Legislator Case Law & Legislation
497f0f13-b2db-465f-8c13-e5114c762db7 AI generated

497f0f13-b2db-465f-8c13-e5114c762db7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 497f0f13-b2db-465f-8c13-e5114c762db7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Bylos Nr. e2-21454-934/2018 Proceso Nr. 2-68-3-33272-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Lolitai MankevičiÅ«tei, Rasai Jakubovskajai, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K., jo atstovui advokatui Rokui Kaireliui, atsakovui T. Z., jo atstovui advokatui Deividui PoÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Legislator headnote

AI generated

497f0f13-b2db-465f-8c13-e5114c762db7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Kaip matyti iÅ¡ pateikiamų įrodymų, dabartinis atraminės sienelės aukÅ¡tis nėra esmingai didesnis, nei buvo prieÅ¡ jos paaukÅ¡tinimÄ ; 2.7. Nors teismo sprendimas buvo panaikintas 2018-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, ginÄÄ grÄ Å¾inant nagrinėti atgal pirmosios instancijos teismui, nutartyje pateikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimų kritikÄ , apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog atraminės sienelės „pamatai“ priklauso ieÅ¡kovui neginčijo ir nekritikavo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Bylos Nr. e2-21454-934/2018 Proceso Nr. 2-68-3-33272-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Lolitai MankevičiÅ«tei, Rasai Jakubovskajai, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K., jo atstovui advokatui Rokui Kaireliui, atsakovui T. Z., jo atstovui advokatui Deividui PoÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovams T. Z., J. Z. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti statinį, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė: I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka 1. IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, su vėlesniais patikslinimais, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka paÅ¡alinti į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ (esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkančiÄ atraminę sienÄ , 2018-10-08 Atraminės betoninės sienos schemoje pažymėtÄ taÅ¡kais 7 (Koordinatės x:6065354.31; y:581652.91), 8 (Koordinatės x:6065365.83; y:581658.69) ir 9 (Koordinatės x:6065389.24; y:581670.20).

IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 137-142; 3 t., b. l. 6-11): 1.1. IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1.2. 2006-03-21 ieÅ¡kovas davė sutikimÄ atsakovams įrengti atraminę sienÄ jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo pavirÅ¡iaus ir jiems priklausančio sklypo pusės, su sÄ lyga, kad vanduo nuo Å¡io sklypo bus nuvedamas į gatvę; 1.3. 2015 m. iÅ¡ryÅ¡kėjus atraminės sienÄ statybos trÅ«kumams (ji keliose vietose suskilinėjo, įtartas pasvirimas (iÅ¡virtimas)), o atsakovams nesiimant jokių priemonių situacijai pateikti, dėl Å¡io statinio bÅ«klės įvertinimo ir statinio dokumentacijos (projekto) patikrinimo, ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos; 1.4.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius atliko atraminės sienos (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ , ir 2015 m. lapkričio 6 d. surašė Statybos patikrinimo aktÄ Nr. SPA-2340, kuriame užfiksavo, kad atraminė siena (aukÅ¡tis - apie 2,15 m), pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , parengtÄ 2005 m. balandžio 27 d., pastatyta už sklypo ribų. Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. sausio 15 d. atliko ieÅ¡kovo žemės sklypo patikrinimÄ ir nustatė, kad atsakovai pastatė atraminę sienÄ ieÅ¡kovo žemės sklype, o ieÅ¡kovo sklypo užimtas plotas yra 24 kv. m.

Taip pat nustatyta, kad įrengta atraminės sienos dalis patenka į valstybinę žemę, atraminės sienos ilgis valstybinėje žemėje – 3,77 m.; 1.5. Pažymi, kad ieÅ¡kovas sutikimÄ atsakovams davė statyti atraminę sienÄ jiems priklausančiame žemės sklype, o ne ieÅ¡kovo. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo įpareigoti iki 2015 m. spalio 30 d. suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti atraminę sienÄ , tačiau jie to nepadarė; 1.6. Ginčo atraminės sienos statytojai yra atsakovai ir tai įrodo:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statytos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo 2015-11-03 aktas; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo 2016-01-18 aktas Nr. 49ŽN-09; Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento BÅ«sto administravimo skyriaus faktinių duomenų patikrinimo 2015-11-19 aktas Nr.A32-3761/15 (2.1.15-UK9), kuriame konstatuota, kad atraminės sienos konstrukcijÄ pastatė atsakovai;

Antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-07-26 protokolas, kuris taip pat įrodo, jog atsakovų teiginiai, kad jie atraminę sienÄ pristatė ant anksčiau buvusių ieÅ¡kovo įrengtų statinių neatitinka tikrovės, neturi jokio loginio ar techninio pagrindimo ir tai įrodančių duomenų byloje; 1.7. Atsakovai neteisingai interpretuoja raÅ¡ytiniuose įrodymuose (topografiniuose planuose) užfiksuotÄ informacijÄ ; 1.8. IeÅ¡kovo sklypÄ juosusi medinė tvora buvo skirta teritorijos pažymėjimui, saugojo nuo paÅ¡alinių asmenų patekimo į sklypÄ ir kad laikomas Å¡uo neiÅ¡bėgtų už ieÅ¡kovo sklypo ribų.

Medinė tvora nieko neatrėmė ir nelaikė jokių pylimų, žemių ir pan. Tokio poreikio ir nebuvo, nes tiek ieškovo, tiek gretimas sklypas iki atsakovams jį įsigyjant buvo su natūraliai susiformavusia žemėjančia nuokalne, be 5 m pylimo, kurį suformavo atsakovai.

2. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ , su vėlesniais patikslinimais, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 176-183; 3 t., b. l. 15-25): 2.1. Atsakovai nepastatė ieÅ¡kinyje nurodomos atraminės sienos ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, todėl neturi pareigos jos paÅ¡alinti. Atraminė siena ieÅ¡kovo žemės sklype stovėjo dar iki atsakovams įsigyjant jiems priklausantį žemės sklypÄ bei jame pastatant gyvenamÄ jį namÄ , t. y. atsakovai žemės sklypÄ Ä¯sigijo 2005 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; 2.2.

Pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pripažįsta, kad ginčo atraminė sienelė yra ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo dalyje, todėl priklauso ieÅ¡kovui; 2.3. Aplinkybę, kad atraminė siena ieÅ¡kovo žemės sklype jau stovėjo, patvirtina 2015-04-25 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akytas ir jo priedas, Sodininkų bendrijos „ŠeÅ¡kinė“ planas, atsakovams priklausančio gyvenamojo namo projektiniuose dokumentuose; 2.4. Ginčo atraminė siena nebuvo pastatyta ieÅ¡kovo suteikto leidimo statyti sienÄ pagrindu – Å¡is leidimas iki Å¡iol nėra įgyvendintas, atsakovų žemės sklype jokia nauja atraminė siena nebuvo pastatyta; 2.5.

Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek įsigyjant žemės sklypÄ , tiek projektuojant bei statant namÄ , kaimyniniame (ieÅ¡kovui priklausančiame) žemės sklype atraminė sienelė jau stovėjo. Å iÄ bylai reikÅ¡mingÄ aplinkybę taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. K. bei D. P.. Abu liudytojai pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad iki atsakovui įsigyjant jam priklausantį žemės sklypÄ ir pradedant ten vykdyti žemės darbus bei gyvenamojo namo statybos darbus, ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype jau buvo įrengta atraminė sienelė bei ant jos pritvirtinta medinė tvora. 2018-09-26 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M.

M. taip pat patvirtino, jog sklype buvo atraminė sienelė ir bÅ«tent jis pasiÅ«lė Atsakovui paaukÅ¡tinti jau esamÄ atraminę sienelę; 2.6. Antstolės Brigitos Palavinskienės 2018-07-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2018-10-09 antstolio Vitalio Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ patvirtina, jog atraminė siena (betoninis tvoros pamatas) stovi toje pačioje vietoje, kaip stovėjo iki atsakovams įsigyjant gretimÄ Å¾emės sklypÄ bei atsakovas atraminės sienelės iÅ¡ esmės nekeitė, o tik tam tikrose vietose, kur to reikalavo reljefas, jÄ Å¡iek tiek paaukÅ¡tino.

Kaip matyti iÅ¡ pateikiamų įrodymų, dabartinis atraminės sienelės aukÅ¡tis nėra esmingai didesnis, nei buvo prieÅ¡ jos paaukÅ¡tinimÄ ; 2.7. Nors teismo sprendimas buvo panaikintas 2018-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, ginÄÄ grÄ Å¾inant nagrinėti atgal pirmosios instancijos teismui, nutartyje pateikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimų kritikÄ , apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog atraminės sienelės „pamatai“ priklauso ieÅ¡kovui neginčijo ir nekritikavo.

Tai patvirtina, kad ginčo atraminė sienelė nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, o byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pačiam IeÅ¡kovui priklausantį daiktÄ nugriauti, yra nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas; 2.8. NeprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovas savo lėšomis ir jėgomis paÅ¡alintų, rekonstruotų ar remontuotų savo žemės sklype stovinčiÄ atraminę sienelę, kuri, nors ir neįregistruota nekilnojamojo turto registre, priklauso ieÅ¡kovui. Tačiau tuo atveju, jei IeÅ¡kovas ketintų atlikti atraminės sienelės nugriovimo darbus, tokie darbai privalo bÅ«ti atliekami taip, kad atsakovams ir/ar jų turtui nebÅ«tų padaryta žala; 2.9.

Tarp IeÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ir atsakovams priklausančio žemės sklypo yra ženklus reljefo skirtumas, todėl atraminės sienutės paÅ¡alinimas gali lemti nuostolių atsakovams, o taip pat ir pačiam ieÅ¡kovui atsiradimÄ , kadangi nebesant sienutės iÅ¡ atsakovų žemės sklypo (esančio aukščiau) į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ gali nuslinkti žemės sluoksnis, tokiu bÅ«du padarant žalos visoms Å¡alims, o taip pat galimai padarant neigiamÄ Ä¯takÄ atsakovų gyvenamojo namo pamatų stabilumui; 2.10. 2006 m., vykdant atsakovų gyvenamojo namo statybos darbus, prie atraminės sienelės supylus gruntÄ , sienelė neatlaikė apkrovos ir Å¡iaurinėje pusėje sutrÅ«ko, o pietinėje pusėje iÅ¡sigaubė ir pasviro.

Siekiant paÅ¡alinti atsiradusius padarinius, atsakovų lėšomis ir pastangomis sienelė buvo iÅ¡tiesinta ir sutvirtinta – supiltas gruntas buvo iÅ¡kastas, o sienelė įtempėjo pagalba buvo iÅ¡tiesinta į vertikaliÄ padėtį, sienutėje iÅ¡gręžti ir įbetonuoti poliai su armatÅ«ra. Vėliau prie sienelės iÅ¡ atsakovų žemės sklypo pusės buvo pilamas gruntas jį tankinant, tolygiai paskirstant apkrovÄ . Jokių atraminės sienelės linkimų, griuvimų ar kitokių trÅ«kumų atsiradimo nebuvo pastebėta.

Apskritai – atsakovai, kaimyniÅ¡kai bendradarbiaudami, jau vykdydami atsakovams priklausančio namo statybas, siekė geranoriÅ¡kai gerinti atraminės sienelės bÅ«klę. Atsakovai yra suinteresuoti tinkama atraminės sienelės kokybe, kadangi, kaip minėta, be jos aukščiau esančio atsakovų sklypo gruntas gali pradėti slinkti į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ; 2.11. IeÅ¡kovas apie visus nurodytus veiksmus žinojo nuo pat jų atlikimo momento, t. y. jau daugiau kaip 10 metų, tačiau pretenzijų atsakovams dėl atraminės sienelės paaukÅ¡tinimo fakto, nei dėl atraminės sienelės kokybės trÅ«kumų nereiÅ¡kė.

Tik 2015 metais ieÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl tariamai netinkamos atraminės sienelės kokybės. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas tokių pretenzijų nereiÅ¡kė atsakovams, o pradėjo piktybiÅ¡kai pakartotinai kreiptis į valstybinės institucijas dėl atitinkamų įpareigojimų ar sankcijų atsakovams skyrimo; 2.12. IeÅ¡kovas ignoruoja apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir iÅ¡vadas, t. y. nesiekia ginčo sprendimo protingu, racionaliu ir visoms Å¡alims priimtinu bÅ«du. IeÅ¡kovas reikalauja visiÅ¡kai paÅ¡alinti ginčo sienelę, kas neabejotinai ateityje sukeltų Å¡alims papildomų iÅ¡laidų ir nuostolių – tÄ , kaip jau minėta, 2018-05-16 nutartyje taip pat konstatavo Vilniaus apygardos teismas; 2.13.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad atsakovai, įsigiję gretimÄ Å¾emės sklypÄ , paaukÅ¡tino ir sutvirtino ieÅ¡kovo žemės sklype esančiÄ atraminę sienelę, o paaukÅ¡tinimo bei sutvirtinimo darbai buvo atlikti (užbaigti) dar 2006 m. vasarÄ . Ä® bylÄ pateikti duomenys – atsakovų paaiÅ¡kinimai, 2006-07-01 rangos sutartis dėl atraminės sienelės remonto, patvirtina, jog atsakovai atraminės sienelės rangos (paaukÅ¡tinimo ir sutvirtinimo) darbus atliko (užbaigė) 2006 m. liepos mėnesį; 2.14.

Atsižvelgiant tai, kad atraminės sienelės rangos darbai buvo atliekami ieÅ¡kovo žemės sklype, ieÅ¡kovas negalėjo apie tokius darbus nežinoti, taigi neabejotinai apie atraminės sienelės paaukÅ¡tinimo faktÄ Å¾inojo nuo pat darbų atlikimo momento. Atraminės sienelės rangos darbai neabejotinai buvo atlikti su ieÅ¡kovo žinia, sienelės paaukÅ¡tinimo ir sutvirtinimo darbai buvo su ieÅ¡kovu derinami, kÄ papildomai patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas atsakovui 2006-03-21 buvo suteikęs raÅ¡ytinį sutikimÄ atraminės sienelės įrengimui (nors Å¡is sutikimas dėl naujos atraminės sienelės ir nebuvo realizuotas, ieÅ¡kovo sutikimas buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas).

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti reikalavimÄ , susijusį su atsakovų atliktu atraminės sienelės paaukÅ¡tinimu, pasibaigė 2016 m. liepos mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis ieÅ¡kinys Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡tas 2016-09-12, akivaizdu, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kas yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kovo reikalavimui atmesti; 2.15. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pripažino, kad maždaug prieÅ¡ 5 metus jis užsakė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus (2017 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 32 min. 30 sek.).

Atlikus kadastrinius matavimus parengtame brėžinyje aiÅ¡kiai nurodyta ginčo atraminė sienelė bei tai, jog sienelė yra ieÅ¡kovo žemės sklype. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesigilino į kadastrinių matavimų bylos duomenis, t. y. patvirtino savo aplaidumÄ ir nerÅ«pestingumÄ ginčo klausimu. 2017-03-07 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, kad jis kadastriniu matavimu bylos duomenų nenagrinėjo, t. y. matavimus užsakė, tačiau į jų rezultatus nesigilino.

3. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad gavęs ieÅ¡kovo skundÄ , taip pat kitÄ informacijÄ dėl atraminės sienos (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimÄ ir 2015-11-06 surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ aktÄ Nr. SPA-2340, kuriame užfiksavo, kad atraminė siena (aukÅ¡tis apie 2,15 m.), pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), parengtÄ 2005-04-27, pastatytÄ už sklypo ribų.

Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projekte nurodyta, kad atraminė siena yra esama, o projektas parengtas 2006 metais, kuriam 2006-06-09 gautas statybos leidimas Nr. GN/352/06-0627. Pažymėjo, kad projektinėje dokumentacijoje yra pateiktas gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savininko A. K. 2006-03-21 sutikimas, kuriame nurodyta, kad leidžiama statyti iki 2,2 m atraminę sienutę. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasis trečiojo asmens virÅ¡ininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 41.11. punktu, kuriame nurodyta, kad skundų ir praneÅ¡imų trečiasis asmuo nenagrinėja, dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo – jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip 1 metai ir statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas seniau kaip prieÅ¡ 3 metus, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl jo iÅ¡davimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimÄ arba yra įtarimų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Taip pat vadovaudamasis Taisyklių 42 punktu, skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu statybos darbai atlikti daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų, nutraukė skundo nagrinėjimÄ . PraÅ¡o ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 33-34).

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo prie ieÅ¡kinio pateiktų papildomų dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovas 2006-03-21 iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ (notarinio registro Nr. 2-2968), kad atsakovai įrengtų atraminę sienÄ jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo pavirÅ¡iaus iÅ¡ jiems priklausančio sklypo pusės, su sÄ lyga, kad vanduo nuo atsakovams priklausančio sklypo bus nuvedamas į gatvę.

Pažymi, kad Vilniaus miesto skyrius 2016-02-19 raÅ¡tu Nr. 49SFN-231-(14.49.104) „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“ ir 2016-03-21 raÅ¡tu Nr. 49SFN-452-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ kvietė atsakovus dėl administracinio teisės pažeidimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir/ar protokolo suraÅ¡ymo užfiksuoto atlikus žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-09. PraÅ¡o teismo dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į trečiojo asmens atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus (1 t., b. l. 61-64).

5. Atsakovo kviestas liudytojas M. M. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, jog atsakovus pažįsta, buvę užsakovai, siejo darbiniai santykiai. IeÅ¡kovo nepažįsta. 2006 m. buvo atvykęs apžiÅ«rėti atsakovei priklausančiÄ teritorijÄ , buvo keliamas klausimas, kaip iÅ¡lyginti sklypÄ , nes jis randasi ant kalno. Matė atraminę sienÄ , kuri ribojosi su kaimyniniu sklypu, ėjo per visÄ sklypÄ . Taip pat buvo tvora, kokio aukščio nurodyti negali, žiÅ«rėjo iÅ¡ aukščiau esančio sklypo. Patarė, jeigu trÅ«ksta aukščio, atraminę sienelę statyti ant esamos sienelės. Matė naujai pastatyta atraminę sienelę, tačiau kaip ji buvo aukÅ¡tinama, nematė. FaktiÅ¡kai atraminė sienelė buvo pakelta, tačiau kiek, nurodyti negali. 2006 m. atvykus vasarÄ matė, kad paaukÅ¡tinta atraminė sienelė (2 t., b. l. 197-198).

6. IeÅ¡kovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad 2002-2003 m. žemės sklypÄ aptvėrė nedidele medine tvora. TvorÄ Ä¯renginėjo su Å¡eimos nariais. Buvo statomi epizodiniai stulpai, į duobes pilamas betonas. Tvora buvo statoma ieÅ¡kovo sklype. Ties atsakovo sklypo riba buvo laiptiniai pamatai apie 6 metrus, maždaug 30-40 cm aukščio, visus kitur pamatas buvo taÅ¡kinis. Aukščiausiojo vietojo pamato aukÅ¡tis galėjo bÅ«ti apie 40 cm.

Atsakovė prašė duoti sutikimÄ Ä¯sirengti atraminę sienelę, davė sutikimÄ , tačiau su sÄ lyga, kad jis bÅ«tų įrengtas atsakovo sklype. Jokio sutikimo statyti atraminę sienÄ esamos tvoros vietoje nebuvo duota. Medinė tvora buvo nugriauta, kadangi ji trukdytų statyti atraminę sienÄ , todėl jos nuvertimas nestebino, nevaikščiojo su metru ir netikrino, ar atraminė siena statoma atsakovo sklype. 2006 m., kuomet vyko atraminės sienos statymo darbai, nematė jų, tačiau 2007 m. pavasarį matė jau pastatytÄ atraminę sienelę.

Pretenzijų nekėlė, pradėjo kelti, kai ji pradėjo virsti 2007 m. rudenį, tuomet atsakovas situacijÄ suvaldė. Pastačius atraminę sienÄ buvo pakeltas atsakovo žemės sklypo reljefas. 2014-2015 m. pastebėjo, jog ji vėl svyra, pradėjo domėtis atraminės sienos projektu. Ä® teismÄ kreipėsi, kadangi atraminė siena pradėjo kelti pavojų. Nematė kaip buvo atliekami atraminės sienelės darbai. 2009-2010 m. darė žemės sklypo kadastrinius matavimus, juose buvo nurodyta tvora, tačiau neatkreipė dėmesio, pamatė vėliau (3 t., b. 43-47).

7. Atsakovas, jos atstovas teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį bei ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad informacijos apie nuobaudos skyrimÄ negavo, buvo nuvykęs, tačiau paaiÅ¡kino, jog vyksta teisminis procesas dėl atraminės sienos nugriovimo. Negavo jokio nutarimo, kad sustabdytas svarstymas iki kol vyksta teisminis ginčas. Atraminę sienÄ kai kur paaukÅ¡tino, kaip buvo atliekamas paaukÅ¡tinimas nematė.

