskelbtini), o į ieÅ¡kovės tėvo sodo sklypÄ , esantį kitÄ (duomenys neskelbtini), įsigytÄ 1999-12-17. 2006-2011 metais ieÅ¡kovės tėvas rekonstravo sklype esantį sodo namelį ir baigęs rekonstrukcijÄ , rekonstruotÄ sodo namÄ ir sklypÄ dovanojimo sutartimi perleido R. G. Å i aplinkybė patvirtina, kad ieÅ¡kovės tėvai neprisidėjo prie ieÅ¡kovės turto pagerinimo, ir kad atsakovas kartu su ieÅ¡kove bÅ«tent savo bendromis lėšomis gerino ieÅ¡kovės bendra daline nuosavybe su savo tėvais valdomo namo ir jo priklausinių vertę.

IeÅ¡kovės tėvų lėšos už parduotÄ butÄ Lentvaryje ir jų gautos pajamos tuo laikotarpiu, kai buvo atliekami gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagerinimai, didžiÄ ja dalimi buvo nukreipiami sodo namo rekonstravimui, o ne Å¡alių gyvenamojo namo rekonstravimui. IeÅ¡kovės tėvai už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nupirko analogiÅ¡kos vertės kitÄ turtÄ , kuris jų lėšomis dar buvo ir gerinamas (apeliacinio skundo priedai Nr. 1-2). Å alių pajamos santuokinio turto gerinimo metu žymiai virÅ¡ijo ieÅ¡kovės tėvų gaunamas pajamas.

IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį turtÄ daugiausiai savo darbu gerino atsakovas, padedant daugiausia liudytojui K. J., kuris dirbdavo, kai negalėdavo ieÅ¡kovės tėvas. Tačiau pastarasis negalėdavo dažniau, nei galėdavo, nes pastoviai bÅ«davo neblaivus. Todėl ieÅ¡kovės tėvai jei ir gerino nekilnojamÄ jį turtÄ , tai gerino tik savo turto dalį. Tuo tarpu tarp turto bendrasavininkų buvo sudaryta sutartis dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo (t. I, b. l. 135), todėl nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad sutuoktiniai bendromis lėšomis gerino ne savo, o kitų turtÄ , ar atvirkščiai.

Perdavus klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir atsakovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje.IeÅ¡kovė L. Å . atsiliepimu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PaaiÅ¡kino, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo keliamus reikalavimus. Sprendimu teisingai prieita iÅ¡vados, kad padarytas remontas buvo tik kosmetinis, ir iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų, akivaizdu, kad net ir kosmetinis remontas buvo atliktas labai nekokybiÅ¡kai.

Apeliantas neatliko jokių jo nurodomų darbų, joks statybos leidimas kapitaliniam remontui nebuvo gautas, nes namui nebuvo reikalingas joks kapitalinis remontas. Turto vertės padidėjimas nuo 7175 Lt iki 183958 Lt nėra jo nuopelnas, kadangi tokia turto vertė paskaičiuota pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles ir Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Finansų ministerijos nustatytas vidutines rinkos kainas, kurios priklauso nuo vartojamų prekių ir paslaugų kainų indekso.

Teismas atsakovui daug kartų aiÅ¡kino bÅ«dus, kuriais jis gali pasinaudoti, jeigu mano, kad namo vertė padidėjo dėl jo darbų, tačiau apeliantas siÅ«lomais bÅ«dais nepasinaudojo, ekspertizę skirti atsisakė. Todėl jo nurodyti motyvai peržiÅ«rėti bylÄ iÅ¡ naujo yra nepagrįsti ir neatitinka bylos faktinėms aplinkybėms. Lauko virtuvę, kuri sudegė 2008-10-26, atremontavo jos tėvas už iÅ¡ draudimo gautÄ iÅ¡mokÄ . Jokių pinigų į pastato remontÄ apeliantas neįdėjo. Kadangi Å¡io klausimo pirmosios instancijos teisme atsakovas nekėlė, todėl ieÅ¡kovė teikia naujus įrodymus, kurie paneigia apelianto naujus reikalavimus.

Byloje pakankamai įrodymų apie ieÅ¡kovės tėvų pajamas ir turtÄ . IeÅ¡kovės tėvai naudojosi atsakovo nuolaidų kortele, perkant medžiagas remontui, tačiau nuolaidų kortelė tik nežymiai mažina mokėtinÄ suma parduotuvėje. Apeliantas neduodavo pinigų net savo nepilnametės dukros iÅ¡laikymui, ir jo iÅ¡laikymo įsiskolinimas bylos nagrinėjimo dienai pasiekė 14900 Lt. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).              Apeliaciniu siekiama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista 4000 Lt kompensacija už ieškovei priklausančio gyvenamojo turto su priklausiniais pagerinimus ir kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl 48431,46 Lt priteisimo už šio turto pagerinimus.

Esminiu apeliacinio skundu argumentu yra tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiėmė priemonių nustatyti tikrÄ jį ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (priklauso 66/100 dalys), esančio (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių (ieÅ¡kovei priklauso ½ dalis viralinės, ½ dalis garažo, po ½ dalį Å«kio pastatų) pagerinimų masto.Atsakovas į bylÄ pateikė eilę statybinių medžiagų pirkimo nuo 2005 metų dokumentų (t. III, b. l. 72-104), kurie, jo teigimu, patvirtina, kad jis atliko ieÅ¡kovei priklausančios namo dalies ir lauko virtuvės kapitalinį remontÄ , kurio vertė siekia apie 100000 Lt, todėl jam, kaip buvusiam sutuoktiniui, turi bÅ«ti atlyginama ½ Å¡ios vertės suma kaip jungtinės bendrosios nuosavybės dalis.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, atlikdamas namo remonto darbus darė paprastÄ jį namo remontÄ ir dėl to namo vertė nepadidėjo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡ia iÅ¡vada ir laiko, kad apeliacinis skundas nepagrįstas.Ä® bylÄ atsakovo pateikti statybinių medžiagų kvitai neįrodo, kad visos pirktos statybinės medžiagos buvo panaudotos ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo remontui: dalis važtaraščių yra iÅ¡raÅ¡yta kito pirkėjo, ne atsakovo vardu (t. III, b. l. 72, 73, 85, 103, 104), kiti pirkimo dokumentai nevardiniai. IeÅ¡kovė pateikė dokumentus, kad lauko virtuvės remontui gautos iÅ¡mokos pagal turto draudimo sutartį (t.

IV, b. l. 177-180). Be to, Å¡ie pateikti įrodymai bei atsakovo paaiÅ¡kinimas, kad jis pats savo jėgomis atliko daugelį remonto darbų, nepatvirtina, kad namas buvo kapitaliÅ¡kai remontuojamas. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2005-01-01 (ieÅ¡kovo pateikti statybinių medžiagų įsigijimo kvitai tvirtina, kad dalis medžiagų jo buvo įsigyta 2005 metais), leidimas vykdyti naujo statinio statybÄ , statinio rekonstravimÄ , statinio remontÄ bei nekilnojamosios vertybės tvarkymo statybos darbus privalomas, iÅ¡skyrus nesudėtingus statinius, kurių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija bei statinio paprastÄ jį remontÄ .

Visais kitais atvejais, atliekant statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo darbus, reikalingas statybos leidimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovei priklausančio namo dalies remontui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas. Kad atsakovas atliko kokius nors darbus, kurie priskirtini kapitaliniam remontui, atsakovo paaiÅ¡kinimų, kai tokių darbų atlikimÄ neigia ieÅ¡kovė, nepakanka, o kitų įrodymų dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo atsakovas nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog namas buvo remontuojamas paprastojo remonto bÅ«du, pagrįsta.

Ä® bylÄ pateiktos namo nuotraukos (t. IV, b. l. 10-22) patvirtina, kad namo sienų, stogo ir jų laikančiųjų konstrukcijų remontas nebuvo atliktas, o namo vidaus sienų, grindų stovis reikalauja naujo remonto. Pagal CK 3.84 str. 1 d., 2 d. 1 p. neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra, gyvenamoji patalpa, jei sutuoktiniai jÄ naudoja kaip bendrÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , pripažįstama Å¡eimos turtu ir laikoma, kad ji naudojama bendriems Å¡eimos poreikiams.

Å eimos turto teisinio režimo pabaiga yra santuokos nutraukimas (CK 3.86 str.). Todėl tuo laikotarpiu, kai sutuoktiniai naudojasi vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, ne tik tam sutuoktiniui, kuris turi nuosavybės teisę į turtÄ , tačiau ir antrajam kyla pareiga turtu naudotis sÄ Å¾iningai, jį prižiÅ«rėti, reikalui esant remontuoti, kad jis bÅ«tų tinkamas gyventi Å¡eimai. Todėl atsakovas, naudodamasis visÄ 17 metų santuokos laikÄ ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, turėjo geros moralės pareigÄ turtÄ prižiÅ«rėti ir remontuoti.

Situacija, kai vienas sutuoktinis suteikia gyvenamÄ jÄ patalpÄ Å¡eimos poreikiams, o antrasis rÅ«pinasi jos priežiÅ«ra ir remontu, iÅ¡laiko pusiausvyrÄ tarp sutuoktinių, kurie turi lygias pareigas rÅ«pintis Å¡eimos gerove, tame tarpe rÅ«pintis Å¡eimos bÅ«stu. Todėl atsakovo asmeniÅ¡kai atlikti paprastojo remonto darbai negali bÅ«ti laikomi atlygintini ar tapti bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-08 nutartimi atsakovui paduodant apeliacinį skundÄ , buvo atidėtas 1000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas.

Todėl atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovo priteistinas 1000 Lt žyminis mokestis.             Pagal CPK 98 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ . Priteistina atlyginimo suma negali bÅ«ti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytÄ jÄ . IeÅ¡kovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 1000 Lt advokato pagalbai atlyginti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

Pagal 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ maksimali priteistina suma gali bÅ«ti 1500 Lt. IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma nesiekia maksimaliosios, todėl praÅ¡ymas tenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (tÅ«kstantį Lt ) žyminio mokesčio valstybės naudai.Priteisti iÅ¡ R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) L. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Lt (tÅ«kstantį Lt) advokato pagalbai atlyginti.            Teisėjai                                                                                                        Zita Smirnovienė                                                                                                                                            Asta Radzevičienė Andrius Ignotas