496b2eb0-712e-4658-8f30-eefedb768117 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5476-414/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01242-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Rasai Ganienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde, procesiniame dokumente „Atsiliepimas į PravieniÅ¡kių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimÄ â€œ (b. l. 2-5, 65-74; toliau – ir skundas) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. spalio 17 d. ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki Å¡iol (skundas teismui suraÅ¡ytas ir iÅ¡siųstas 2018 m. birželio 14 d.; b. l.

6) laisvės atėmimo bausmę atliko PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 3-iame sektoriuje, pažeidžiant kalinimo sÄ lygas. Patalpose buvo apgyvendinta nuo 12 iki 15 žmonių, vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai tekdavo nuo 1 iki 1,5 kv. m. ploto, nes 2/3 patalpų ploto užėmė baldai ir inventorius, nuteistųjų asmeniniai daiktai. Nesutiko su atsakovo pateiktais vienam asmeniui tekusio ploto skaičiavimais, nes neiÅ¡skaičiuotas baldų užimamas plotas, teigė, kad iÅ¡skaičius baldų užimamÄ plotÄ , vienam nuteistajam turėjusi tekti ploto norma bÅ«tų pažeista.

Pagal Europos kalinimo standartus, taisykles ir rekomendacijas, laisvas gyvenamasis plotas vienam nuteistajam negali būti mažesnis nei 5 kv. m. Dėl ploto trūkumo kildavo konfliktinės situacijos. Gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, nebuvo ventiliacijos, todėl nebuvo galima patalpų išvėdinti, vėdinti patalpas per langus šaltuoju metų laiku neįmanoma, nes šalta. Administracijos išduotų elektrinių šildytuvų nepakakdavo. Langų kampuose, ant sienų, lubų buvo grybelis ir pelėsis, byrėjo tinkas.

Ä® kiekvienÄ sekcijÄ yra iÅ¡duoti tik Å¡epetys grindimas, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras, jokie valikliai nėra iÅ¡duodami, praÅ¡ant valiklių, sakydavo, kad nepriklauso. Nebuvo naktinio apÅ¡vietimo (naktinių lempų), dieninis apÅ¡vietimas buvo labai blogas, mirguliuojantis, todėl negalėjo normaliai nei skaityti, nei raÅ¡yti, nei mokytis, pastoviai skaudėdavo (duomenys neskelbtini), pablogėjo (duomenys neskelbtini). Nebuvo gesintuvo, prieÅ¡gaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, ant langų buvo uždėtos grotos.

Kilus gaisrui jis negalėtų iÅ¡sigelbėti, dėl to pastoviai gyveno apimtas baimės, iÅ¡gyvenimų ir streso. Baldai bei kitas inventorius nebuvo pritvirtinti prie žemės, lipdamas į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ arba traukiant rÅ«bus iÅ¡ spintos jis ne kartÄ rimtai susižeidė, nes baldai ant jo nukrito. Buvo gausu parazitų (tarakonų ir blakių), jų naikinimas nepadėdavo, tarakonų ir blakių buvo ir yra lig Å¡iol, kankinosi nuo jų įkandimų, niežėjimo, tinimo, naktį negalėjo miegoti. 200-ams žmonių buvo tik keli tualetai, nebuvo užtikrintas reikiamas praustuvių kiekis (procesiniame dokumente „Atsiliepimas į PravieniÅ¡kių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimÄ â€œ nurodė, kad visuose bÅ«riuose buvo apie 250 nuteistųjų, kuriems įrengti 4 unitazai, 4 pisuarai ir 5 kriauklės).

DuÅ¡uose-prausyklose buvo labai Å¡alta, drėgna, gausu parazitų, grybelio, pelėsio, blogas apÅ¡vietimas, slidžios grindys. Procesiniame dokumente „Atsiliepimas į PravieniÅ¡kių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimÄ â€œ nurodė, kad dušų purkÅ¡tukų buvo vienuolika, tačiau veikė tik septyni (Å¡eÅ¡i net neveikė), buvo pakabinti Å¡eÅ¡i muilo dozatoriai, tačiau muilo juose nebuvo, nebÅ«davo jokių kilimėlių, karÅ¡to vandens visiems neužtekdavo, nes įrengti tik keturi elektriniai boileriai. 3-io, 4-o, 5-o, 6-o bÅ«rių patalpose buvo gydytojų rentgeno kabinetas, su veikiančia aparatÅ«ra, nors tame pačiame pastate už sienų ir lubų gyveno nuteistieji, dėl to kentėjo jo sveikata, pasireiÅ¡kė (duomenys neskelbtini), blogas apetitas, silpnas imunitetas, nemiga bei (duomenys neskelbtini).

Procesiniame dokumente „Atsiliepimas į PravieniÅ¡kių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimÄ â€œ pareiÅ¡kėjas nurodė naujas aplinkybes, kad nebuvo įrengta nei laisvalaikio kambario, nei bibliotekos, nebuvo tualetų ir virtuvių kiekviename bÅ«ryje, kad remontus nuteistieji darosi patys iÅ¡ savo ir artimųjų lėšų. Kas (kiti nuteistieji) kreipdavosi raÅ¡tu, bÅ«rio virÅ¡ininkas praÅ¡ymų net neregistruodavo, gÄ sdindavo nuobaudomis ir perkėlimais į kitus pataisos namus. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį Nr. A-1074-822/2018, kuria nuteistajam kalinčiam tuose pačiuose pataisos namuose buvo priteista 8 130 Eur.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), aplaidumo jis patyrė nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , garbės bei orumo pažeminimÄ , stresÄ ir (duomenys neskelbtini), sveikatos pablogėjimÄ bei kančias, todėl praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . Atsakovo atstovas – PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir PravieniÅ¡kių PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ ir procesiniame dokumente „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 9-16, 79-81) nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 3-iame sektoriuje.

Nurodė bÅ«rius, gyvenamÄ sias patalpas, jų plotÄ , miegamųjų vietų skaičių jose ir vienam asmeniui ginčui aktualiu laikotarpiu tekusį plotÄ . Jokie teisės aktai nenumato, kad baldų ir patalpoje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau, o vienam asmeniui minimaliai turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo.

PareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, miegamieji nebuvo rakinami. Dienotvarkėje nustatytu laiku nuteistieji gali vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose. Galiojantys teisės aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten gyvenantys nuteistieji.

Jei patalpose buvo pelėsis, reiškia, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Dezinfekavimo priemonės išduodamos Realizacijos skyriaus būrių viršininkams, kurie pagal poreikį išduoda nuteistiesiems. Pagal galiojančius teisės aktus baldai prie grindų turi būti pritvirtinti tik drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose, todėl būriuose baldai prie grindų nepritvirtinti. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus.

Jei nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas patalpose pelėsio neatsirastų. Gyvenamosiose patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes ar sugadintus Å¡viestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. 4-ame, 5-ame ir 6-ame bÅ«ryje prieÅ¡gaisrinės apsaugos sistemos ir papildomo avarinio išėjimo nėra. Sanitariniame mazge yra septynios praustuvės, du duÅ¡o sieteliai, keturi unitazai ir keturi pisuarai. Nuteistųjų sugadinti ar sulaužyti dušų purkÅ¡tukai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais.

Pastate, kuriame yra 4, 5 ir 6 bÅ«rys yra rentgeno diagnostikos kabinetas. Atlikus radiacijos saugos reikalavimų patikrinimÄ ir dozimetrinius matavimus nustatyta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir nuteistieji jokios papildomos apÅ¡vitos, įstaigai vykdant veiklÄ su jonizuojančiosios spinduliuotės Å¡altiniu, nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno diagnostinis aparatas buvo įtrauktas į saugojamųjų aparatų sÄ raÅ¡Ä ir veikla su juo nebevykdoma. Dėl pastatų renovavimo, įstaiga negalėjo centralizuotai Å¡ildyti 3-io, 4-o, 5-o, 6-o bÅ«rių patalpų, todėl patalpose buvo įrengti elektriniai Å¡ildytuvai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu įstaiga buvo sudariusi sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove „Utenos deratizacija“, kuri tiekė kenkėjų kontrolės paslaugas ir atliko dezinfeksijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Kenkėjų naikinimas atliekamas ne visoje įstaigoje, o tik tose patalpose, kuriose jie pastebėti. Pastebėjus kenkėjus, jų naikinimas atliekamas papildomai. Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama žurnale. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamo patalpų įrengimo, pelėsio, drėgmės, prasto gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.

Taip pat nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus ar Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus specialistus dėl patiriamų emocinių sunkumų ar konfliktų su kitais nuteistaisiais, dėl sveikatos pablogėjimo, kuriuos galėjo sÄ lygoti blogos gyvenimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

Prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjui ir atsakovui apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 61, 62, 63). PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant (b. l. 5, 73), atsakovas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 16), byla nagrinėtina Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.). PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. spalio 17 d. ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (skundo padavimo teismui dienos), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Dėl privalomų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas, be kita ko, kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos trÅ«kumo bei iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę, kad turi bÅ«ti vertinamas laisvas (baldais ir kitu inventoriumi neužimtas plotas). Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog vienu metu su juo gyveno nuo 12 iki 15 žmonių. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN pareiškėjas buvo apgyvendintas 3-iame sektoriuje, atitinkamai: 4-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 33,57 kv. m., kartu su juo buvo apgyvendinta 10 asmenų, vienam asmeniui teko 3,36 kv. m.; 5-o būrio 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,44 kv. m., kartu su juo buvo apgyvendinta 11 asmenų, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m; 6-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,00 kv. m., kartu su juo buvo apgyvendinta 16 asmenų, vienam asmeniui teko 3,25 kv. m.

PareiÅ¡kėjas procesiniame dokumente „Atsiliepimas į PravieniÅ¡kių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimÄ â€œ atsakovo nurodytų aplinkybių iÅ¡ esmės neginčijo, tačiau prašė iÅ¡skaičiuoti baldų užimamÄ plotÄ , nes laisvo ploto buvo perpus mažiau. Atsakovo pateikti oficialÅ«s dokumentai – 3-io sektoriaus Resocializacijos skyriaus virÅ¡ininko pasiraÅ¡yta 2018 m. birželio 29 d. pažyma (b. l. 21), Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 9 d. pažyma (b. l. 22-24), patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo vietos ir jam tekusio gyvenamojo ploto, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,13 iki 3,36 kv. m. gyvenamojo ploto.

Teismas negali nesutikti su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius atitinkamai mažino gyvenamųjų patalpų erdvę, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ turi bÅ«ti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Pastebėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Ginčui taikytini nacionalinės teisės aktai imperatyviai nustato, jog plotas vienam asmeniui kalint pataisos namuose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m., o reikalavimo dėl 5 kv. m. ploto normos taikymo nėra įtvirtinę, todėl pareiškėjo argumentai dėl 5 kv. m. gyvenamojo ploto normos taikymo nuteistiesiems, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo. Dėl patalpų įrengimo, aprūpinimo inventoriumi.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo per mažas kiekis tualetų, praustuvių, dušuose nebuvo kilimėlių, gyvenamosiose patalpose baldai ir kitas inventorius nebuvo pritvirtinti prie žemės. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.; toliau – ir Normos), prausykloje turi būti praustuvė – 1 vnt. dešimčiai asmenų, klozetas arba unitazas – 1 vnt. dvylikai asmenų, pisuaras – 1 vnt. dvylikai asmenų, dušo patalpoje turi būti guminiai kilimėliai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad prausykloje turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; dušo patalpoje turi būti kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 200-250 nuteistųjų naudojosi 4 pisuarais, 4 unitazais ir 5 praustuvėmis. Atsakovo pateikti duomenys nesutampa tik dėl praustuvių kiekio – jo teigimu prausykloje buvo 7 praustuvės (b. l. 22-24). Kiek asmenų naudojosi sanitarinio mazgo ir prausyklos įrenginiais (kiek nuteistųjų gyveno 3-iame, 4-ame, 5-ame ir 6-ame būriuose) atsakovas duomenų nepateikė ir aplinkybės, kad minėtuose būriuose gyveno 200-250 nuteistųjų, neginčijo. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dušų patalpose nebuvo jokių kilimėlių.

Pagal pareiÅ¡kėjo nurodytÄ nuteistųjų kiekį ir atsakovo nurodytÄ sanitarinio mazgo bei prausyklos įrenginių kiekį, atsakovui pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl duÅ¡uose nesančių kilimėlių nepaneigus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčui aktualiu laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN buvo pažeidžiamos Normos ir Galiojančios normos, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus (laukti eilėse) naudodamasis sanitarinėmis ir prausyklos patalpomis. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad galiojantys teisės aktai nenumato pareigos baldus gyvenamosiose patalpose pritvirtinti prie grindų, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad baldai nebuvo pritvirtinti prie grindų, atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl oro temperatūros, drėgmės, ventiliacijos, apšvietimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose ir dušų-prausyklų patalpose buvo šalta, drėgna, langų kampuose, ant sienų, lubų buvo grybelis ir pelėsis, byrėjo tinkas, buvo nepakankamas šildymas, blogas apšvietimas, gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos. Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, ginčui aktualiu laikotarpiu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 p.). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (Higienos normos 16 p.).

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos 17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 p.). Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018 m. vasario 14 d. patikrinimo aktÄ (toliau ir – Patikrinimo aktas; b. l. 38-48,), kuriame, atlikus operatyviÄ jÄ kontrolę pagal gautus skundus konstatuojami Higienos normos 14 punkto (dirbtinės apÅ¡vietos), 16 punkto (patalpų mikroklimato – santykinės oro drėgmės, temperatÅ«ros) pažeidimai, tarp jų ir 3-io sektoriaus 5-o bÅ«rio 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurioje laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 iki 2017 m. spalio 17 d. buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas.

Patikrinimo akte nurodoma atsakovui paÅ¡alinti Higienos normos reikalavimų pažeidimus iki 2018 m. gegužės 7 d. ir apie įvykdytas priemones per tris darbo dienas raÅ¡tu informuoti tikrinimÄ atlikusiÄ institucijÄ . Atsakovas domenų, jog minėti pažeidimai buvo paÅ¡alinti, teismui nepateikė. Kita vertus Patikrinimo akte konstatuojama, kad tikrintose patalpose (tikrintos 3-io sektoriaus 5-o bÅ«rio 1-oji, 3-ioji, 4-oji, 5-oji, 6-oji, 6-o bÅ«rio 2-oji gyvenamosios patalpos) sudarytos sÄ lygos jas iÅ¡vėdinti per langus, ant sienų ar lubų kampuose vizualiai matomo pelėsio nerasta.

Apie ant sienų ir lubų nerastÄ pelėsį konstatuojama ir pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2018 m. kovo 16 d. raÅ¡te (b. l. 75-76). PareiÅ¡kėjas galimybės atidaryti gyvenamųjų patalpų langus neginčijo, todėl vertintina, kad Higienos normos 17 ir 39 punktai pažeisti nebuvo. Pagal PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2017 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. V-56 patvirtintÄ Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡Ä (b. l. 57-59) gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ . Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios.

Atsakovo pateikti iÅ¡duotų valymo priemonių žurnalo duomenys (b. l. 107-147) patvirtina, kad 4-am, 5-am, 6-am bÅ«riams valymo priemonės buvo iÅ¡duodamos periodiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog kreipėsi raÅ¡tu į pataisos namų administracijÄ dėl valymo priemonių neiÅ¡davimo. Kreipimosi į pataisos namų administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie patiriamus nepatogumus, ėmėsi galimų veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sÄ lygų klausimus.

Nesant pareiÅ¡kėjo kreipimosi dėl neiÅ¡duodamų valymo priemonių ir duomenų, jog administracija į tokį skundÄ nereagavo arba reagavo netinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Todėl argumentai dėl valymo priemonių neiÅ¡davimo vertintini abstrakčiais ir atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kenkėjų (tarakonų ir blakių) naikinimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo gausu parazitų (tarakonų, blakių), jų naikinimas nepadėdavo.

Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos 20 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 25-28). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenys (b. l. 32-36) ir Darbų atlikimo aktai (b. l. 30-31) patvirtina, kad tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį, tačiau kenkėjai (tarakonai, blakės) buvo vėl pastebimi.

Gyvi nariuotakojai (blakės) 5-o bÅ«rio patalpose aptikti ir Visuomenės sveikatos centrui pagal nuteistųjų skundus atliekant operatyviÄ jÄ kontrolę (b. l. 38-48). Teismas vertina, kad PravieniÅ¡kių PN kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas buvo vykdomas nepakankamai, todėl atsakovui pažeidus Higienos normos 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitiniams parazitams, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus. Dėl patalpų atitikimo prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimams, veikiančio rentgeno kabineto.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pataisos namuose nėra avarinio išėjimo, gesintuvo, prieÅ¡gaisrinės sistemos, patalpose veikė gydytojų rentgeno kabinetas. Teismas vertina, kad pataisos namuose visÄ parÄ budint ir dirbant apsaugos pareigÅ«nams medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡sikviesti pagalbÄ nebÅ«tų problema. PareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė aplinkybes dėl prieÅ¡gaisrinės sistemos nebuvimo, iÅ¡dėstė savo samprotavimus, nenurodė, ar bÅ«tinybė iÅ¡sikviesti pagalbÄ jam buvo iÅ¡kilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių, ar kitų galimybių nebuvimo.

Nesant įtikinamų pareiÅ¡kėjo argumentų, jo skunde nurodyta baimė dėl to, kad kas nors gali nutikti, vertintina kaip nepagrįsta. Pastebėtina, kad teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas pareiÅ¡kėjui nėra suteikęs. PareiÅ¡kėjo pateiktame Visuomenės sveikatos centro raÅ¡te (b. l. 75-76) konstatuojama, kad buvo atlikti dozimetriniai matavimai 3-io bÅ«rio 2-oje patalpoje, 6-o bÅ«rio 4-oje patalpoje, 5-o bÅ«rio 5-oje ir 6-oje patalpose bei koridoriuje tarp Å¡ių patalpų ir įsitikinta, kad čia gyvenantys nuteistieji papildomos apÅ¡vietos nepatiria.

Pagal paties pareiškėjo pateiktus bylos duomenis, teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad jo gyvenamosiose patalpose (aplinkoje) rentgeno kabinetas galėjo kelti sveikatai pavojų, todėl jo pateikti samprotavimai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Dėl vienodos teismų praktikos taikymo ir kitų skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas skunde nurodė LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-822/2018, kurioje nuteistajam, atliekančiam bausmę tuose pačiuose pataisos namuose buvo priteista neturtinė žala.

Pastebėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, vykdydami teisingumÄ , teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų; teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais. VienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTÄ® 15 str. 1 d.). Sprendžiant analogiÅ¡kas bylas teismai turi vadovautis jau ankstesniais (jei yra) atitinkamų teisės normų turinio, jų taikymo sampratos teismų pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-269/2011 pažymėjo, kad reikalavimas teismams iÅ¡laikyti teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo vientisumÄ bei neprieÅ¡taringumÄ nereiÅ¡kia, kad teismų praktika yra statiÅ¡kas dalykas, kad ji negali bÅ«ti vystoma ar keičiama. Todėl vertinant, kuriuo teismo suformuotu precedentu bÅ«tina vadovautis, pirmenybė gali bÅ«ti teikiama (kai ratio decidendi sutampa) vėlesnei, praktikÄ suvienodinančiai nutarčiai.

Pastebėtina ir tai, kad teismas atsižvelgia į LVAT formuojamÄ praktikÄ , ir tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios, jas vertinant. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo nurodytoje LVAT nutartyje buvo analizuojamos pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. 16-o bÅ«rio 6-os brigados, 1-o bÅ«rio 3-ioje, 6-oje patalpose, 2-o bÅ«rio 5-oje patalpoje. PareiÅ¡kėjas R. M. minėtuose bÅ«riuose ir gyvenamosiose patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu apgyvendintas nebuvo, todėl jo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms nesutampant, teismas neturi pagrindo atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo nurodytoje LVAT nutartyje priteistÄ neturtinės žalos dydį.

Kiekvienoje byloje žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje PareiÅ¡kėjas procesiniame dokumente „Atsiliepimas į PravieniÅ¡kių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimÄ â€œ nurodė naujas (skunde nenurodytas) kalinimo sÄ lygų aplinkybes – jog neturtinę žalÄ patyrė dėl neįrengto nei laisvalaikio kambario, nei bibliotekos, nesančių tualetų ir virtuvių kiekviename bÅ«ryje, dėl pačių nuteistųjų daromų remontų naudojant savo ir artimųjų lėšas.

Toks dokumentas vertintinas kaip skundo aplinkybių tikslinimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiÅ¡kėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindÄ ar dalykÄ per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso Å¡alių atsiliepimų gavimo dienos. Å iuo atveju atsakovas atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ pateikė 2018 m. liepos 11 d., kuris kartu su teismo Å¡aukimu pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas 2018 m. liepos 13 d. (b. l. 61, 63). Procesinį dokumentÄ â€žAtsiliepimas į PravieniÅ¡kių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimÄ â€œ pareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 7 d. (žyma ant voko; b. l. 77), t. y. praleidęs terminÄ tikslinti skundo aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2018 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1353-662/2018), todėl minėtas skundo pagrindo tikslinimas negali bÅ«ti priimtas nagrinėjimui ir vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžtos pareiÅ¡kėjo pateiktu ir teismo priimtu skundu.

Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiÅ¡kėjo motyvų, jog jis neturtinę žalÄ patyrė iÅ¡ neįrengto laisvalaikio kambario, bibliotekos, nesančių tualetų ir virtuvių kiekviename bÅ«ryje, dėl pačių nuteistųjų daromų remontų naudojant savo ir artimųjų lėšas, kaip iÅ¡einančių už nagrinėjamo ginčo ribų ir dėl jų nepasiako. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas pataisos namų administracijai ar kitoms institucijoms dėl krentančio tinko, nesančio naktinio apÅ¡vietimo (naktinių lempų), neiÅ¡duodamų valymo priemonių, neveikiančių duÅ¡o purkÅ¡tukų, nesančio muilo dozatoriuose, nepakankamo karÅ¡to vandens duÅ¡e, todėl nurodyti argumentai laikytini abstrakčiais, nepagrįstais, nedetalizuotais ir atmestini kaip neįrodyti.

Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras reagavo į nuteistųjų skundus ir atliko pagal juos patikrinimus (b. l. 38-48), atsakė 2018 m. kovo 16 d. raÅ¡tu (b. l. 75-76), pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pateikti teismui skundÄ , kitus procesinius dokumentus Å¡ioje byloje, todėl argumentai, kad jis į pataisos namų administracijÄ nesikreipė dėl to, jog į kitų nuteistųjų skundus nebuvo reaguojama, jie buvo neregistruojami, ar buvo grasinama nuobaudomis, perkėlimais į kitus pataisos namus, vertintini kritiÅ¡kai ir atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas prie procesinio dokumento „Atsiliepimas į PravieniÅ¡kių PN-AK trečiojo sektoriaus atsiliepimÄ â€œ pridėjo dokumentÄ su 47-ių asmenų paraÅ¡ais (b. l. 74), tačiau minėtame dokumente nėra nurodyta, kÄ teigdami ar neigdami asmenys pasirašė, todėl toks dokumentas negali bÅ«ti laikomas įrodymu nagrinėjamoje byloje (ABTÄ® 56 str.). Pastebėtina, kad LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartÄ buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Todėl likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Dėl neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė (duomenys neskelbtini), gyveno apimtas baimės, iÅ¡gyvenimų ir streso, ant jo nukritus baldams, ne kartÄ rimtai susižeidė, kankinosi nuo parazitų įkandimų, niežėjimo, tinimo, pasireiÅ¡kė blogas apetitas, silpnas imunitetas, nemiga, (duomenys neskelbtini), patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ , tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Atsakovo pateiktame 2018 m. birželio 28 d. Medicininiame pažymėjime (b. l. 19) nurodoma, kad Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog nuteistasis kreipėsi dėl pablogėjusios sveikatos, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), blogo apetito, pastovaus galvos skausmo, nemigos, (duomenys neskelbtini), rentgeno kabineto neigiamo poveikio. 2017 m. vasario 28 d. po sporto turėjo traumÄ . Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

20) pažymima, kad R. M. į Psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinių sunkumų, konfliktų su kitais nuteistaisiais, kuriuos galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė. Teismas vertina, kad trauma po sporto nėra susijusi su skunde apraÅ¡ytomis kalinimo sÄ lygomis, iÅ¡ kurių kildinama neturtinė žala, nes traumas sportuojant patiria ir laisvėje gyvenantys žmonės, todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jo sveikata ar emocinė bÅ«klė pablogėjo ar kad pablogėjo iÅ¡imtinai dėl gyvenimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN (ABTÄ® 56 str.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . IÅ¡ to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustačius, kad dėl kalinimo sÄ lygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams (nepakankamo kiekio įrengimų sanitarinėse patalpose ir prausyklose, duÅ¡uose nesančių kilimėlių (Normų ir Galiojančių normų pažeidimo), netinkamos gyvenamųjų patalpų dirbtinės apÅ¡vietos (Higienos normos 14 p. pažeidimo), gyvenamųjų patalpų mikroklimato neatitikimo reglamentuotiems dydžiams (Higienos normos 16 p. pažeidimo), gyvenamosiose patalpose buvusių buitinių parazitų (Higienos normos 20 p. pažeidimo)) pareiÅ¡kėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiÅ¡kėjui buvo itin intensyvÅ«s, nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikÅ¡mėmis ir Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R. M. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sÄ lygomis buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Giedraitis