Pamatas buvo ant ieÅ¡kovo tvoros, tai žinojo, nes statyti Å¡alia nebuvo logikos. Sutikimu nesinaudojo, statė ieÅ¡kovo sklype. Priekyje pirminiai 13 metrų nebuvo aukÅ¡tinti, o kita dalis paaukÅ¡tinta, vietomis iki 2,16 m. IeÅ¡kovo niekada sklype nebuvo, atvykdavo kartais, kai buvo statoma tvora faktiÅ¡kai gyveno ieÅ¡kovo patėvis, kuris matė statant tvorÄ . Atsakovo vertinimu tvora negriÅ«na, o objektyvių domenų apie jos bÅ«klę neturi. RaÅ¡tiÅ¡ko leidimo statytis ant tvoros nebuvo, tačiau tuo metu gyvenantis ieÅ¡kovo patėvis neprieÅ¡taravo, o ieÅ¡kovas tuo metu faktiÅ¡kai negyveno.

PaaukÅ¡tinus atraminę sienÄ , neprašė ieÅ¡kovo už jÄ sumokėti. Nuo kur buvo pradėtas atraminės sienos aukÅ¡tinimas paaiÅ¡kinti negali. Savivaldybei su projektine dokumentacija buvo pateiktas ieÅ¡kovo sutikimas dėl atraminės sienos įrengimo (3 t., b. 43-47). IeÅ¡kinys tenkintinas. II. Ginčo esmė 8. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl atraminės sienelės, esančios ieÅ¡kovo žemės sklype, nugriovimo. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės įrodinėjo, jog jam priklausančiame žemės sklype atsakovas pastatė atraminę siena be jo sutikimo.

Atsakovas iÅ¡ esmės įrodinėja, jog atraminė siena ieÅ¡kovo žemės sklype stovėjo dar iki atsakovams įsigyjant jiems priklausantį žemės sklypÄ bei jame pastatant gyvenamÄ jį namÄ , jÄ tik paaukÅ¡tino bei ji randasi ieÅ¡kovo sklype, todėl jam priklauso.

9. Teismas, įgyvendindamas iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ , patikslino Å¡alių procesinę naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti, ne kartÄ atidėjo teismo posėdį, siekiant sudaryti sÄ lygas, kad Å¡alys pateiktų papildomus įrodymus, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2018-05-16 nutartyje nurodytas aplinkybes, ėmėsi priemonių Å¡alims sutaikyti (2 t., b. l. 166-167; 197-198). III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjo naÅ¡tos paskirstymo 10.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Kokiu Å¡ioje normoje nustatytu bÅ«du ginti savo teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , pasirenka ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimÄ .

Ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ atlieka teismas.

11. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovų, be raÅ¡ytinio sutikimo pastatyta betoninė atraminė sienelė pažeidžia jų nuosavybės teises į žemės sklypÄ , nes pastatyta ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype. Tokiu atveju, kai nuosavybės teisių gynimo bÅ«dui parinkti yra reikÅ¡mingas nuosavybės teisės objektas, Å¡iuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, ir ieÅ¡kovas savo teises gina, siekdamas paÅ¡alinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo faktines aplinkybes apie pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, pareikÅ¡ti reikalavimai kvalifikuotini, taikant CK 4.98 straipsnį.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012).

13. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui tenka procesinė našta įrodyti, jog jis yra turto savininkas bei tai, kad jo teisės yra pažeistos, o atsakovui įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl prašymo taikyti ieškinio senatį 14. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai.

Teisei reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, tada neturi reikÅ¡mės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovai įrodinėjo, jog įsigiję žemės sklypÄ , paaukÅ¡tino ir sutvirtino ieÅ¡kovo žemės sklype esančiÄ atraminę sienelę 2006 m. liepos mėnesį. Todėl bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti reikalavimÄ , susijusį su atsakovų atliktu atraminės sienelės paaukÅ¡tinimu, pasibaigė 2016 m. liepos mėnesį. Pirminis ieÅ¡kinys Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡tas 2016-09-12, akivaizdu, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas.

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, jog atraminės sienelės statybos darbai vyko 2006 m. liepos mėnesį, prieÅ¡ingai, duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, pripažino, jog atraminė sienelė buvo statoma 2006 m. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi atsakovų nurodytos ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ pažeidimo dienÄ . Tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimais (žr., 6-7 punktai), tiek antstolės B. Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-07-26 protokole (2 t., b. l. 146-150), tiek antstolio V. Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-10-09 protokole (3 t., b. l. 27-35) užfiksuoti duomenimis nustatyta, jog ginčo atraminė sienelė nėra paÅ¡alinta.

17. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu butų sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, jo skaičiavimo pradžia turėtų bÅ«ti siejama ne su praÅ¡omos nugriauti atraminės sienelės statymo (paaukÅ¡tinimo) data, o su žemės sklypo kadastrinių matavimu atlikimo data – 2008-09-30 (1 t., b. l. 82-83), kuomet ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma, jog ginčo atraminė sienelė yra ieÅ¡kovui priklausančiame sklype. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2016-09-13, todėl bendras 10 metų senaties terminas ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ nebuvo pasibaigęs. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma, jog atraminė sienelė randasi ieÅ¡kovų sklype nuo jos pastatymo dienos, nepagrįsti, kadangi pats atsakovas duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog sienelės statybos metu ieÅ¡kovo sklype faktiÅ¡kai nebuvo, be to, jis atvykdavo tik kartais (žr., 7 punktÄ ).

Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad ieÅ¡kovas neprieÅ¡taravo sienelės įrengimui atsakovams priklausančiame sklype (1 t., b. l. 7), todėl pagrįstai galėjo tikėtis, jog atsakovas įrengdamas sienelę elgsis sÄ Å¾iningai, ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas nuo atsakovų nurodytos datos (2006 m. liepos mėn.) neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimų. Dėl reikalavimo nugriauti atraminę sienelę 18. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog atraminė siena yra ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype, tarp Å¡alių nekilo (1 t., b. l. 4-6).

Be to, aplinkybę, jog atraminė siena randasi ieškovui priklausančiame sklype, įrodo tiek šalių paaiškinimai (žr., 6-7 punktus), tiek antstolės B. Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-07-26 protokole (2 t., b. l. 146-150) bei antstolio V. Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-10-09 protokole (3 t., b. l. 27-35), taip pat 2016-01-18 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-09 (1 t., b. l. 12-19), užfiksuoti duomenys.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovai, nesutikdami su ieÅ¡kinių, įrodinėjo, jog nestatė atraminės sienos, ji stovėjo iki įsigyjant jiems žemės sklypÄ (1 t., b. l. 94-98), tačiau teisminio nagrinėjimo metu pozicijÄ patikslino, nurodydami, jog atraminės sienelės nestatė, tačiau ant esamų pamatų jÄ Å¡iek tiek paaukÅ¡tino, atsižvelgiant į žemės sklypų reljefo nelygumus. IeÅ¡kovo 2006-03-21 sutikimu nepasinaudojo.

20. Teismo vertinimu, atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį atmesti dėl Å¡ių argumentų: 20.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas Nr. 34/2000-28/01), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ .

Nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sÄ lygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo. 20.2. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog 2006-03-21 ieÅ¡kovas davė sutikimÄ T. Z. ir J. Z., įrengti atraminę sienelę jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo pavirÅ¡iaus ir jiems priklausančio sklypo pusės, su sÄ lyga, kad vanduo nuo Å¡io sklypo bus nuvedamas į gatvę (1 t., b. l. 7).

Atsakovai nurodė, jog iÅ¡duotu sutikimu nepasinaudojo, kadangi vietomis padidino atraminę sienutę ant esamo ieÅ¡kovo tvoros pamato (žr., 7 punktÄ ). Duodamas paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas nurodė, jog jo žemės sklype ties atsakovo sklypo riba buvo laiptiniai pamatai apie 6 metrus, maždaug 30-40 cm aukščio, visus kitur pamatas buvo taÅ¡kinis. Aukščiausiojo vietojo pamato aukÅ¡tis galėjo bÅ«ti apie 40 cm. Sklypas buvo aptvertas medine tvora (žr., 6 punktÄ ). Atsakovas nurodė, jog atraminę sienÄ vietomis paaukÅ¡tino maždaug iki 2,16 m. ant ieÅ¡kovo tvoros pamato, raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo aukÅ¡tinti atraminę sienutę neturėjo (žr., 7 punktÄ ) (garso įraÅ¡o laikas: 01:59:10 – 02:01:50).

Liudytojas M. M. nurodė, jog matė atraminę sienÄ , kuri ribojosi su kaimyniniu sklypu, ėjo per visÄ sklypÄ bei patarė, jeigu trÅ«ksta aukščio, atraminę sienelę statyti ant esamos sienelės. FaktiÅ¡kai atraminė sienelė buvo pakelta, tačiau kiek, nurodyti tiksliai negali (žr., 5 punktÄ ). 20.3. Taigi, remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei liudytojo parodymais nustatyta, jog atsakovai atliko atraminės sienelės statybos darbus ieÅ¡kovui priklausančiame sklype, jÄ pritaikydami prie atsakovams priklausančio žemės sklypo reljefo, neturėdami ieÅ¡kovo sutikimo.

Ginčo dėl pastarųjų aplinkybių iÅ¡ esmės nekilo. Ginčas kilo dėl to, kokia apimtimi ir kokiu atstumu buvo paaukÅ¡tinta atraminė sienelė. Tačiau pastarosios ginčijamos aplinkybės teisiniu požiÅ«riu nėra reikÅ¡mingos (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, ar atsakovai, atlikdami sienelės aukÅ¡tinimo, ilginimo, ar bet kokius kitus statybos darbus ieÅ¡kovui priklausančiame sklype, turėjo teisinį pagrindÄ tokiems darbams atlikti. Tačiau jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl atliktų veiksmų teisėtumo, atsakovai nepateikė.

PrieÅ¡ingai, pats atsakovas pripažino, jog ieÅ¡kovas nebuvo davęs sutikimo atlikti sienelės paaukÅ¡tinimo darbus ant ieÅ¡kovui priklausančios tvoros pamato ir, ar ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype (žr., 20.2. punktÄ ). Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas buvo davęs sutikimÄ pastatyti atraminę sienelę atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype. Å ios byloje nustatytos aplinkybės savaime sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog buvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės. 20.4.

Minėta (žr., 20.3. punktÄ ), jog konstatuojant turto savininko teisių pažeidimÄ , Å¡alių nurodytos aplinkybės dėl buvusios tvoros pamatų aukščio bei atliktų atraminės sienos darbų, jų apimties, teisiniu požiÅ«riu nėra reikÅ¡mingos. Tačiau reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl padarinių Å¡alinimo. IeÅ¡kovas nurodė, jog ties atsakovo sklypo riba buvo laiptiniai pamatai apie 6 metrus, maždaug 30-40 cm aukščio. Atsakovas negalėjo tiksliai nurodyti, nuo kurios vietos ir kiek paaukÅ¡tino atraminę sienelę, tačiau nurodė, jog jos aukÅ¡tis vietomis siekia apie 2,16 m., o 13 metrų, nurodytų antstolio V.

Milevičiaus 2018-10-09 faktinių aplinkybių protokole (3 t., b. l. 27-36), buvo pastatyta ieÅ¡kovo. Taigi, remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kiek tiksliai buvo padidinta atraminė sienelė bei kokiu atstumu ji buvo paaukÅ¡tinta. Tačiau pats faktas, jog atsakovas ieÅ¡kovų žemės sklype buvusios tvoros vietoje atliko atraminės sienos aukÅ¡tinimo darbus, nustatytas, o ir Å¡iÄ aplinkybę pripažino pats atsakovas. Tokiu atveju atsakovui neįrodžius, jog atraminės sienelės (jos dalies) paaukÅ¡tinimo darbai atlikti teisėtai, jam tenka pareiga paÅ¡alinti visus neteisėtos statybos padarinius, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovas, nepaisant to, kad dalis atraminės sienelės buvo pastatyta ieÅ¡kovo.

Kadangi bÅ«tent atsakovų veiksmų neteisėtumas sÄ lygojo tai, kad nėra galimybės tiksliai identifikuoti kokia atraminė sienutė buvo bei koks naujai įrengtos atraminės sienutės darbų atlikimo mastas. Pažymėtina tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju, esant situacijai, kuomet ieÅ¡kovas davė sutikimÄ statyti atraminę sienÄ , tačiau tik atsakovams priklausančiame sklype, o atsakovai, nepaisydami duoto sutikimo, pastatė atraminę sienÄ buvusios tvoros vietoje, neįsiaiÅ¡kinę sklypo priklausomybės, elgėsi nesÄ Å¾iningai, neprotingai, neatidžiai ir nerÅ«pestingai, todėl prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ . 20.5.

Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog faktÄ , kad atraminė sienutė ieÅ¡kovų sklype buvo iki atsakovams įsigyjant žemės sklypÄ , patvirtina 2005-04-25 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas bei jo priedas – žemės sklypo planas M1:500, Sodininkų bendrijos „ŠeÅ¡kinė“ planas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2015-11-16 raÅ¡tas Nr. (23.2)2D-17651, 2015 m. lapkričio mėnesio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktas, 2005-09-01 iÅ¡trauka iÅ¡ suvestinio skaitmeninio Vilniaus plano bei kadastro žemėlapio iÅ¡trauka (1 t., b. l. 101-106, 8-9, 39-48, 55-56, 78-80, 86), nagrinėjamu atveju, viena vertus, teisiniu požiÅ«riu nėra reikÅ¡mingos, kadangi net ir tuo atveju, jeigu ir buvo atraminė siena, jos buvimas savaime nesuteikė atsakovams teisės jÄ keisti be ieÅ¡kovo sutikimo, o tai darydami atsakovai prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ .

Pažymėtina ir tai, kad atsakovų pozicija teisminio nagrinėjimo metu kito. Teikiant atsiliepimÄ Ä¯ pirminį ieÅ¡kinį, atsakovai iÅ¡ esmės įrodinėjo, jog įsigijus žemės sklypÄ ginčo atraminės siena jau buvo pastatyta (1 t., b. l. 94-98). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog paaukÅ¡tino atraminę sienutę, pritaikydamas jÄ jie sklypo reljefo, o kokia apimtimi atliko atraminės sienutės paaukÅ¡tinimo darbus, paaiÅ¡kinti negalėjo. Toks atsakovų pozicijos nenuoseklumas leidžia abejoti duotų paaiÅ¡kinimų patikimumu.

Todėl vien jų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų. 20.6. Kita vertus, remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi faktinio pagrindo spręsti, jog atraminės sienutė nebuvo įrengta ar ji buvo paaukštinta nežymiai. Priešingai, byloje pateiktas ieškovo sutikimas (1 t., b. l.

57) įrodo, jog atsakovui buvo poreikis atraminę sienutę padidinti iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo pavirÅ¡iaus. Atsakovas nurodė, jog jos atraminės sienutės aukÅ¡tis vietomis siekia apie 2,16 m. (žr., 6 punktÄ ), 2015 m. lapkričio mėnesio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , akte užfiksuotas 2,15 m. aukÅ¡tis (1 t., b. l. 39-40). Nagrinėjamu atveju, nors liudytojų A. K. bei D. P. parodymai dėl atraminės sienutės aukščių skyrėsi, vienu atveju nurodoma, jog buvo 50-60 cm aukščio pamatas, kitu atveju, jog galėjo siekti iki 160 cm (2 t., b. l. 43-46).

Todėl jų pagrindu teismas negali daryti patikimų iÅ¡vadų, tačiau, jeigu ir remtis jų parodymais, akivaizdu, jog tvoros vietoje buvusi atraminės sienelė (pamatas), nesiekė esamo 2,15 m. aukščio. Antstolės 2018-07-26 B. Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei vaizdo įraÅ¡e užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog ginčo atraminės siena yra vientisa betoninės konstrukcijos atraminė siena su metaline tvora (2 t., b. l. 146-149). Taigi, įvertinus Å¡ių byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, jog atraminės siena buvo iÅ¡ esmės naujai pastatyta buvusios ieÅ¡kovo pastatytos tvoros vietoje, o atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados.

Tiek 2005-04-25 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas bei jo priedas – žemės sklypo planas M1:500, Sodininkų bendrijos „ŠeÅ¡kinė“ planas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2015-11-16 raÅ¡tas Nr. (23.2)2D-17651, 2015 m. lapkričio mėnesio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktas, 2005-09-01 iÅ¡trauka iÅ¡ suvestinio skaitmeninio Vilniaus plano bei kadastro žemėlapio iÅ¡trauka (1 t., b. l. 101-106, 8-9, 39-48, 55-56, 78-80, 86) įrodo, jog buvo tvora, o ir ieÅ¡kovas neneigė aplinkybės, jog ties atsakovo sklypo riba buvo tvora bei padaryti laiptiniai pamatai apie 6 metrus, maždaug 30-40 cm aukščio.

Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi aplinkybė, jog atraminės sienos statymo darbai buvo vykdomi neteisėtai, o duomenų, kurių pagrindu atraminė siena galėtų bÅ«ti atstatyta į pirminę padėti, atsakovas nepateikė, o ir reikalavimo nugriauti dalį atraminės sienelės ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė. Taigi, atsakovai, neteisėtai pastatydami (paaukÅ¡tindami) atraminę sienÄ prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ , todėl turi paÅ¡alinti neteisėtai pastatytÄ visÄ ieÅ¡kovo sklype esančiÄ atraminę sienÄ . 20.7.

Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2018-04-17 nutartyje nurodytas aplinkybes dėl sienelės nugriovimo padarinių bei teisinės ar socialinės taikos atkÅ«rimo (17-18 punktai), teismas pažymi, jog ėmėsi priemonių Å¡alims sutaikyti, ne kartÄ atidėjo bylos nagrinėjimÄ Å¡iam tikslui pasiekti, tačiau Å¡alys nerado joms priimtino ginčo iÅ¡sprendimo varianto. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra panaikintas ieÅ¡kovo sutikimas įrengti atraminę sienelę, o ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, jog ji bÅ«tų įrengta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos bei nepažeidžiant ieÅ¡kovo interesų. 20.8.

Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nereiÅ¡kė pretenzijų, taip pat nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį atmesti, kadangi duodamas sutikimÄ ieÅ¡kovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog ji bus įrengiama laikantis teisės aktų reikalavimų bei sutikime nurodytomis sÄ lygomis. Tačiau atsakovai atraminės sienelės statybos darbus vykdė neturint nei žodinio, nei raÅ¡ytinio sutikimo statyti atraminę sienelę jiems priklausančiame sklype. Atsakovų nurodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neteikė pretenzijų dėl iÅ¡ardytos medinės tvoros, nereiÅ¡kia ieÅ¡kovų sutikimo įrenginėti atraminę sienÄ buvusios tvoros vietoje, prieÅ¡ingai, Å¡ios aplinkybės įrodo, jog ieÅ¡kovas geranoriÅ¡kai siekė iÅ¡spręsti atsakovui rÅ«pimÄ klausimÄ , nereikalaujant esamÄ tvorÄ palikti, apsunkinant Å¡alia jau pastatytos tvoros naujos tvoros atsakovų žemės sklype įrengimÄ .

Tačiau nepaisant ieÅ¡kovo geranoriÅ¡kumo, atsakovas įrengdamas atraminę sienÄ ieÅ¡kovui priklausančiame sklype elgėsi nesÄ Å¾iningai, neatidžiai ir nerÅ«pestingai.

21. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys tenkintinas. Atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

22. Kitos Å¡alių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 23. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnis).

24. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad už teikiamÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 20), 192,09 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (2 t., b. l. 151-152), 100,00 Eur už atraminės betoninės sienos schemos parengimÄ (3 t., b. l. 4-5, 12-13) bei 700,00 Eur sumÄ už atstovavimo apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 102-104). Ä®vertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad praÅ¡oma bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti iÅ¡laidų suma atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus, todėl praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas.

IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei už atraminės betoninės sienos schemos nubraižymÄ yra pagrįstos, todėl taip pat priteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9-10 punktai). Viso ieÅ¡kovas patyrė 1023,09 Eur (31+192,09+100+700) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pastarosios bylinėjimosi iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ atsakovų, t. y. po 511,54 Eur.

25. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti. Įpareigoti atsakovus T.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka paÅ¡alinti į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiÄ atraminę sienÄ , Atraminės betoninės sienos 2018-10-08 schemoje pažymėtÄ taÅ¡kais 7 (Koordinatės x:6065354.31; y:581652.91), 8 (Koordinatės x:6065365.83; y:581658.69) ir 9 (Koordinatės x:6065389.24; y:581670.20).

Priteisti iÅ¡ atsakovų T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis po 511,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Žilvinas Terebeiza