2018-10-09 Nr. AB-17948-3-62-3-01335-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-685-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01335-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S. ir K. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir K. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. S. ir K. S. 2018 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–7), kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 4S-129-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. S.“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjai taip pat prašė teismo atnaujinti terminą skundui dėl minėto Sprendimo paduoti.

2. Prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjai grindė tuo, kad apie ginčijamą Sprendimą sužinojo tik gavę NŽT 2016 m. spalio 14 d. raštą Nr. 1SS-3117-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas). Paaiškino, kad visa šeima dalyvavo savo pažeistų teisių gynime, tačiau dėl nepagrįstų ir neadekvačių, korupcinių pareigūnų veiksmų patyrė didelius išgyvenimus, sutriko sveikata, be to, 2017 m. gegužės 30 d. mirė A. S. tėtis.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartimi (b. l. 37–39) skundo padavimo terminas neatnaujintas ir pareiškėjų skundą atsisakyta priimti.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai pripažįsta, jog praleido skundo dėl NŽT 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 4S-129-(14.4.3.) padavimo terminą, tačiau prašo jį atnaujinti. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai nurodo, jog apie skundžiamą Sprendimą sužinojo gavę NŽT 2016 m. spalio 14 d. raštą Nr. 1SS-3117-(8.5), jie nenurodė minėto rašto gavimo datos. Tuo tarpu iš į bylą gautų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) dokumentų, kuriuos minėta institucija pateikė atsakydama į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. užklausimą, t. y. iš 2016 m. spalio 26 d. A. S. pareiškimo, adresuoto STT, matyti, kad pareiškėjai, teikdami šį pareiškimą, jau buvo gavę NŽT 2016 m. spalio 14 d. raštą Nr. 1SS-3117-(8.5), kuriame buvo išaiškinta apie šioje byloje ginčijamo NŽT 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 4S-129-(14.4.3.) apskundimą, kadangi pareiškėjai prašė STT išsiaiškinti šioje byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjai, gavę ir susipažinę su minėtu Raštu, turėjo galimybę išsiaiškinti visas rūpimas aplinkybes bei, teikdami 2016 m. spalio 26 d. pareiškimą STT dėl ginčijamo Sprendimo ištyrimo, taip pat pateikti skundą ir teismui. Nors pareiškėjai nurodė, kad A. S. buvo sutrikusi sveikata, teismas atkreipė dėmesį, jog iš pridėtos prie skundo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. pažymos Nr. KA-P21-2641 matyti, kad pareiškėja susirgo gerokai vėliau, kadangi nedarbingumas jai pirmą kartą buvo išduotas 2017 m. balandžio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo pareiškimo STT teikimo. Kaip skundo padavimo termino praleidimo priežastį pareiškėjai taip pat įvardino A. S. tėčio mirtį, tačiau teismas pabrėžė, kad pareiškėjų pateiktas A. P. M. medicininis mirties liudijimas Nr. 17-1629677 patvirtina, jog pareiškėjos tėtis mirė 2017 m. gegužės 30 d., ir tai negali būti objektyvi priežastis skundo termino atnaujinimui, kadangi pareiškėjai apie ginčijamą aktą sužinojo gerokai anksčiau, todėl galėjo nieko nedelsiant kreiptis su skundu į teismą. Teismas akcentavo, kad kitų svarbių priežasčių pareiškėjai neįvardino, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą dėl galimybės teismui laiku paduoti skundą nebuvimo.

5. Remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nebuvo pakankamai rūpestingi, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių. Todėl teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

III. 6. Nesutikdami su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartimi, pareiškėjai A. S. ir K. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 154–164, 168–171), prašydami panaikinti minėtą nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 4S-129-(14.4.3.) paduoti.

7. Atskirajame skunde pareiškėjai iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Papildomai pažymi, kad gavę NŽT 2016 m. spalio 14 d. raštą Nr. 1SS-3117-(8.5), dar neturėjo pakankamai įrodymų kreiptis į teismą, todėl ir kreipėsi į STT, o vėliau į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 8. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 4S-129-(14.4.3.) paduoti ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pareiškėjų skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

10. Šiame kontekste akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai praleido terminą skundui dėl NŽT 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 4S-129-(14.4.3.) paduoti. Tačiau, pareiškėjų manymu, jie šį terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą byloje nustatytų aplinkybių, įvertinusi pareiškėjų išdėstytus argumentus, kuriais jie grindžia prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl minėto NŽT 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 4S-129-(14.4.3.) paduoti, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo dėl šio Sprendimo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nebuvo pakankamai rūpestingi ir nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių.

13. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip teisingai iš bylos medžiagos nustatė pirmosios instancijos teismas, jau pateikiant STT 2016 m. spalio 26 d. A. S. pareiškimą (b. l. 41–44) pareiškėjai žinojo apie šioje byloje ginčijamo NŽT 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 4S-129-(14.4.3.) priėmimą, vadinasi, jau buvo gavę NŽT 2016 m. spalio 14 d. raštą Nr. 1SS-3117-(8.5), iš kurio, kaip paaiškino patys pareiškėjai, jie ir sužinojo apie minėtą Sprendimą. Tuo tarpu NŽT 2016 m. spalio 14 d. rašte Nr. 1SS-3117-(8.5) (b. l. 25–28), be kita ko, aiškiai nurodyta, kad šioje byloje ginčijamas Sprendimas gali būti skundžiamas tiesiogiai teismui. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai į teismą su skundu dėl NŽT 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 4S-129-(14.4.3.) kreipėsi tik praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo sužinojimo apie šio Sprendimo priėmimą. Nors pareiškėjai tvirtino, kad terminą skundui dėl nurodyto Sprendimo paduoti praleido dėl to, jog dėl nepagrįstų ir neadekvačių, korupcinių pareigūnų veiksmų patyrė didelius išgyvenimus, sutriko sveikata, be to, mirė A. S. tėtis, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. pažymos Nr. KA-P21-2641 (b. l. 10) matyti, kad pareiškėjai nedarbingumo pažymėjimas pirmą kartą buvo išduotas tik 2017 m. balandžio 12 d., o A. S. tėtis pagal byloje esantį Medicininį mirties liudijimą Nr. 17-1629677 (b. l. 8–9) mirė 2017 m. gegužės 30 d., t. y. gerokai vėliau, nei pareiškėjai sužinojo apie Sprendimą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai dar iki nurodytų aplinkybių atsiradimo turėjo pakankamai laiko teisės aktų nustatytu terminu kreiptis į teismą.

14. Šiame kontekste kartu pabrėžtina, kad pareiškėjų atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog gavę NŽT 2016 m. spalio 14 d. raštą Nr. 1SS-3117-(8.5) jie dar neturėjo pakankamai įrodymų kreiptis į teismą, todėl ir kreipėsi į STT, o vėliau į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju pareiškėjai terminą skundui dėl minėto akto paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių. Pažymėtina, kad pareiškėjų subjektyvus situacijos suvokimas ir jų vidiniai motyvai, dėl kurių jie laiku nepasinaudojo savo teise į teisminę gynybą, nelaikytini objektyviomis aplinkybėmis, sukliudžiusiomis teisės aktų nustatytu terminu kreiptis į teismą. Be to, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-466-261/2017, 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-63-575/2018, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-238-756/2018 ir kt.). Todėl minėtas pareiškėjų atskirojo skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Juolab kad nagrinėjamu atveju skundo dėl NŽT 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 4S-129-(14.4.3.) padavimo terminas praleistas žymiai – daugiau nei pusantrų metų, o pareiškėjai nenurodė, kokius konkrečiai įrodymus, be kurių anksčiau negalėjo kreiptis į teismą, per tą laiką jie siekė surinkti.

15. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai terminą skundui dėl NŽT 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 4S-129-(14.4.3.) paduoti praleido būtent dėl savo pasirinkto elgesio modelio – neveiklumo, t. y. nesiimdami aktyvių veiksmų ir delsdami jį apskųsti teisės aktų nustatytu terminu ir tvarka. Pažymėtina, kad toks pareiškėjų elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

16. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjų praleisto termino skundui dėl minėto Sprendimo paduoti ir pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Taigi, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. S. ir K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė