497de5d6-0f83-47e4-9385-e2d847cc6300 · Å iaulių apygardos teismas

             Administracinė byla Nr. ATP-189-300/2014              Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01372-2013-3             Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.;79.2. (S)                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 24 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal S. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties, kuria S. G. praÅ¡ymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė:

Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu S. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, ir jai buvo paskirta subendrinta nuobauda 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Å iaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi pakeitė Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimÄ , ir, vadovaudamasis ATPK 301straipsnio nuostatomis, sutrumpino S. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki 1 (vienerių) metų, o paskirtÄ baudÄ sumažino iki 3000 Lt. 2014 m. vasario 6 d.

Å iaulių apylinkės teisme buvo gautas S. G. praÅ¡ymas sutrumpinti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi S. G. praÅ¡ymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkino.Skundu apygardos teismui S. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarimÄ , tenkinti jos praÅ¡ymÄ ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ bei grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones.Skunde nurodo, kad teismas skundžiamajame nutarime nepagrįstai ir fragmentiÅ¡kai vertino jos praÅ¡yme nurodytus argumentus – nors ji nurodė, kad dėl paskirtos nuobaudos pasitaisė, padarė iÅ¡vadas, laikysis įstatymų, nurodė ir kitas aplinkybes, teismas vertino tik vienÄ iÅ¡ aplinkybių, jog Å iaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartimi jai jau buvo taikytos ATPK 301 straipsnio nuostatos.

Taip, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias administracinę nuobaudÄ â€“ specialiosios teisės atėmimÄ , bei padarė procesinės teisės normų pažeidimÄ , nes nemotyvavo savo nutarimo, grindė jį nelogiÅ¡kais, teismo daromų iÅ¡vadų negalinčiais pagrįsti argumentais. Grįsdama savo atskirojo skundo reikalavimÄ nurodo, kad ji jau yra įvykdžiusi paskirtÄ nuobaudÄ â€“ sumokėjo paskirtÄ jÄ baudÄ , o taip pat laikosi paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Taip pat nurodo, kad pasikeitusios aplinkybės, susidariusi darbinė situacija (duomenys neskelbtini) mieste, veikia jos gyvenimÄ tokiu bÅ«du, kad specialiosios teisės atėmimas neproporcingai, nenumatytu įstatymais mastu sunkina tiek jos, tiek jos artimų asmenų padėtį. Mano, kad skundžiamame teismo nutarime nurodyti abstraktÅ«s, su konkrečia jos padėtimi ir pasikeitusiomis aplinkybėmis nesusieti, įstatymo normomis tiesiogiai neparemti atsisakymo tenkinti jos praÅ¡ymÄ argumentai, prieÅ¡tarauja ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose pateiktiems teisiniams iÅ¡aiÅ¡kinimams, kad ne tik pati bausmė ir jos dydis, tačiau net ir bausmės vykdymo metu taikytinos atleidimo nuo bausmės anksčiau termino sÄ lygos turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kiai nustatytos ir jų nenustatymas gali sÄ lygoti Konvencijos 7 str. 1 d. pažeidimÄ (pvz.

EŽTT sprendimas 2008 02 12 byloje KAFKARIS v. CYPRUS , pastraipa 150). Aptartų aplinkybių bei teisinių argumentų visuma pareiÅ¡kėjai leidžia teigti, jog Å iaulių apylinkės teismas, taikydamas normÄ , suteikiančiÄ teismui diskrecijos teisę, vadovavosi ne teisingumo ir protingumo principais, bet teisminės valdžios priemonėmis. Teigia, kad Å¡iuo aspektu aktualÅ«s Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pateikti teisiniai iÅ¡aiÅ¡kinimai. 2006-05-09 nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad savavaldė teisminė valdžia pagal KonstitucijÄ apskritai negali bÅ«ti pernelyg centralizuota; jeigu teisminė valdžia bÅ«tų itin centralizuota, juo labiau, jeigu joje įsigalėtų vienvaldystė, bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigta jos savivalda ir galėtų kilti grėsmė teisėjo ir teismų nepriklausomumui sprendžiant bylas, t. y. vykdant teisingumÄ .

Kuriant Teismo, kaip savarankiÅ¡kos valstybės valdžios, savivaldos institucijų sistemÄ , Å¡ito bÅ«tina vengti. 2006-03-28 nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „iÅ¡ Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukÅ¡tesnės instancijos teismui: pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai nėra pavaldÅ«s nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismams, o Lietuvos apeliacinis teismas nėra pavaldus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui“.

Å ie teisiniai iÅ¡aiÅ¡kinimai, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, aktualÅ«s vertinant skundžiamo nutarimo argumentus, nes skundžiamu nutarimu teismas pareiÅ¡kė apie atsisakymÄ taikyti konkrečiÄ , Å¡velninančiÄ teisinę padėtį teisės normÄ asmenų grupei, pagal formalius požymius iÅ¡skirtai savo nuožiÅ«ra ar nurodytai aukÅ¡tesniojo teismo, nors naudodamasis konkrečiu klausimu suteikta diskrecijos teise privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo principais. Teisinis neapibrėžtumas sudarė prielaidas skundžiamu nutarimu abstrakčiai motyvuojant, savo nuožiÅ«ra iÅ¡galvojant formalius kriterijus, esÄ sudarančius pagrindÄ netaikyti konkrečios teisės normos, teismui pažeisti jos teises ir teisėtus interesus.Atsiliepimu į S. G. atskirÄ jį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti S. G. praÅ¡ymÄ dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o S. G. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudÄ paskyręs organas (pareigÅ«nas), gavęs asmens praÅ¡ymÄ , gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir Å¡vietėjiÅ¡kÄ atestacijÄ institucijų pažymÄ , sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminÄ .

IÅ¡ Å¡ios teisės normos analizės iÅ¡plaukia, jog nuobaudÄ paskyrusi institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sÄ lygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sÄ lygos negali bÅ«ti taikomos formaliai, bÅ«tina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiÅ«rį į nuobaudÄ bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminÄ , taip pat bÅ«tina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

IÅ¡ tiesų, byloje esantys duomenys tvirtina, kad formalias ATPK 329 straipsnyje numatytas sÄ lygas S. G. atitinka, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priimti bÅ«tent pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ sprendimÄ , kadangi ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo jÄ atlikti (įvykdyti).

Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobÅ«džiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi bÅ«ti įvertintos kaip ir sprendžiant Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo klausimÄ â€“ pagal ATPK 301 straipsnį. Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Konkrečiu atveju apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad Å¡ioje byloje aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip ypatingai Å¡velninančios S. G. atsakomybę ir sudarančios pagrindÄ jai antrÄ kartÄ taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, ir taip sutrumpinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartimi jau sutrumpintÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , nėra. Daryti kitokias iÅ¡vadas skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Tai, kad pareiÅ¡kėjos asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų S. G., dar nereiÅ¡kia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji sumokėjo paskirtÄ jÄ baudÄ , laikosi paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kad jai bÅ«tinas vairuotojo pažymėjimas, nėra iÅ¡skirtinės ar ypatingos aplinkybės. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vairuotojas, dar prieÅ¡ sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad S. G. nesilaikydama visuomenėje priimtų normų, ir pati žinodama, kad jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, S. G. asmenybę ir kitÄ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sprendžia, kad S. G. sutrumpinus teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminÄ , nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.

Tuo konstatuojama, kad skundžiama Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta, ir jÄ naikinti, S. G. skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsnio 6 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį nepakeistÄ ir S. G. atskirojo skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                 Vidmantas Mylė