Legislator Case Law & Legislation
4980ecd9-e6cb-449f-a0b3-1b8e63d2b4c8 AI generated

4980ecd9-e6cb-449f-a0b3-1b8e63d2b4c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4980ecd9-e6cb-449f-a0b3-1b8e63d2b4c8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB ,,Alduva” kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 156 723,49 Eur už papildomai atliktus rangos darbų sutartyje nenumatytus darbus.

Legislator headnote

AI generated

4980ecd9-e6cb-449f-a0b3-1b8e63d2b4c8 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas nurodė, kad pagal Sutarties Specialiosios dalies 2.4 punktÄ už darbus, kuriuos rangovė be užsakovės raÅ¡ytinio sutikimo atlieka nukrypdama nuo Sutarties, užsakovė rangovei neapmoka. IeÅ¡kovė dėl Sutarties pakeitimo į atsakovę nesikreipė iki statybos darbų pradžios, darbus pradėjo nesuderinusi papildomo darbų poreikio, negavusi dėl Å¡ių darbų atlikimo atsakovės raÅ¡ytinio sutikimo, be iÅ¡ankstinio kainos suderinimo, nesudariusi su užsakove raÅ¡ytinio susitarimo dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo, todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė darbus atliko nukrypdama nuo Sutarties, tad atsakovė už tokių darbų atlikimÄ neturi pareigos mokėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-220-330/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00223-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.11.4.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alduva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alduva“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos už darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB ,,Alduva” kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 156 723,49 Eur už papildomai atliktus rangos darbų sutartyje nenumatytus darbus.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad laimėjo atsakovės organizuotÄ pirkimÄ atviro konkurso bÅ«du, todėl 2018 m. gruodžio 4 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo pasiraÅ¡yta Tipinė (dujų) rangos darbų sutartis (toliau – Sutartis), kuria ieÅ¡kovė (rangovė) įsipareigojo pagal Techninės specifikacijos reikalavimus Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir terminais atlikti NV Skirstomojo vidutinio slėgio dujotiekio iki sklypų Alksnių g., Ąžuolų g., Beržų g. ir kt. gatvėse ParÄ Å¾Ä—s k., Kretingos sen., projektavimo paslaugas ir statybos darbus (toliau – darbai), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir tvarka. Sutarties bendra fiksuota kaina –362 842,70 Eur (su PVM).

3. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2018 metų gruodžio mėnesį ji parengė pirminį dujotiekio projektÄ , pagal kurį, remiantis atsakovės pateikta Technine specifikacija, Projektavimo technine užduotimi, dujotiekio tiesimo (klojimo) darbai turėjo bÅ«ti atliekami tranšėjiniu (atviru) bÅ«du, o susikirtimo su keliais ir upeliais vietose – uždaru bÅ«du. IeÅ¡kovei pradėjus vykdyti tarp Å¡alių sudarytÄ Sutartį, t. y. atliekant dujotiekio projektavimo darbus, 2019 m. sausio 25 d. ir 2019 m. vasario 6 d. atsakovė pateikė informacijÄ apie tai, jog sodininkų bendrijos reikalauja jų teritorijoje dujotiekio tiesimo darbus atlikti betranšėjiniu (kryptinio gręžimo, uždaru) bÅ«du.

Tuomet ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad reikės atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti Techninėje specifikacijoje, nes prieÅ¡ingu atveju sodininkų bendrijos nebÅ«tų pritarusios parengtam dujotiekio tiesimo projektui ir nebÅ«tų gautas statybos leidimas. IÅ¡ Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus 2019 m. vasario 19 d. buvo gautos Techninės sÄ lygos statiniams melioruotoje žemėje projektuoti, pagal kurias ieÅ¡kovės rengiamo darbų projektavimo sprendiniams buvo nustatyti (iÅ¡kelti) reikalavimai – dujotiekį projektuoti 5 m atstumu nuo drenažo vamzdžių arba perkloti drenažinę sistemÄ , o pralaidas kirsti uždaru bÅ«du 1,5 m žemiau pralaidos.

Taigi, ieÅ¡kovei tapo žinoma, jog reikės atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti Techninėje specifikacijoje, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų gautas statybos leidimas. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į atsakovės persiųstus reikalavimus dėl dujotiekio tiesimo bÅ«do pakeitimo, atliko atitinkamas projektinių sprendinių korekcijas. Remiantis naujais reikalavimais, kurie nebuvo numatyti nei Sutartyje, nei Techninėje specifikacijoje, ieÅ¡kovė 2019 metų vasario mėnesio viduryje parengė ir galutinai su visomis institucijomis suderino antrÄ jį dujotiekio darbų projektÄ .

4. IeÅ¡kovė 2019 m. kovo 12 d. pateikė atsakovei raÅ¡tÄ â€žDėl darbų technologijos pasikeitimo“, kuriame nurodė, kad atviru ir uždaru bÅ«du atliekamo dujotiekio montavimo darbų kainų skirtumas sudaro 119 265,01 Eur, kad papildomi drenažinės sistemos perklojimo, apsauginio dėklo po pralaidomis įrengimo (melioravimo) darbai kainuos 55 035,25 Eur. Darbų kaina iÅ¡ viso padidėtų 156 723,49 Eur suma, todėl ieÅ¡kovė prašė atsakovės pakeisti Sutartį, pasiraÅ¡ant papildomÄ susitarimÄ nenumatytiems darbams apmokėti. 2019 m. balandžio 4 d. ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ atsakovės raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovės 2019 m. kovo 12 d. raÅ¡te nurodyti darbai nelaikytini papildomais darbais.

IeÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties pakeitimo, tačiau atsakymo negavo. Ä® ieÅ¡kovės 2019 m. gegužės 10 d. pateiktÄ pretenzijÄ atsakovė atsakė, kad papildomi darbai pagal Sutartyje nustatytÄ fiksuotos kainos kainodarÄ gali bÅ«ti skiriami tik esant nenumatytoms aplinkybėms, o ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nelaikomos nenumatytomis aplinkybėmis, todėl Sutarties keitimai negalimi. IeÅ¡kovė visus darbus atliko 2019 m. gegužės 23 d., tačiau atsakovė sumokėjo tik Sutartyje fiksuotÄ kainÄ , o už papildomai atliktus darbus nesumokėjo.

5. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, nei darbų pirkimo konkurso sÄ lygose, nei Techninėje specifikacijoje, nei kituose dokumentuose nebuvo nustatyta jokių specialių sÄ lygų dėl mažiausiai leidžiamų atstumų nuo dujotiekio iki inžinerinių tinklų ar kitų objektų pakeitimo, nebuvo nurodyta, kad reikės atlikti papildomus melioracijos įrenginių atstatymo darbus ar kad dujotiekis turi bÅ«ti tiesiamas uždaru bÅ«du. IeÅ¡kovė konkurso metu pateikė pasiÅ«lymÄ , apskaičiavusi jo kainÄ be tokių papildomų darbų, už kuriuos atsakovė privalo atsiskaityti. Be to, analogiÅ¡kose situacijose atsakovė kitiems rangovams kompensavo papildomas iÅ¡laidas.

6. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė Sutartimi įsipareigojo suteikti ne tik dujotiekio tiesimo darbų, bet ir projektavimo paslaugas, todėl atsakomybė už tinkamÄ projekto parengimÄ bei suderinimÄ su visais suinteresuotais asmenimis tenka pačiai ieÅ¡kovei. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės parengtame projekte pakeistas darbų atlikimo technologijos bÅ«das negali bÅ«ti laikomas nauju (papildomu) pirkimo ir Sutarties sÄ lygose nenumatytu reikalavimu, kadangi ieÅ¡kovė privalėjo tinkamai įvertinti galimus techninius sprendinius dar prieÅ¡ teikdama pasiÅ«lymÄ pirkimo konkursui. IeÅ¡kovė, teikdama pasiÅ«lymÄ pirkimo konkursui, prisiėmė rizikÄ dėl visų paslaugų bei darbų kainos.

7. Atsakovės teigimu, Sutarties keitimas dėl papildomų darbų turi bÅ«ti atliekamas iki tokių papildomų darbų užsakymo ar atlikimo ir tik įvertinus visų įstatyme numatytų sÄ lygų atitikimÄ . IeÅ¡kovė dėl Sutarties pakeitimo į atsakovę kreipėsi jau po projekto suderinimo ir pradėjusi vykdyti dujotiekio statybos darbus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės parengtas darbų projektas buvo suderintas 2019 m. kovo 5 d., o darbai pradėti kovo 6 d. IeÅ¡kovė tik 2019 m. kovo 12 d. pateikė atsakovei raÅ¡tÄ dėl darbų technologijos pakeitimo su praÅ¡ymu apmokėti už papildomus darbus, kuriame nurodė, kad pateikiant pasiÅ«lymÄ konkursui nebuvo galimybės numatyti papildomų reikalavimų, iÅ¡keltų derinant projektÄ su įvairiomis institucijomis. Teismas sprendė, kad toks ieÅ¡kovės praÅ¡ymas buvo pateiktas pavėluotai, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė pripažinti nurodomus darbus papildomais darbais ir už juos sumokėti. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė ir vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų nuostatomis, pagal kurias tiekėjas prisiima visÄ rizikÄ dėl to, kad ne nuo pirkėjo priklausančių aplinkybių padidės su sutarties vykdymu susijusios tiekėjo iÅ¡laidos ir sutarties vykdymas tiekėjui taps sudėtingesnis.

10. Teismas pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose ir Sutartyje buvo aiÅ¡kiai nurodytas pirkimo objektas – ne tik vidutinio slėgio dujotiekio statybos darbai, bet ir projektavimo paslaugos. Buvo numatytos tik preliminarios darbų apimtys, bet ne darbų technologija ar jos bÅ«das (tai pasirinkti turėjo tiekėjas). Konkrečius darbų kiekius (apimtis) taip pat turėjo įsivertinti pats tiekėjas, teikdamas pasiÅ«lymÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teismas laikėsi nuostatos, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl Sutarties sÄ lygų keitimo pasikeitus technologiniam bÅ«dui, kuriuo ieÅ¡kovė turėjo vykdyti statybos darbus, taip pat pasikeitus nurodytiems darbų kiekiams, galėjo ir turėjo bÅ«ti nagrinėjamas tik ieÅ¡kovei laiku pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ dėl fiksuotos kainos peržiÅ«rėjimo, t. y. nuo reikalingų papildomų darbų paaiÅ¡kėjimo dienos.

11. Teismas nurodė, kad pagal Sutarties Specialiosios dalies 2.4 punktÄ už darbus, kuriuos rangovė be užsakovės raÅ¡ytinio sutikimo atlieka nukrypdama nuo Sutarties, užsakovė rangovei neapmoka. IeÅ¡kovė dėl Sutarties pakeitimo į atsakovę nesikreipė iki statybos darbų pradžios, darbus pradėjo nesuderinusi papildomo darbų poreikio, negavusi dėl Å¡ių darbų atlikimo atsakovės raÅ¡ytinio sutikimo, be iÅ¡ankstinio kainos suderinimo, nesudariusi su užsakove raÅ¡ytinio susitarimo dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo, todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė darbus atliko nukrypdama nuo Sutarties, tad atsakovė už tokių darbų atlikimÄ neturi pareigos mokėti.

Teismas nustatė, kad atliekamų darbų pobÅ«dis (reikalavimai, specifikacijos, medžiagos ir pan.) buvo numatytas techniniame projekte, su kuriuo vieÅ¡ojo pirkimo konkurso dalyviai galėjo susipažinti ir teikti savo kainas, pastabas, pasiÅ«lymus. IeÅ¡kovė, teikdama pasiÅ«lymÄ konkursui, patvirtino, jog sutinka su pirkimo sÄ lygomis ir bÅ«simos sutarties sÄ lygomis, patvirtino, kad susipažino su visais pirkimo dokumentais ir įsipareigojo laikytis kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių pirkimo objektui bei sutarčiai taikomų teisės aktų reikalavimų.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, bÅ«dama savo srities profesionalė, turėjo patikrinti ir iÅ¡analizuoti techninėje specifikacijoje nurodytÄ darbų apimtį, patikrinti faktinę situacijÄ vietoje, ji galėjo numatyti, jog gali tekti atlikti kitokius darbus, nei numatė (kitokiu bÅ«du ir kitokiomis sÄ naudomis), t. y. galėjo apsidrausti savo rizikÄ (papildoma pasiÅ«lyta kaina vieÅ¡ajame pirkime), tačiau jokių pastabų ar užklausimų užsakovei neteikė, pasiÅ«lė kainÄ (savo rizika) ir laimėjo vieÅ¡Ä jį pirkimÄ .

IeÅ¡kovės (verslininkės) elgesys Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus, nepaisant Sutartyje nustatytų konkrečių sÄ lygų ir apribojimų tikintis gauti didesnį atlygį (kainÄ ), virÅ¡ijantį vieÅ¡ojo pirkimo mažiausios kainos konkurse sudarytos Sutarties įvykdymo kainÄ , nesuderinant pozicijos (susitarimo) su užsakove.

12. Teismas laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovės nurodyta atsakovės praktika, pagal kuriÄ atsakovė panaÅ¡iais atvejais sutiko su kitais rangovais pasiraÅ¡yti papildomų darbų sutartis, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vertinama, neanalizuojant tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytų sutarčių sÄ lygų, jų turinio, nežinant visų faktinių aplinkybių.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus dėl atsakovės nebendradarbiavimo, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog į visus ieÅ¡kovės raÅ¡tus buvo atsakoma. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovė UAB „Alduva“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 15.1. Teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas, kad Å¡alims susitarus dėl fiksuotos darbų kainos, atsakovė pagrįstai nesutiko keisti Sutarties sÄ lygos dėl atsiradusių papildomų nenumatytų darbų apmokėjimo. Teismas iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo ginčo, neatliko įrodymų visumos analizės, nevertino atsakovės pozicijos iki teismo proceso, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai aiÅ¡kino Sutarties nuostatas. 15.2.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė laiku nesikreipė į atsakovę dėl Sutarties kainos pakeitimo. Nei Sutartyje, nei teisės aktuose nenumatytas terminas, per kurį turi bÅ«ti pateiktas praÅ¡ymas peržiÅ«rėti fiksuotÄ kainÄ . Teismas nepagrindė nuostatos, kodėl toks praneÅ¡imas turėjo bÅ«ti suderintas dar iki projekto suderinimo ir darbų pagal Sutartį pradžios. Vertinant byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė 2019 m. kovo 12 d. praÅ¡ymÄ dėl papildomo apmokėjimo atsakovei pateikė po Projekto suderinimo (2019 m. kovo 5 d.) per septynias dienas, t. y. per protingÄ terminÄ ir savalaikiai.

Iki projekto suderinimo nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti kainos pokyčio, todėl tai buvo padaryta per trumpiausiÄ Ä¯manomÄ terminÄ po projekto suderinimo. 15.3. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad pagal Sutarties 18.11 punktÄ ieÅ¡kovės 2019 m. kovo 12 d. pateiktas praÅ¡ymas privalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas per 20 kalendorinių dienų, o atsakymas iÅ¡ atsakovės buvo gautas tik 2019 m. balandžio 4 d. Teismas pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl atsakovės nebendradarbiavimo.

Teismas turėjo vertinti ne formalių atsakovės atsakymų skaičių, o jų turinį, siekį bendradarbiauti. 15.4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei visÄ finansinę naÅ¡tÄ dėl netinkamai parengtos vieÅ¡o konkurso medžiagos perkėlė rangovei, vertindamas, kad ji galėjo numatyti, jog gali tekti atlikti ir kitokius darbus. PrieÅ¡ skelbdama vieÅ¡Ä jį konkursÄ , atsakovė nesikreipė į sodininkų bendrijÄ dėl dujotiekio tiesimo darbų bÅ«do, tačiau nei Å¡is faktas, nei pirkėjos pareigos skelbiant vieÅ¡Ä konkursÄ , nei vieÅ¡o konkurso specifikacija ar darbų techninio įgyvendinimo bÅ«das teismo sprendime nebuvo įvertintas. 15.5.

Iki pasiÅ«lymo konkurse pateikimo ieÅ¡kovė buvo tinkamai iÅ¡analizavusi darbų atlikimo vietovę. Teismas nevertino tų aplinkybių, kad rangovė neturi teisinio pagrindo iki projekto parengimo kreiptis į sodininkų bendrijÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti jos sutikimo ar nesutikimo dėl dujotiekio vamzdžių klojimo bÅ«do. Teismas nevertino tų aplinkybių, jog sodininkų bendrija kreipėsi į atsakovę su reikalavimu dėl darbų atlikimo bÅ«do, jog atsakovė sutiko su bendrijos reikalavimu, tačiau nesÄ Å¾iningai ir vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė pakeisti Sutarties sÄ lygÄ dėl kainos padidinimo. 15.6.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės (verslininkės) elgesys Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus. IeÅ¡kovė yra patyrusi didžiulius nuostolius ne dėl savo klaidų, o dėl trečiųjų asmenų nepagrįstų reikalavimų, apie kuriuos nebuvo žinoma iÅ¡ vieÅ¡o pirkimo sÄ lygų ir su kuriais po Sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovė besÄ lygiÅ¡kai sutiko. IeÅ¡kovė pradėjo darbus neturėdama atsakovės atsakymo dėl Sutarties sÄ lygos pakeitimo, nes neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti darbus ar nutraukti Sutartį – tokių teisinių institutų pasinaudojimo galimybės ji net nesvarstė bÅ«tent dėl to, kad yra patyrusi, rÅ«pestinga ir apdairi verslininkė, kadangi esminė Sutarties sÄ lyga buvo darbų atlikimo terminas. 15.7.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į analogiÅ¡kus faktinius atvejus, kai Å¡alys susitarė dėl papildomų darbų ir sutarčių sÄ lygų pakeitimo.

16. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.

17. Atsiliepime iÅ¡dėstyti tokie pagrindiniai teiginiai: 17.1. Apeliantė nevertino vienos iÅ¡ esminių aplinkybių, kad Sutarties kainodarÄ sudaro fiksuotos kainos nustatymas. Tokiu atveju rangovas prisiima visÄ rizikÄ dėl to, kad ne nuo užsakovo priklausančių aplinkybių padidės su Sutarties vykdymu susijusios rangovo iÅ¡laidos ir rangovui Sutarties vykdymas taps sudėtingesnis (rangovui padidės įsipareigojimų vykdymo kaÅ¡tai). 17.2. Pirkimo sÄ lygose (techninėje specifikacijoje, situacijos schemoje, projektavimo techninėje užduotyje) nebuvo numatyta, kokiÄ darbų atlikimo technologijÄ reikia taikyti, t. y. kur ir kokios apimties dujotiekio darbus reikės vykdyti uždaro ar atviro įrengimo bÅ«du, taip pat nebuvo nustatyti ir jokie kiti technologiniai sprendiniai. 17.3.

IeÅ¡kovė dalyvavo vieÅ¡ajame pirkime laisva valia ir pasiraÅ¡ydama Sutartį sutiko su visomis kylančiomis rizikomis dėl jos vykdymo. IeÅ¡kovės (verslininkės) elgesys nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus. Sutartyje Å¡alys numatė, kad ieÅ¡kovė, dirbdama savarankiÅ¡kai bei savo rizika, parengs projektÄ , suderins jį su visais trečiaisiais asmenimis ir jį įgyvendins. Jei ieÅ¡kovė, teikdama pasiÅ«lymÄ pirkime, neįvertino Å¡ių aplinkybių, ji pati prisiėmė rizikÄ . Atsakovė nereikalavo atlikti jokių papildomų darbų. 17.4.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė pateiktus įrodymus bei argumentus dėl Sutarties fiksuotos kainos keitimo ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas buvo pateiktas pavėluotai. Sutarties sÄ lygų keitimo klausimai yra sprendžiami iki rangos darbų vykdymo pradžios, darbai pradedami vykdyti tik sudarius papildomÄ susitarimÄ dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo. Apeliantei buvo žinoma ir suprantama, jog atsakovei gavus tokį rangovės praÅ¡ymÄ , Sutarties vykdymas yra sustabdomas, t. y. statybos darbai nepradedami vykdyti, kol neiÅ¡sprendžiamas klausimas dėl poreikio keisti Sutartį. 17.5.

Apeliantė ne tik laiku, t. y. iki rangos darbų pradžios, nesikreipė į atsakovę dėl papildomų darbų apmokėjimo, inicijuojant Sutarties sÄ lygų pakeitimÄ , bet ir gavusi atsakovės 2019 m. balandžio 4 d. atsakymÄ , kad nėra galimybės darbų technologijos bÅ«do keitimo laikyti papildomais darbais ir kad bus mokama pasiÅ«lyme nurodyta kaina, nesikreipė į atsakovę dėl darbų sustabdymo ir (ar) Sutarties nutraukimo, o savo ieÅ¡kinio reikalavimus teisme pareiÅ¡kė tik 2020 m. vasario 12 d., praėjus daugiau nei septyneriems mėnesiams nuo Sutarties visiÅ¡ko įvykdymo. 17.6.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad jos 2019 m. kovo 12 d. raÅ¡tas atsakovės buvo gautas tÄ pačiÄ dienÄ , o atsakovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės raÅ¡tuose nurodomos datos nebÅ«tinai sutampa su raÅ¡tų gavimo data. Atsakovei dviem darbo dienomis pavėluotai pateikus atsakymÄ , tai iÅ¡ esmės nekeičia situacijos, nes praÅ¡ymas dėl Sutarties pakeitimo buvo pateiktas jau pradėjus vykdyti rangos darbus. Net ir laiku pateikus tokį praÅ¡ymÄ , t. y. iki rangos darbų pradžios, dar nereiÅ¡kia, kad toks praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas.

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad nebuvo pagrindo didinti Sutartyje nustatytÄ fiksuotÄ darbų kainÄ . 17.7. Nors rangos darbus apeliantė pradėjo vykdyti 2019 m. kovo 6 d. iÅ¡ karto po projekto suderinimo, savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai, t. y. pažeisdama esminę Sutarties sÄ lygÄ â€“ įvykdymo terminÄ . 17.8. Apeliantė neįrodė, kad išžvalgiusi darbų teritorijÄ , negalėjo tinkamai įvertinti galimų techninių sprendinių prieÅ¡ teikiant pasiÅ«lymÄ konkursui, t. y. negalėjo iÅ¡ anksto numatyti, koks darbų technologinis bÅ«das turės bÅ«ti taikomas įrengiant dujotiekį. 17.9.

Apeliantės argumentus, kad Sutarties kainos padidėjimÄ lėmė svarbios, objektyvios, nuo rangovės nepriklausančios priežastys, paneigia byloje pateikti įrodymai apie kitų tiekėjų vieÅ¡ajame pirkime pateiktus pasiÅ«lymus. Atsakovė teisme paaiÅ¡kino, kad įvertinus kitų pirkime dalyvavusių rangovų pasiÅ«lymus, darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog pirkimo sÄ lygos buvo aiÅ¡kios, nes kiti pirkime dalyvavę rangovai tinkamai įsivertino visas galimas rizikas ir pasiÅ«lė didesnes kainas, kurios praktiÅ¡kai atitiko ieÅ¡kovės reikalaujamÄ apmokėti galutinę kainÄ su jos nurodyta esÄ papildomų darbų suma. 17.10.

Apeliantė, kaip Å¡ios veiklos srities profesionalė, nuolat dalyvaudama vieÅ¡uosiuose pirkimuose, turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad Å¡alims sudarius ne fiksuoto įkainio kainodaros sutartį, bet fiksuotos galutinės kainos sutartį, Å¡i kaina nėra keičiama nei faktiÅ¡kai padidėjus darbų kainai, nei jai sumažėjus, taip pat kad ji prisiima rizikÄ dėl to, jog ne nuo pirkėjo (atsakovės) priklausančių aplinkybių padidės su sutarties vykdymu susijusios tiekėjo iÅ¡laidos ir tiekėjui sutarties vykdymas taps sudėtingesnis (pavyzdžiui, tiekėjui padidės įsipareigojimų vykdymo kaÅ¡tai).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19. Å ioje byloje Å¡alių ginčas kilo dėl rangos sutarties fiksuotos kainos keitimo: apeliantės (rangovės) teigimu, Sutarties vykdymo metu atsirado bÅ«tinumas atlikti papildomus darbus, todėl Sutarčiai įvykdyti turėjo bÅ«ti skirtas papildomas finansavimas. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad Å¡alims susitarus dėl fiksuotos darbų kainos, rangovės nurodyti papildomi darbai nelaikytini nenumatytais pagal Sutartį darbais, todėl atsakovė pagrįstai nesutiko keisti Sutarties sÄ lygų dėl atsiradusių, pasak apeliantės, papildomų darbų apmokėjimo.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo ginčo, neatliko įrodymų visumos analizės, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir aiškino Sutarties nuostatas, neteisingai nusprendė, kad rangovė laiku nesikreipė į užsakovę su prašymu dėl Sutarties keitimo, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį dėl 156 723,49 Eur už papildomai atliktus darbus priteisimo. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Dėl ieškovės atliktų darbų pobūdžio 20.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d. tarp apeliantės ir atsakovės buvo pasiraÅ¡yta Tipinė (dujų) rangos darbų sutartis Nr. 40410/582006, kurios specialiosios dalies 1.1 punkto pagrindu apeliantė (rangovė) įsipareigojo pagal Techninės specifikacijos reikalavimus Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir terminais atlikti NV Skirstomojo vidutinio slėgio dujotiekio projektavimo paslaugas ir statybos darbus, perduoti Å¡ių darbų rezultatÄ atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir tvarka.

Pagal Sutarties specialiosios dalies 2.2 punktÄ bendra darbų kainÄ sudaro – 362 842,70 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, darbams taikomas kainos apskaičiavimo bÅ«das – fiksuota kaina (Sutarties specialiosios dalies 2.3 punktas). 2018 m. gruodžio mėnesį apeliantė parengė pirminį dujotiekio projektÄ , kuriame dujotiekio tiesimo (klojimo) darbai turėjo bÅ«ti atliekami tranšėjiniu (atviru) bÅ«du, o susikirtimo su keliais ir upeliais vietose – uždaru bÅ«du. Nurodytas pirminis projektas su atsakove nebuvo derintas, nes atliekant projektavimo darbus paaiÅ¡kėjo, kad padidės dujotiekio montavimo darbų atlikimo uždaru bÅ«du dalis, taip pat reikės atlikti papildomus darbus melioracijos įrenginių zonoje.

Apeliantės teigimu, dėl Å¡ių papildomų darbų susidarė kainų skirtumas – Sutarties vykdymas padidėjo 156 723,49 Eur suma, kuriÄ atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias Å¡alių galimybę keisti rangos sutarties kainÄ , yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečiÄ kainÄ , įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečiÄ kainÄ net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams bÅ«tinų iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006 ir kt.).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡alys, nustatančios rangos sutartyje konkrečiÄ kainÄ , privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali bÅ«ti tik iÅ¡imtiniais atvejais. Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtÄ darbų kainÄ galima tais atvejais, kai jÄ lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019 ir kt.).

Kasacinis teismas viešųjų pirkimų bylose, susijusiose su iÅ¡laidų dėl papildomų darbų atlikimo atlyginimo priteisimu, yra nurodęs dėl tiekėjui pagal pirkimo sÄ lygas pagrįstai priskiriamos rizikos, t. y. tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neiÅ¡vengiama pagal pirkimo objekto pobÅ«dį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų – perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiÅ«rėti objektÄ ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytÄ darbų kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-161/2012 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ bei įvertinusi Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nebuvimÄ bÅ«tinų sÄ lygų Å¡alių sudarytos Sutarties fiksuotai kainai didinti.

23. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, darbų pirkimo dokumentų sudėtinės dalies –Techninės specifikacijos Priedo Nr. A-1 – Projektavimo techninės užduoties 2 punkte buvo nustatyti bendrieji nurodymai gamtinių dujų skirstymo sistemos projektavimui, įskaitant tai, kad į parengto techninio darbo projekto sudėtį įeina sprendinių techninės specifikacijos (2.1.3 punktas) ir sÄ naudų (medžiagų, įtaisų, įrenginių ir darbų) kiekių žiniaraščiai (2.1.5 punktas).

Taip pat Projektavimo techninės užduoties 9 punkte buvo nustatyta, kad dujų skirstymo sistemos projekto sprendiniai neturi pažeisti trečiųjų šalių interesų. Tuo atveju, jei projekto sprendiniai gali turėti ar turi įtakos trečiųjų asmenų interesams, reikia gauti visus būtinus suinteresuotų asmenų sutikimus tokiems sprendiniams įgyvendinti. Projekto Aiškinamojo rašto 3 dalyje „Požeminis dujotiekis“ buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sodininkų bendrijos „Medvalakis“ teritorijoje dujotiekis projektuojamas įrengti uždaru būdu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Techninėje specifikacijoje, kuri yra pagrindinės Sutarties dalis, konkrečiai įvardyta, kad joje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie projektavimo metu gali keistis. Dėl to darbų pirkimo konkurso sÄ lygos ir pirkimo objekto apibrėžtis pirkimo dokumentuose leido apeliantei, kaip profesionaliai statybos verslo dalyvei, suprasti, kad galutinis darbų kiekis, jų pobÅ«dis ir apimtis gali paaiÅ¡kėti tik atlikus projektavimo darbus, todėl ji savo rizika turėjo nustatyti dujotiekio rekonstrukcijos darbų apimtis ir bÅ«dus ir pagal tai pateikti pirkimo konkursui pasiÅ«lymo kainÄ .

Aktualu tai, kad apeliantė, prieÅ¡ pateikdama pasiÅ«lymÄ vieÅ¡ojo pirkimo konkursui, galėjo iÅ¡samiai susipažinti su statybos rangos darbų vykdymo vieta ir su ta reikÅ¡minga informacija, kurios galėjo prireikti apskaičiuojant pasiÅ«lymo kainÄ . Techninės specifikacijos 5.2.3.2 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjas prisiima visÄ rizikÄ dėl to, kad ne nuo pirkėjo priklausančių aplinkybių padidės su sutarties vykdymu susijusios tiekėjo iÅ¡laidos ir tiekėjui sutarties vykdymas taps sudėtingesnis.

Sutarties Bendrosios dalies 4.6 punkte nustatyta, kad rangovas prisiima visÄ rizikÄ dėl to, kad ne nuo užsakovo priklausančių aplinkybių padidės su Sutarties vykdymu susijusios rangovo iÅ¡laidos ir rangovui Sutarties vykdymas taps sudėtingesnis. Techninės specifikacijos 5.2.3.1 punkte numatyta, kad tiekėjas savo rizika ir nuožiÅ«ra aplanko bei išžvalgo objekto vietÄ , jo aplinkÄ , surenka visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikalinga rengiant pasiÅ«lymÄ . Pagal Techninės specifikacijos 5.2.3.6 punkto nuostatas tiekėjas turi gauti visų privačių žemės sklypų savininkų, kurių žemės sklypuose bus statomas dujotiekis, suderinimus.

24. Pirmiau iÅ¡dėstytos nuostatos sudaro pagrindÄ spręsti, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pasikeitusį darbų atlikimo bÅ«dÄ ir apimtį lėmė objektyvios ir ne nuo jos priklausančios aplinkybės. Apeliantės teiginys, kad atsakovė iki pirkimo konkurso paskelbimo privalėjo gauti visus bÅ«tinus suderinimus, tarp jų ir konkrečių suinteresuotų trečiųjų asmenų sutikimus dėl dujotiekio tiesimo, yra niekuo nepagrįstas, nes pagal pirkimo sÄ lygas tokia pareiga nustatyta bÅ«tent pačiai apeliantei.

Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju pirkimo sÄ lygos ir numatomų atlikti darbų pobÅ«dis (ir projektavimas, ir darbai) turėjo esminę reikÅ¡mę, nes teikdama pasiÅ«lymÄ bÅ«tent apeliantė turėjo įsivertinti visas aktualias aplinkybes, susijusias su konkrečios pasiÅ«lymo kainos apskaičiavimu ir galimybe už tÄ kainÄ tinkamai įvykdyti prievoles, prisiimdama su tuo susijusiÄ didesnę verslo rizikÄ . Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina Å¡ios rūšies rangos skirtumÄ nuo kitų rangos rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012 ir kt.).

Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju projektuojama individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, kad jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslių projektuojamų darbų, nes tai paaiškėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobūdžio rangos sutartį ir suteikiant užsakovui paslaugas.

Todėl apeliantės deklaratyvÅ«s teiginiai, kad papildomų darbų atsiradimo poreikį lėmė esÄ netinkamai atsakovės parengta vieÅ¡ojo pirkimo konkurso medžiaga, nepaneigia jos kaip projektuotojos pareigų ir prisiimamos rizikos dėl sugebėjimo įvykdyti Sutartyje numatytus darbus už konkrečiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ . PrieÅ¡ingai, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad atliekant projektavimo darbus didesnė atsakomybė ir rizika tenka bÅ«tent rangovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

25. Apeliantė, nurodydama apie atsiradusį papildomų, nenumatytų darbų atlikimo poreikį, iÅ¡ esmės remiasi tik aplinkybe, kad kitokio dujotiekio įrengimo bÅ«do pareikalavo sodininkų bendrija, kurios teritorijoje turėjo bÅ«ti tiesiamas dujotiekis. Å i aplinkybė, atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ vieÅ¡ojo pirkimo specifikÄ , neduoda pagrindo spręsti dėl atsiradimo tokių papildomų darbų, kurių apeliantė objektyviai negalėjo numatyti. Esant aiÅ¡kiam pirkimo objektui ir perkant ne tik darbus, tačiau ir projektavimo paslaugas, nenustačius aplinkybių, jog bÅ«tent atsakovė bÅ«tų keitusi nustatytas pirkimo sÄ lygas, nėra pagrindo teigti apie atsiradimÄ objektyvių ir nuo apeliantės valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų atsiradusi bÅ«tinybė atlikti papildomus darbus ir dėl to keisti Sutarties kainÄ .

Kaip jau akcentuota, pareiga gauti visus bÅ«tinus suinteresuotų asmenų sutikimus konkretiems darbų sprendiniams įgyvendinti buvo nustatyta pačiai apeliantei, kaip projektuotojai. Pasak apeliantės, ji neturėjo galimybių kreiptis į trečiuosius asmenis dėl reikalingų sutikimų iki Sutarties pasiraÅ¡ymo, tačiau Å¡iuo atveju svarbu tai, kad siÅ«lydama savo kainÄ , apeliantė tikėtinai neapdairiai ir be gilesnės analizės atlikimo pasirinko pigesnį dujotiekio tiesimo bÅ«dÄ , kuriam, kaip paaiÅ¡kėjo pradėjus vykdyti Sutartį, nebuvo realaus faktinio pagrindo.

Apeliantė pati pripažįsta, kad praktikoje projektai dažnai pasikeičia po to, kai konkretūs projektiniai sprendiniai pateikiami derinti tretiesiems asmenims ir negaunamas jų sutikimas. Apeliantė taip pat pripažįsta, kad konkretus darbų atlikimo būdas nebuvo nurodytas nei viešojo pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo apeliantės nurodytų darbų laikyti papildomais darbais, nes pagal Sutartį buvo atliekami tie patys – dujotiekio tiesimo (klojimo) darbai.

Byloje nėra ginčo, kad apeliantės darbų kaÅ¡tai padidėjo, o pačios Sutarties vykdymas pasunkėjo dėl pasikeitusio darbų atlikimo bÅ«do, tačiau, kaip minėta, dujotiekio tiesimo bÅ«dÄ turėjo iÅ¡ anksto numatyti ir pasirinkti apeliantė. TokiÄ aplinkybę lėmė tiek pačios apeliantės netinkamai įvykdytos pareigos paruoÅ¡iant pasiÅ«lymÄ pagal atsakovės iÅ¡ anksto pateiktas pirkimo sÄ lygas, tiek paties pirkimo specifika. Apeliantė, neįrodžiusi iÅ¡imtinių, objektyvių ir nuo jos nepriklaususių aplinkybių, kaip pagrindo keisti fiksuotÄ Sutarties kainÄ , turėjo įvykdyti Sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis.

TokiÄ pozicijÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir aplinkybės, susijusios su darbais melioracijos įrenginių zonoje – apeliantė neįrodė, kad negalėjo numatyti specifinių darbų tiesiant dujotiekį melioracijos įrenginių zonoje, nes pirkimo sÄ lygose ir kituose pirkimo dokumentuose jie nebuvo apibrėžti kaip bÅ«tini, tačiau vykdant Sutartį (projektavimo darbų etape) paaiÅ¡kėjo, jog reikės juos atlikti.

26. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog apeliantė Sutartį įvykdė nukrypdama nuo jos. Apeliantė darbus įvykdė pagal Sutartį, tačiau neįgijo teisės į didesnės, nei buvo nustatyta Sutartyje, kainos už juos gavimÄ . Visgi tokios teismo iÅ¡vados nepagrįstumas neturi reikÅ¡mės iÅ¡ esmės įvertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Konstatavus, kad apeliantės atlikti darbai nekvalifikuotini kaip papildomi, Sutartyje nenumatyti darbai, ir nustačius, jog darbai atlikti pagal apeliantės parengtÄ ir su atsakove suderintÄ projektÄ , atsakovė pagrįstai sumokėjo Sutartyje nustatytÄ kainÄ , kuriÄ keisti (didinti ar mažinti) nebuvo iÅ¡imtinio pagrindo.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, grindžiamais Å¡ios nutarties 23 punkte iÅ¡dėstytomis nuostatomis, pateikia subjektyvų Å¡ių nuostatų interpretavimÄ sau naudinga linkme, tačiau vien tai, kad teismo sprendimas nėra palankus apeliantei, nereiÅ¡kia, kad jis yra nepagrįstas. Ä®rodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei Sutarties nuostatas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas išsamiai išanalizavo tiek aktualias materialinės teisės normas, pirkimo dokumentų bei Sutarties nuostatas, tiek atsižvelgė ir įvertino visas apeliantės nurodytas ginčo aplinkybes.

Dėl informavimo apie papildomus darbus 27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantė praÅ¡ymÄ dėl papildomų darbų apmokėjimo atsakovei pateikė pavėluotai, nes, anot apeliantės, nėra nustatyto termino, per kurį rangovė privalo kreiptis į užsakovę paaiÅ¡kėjus, kad tenka didinti darbų kainÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apeliantės argumentai nėra pagrįsti.

28. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių bÅ«tina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainÄ , privalo apie tai praneÅ¡ti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į praneÅ¡imÄ , jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimÄ . Remiantis CK 6.684 straipsnio 5 dalimi, rangovas, neįvykdęs Å¡ios pareigos, netenka teisės reikalauti iÅ¡ užsakovo apmokėti atliktų darbų papildomÄ vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas bÅ«tų žuvęs ar bÅ«tų sugadintas.

IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo darytina iÅ¡vada, kad galimybė didinti rangos darbų kainÄ , kai tai bÅ«tina dėl poreikio atlikti papildomus darbus, susieta su CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sÄ lyga – rangovas apie paaiÅ¡kėjusius kainos didinimo pagrindus privalo laiku praneÅ¡ti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra bÅ«tina didinti darbų kainÄ , jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytÄ kainÄ .

29. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir CK 6.684 straipsnio 4 dalies normas, darytina iÅ¡vada, jog pranešęs užsakovui apie bÅ«tinumÄ atlikti papildomus darbus ir dėl to padidinti sutarties kainÄ , rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo praneÅ¡imÄ , o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamÄ mokėti kainÄ , ar atsisakyti sutarties. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad Å¡i norma apsaugo užsakovÄ nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytÄ sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį.

Rangovui apie papildomus darbus praneÅ¡us užsakovui, Å¡is turi absoliučiÄ sprendimo teisę dėl kainos padidinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Å iuo atveju, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, terminas ,,laiku“ suprantamas kaip rangovo pareiga apie padidėsiančius sutarties vykdymo kaÅ¡tus praneÅ¡ti užsakovui dar iki atsiradusių papildomų darbų atlikimo pradžios, nes negavus dėl to užsakovo sutikimo, rangovas darbus vykdo savo rizika neturėdamas patvirtinimo, kad bus sumokėta padidėjusi Sutarties kaina.

30. Analizuojamu atveju apeliantė akcentuoja momentÄ , kada turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta atsakovei apie padidėjusiÄ darbų atlikimo kainÄ , teigdama, kad atsakovė nebendradarbiavo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė atsakovei naudingas iÅ¡vadas. Atsakovės atsisakymas apmokėti už apeliantės nurodytus papildomus darbus negali bÅ«ti vertinamas kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepaisant susiraÅ¡inėjimo tarp Å¡alių, byloje konstatuota, jog apeliantės nurodyti darbai nelaikytini papildomais darbais, todėl aptariami apeliantės argumentai iÅ¡ esmės neturi teisinės reikÅ¡mės ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kinio atmetimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

PrieÅ¡ingai nei aiÅ¡kina apeliantė, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad teismas nevertino apeliantės teisinės pozicijos ar pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ â€“ sprendime pasisakyta ne tik dėl atsakovės pateiktų argumentų, bet taip pat įvertintos ir ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, svarbios nagrinėtam byloje ginčui. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 31. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , padarė teisingas iÅ¡vadas dėl ginčo, iÅ¡skyrus iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės prievolių įvykdymo nukrypstant nuo Sutarties, kuri (iÅ¡vada) neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui.

Tuo remiantis apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , nėra teisinio pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Vytautas Zelianka