496b6433-1aee-4cc4-b6fa-e3a0a9753163 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-5412-342/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00495-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas E. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pareiškėjas nurodo, jog laikotarpyje nuo 2020 metų buvo suimtas ir kalinamas Šilalės Policijos komisariato areštinėje. Kameros, kuriose buvo kalinamas nebuvo tinkamai prižiūrimos, nes kameros sienos buvo drėgnos, dideli plotai ant sienų buvo aptraukti pelėsių. Sanitarinis mazgas buvo nepilnai atitvertas nuo kameros, t.y. atitvėrimo sienelė sanitarinio mazgo neviršijo vieno metro. Nurodo, kad kameroje buvo su juo kiti suimtieji, kurie matydavo jį sanitariniame mazge atliekant gamtinius reikalus, taip buvo pažeidžiamas jo privatumas.

Nurodo, kad kamerose kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas nebuvo inventoriaus, pvz. spintelių asmeniniams daiktams susidėti. PareiÅ¡kėjas neturėjo teisės į privatumÄ ir higienÄ , todėl mano, kad taip buvo pažeistas jo žmogiÅ¡kasis orumas. Teigia, kad neturint spintelių asmeninius daiktus jam nebuvo kur dėti, teko laikyti juos kur papuola. Daiktai persismelkė ir įgavo pelėsių kvapÄ , nuo drėgmės aplipdavo dulkėmis.

Mano, kad laikotarpyje nuo 2020 m. pareiÅ¡kėjui bÅ«nant areÅ¡tinėje administracija nesuteikė galimybės naudotis jam kaip suimtajam pagal įstatymÄ telefonu. Dėl tokių grubių pažeidimų jam buvo apribota teisė bendrauti su Å¡eima bei komunikuoti su advokatu. Dėl visų Å¡ių iÅ¡vardytų aplinkybių jis jautėsi žeminamas, patyrė stresÄ , neramumus bei diskomfortÄ .

Teigia, kad areštinės darbuotojai pažeidė Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 4 str. 3 d.,14 str. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 str. , „Higienos normas“ ir kt.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka, nes jame iÅ¡dėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir neatitinkantys realybės, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro Å ilalės skyriaus 2015 m. liepos 20 d. patikrinimo akte Nr. Å AK – 52 (toliau – ir Aktas), kuris buvo suraÅ¡ytas ne periodinės, o operatyviosios kontrolės metu buvo patikrinta 9 kamera dėl atitikimo HN 37:2009 reikalavimams, rasti neatitikimai tik dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo trÅ«kumo. Akte nurodyta, kad kamera vėdinama per natÅ«ralios traukos kanalÄ . Pažymi, kad visoje areÅ¡tinėje veikia analogiÅ¡ka vėdinimo sistema. Administracinių teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog toks patalpų vėdinimo bÅ«das nepažeidžia higienos normų reikalavimų, t. y. iÅ¡ esmės tinkamas. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad pagal higienos normÄ HN 134:2015 veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o ventiliacijos įrengimas bÅ«tent ir susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcija (žr. pvz. LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-963-756/2017), todėl įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų galimų pažeidimų. Atsakovo atstovas remiasi 2015 metų (2014 metų ir ankstesni patikrinimų aktai sunaikinti) Tauragės visuomenės sveikatos centro Å ilalės skyriaus aktu, nes iki 2016 metų pradžios Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turėjo kelias areÅ¡tines rajonuose, tačiau vykusios reorganizacijos metu (Lietuvos mastu) buvo nuspręsta palikti tik po vienÄ veikiančiÄ areÅ¡tinę apskrityje. 2016 metų pradžioje Tauragės aps. VPK Å ilalės rajono policijos komisariato areÅ¡tinė buvo uždaryta ir visi suimtieji laikomi tik Tauragės aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus AreÅ¡tinėje, esančioje Gedimino g. 17, Tauragė. Tačiau 2019 metų vasarÄ Tauragės aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus AreÅ¡tinė buvo uždaryta rekonstrukcijai atlikti ir planuota statyti naujÄ areÅ¡tinę. Nuo 2019-08-01 areÅ¡tantai buvo perkelti iÅ¡ Tauragės aps. Nurodo, kad VPK Operatyvaus valdymo skyriaus AreÅ¡tinės, esančios Gedimino g. 17, Tauragė, į Tauragės aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus AreÅ¡tinę, esančiÄ Struikų g. 5, Å ilalė,

Pažymi, jog AreÅ¡tinėje ozonavimÄ , deratizacijÄ ir dezinfekcija atlieka UAB „Dezinfa“, pagal pasiraÅ¡ytas sutartis. Teigia, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Higienos normoje 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui reikalavimų nenustatyta. Pažymime, kad visose kamerose sanitariniai mazgai buvo įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu (kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara), pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktÄ , kamerose buvo įrengti 100x142 cm pločio sanitariniai mazgai su 120-130 cm aukščio pertvara, daro iÅ¡vadÄ , kad skundo teiginys, kad sienelė nevirÅ¡ijo vieno metro ir dėl to buvo pažeista teisė yra privatumÄ yra nepagrįstas.

Teigia, kad kamerose turi būti sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, entynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota),4 kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Teigia, kad skunde rašoma abstrakčiai, neaiškiai kada, kokioje kameroje nebuvo spintelės ar visose kamerose pareiškėjas mano, kad nebuvo spintelių, tačiau pridedami kaip patvirtinimai ataskaitų išrašuose su atsargų likučiais skundui aktualiu metu, t. y. 2020-07-07, 2020-09-13, 2020-11-10 datoms, kurie patvirtina, kad Areštinės kamerose buvo spintelės. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjui dėl jo ypatingo statuso ir dėl jam pradėto ikiteisminio tyrimo ir pritaikytos kardomosios priemonės (sulaikymo) tikslų įgyvendinimo gali būti taikomi tam tikri apribojimai, kurių reikia pirmiausiai tam, kad nebūtų pakenkta atliekamam ikiteisminiam tyrimui.

Nesutinka su pareiškėjo skundu, mano, kad yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinėje.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotÄ bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiÅ¡kinimÄ , kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

PareiÅ¡kėjas dėl galimai neteisėtų Tauragės AVPK pareigÅ«nų veiksmų patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad 1) kamerose, kuriose buvo laikomas nebuvo tinkamai prižiÅ«rimos, t. y. kamerose sienos buvo drėgnos, dideli plotai ant sienų buvo aptraukti pelėsiu, todėl galėjo susirgti kokia nors kvėpavimo takų liga; 2) kamerose, kuriose buvo laikomas sanitarinis mazgas buvo nepilnai atitvertas nuo kameros, t. y. atitvėrimo sienelė sanitarinio mazgo nevirÅ¡ijo vieno metro, todėl pažeidė jo privatumÄ ; 3) kamerose, kuriose buvo laikomas nebuvo inventoriaus, t. y. spintelių asmeniniams daiktams susidėti, tai kėlė diskomfortÄ ir teko daug nervintis; 4) nebuvo suteikta galimybė naudotis telefonu (taksofonu), todėl negalėjo bendrauti su artimaisiais, advokatu ir dėl to patyrė stresÄ . Taip pat, pareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose sienos buvo drėgnos, dideli plotai ant sienų buvo aptraukti pelėsiu. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad Tauragės aps. VPK Å ilalės rajono policijos komisariate esančioje areÅ¡tinėje (toliau - AreÅ¡tinė) patyrė nepatogumų, nes buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad patyrė žeminantį orumÄ elgesį, diskomfortÄ ir stresÄ , ir buvo laikomas pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 4 str., 14 str., Lietuvos Respublikos 21 str., 22 str. bei Lietuvos higienų normų reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT savo praktikoje nenurodo, jog asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, stebėjimas vaizdo kameromis yra visais atvejais draudžiamas, tačiau toks stebėjimas turi turėti aiÅ¡kų tikslÄ ir turi bÅ«ti numatytas teisės aktuose (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje V.G. v. prieÅ¡ Nyderlandus, pareiÅ¡kimo Nr. 8704/03; 2019 m. liepos 2 d. sprendimÄ byloje G. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 27057/06). Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , ir dėl ribojimų, kurie yra neiÅ¡vengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiÅ¡kėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas objektyviai neįmanomas. EŽTT praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70)).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintos Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 19.4 papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (vaizdo stebėjimo kameros (įrengiamos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo zona), telefonspynės, aliarminio iškvietimo mygtukai).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.) 3.3 papunktyje nurodyta, kad nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 39 punkte numatyta, kad policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma tame tarpe periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas).

Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina galimybę suimtųjų priežiÅ«rai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų vaizdo stebėjimÄ , tačiau vaizdo stebėjimo kameros turi bÅ«ti įrengiamos taip, kad nebÅ«tų stebima sanitarinio mazgo zona.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas nuo (duomenys neskelbtini) , nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Legrona“ prieÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybę, bylos Nr. 3K-3-376/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

R. prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ , bylos Nr. 3K-3-337/2006). Viena iÅ¡ sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti yra žala, kita – neteisėti valdžios institucijų veiksmai. Teismas laiko, jog byloje nenustatyti teisės aktų pažeidimai ar pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti Tauragės aps. VPK pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių Å¡ių neteisėtų veiksmų buvimÄ , nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , nes pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – žalos ir valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius žalos ir neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

PareiÅ¡kėjas savo skunde iÅ¡dėsto bendro pobÅ«džio teiginius bei nepateikia jokios faktinės argumentacijos, remiantis kuria bÅ«tų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktÄ . PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė žeminantį orumÄ elgesį ir stresÄ , kitokių pasekmių ar sveikatos sutrikimų nenurodė, jokių duomenų apie sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų neigiamo poveikio, nepateikė.

IÅ¡ teismui pateiktos Tauragės aps. VPK asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad buvimo AreÅ¡tinėje laikotarpiu ir medicininių apžiÅ«rų metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų neturėjo (iÅ¡skyrus žaizdÄ liepos mėnesį). Teismų praktikoje dėl neturtinės žalos atlyginimo pabrėžiama, kad asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog tariamai netinkamos kalinimo sÄ lygos bÅ«tų sukėlusios pareiÅ¡kėjui reikÅ¡mingas ar nepataisomas pasekmes, nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas skundui aktualiu metu buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis ir kad dėl to pareiÅ¡kėjas bÅ«tų patyręs žeminantį orumÄ elgesį. PareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu nebuvo atliktas nė vienas periodinis ar operatyvusis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento patikrinimas, nes pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų sÄ lygų kamerose į Nacionalį visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė.

Taip pat, bÅ«damas areÅ¡tinėje, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymų, skundų ar pretenzijų dėl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinės administracijai neteikė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jokie norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti, pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo konstatuoti negalima, pareiÅ¡kėjas taip pat nepagrindė savo teiginių dėl pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, neturtinės žalos buvimo fakto ir jos dydžio, nenurodė galimo priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteistų veikų ir kilusios žalos, be to, byloje nėra jokių medicininių dokumentų, liudijančių, kad pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų bei medicininių dokumentų apie galimai patirtÄ moralinę žalÄ , stresÄ bei jo padarinius.

Ä®vertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad atsakovės atstovo pateiktais duomenimis pareiÅ¡kėjo teiginiai paneigiami, todėl konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas Tauragės AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ , 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Nr. 20772/92 H. prieÅ¡ SuomijÄ , 1999 m. sausio 21 d. sprendimÄ byloje Nr. 30544/96 G. R. prieÅ¡ IspanijÄ ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo E. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė