2016-11-30 Nr. AB-22701-3-61-3-05843-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-136-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05843-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

II. Pareiškėjas 2016 m. birželio 28 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas jam buvo įteiktas tik 2016 m. gegužės 20 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 1 ir 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2016 m. gegužės 12 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2016 m. gegužės 26 d. Tačiau pirmasis pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2016 m. gegužės 30 d., t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjas teismui iš naujo pateikė apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą. Pateikęs prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą gavo tik 2016 m. gegužės 20 d.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012, kt.). Pastebėtina, jog termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, suformuotą teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012).

ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu ir nenumato galimybės pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, tad ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip nei nustatyta ABTĮ net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr. 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apie 2016 m. balandžio 26 d. 9 val. vyksiantį Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (II t., b. l. 99), teismo posėdyje dalyvavo vaizdo konferencijos būdu (II t., b. l. 108).

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Apeliacinį skundą pareiškėjas paruošė ir išsiuntė 2016 m. gegužės 30 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas 2016 m. gegužės 20 d., t. y. iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos likus šešioms dienoms. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija vertina, kad 6 dienos buvo pakankamas laikotarpis tokiam procesiniam dokumentui parengti.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aplinkybė, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo teismo sprendimą gauna jau prasidėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. TA-34-756/2016, Nr. TA-95-756/2015 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su ginčijamo sprendimo turiniu bei įstatymo nustatytu terminu realizuoti teisę jį (šį sprendimą) apskųsti. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo anksčiau parengti ir paduoti apeliacinį skundą, siekdamas įstatymu nustatytu terminiu realizuoti savo teisę apskųsti jam nepalankų teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tarp jų ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio variantą (delsė paduoti apeliacinį skundą), todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam apeliacinį skundą pateikti laiku, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė