2015-11-11 Nr. AB-21860-3-61-3-04926-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-1322-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04926-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 10 d. teismui elektroniniu būdu per Elektroninių paslaugų portalą padavė skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas), neįvykdydamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) sprendimo byloje Nr. C-61/12 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2015 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. KT6-N2/2015 byloje Nr. 18/2012, t. y. palikdamas 18 mėnesių Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos prisiimtiems įsipareigojimams pagal 1970 m. birželio 8 d. Tarybos direktyvos 70/311/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų vairavimo mechanizmu, suderinimo 2a straipsnį, 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva), 4 straipsnio 3 dalį ir pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį bei prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažeidė pareiškėjo teisę įregistruoti jo turimas motorines transporto priemones Lietuvos Respublikoje; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo, (toliau – ir atsakovas) 2 232 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) įpareigoti atsakovą viešai paaiškinti priežastis, dėl kurių ilgą laiką pažeidžiama asmenų, turinčių motorines transporto priemones, kurių vairas įrengtas dešinėje pusėje, teisė įregistruoti šias transporto priemones Lietuvos Respublikoje; 4) nustatyti protingą terminą, per kurį atsakovas nutrauktų daromą pareiškėjo teisių pažeidimą ir sudarytų galimybę naudotis piliečio ir konstitucinėmis teisėmis, garantuojamomis pagal Teisingumo Teismo sprendimą byloje Nr. C-61/12 ir Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. KT6-N2/2015 byloje Nr. 18/2012.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjas siekia iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo, gauti neturtinės žalos atlyginimą, kurį sieja su netinkamu teisiniu reglamentavimu, t. y. su tiesiogine Seimo veikla. Vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, tokio pobūdžio ginčai administraciniuose teismuose nenagrinėjami. Šiuo atveju Lietuvos valstybei turėtų atstovauti VĮ „Regitra“ Kauno filialas, iš kurio veiksmų – atsisakymo registruoti pareiškėjo turimas transporto priemones – iš esmės ir yra kildinama neturtinė žala.

Reikalavimas dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais negali būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas reikalavimas (skundo dalykas), kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Dėl to pareiškėjo reikalavimą pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir reikalavimą įpareigoti jį viešai paaiškinti priežastis atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus administracinių teismų. Pareiškėjo reikalavimas nustatyti terminą, per kurį atsakovas nutrauktų daromą pažeidimą, taip pat sietinas su tiesiogine Seimo veikla ir nenagrinėtinas administracinių teismų. Teismas vadovavosi ABTĮ 35 straipsniu ir nurodė, kad skundas, kuriuo prašoma atlyginti neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Kauno filialo, galėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme.

II. Pareiškėjas D. G. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo ir perduoti bylą pagal teismingumą teismui, kompetentingam jį išnagrinėti.

Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį dėl analogiškų reikalavimų ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau minėtas teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Akcentuoja, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą. Pažymi, kad specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalimi ir ABTĮ 21 straipsniu, privalo nuspręsti dėl nagrinėjamo ginčo teismingumo. Byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtu vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Kadangi šis ginčas neabejotinai neturi jokių analogų, rūšinio teismingumo klausimas gali būti sprendžiamas tik vadovaujantis CPK 36 straipsnio 2 dalimi ir ABTĮ 21 straipsniu, todėl aukštesnysis teismas turėtų priimti nutartį ABTĮ 21 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir kreiptis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip nepriskirtiną tam teismui.

Pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi prašydamas pripažinti, kad Seimas, neįvykdydamas Teisingumo Teismo sprendimo byloje Nr. C-61/12 ir Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. KT6-N2/2015 byloje Nr. 18/2012, t. y. palikdamas 18 mėnesių Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos prisiimtiems atitinkamiems įsipareigojimams pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas bei prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažeidė pareiškėjo teisę įregistruoti jo turimas motorines transporto priemones Lietuvos Respublikoje (1); priteisti iš atsakovo 2 232 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2); įpareigoti atsakovą viešai paaiškinti priežastis, dėl kurių ilgą laiką pažeidžiama asmenų, turinčių motorines transporto priemones, kurių vairas įrengtas dešinėje pusėje, teisė įregistruoti šias transporto priemones Lietuvos Respublikoje (3); nustatyti protingą terminą, per kurį atsakovas nutrauktų daromą pareiškėjo teisių pažeidimą ir sudarytų galimybę naudotis piliečio ir konstitucinėmis teisėmis, garantuojamomis pagal Teisingumo Teismo sprendimą byloje Nr. C-61/12 ir Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. KT6-N2/2015 byloje Nr. 18/2012 (4).

Pirmąjį pareiškėjo reikalavimą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dėl to, jog reikalavimas dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais negali būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas reikalavimas. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria, kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (pvz., 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007). Tačiau teisėjų kolegija patikslina, jog šį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, antrąjį reikalavimą dėl 2 232 eurų neturtinės žalos atlyginimo jis kildina iš Seimo neveikimo, nevykdant Teisingumo Teismo sprendimo byloje Nr. C-61/12 ir Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. KT6-N2/2015 byloje Nr. 18/2012 bei 18 mėnesių nepašalinant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos prisiimtiems atitinkamiems įsipareigojimams pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas bei prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo minėtą reikalavimą ir jo turinį, konstatavo, kad administraciniuose teismuose nenagrinėjami ginčai dėl neturtinės žalos, siejamos su netinkamu teisiniu reglamentavimu, atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš dalies nesutinka.

Remiantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Konstitucinis Teismas, vertindamas šios nuostatos atitiktį tam tikroms Konstitucijos nuostatoms, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja tai, kad šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Vis dėlto minėtame Konstitucinio Teismo nutarime atkreiptas dėmesys, kad, sprendžiant suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju vertinamas šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdis ir pareikštų reikalavimų turinys. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad ABTĮ 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalies 1 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 3 punkto (2007 m. birželio 7 d. redakcija), 5 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog šis išaiškinimas taikytinas ir Seimo veiklos (neveikimo) rezultatui ar jo padariniui.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas šioje byloje paduotu skundu prašo priteisti jam neturtinės žalos, atsiradusios dėl Seimo neveikimo, nevykdant Teisingumo Teismo sprendimo byloje Nr. C-61/12 ir Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. KT6-N2/2015 byloje Nr. 18/2012 bei 18 mėnesių nepašalinant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos prisiimtiems atitinkamiems įsipareigojimams pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas bei prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, atlyginimą, t. y. dėl Seimo neveikimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio – žalos atlyginimo. Taigi dėl to administracinis teismas tokią bylą nagrinėti gali.

Pagal administracinių teismų praktiką, tai, kad suinteresuoti asmenys kreipiasi į teismą dėl žalos, susijusios su įstatymų leidėjo nustatytu teisiniu reguliavimu, nereiškia, jog tokio pobūdžio ginčai administraciniuose teismuose nenagrinėtini. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, valstybės atsakomybė už žalą suinteresuotiems asmenims, padarytą nustatytu (delsimu nustatyti) atitinkamu teisiniu reguliavimu, negali būti pašalinama, remiantis tuo, kad žala siejama su įstatymų leidybos procesu (2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-58/2008). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti skundus, kuriais siekiama turtinės bei neturtinės žalos dėl Seimo neteisėtos veiklos priteisimo iš Lietuvos valstybės (žr., pvz., 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-708-624/2015; 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodytų aplinkybių neįvertino. Nustatęs, jog minėtas pareiškėjo reikalavimas ar jį pagrindžiančios aplinkybės (šiuo atveju, valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmai, galimai sukėlę pareiškėjui neturtinę žalą) nėra pakankamai aiškios, teismas, remdamasis ABTĮ 10 straipsniu, galėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą ar jį pagrindžiančias aplinkybes, taip padėdamas pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde prašė priteisti jam neturtinės žalos, atsiradusios dėl Seimo neveikimo, nevykdant Teisingumo Teismo sprendimo byloje Nr. C-61/12 ir Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. KT6-N2/2015 byloje Nr. 18/2012 bei 18 mėnesių nepašalinant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos prisiimtiems atitinkamiems įsipareigojimams pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas bei prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, atlyginimą, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.) nebuvo pagrindo.

Įvertinus išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nepriskirtiną tam teismui, naikintina ir pareiškėjo skundo dalies dėl minėto reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Trečiuoju savo skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą viešai paaiškinti priežastis, dėl kurių ilgą laiką pažeidžiama asmenų, turinčių motorines transporto priemones, kurių vairas įrengtas dešinėje pusėje, teisė įregistruoti šias transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija, vertindama šio reikalavimo priimtinumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti Lietuvos Respublikos Seimo veiklos, o būtent su Seimo veikla, teisėjų kolegijos vertinimu, yra susijęs pareiškėjo skundo trečiojo reikalavimo išnagrinėjimas. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija) ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas kelia ginčą būtent dėl Lietuvos Respublikos Seimo veiklos, nurodydamas, jog Seimas nepagrįstai nepašalina Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos prisiimtiems atitinkamiems įsipareigojimams pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas bei prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir prašydamas įpareigoti Seimą paaiškinti priežastis, dėl kurių ilgą laiką pažeidžiama asmenų, turinčių motorines transporto priemones, kurių vairas įrengtas dešinėje pusėje, teisė įregistruoti šias transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Todėl, nagrinėjant pareiškėjo skundą, administracinis teismas neišvengiamai turėtų vertinti Seimo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiąjį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Ketvirtuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo nustatyti protingą terminą, per kurį atsakovas nutrauktų daromą pareiškėjo teisių pažeidimą ir sudarytų galimybę naudotis piliečio ir konstitucinėmis teisėmis, garantuojamomis pagal Teisingumo Teismo sprendimą byloje Nr. C-61/12 ir Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. KT6-N2/2015 byloje Nr. 18/2012, t. y. prašo teismo įpareigoti Seimą priimti atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Kaip minėta anksčiau, teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šį pareiškėjo reikalavimą taip pat atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo D. G. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. G. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikinama ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, jos motyvus patikslinant šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. G. skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas