2025-11-19 Nr. AB-20077-3-61-3-04909-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-11-19 Nr. AB-20077-3-61-3-04909-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą nesvarstyti problemos byloje Nr. AG1-267/09-2025 (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-1431-442/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04909-2025-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą nesvarstyti problemos byloje Nr. AG1-267/09-2025 (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos nariai nesigilino į daugiau kaip penkis metus atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) naudojamą prievartą.
Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadintą skundu, kuriame nurodė, kad teismo įsakymas neišduodamas nuo 2019 metų, prašė panaikinti Komisijos sprendimą, kaip vilkinantį vykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą ir vengiantį priversti atsakovą atsiskaityti su kreditoriumi bei šmeižiantį pareiškėją. Pareiškėjas atsakovu nurodė VMI ir kitus asmenis, kaip susijusius skolininkus.
Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyti reikalavimai skundo turiniui, teismas nurodė, kad skundas šių reikalavimų neatitinka, kadangi buvo neaiškus nei skundo pagrindas, nei dalykas, taip pat skunde nebuvo kitų įstatyme nustatytų privalomų duomenų. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas prašo naikinti Komisijos sprendimą, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu vertina, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai dėstė, kad Komisijos nariai net nesigilino į daugiau nei penkerius metus trunkančią atsakovo naudojamą prievartą.
Teismas atkreipė dėmesį į 2025 m. rugsėjo 15 d. gautą skundo papildymą, kuriame pareiškėjas Komisijos sprendimą prašė naikinti kaip vilkinantį vykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, atsakovu nurodė VMI, kuri, pareiškėjo teigimu, vengia priversti atsakovą atsiskaityti su kreditoriumi.
Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą. Atsižvelgęs į pareiškėjo formuluojamus abstrakčius reikalavimus dėl įstatymų vykdymo, teismas pareiškėją įpareigojo tinkamai suformuluoti skundo pagrindą (t. y. faktines aplinkybes, reikšmingas ginčo nagrinėjimui) ir dalyką (kokio teisinio rezultato siekiama skundu, ko prašoma).
Teismas apžvelgė ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtintas teismo galimų priimti sprendimų rūšis išnagrinėjus bylą, atkreipė dėmesį, kad bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
Teismas pažymėjo, kad skunde (jo papildyme) nurodomos ginčo šalys – atsakovas VMI, kiti susiję skolininkai – valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras, R. G., S. U., I. P., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Teismo vertinimu, iš skundo turinio ir teikiamo Komisijos sprendimo nebuvo nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu būtent šie asmenys nurodomi atsakovu ir susijusiais skolininkais, kokį administracinį VMI aktą ar veiksmą pareiškėjas siekia nuginčyti. Buvo konstatuota, kad traukiamų į procesą kitų asmenų reikalingumas taip pat nenurodomas. Todėl teismas pareiškėją įpareigojo nurodyti ir sukonkretinti, ką ir kodėl šioje byloje traukia kaip atsakovą, trečiuosius suinteresuotus asmenis (ABTĮ 46 str.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu Komisijai reikalavo atšaukti vykdomųjų dokumentų galiojimą. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėją įpareigojo aiškiai suformuluoti savo skundo materialinius reikalavimus, juos sudarantį faktinį pagrindą, kad teismas turėtų galimybę įvertinti skundo priskirtinumą viešojo administravimo ar civiliniam ginčui.
Teismas atkreipė dėmesį, pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų , t. y. skundas nėra pateiktas teismui nei raštu, kuris būtų pasirašytas originaliu pareiškėjo parašu, nei per teismų elektroninį paslaugų portalą, todėl sprendė, kad pareiškėjo tapatybė nėra patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti teismui skundą, pasirašytą originaliu parašu, arba pateikti skundą, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir EPP).
Teismas išaiškino, kad pagal ABTĮ 34 ir 35 straipsnius už skundą mokamas 30 Eur (teikiant elektroninių ryšių priemonėmis – 22,50 Eur) žyminis mokestis, o pareiškėjas prie skundo privalo pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Kadangi kad pareiškėjas nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo tvarkos, teismas jį įpareigojo nurodyti, ar sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytine tvarka.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui nustatė terminą nurodytiems skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.), t. y. tinkamai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, pateikti teismui patikslinto skundo originalą, atitinkantį įstatymo reikalavimus skundo formai, turiniui ir pasirašytą, pateikti tinkamą įrodymą apie skundo apmokėjimą žyminiu mokesčiu ar prašyti nuo jo atleisti, pagrindžiant įrodymais apie sunkią materialinę padėtį, nurodyti ginčo šalis, nurodyti, ar pageidauja ginčą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas išaiškintino, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu.
Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 23 d. elektroniniais laiškais du kartus teismui išsiuntė patikslintą skundą, kuriame prašė tenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą grąžintis 723 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad skundo pagrindas yra Komisijos byla Nr. AG-165/09-2019, kurioje atsakovo skola jau buvo pripažinta, ir patvirtino, kad nesutiks mokėti atsakovui žyminį mokestį. Pareiškėjas iš esmės analogiško turinio patikslintą skundą du kartus 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė teismui per EPP, kuriame atsakovu nurodė VMI, VĮ Registrų centrą, G. B..
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Teismas nurodė, kad teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo tinkamai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, pateikti teismui patikslinto skundo originalą, atitinkantį įstatymo reikalavimus skundo formai, turiniui ir pasirašytą, pateikti tinkamą įrodymą apie skundo apmokėjimą žyminiu mokesčiu ar pateikti pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, nurodyti ginčo šalis, nurodyti, ar pageidauja ginčą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Teismas nustatė, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. teisme gauti keturi pareiškėjo skundo patikslinimai, kurių tekstas buvo tapatus, kuriuose pareiškėjas nurodė, kad atsisako sumokėti žyminį mokestį, formulavo reikalavimą grąžinti visus 723 eurus, teigė, kad skundo pagrindas yra Komisijos AG1-165/09-2019 byla.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, kadangi pareiškėjas nepateikė tinkamai surašyto patikslinto skundo, aiškiai nenurodė atsakovo ar trečiųjų suinteresuotų asmenų, pateiktuose skundo patikslinimuose ginčo aplinkybės yra visiškai neišdėstytos, pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo, pareiškėjas nepateikė nuomonės bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas nurodė atsisakantis sumokėti žyminį mokestį.
Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir konstatavęs, kad pareiškėjas teismo nutartimi nustatytų trūkumų, kurie laikytini esminiais, nepašalino, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir įpareigoti Komisiją vykdyti pinigų susigrąžinimą.
Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 664 straipsniui ir Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsniui, kadangi pareiškėjas neturi nieko mokėti skolininkui, kuris iki šiol pareiškėjui negrąžina piniginių lėšų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).
Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).
Įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo ir po jo pateikimo pateiktų procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų, t. y. iš pareiškėjo paduoto skundo nebuvo aišku, kokį ginčą siekia inicijuoti pareiškėjas, kokio viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą) skundžia, nebuvo nurodytas aiškus skundo dalykas (t. y. reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas). Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai buvo esminiai, neabejotinai sudarę kliūtis pareiškėjo skundą priimti nagrinėti ir pradėti administracinę teiseną.
Be to, iš pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų jis neatitinka, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami, taip pat įspėjo, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, elektroninių ryšių priemonėmis pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė tenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą grąžinti 723 Eur, taip pat nurodė, kad skundo pagrindas yra Komisijos byla Nr. AG-165/09-2019, kurioje atsakovo skola jau buvo pripažinta, ir paaiškino, kad nesutinka mokėti atsakovui žyminį mokestį. Pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus, atsakovais nurodė VMI, VĮ Registrų centrą, G. B..
Įvertinusi šių procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino nurodytų skundo trūkumų. Pareiškėjo formuluojami deklaratyvūs reikalavimai dėl piniginių lėšų grąžinimo, nurodymas, kad skola jau buvo pripažinta 2019 metų Komisijos byloje, kad atsakovas daro pažeidimus, nesudaro pagrindo vertinti, jog, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, teismui buvo pateikta bent minimali informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti užtikrinti efektyvų bylos nagrinėjimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.
Teisė suformuluoti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).
Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepašalinus nustatytų esminių skundo trūkumų, egzistavo pagrindas teismui, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.
Akcentuotina, kad ir pirmosios instancijos teismo nutartis, ir ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis teisminės savo galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos, pateikiant teismui tinkamai surašytą skundą. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis teisinės pagalbos, be kita ko, teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, siekiant pareiškėjui tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 12 str.).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys