4968e259-1bea-4db5-a8ec-c43ed05dc2fb · Kauno apygardos teismas

Baudž. byla Nr. 1-86-530/2016Proceso Nr. 1-01-1-26579-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.2.4.2.3; 2.3.6.4.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 12 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei Puidienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajai D. V., kaltinamajam R. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

J. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡siskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, vidurinio iÅ¡silavinimo, teistas tris kartus:1) 2000-02-18 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 118str.1d.- pritaikius amnestijos įstatymÄ nuteistas l.a. 2 m., 2002-01-07 teismo nutartimi paleistas lygtinai likus 4 mėnesiams ir 29 dienoms; 2) 2006-03-01 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 149str.1d.- l.a. 3m.6 mėn.; 3) 2006-11-22 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str.1d.

– l.a. 4m., vadovaujantis BK 63 str. bausmės subendrintos ir skirta galutinė l.a.- 6 m. bausmę atliko 2011-10-18, paskutiniai du teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2d. 3p.,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė: R. J. 2015 m. gegužės 10 d., apie 16 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventine D. V. metu, tyčia ranka sugriebė D.

V. už deÅ¡inės rankos peties, abiem rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , o jai nukritus, užgriuvo ant jos, abiem rankomis suspaudė nukentėjusiosios D. V. kaklÄ ir smaugė kol ji prarado sÄ monę, tuo padarydamas D. V. kaklo suspaudimÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis kakle, veido cianoze, taÅ¡kinėmis kraujosruvomis veide, kraujosruvomis akių vokų ir obuolių junginėse, ryklės gleivinėje, tai yra padarė savo Å¡eimos nariui- sugyventinei D. V. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis R. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienos ryte atsikėlė, pasidarė valgyti, po kiek laiko kartu su sugyventine D. išėjo į laukÄ pasivaikščioti, tačiau vienas su kitu nesikalbėjo, jautėsi, kad santykiuose kažkas ne taip. Maždaug po valandos D. V. pasakė, kad ji eina namo ir paprašė duoti jai raktus. Jis padavė raktus ir nuėjo į skirtingas puses. Jis laukė prie namų, kol sugrįš D. Grįžus, abu nuėjo į kambarį ir D.

ėmė konfliktuoti, rėkti, reikalavo iÅ¡eiti. Jam kilo emocijos, D.. jį dar kažkaip pastÅ«mė, jis atsisėdo ant prieÅ¡kambario baldų ir pakilęs susistumdė, jis pastÅ«mė D., Å¡i krito ant Å¡ono, jis ant jos ir nepamena, kaip viskas vyko toliau, tačiau neneigia smaugęs nukentėjusiÄ jÄ . Kiek kartų smaugė nepamena, buvo labai susijaudinęs. Ar nukentėjusioji buvo praradusi sÄ monę nepamena, tačiau prisimena, kad jÄ nešė į lovÄ , ji sakė, kad jai trÅ«ksta oro. Dėjo jai ant veido Å¡lapiÄ rankÅ¡luostį, ji buvo sÄ moninga, nes judėjo ir kažkÄ kalbėjo.

Jis pats buvo Å¡oke, iÅ¡sigandęs, kiek galėjo, tiek padėjo. Viskas vyko taip kaip kaltinime paraÅ¡yta, jis nesigina. Praėjus kiek laiko, D. išėjo į laukÄ ir maždaug po pusvalandžio atvažiavo policija. Nukentėjusioji kaip sakė, taip ir buvo. Savo elgesio paaiÅ¡kinti negali. AtsipraÅ¡o nukentėjusios, supranta jog negerai pasielgė. Sodros ieÅ¡kinį pripažįsta, kol kas neatlygino, atlygins kai gaus atlyginimÄ . Kaltinamojo R. J. kaltę patvirtina ir teisme iÅ¡tirta bei įvertinta Å¡i medžiaga:Nukentėjusioji D.

V. teisme parodė, kad su R. J. buvo sugyventiniai, kartu pragyveno apie 4 metus, visur kartu eidavo kaip pora. Tai buvo ne pirmas kartas, kai kaltinamasis buvo pakėlęs prieÅ¡ jÄ rankÄ . Pradžioje tikėjosi sukurti Å¡eimÄ , bet paskui suprato, kad tai padaryti nepavyks, nes jis gyvendamas su ja susiraÅ¡inėjo dar ir su kitomis moterimis. Ä®vykio dienÄ išėjo pasivaikščioti, ji buvo be nuotaikos ir jis pasakė: „duok raktus ir aÅ¡ iÅ¡sikraustau“. Kadangi raktų nedavė, jis pasiuto, sakė, kad iÅ¡lauÅ¡ duris.

Parėjusi matė, kaip R. J. sėdėjo lauke ant suoliuko. Įėjo į butÄ ir jis pradėjo sakyti ant jos vaikų negražius žodžius, o į praÅ¡ymÄ iÅ¡sikraustyti, net nereagavo. Ji pasisiÅ«lė sudėti daiktus. Tada jis pradėjo ant jos Å¡aukti, ji iÅ¡sigando, ieÅ¡kojo telefono, norėjo skambinti policijai, tačiau R. J. jÄ griebė už peties, stÅ«mė ant grindų, ji griuvo, jÄ užgulė ir abiem rankomis užspaudė jai gerklę. Ji rėkė, Å¡aukė, iÅ¡džiÅ«vo burna, pritrÅ«ko oro ir daugiau nieko neatsimena.

Pajutusi, kad kažkas Å¡altas ant veido, pramerkė akis, pamatė jį tupintį. Pastebėjo, kad yra atsukta į kitÄ pusę, vėliau jautė, kai jis jÄ už pažastų tempė į lovÄ . Jautė didelį oro trÅ«kumÄ , jai davė vandenį, bet ji negalėjo jo gerti. Atsikėlusi pajuto, jog yra apsiÅ¡lapinusi. Norėjo iÅ¡eiti į laukÄ , tačiau jis jos neiÅ¡leido. Neturėjo nei raktų, nei telefono, viskas buvo paslėpta. Ji prašė iÅ¡leisti jÄ laukan, o jis vis sakė, pakalbam.

Kai atidavė telefonÄ , ji išėjo į laukÄ ir paskambino draugei. Nusiprausė, persirengė ir su taksi nuvažiavo pas draugę. Draugė su dukra pamačiusios jÄ iÅ¡ karto nuvežė į ligoninę bei iÅ¡kvietė policijÄ . Gydėsi dvi savaites. Jeigu nebÅ«tų sužalojęs veido, galimai bÅ«tų susitaikę. IeÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Kaltinamasis jos atsiprašė tik teisme.Liudytoja V. T. teisme parodė, kad 2015m. gegužės mėnesį, sekmadienį bÅ«nant namuose, mamai J. C. telefonu paskambino pastarosios draugė D.

V.. Joms kalbantis, ji priėjo arčiau ir iÅ¡girdo, jog D. smaugė R.. Pokalbio nebaigė, nes sutrukdė D. R., todėl mama parašė žinutę, kad atvažiuotų pas jas. D. atvažiavo taksi automobiliu, jos veidas atrodė apvalus, raudonai mėlynos spalvos, ant veido matėsi kraujosruvos, lÅ«pos buvo baltos, ant kaklo matėsi smaugimo žymės ir sakė, kad jai labai skauda. Ji pasisiÅ«lė nuvežti į ligoninės priimamÄ jį. D. sutiko ir nuvažiavo į priimamÄ jį, apžiÅ«rėjo daktaras ir patarė telefonu užfiksuoti nuotraukas, kad bÅ«tų matyti žymės. Dar palaukė priimamajame, D. pasakojo, kad tai nėra pirmas kartas, kai jÄ mušė, sakė, kad seniau yra sutrenkęs galvÄ .

Sakė, kad ne kartÄ prašė jo iÅ¡eiti, nes butas priklausė jai. Sakė, jog ne kartÄ matė, kad jis susiraÅ¡inėja su kitomis moterimis žinutėmis ar internetu. Ji tiesiog prašė iÅ¡siskirti ir iÅ¡eiti iÅ¡ jos namų, sakydama, kad jie neturi nieko bendro. D minėjo, kad tÄ dienÄ R. jÄ parvertė ant žemės ir smaugė, o kai atsipeikėjo ji jau gulėjo lovoje.Vadovaujantis BPK 276str. 4d. pagarsintais liudytojos J. C. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) gyvenanti jos draugė D. V. apie 3- 4 metus gyvena su sugyventiniu R.

J.. Pastaruoju metu D. V. pradėjo jai skųstis sakydama, kad nenori su R.gyventi, nors jai atrodė, kad D. V. su R. J. sutaria. 2015-05-10, apie 16 val., jai į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino D. V. ir pasakė, kad R. J. jÄ smaugė, buvo praradusi sÄ monę ir nuo to net apsiÅ¡lapino. D. V. taip pat pasakė jautusi, kad ant veido buvo dedama kažkas Å¡lapio, buvo tempiama iki lovos. Ji pasakė, kad ateina pas D. V., tačiau pokalbis nutrÅ«ko. Apie tai kas atsitiko D. V., ji papasakojo savo dukrai V. T.. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 17 val. 30 min., pas jÄ Ä¯ namus atvažiavo D.

V., jos veidas buvo raudonas, ypatingai raudona buvo ties pagurkliu, lÅ«pos buvo iÅ¡balusios. D. skundėsi, kad jai labai skauda gerklę, kad jaučia negerÄ skonį burnoje. Ji pasiÅ«lė D. V. važiuoti į ligoninės priimamÄ jį. Kartu su dukra V. T. nuvežė D. V. į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, tolesnei medicininei apžiÅ«rai D. V. buvo pervežta į Kauno klinikas, o po apžiÅ«ros, pervežta atgal į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. D. buvo rekomenduojama bent trims dienoms gultis į Jonavos ligoninės nervų skyrių, tačiau budintis gydytojas nusprendė, kad D. gali gydytis ambulatoriÅ¡kai.

D. nakvojo jos namuose. Vėliau ji lydėjo D. V. iki policijos. Kol su D. V. buvo Jonavos ligoninės priėmimo skyriuje jos dukra nufotografavo D. V. sužalojimus (52-53 b.l.). RaÅ¡ytinė medžiaga:2015-05-10 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad į VÅ¡Ä® „Jonavos ligoninė“ priėmimo skyrių buvo pristatyta D. V., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), kuri paaiÅ¡kino, kad 2015-05-10, apie 16.00 val., namuose, jÄ sumušė sugyventinis R. J., gim. (duomenys neskelbtini) D.

V. nurodė, kad sugyventinis jÄ smaugė, ji prarado sÄ monę. Medikams nustačius, kad dėl deguonies trÅ«kumo pakitę galvos smegenys, D. V. buvo iÅ¡siųsta į LSMUL Kauno klinikas. (2-5 b.l.)2015-05-10 įvykio vietos apžiÅ«ros metu apžiÅ«rėta įvykio vieta, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) (11-12 b.l.).2015-05-12 savanoriÅ¡ku daiktų pateikimo protokolu liudytoja J. C. pateikė CD kompaktinę plokÅ¡telę su nukentėjusios D. V. veido nuotraukomis (56-57 b.l.). 2015-06-17 objektų apžiÅ«ros metu CD kompaktinė plokÅ¡telė buvo apžiÅ«rėta, joje iÅ¡saugotos trys fotonuotraukos su matomais sužalojimais D.

V. kakle ir veide (58-61 b.l.).Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji D. V. patvirtina savo parodymus įvykio vietoje, rodydama, kur vyko tarp jos ir R. J. konfliktas, lovÄ , į kuriÄ paguldė( b.l. 21-26).2015-09-08 VTMT Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1257/15(02) nurodyta, kad D. V. konstatuota kaklo suspaudimas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvomis kakle, veido cianoze, taÅ¡kinėmis kraujosruvomis veide, kraujosruvomis akių vokų ir obuolių junginėse, ryklės gleivinėje bei poodinė kraujosruva deÅ¡inio peties sityje.

Kaklo suspaudimas padarytas kietu buku daiktu galimai ranka (-omis) suspaudžiant kaklÄ . Poodinė kraujosruva deÅ¡inio peties srityje padaryta kontakto su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi metu, galimai nugriuvus. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2015-05-10. Duomenų apie skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ nėra. Kovai ir savigynai bÅ«dingų sužalojimų nekonstatuota. Kaklo suspaudimas galėjo bÅ«ti padarytas ne vienkartinio kaklo suspaudimo metu. Ä® tai nurodo pasiliejusios kraujosruvos akių vokų ir obuolių junginėse.

Poodinė kraujosruva deÅ¡inio peties srityje galėjo bÅ«ti padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliÅ¡kumui nustatyti. Sužalojimų padarymo metu D. V. galėjo bÅ«ti įvairiose padėtyse. Sužalojimai savęs žalojimuisi nebÅ«dingi. Kaklo suspaudimas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvomis kakle, veido cianoze, taÅ¡kinėmis kraujosruvomis veide, kraujosruvomis akių vokų ir obuolių junginėse, ryklės gleivinėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19 punktÄ .

Poodinė kraujosruva deÅ¡inio peties srityje vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (49-50 b.l.).Teisme apklausta specialistė S. B. patvirtino iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, jog tai, kad tiriamajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, rodo jos teiginys, jog buvo pasiÅ¡lapinusi smaugimo metu. Tai vienas iÅ¡ objektyvių smaugimo požymių, nes atsipalaiduoja sfinkteriai ir gali pasiÅ¡lapinti, to negalima nei iÅ¡sigalvoti, nei suvaidinti. Taip pat moters pasakojimas apie sÄ monės praradimÄ atitinka vertinimÄ apie sÄ monės praradimo bÅ«senÄ , tai nėra iÅ¡galvota.

Yra taisyklėse paaiÅ¡kinimai, kuomet reikia tai laikyti sunkiu sveikatos sutrikdymu, tai sÄ monės praradimas, savaiminis apsiÅ¡lapinimas, retrogradinė amnezija, kaklo spaudimo morfologinės iÅ¡raiÅ¡kos, tai yra - cianozė veide, taÅ¡kinės kraujosruvos veide, kraujosruvos akių junginėse, gali bÅ«ti taÅ¡kinės ir pasiliejusios. Å iuo atveju buvo pasiliejusios, kas rodo, jog buvo ne vienkartinis smaugimas, kaklo suspaudimas, kad buvo grumtynės ir užsitęsęs smaugimas. Buvo rasta loristo ryklės gleivinėje kraujosruvos gilesniuose audiniuose.

Tai požymiai rodantys į sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Paprastai žmogus sÄ monę praranda po pirmos smaugimo minutės, o jeigu kaklas suspaudžiamas ir atleidžiamas, tai užsitęsia, atsiranda kiti požymiai. Tais atvejais, kai pasikaria žmogus, jis net negali iÅ¡silaisvinti pats, turi tik 1 minutę apsigalvoti, nes vystosi raumenų silpnumas. Tai labai greita akimirka Å¡iai bÅ«klei iÅ¡sivystyti. Kadangi sutrikdoma kraujotaka galvos smegenyse, gali atmintis pablogėti, bet viskas priklauso nuo smaugimo trukmės. Laikas parodys, kiek tai pažeista, bet gali atsistatyti, daktarai čia įvardijo kaip galvos smegenų sukrėtimÄ , nes jie nesuprato smaugimo požymių, iÅ¡ neurologinės pusės vertino, čia atsirado simptomatika po smaugimo.

Ji paskui susitvarkė. Kiek kartų spaustas kaklas pasakyti negali, bet kad ne kartÄ , rodė pasiliejusios kraujosruvos. Suspaudi, atleidi ir iÅ¡silieja, padidėja spaudimas kraujagyslėse, pralaidumas padidėja ir atsiranda kraujosruvos, ypač reaguoja kapiliarinės odos ir akių kraujagyslės. Visi sužalojimai kakle, veido cianozė yra kaklo suspaudimo iÅ¡raiÅ¡kos.Taigi aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu D. V. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas.

R. J. pripažino smaugęs sugyventinę D. V., todėl jo veiksmai kvalifikuoti pagal sukeltas pasekmes, tai yra LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Kvalifikacija teisinga.Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario sužalojimÄ ar susargdinimÄ . Pagal BK 248 str. 2 d. nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

R. J. gyveno kartu su sugyventine D. V. kaip partneriai apie 4 metus, abu leido laikÄ kartu, turėjo darbÄ , gavo užmokestį, bendrai vedė Å«kį. 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija),135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustatant griežtesnę baudžiamÄ jÄ atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario nužudymÄ ar sunkų sveikatos sutrikdymÄ nei nustatytoji atitinkamai BK 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 135 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, Å¡eima, motinystė, tėvystė, vaikystė, o nurodytomis nusikalstamomis veikomis tokiais atvejais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę ar sveikatÄ , bet ir į kitas konstitucines vertybes.

D. V. teigimu, nors tarp jos ir sugyventinio kildavo konfliktai, tačiau jie gyveno kaip pora, ji tikėjosi sukurti Å¡eimÄ , ir Å¡iuo atveju, jeigu ne žymės ant veido, jie galimai bÅ«tų susitaikę ir gyvenę kartu. Taigi padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., kaip sunkus savo Å¡eimos nario sužalojimas. Å ioje byloje leistinais ir pakankamais įrodymais nustatyta ir tai, kad R. J. buvo supykęs ant sugyventinės dėl to, kad pastaroji siekė nutraukti santykius, reikalavo iÅ¡sikelti, taigi jo elgesio motyvu buvo asmeninės paskatos, pyktis.

R. J. spausdamas rankomis nukentėjusiajai kaklÄ suprato, kad toks jo veiksmas yra pavojingas sugyventinės gyvybei ir sveikatai, ir leido sunkioms pasekmėms kilti, taigi kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, jį tenkino bet kokie padariniai. Todėl teisingai jo veika kvalifikuota pagal sukeltas pasekmes. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos bei darbo ministrų 2003m.gegužės 23d. įsakymu Nr.V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ , jų 6.6.19p. kaklo suspaudimas ar kitokia mechaninė asfiksija, lydima objektyviais duomenimis patvirtinto galvos smegenų kraujotakos sutrikimo yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tai, kad D. V. objektyviais duomenimis buvo nustatytas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, patvirtino teisme apklausta ekspertė S. B.( b.l. 173). Tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių- sveikatos sutrikdymo pakankamais ir objektyviais įrodymais nustatytas juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys, taigi nukentėjusios D. V. sveikatos sutrikdymas yra dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko R. J. veikos padarinys. R. J. teisme tvirtino, jog jis veikė didelio susijaudinimo įtakoje dėl to, kad D. V. jį pastūmė, be to garsiai rėkavo.

Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad staigų didelį susijaudinimÄ turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Taigi Å¡ioje byloje nėra jokių duomenų, kad D. V. bÅ«tų kaltinamojo atžvilgiu vartojusi smurtÄ , jį įžeidinėjusi ir panaÅ¡iai. Å is pokalbis dėl santykių užbaigimo nebuvo spontaniÅ¡kas, tam ruošėsi abu sugyventiniai, kaip patys nurodė, apie tai kalbėjosi dar bÅ«dami lauke. Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju nėra požymių rodančių buvus kaltininko staigų didelį susijaudinimÄ .

PrieÅ¡ingai, palyginus ilgas santykių aiÅ¡kinimosi laikotarpis, buvo stimulas kaltinamajam apgalvoti savo tolimesnius veiksmus dėl smurto panaudojimo. Ä®rodymų visuma patvirtina R. J. padarius labai sunkų nusikaltimÄ , todėl jis už tai privalo atsakyti baudžiamÄ ja tvarka.Bausmės klausimai.Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl nusikalstamos veikos padarymo rodo, neigiamas vertinimas savo poelgį, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų veiksmų, stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamojo R. J. pozicija nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nesikeitė, jis iÅ¡ esmės neneigė smurtavęs prieÅ¡ sugyventinę D.

V., nurodė, kokiu bÅ«du tai darė, kas rodo jog jis suvokia padarytos veikos sunkumÄ , atsakomybę, teisme atsiprašė nukentėjusios. Tai leidžia pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę R. J. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 str. 2 d. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei kitas, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas, aplinkybes.BK 135 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamasis R. J. dirbantis, administracijos charakterizuojamas patenkinamai, kaip dirbantis gerai, bet turintis drausminę nuobaudÄ ( b.l.97). IÅ¡situokęs, turi pilnametę dukrÄ ( b.l. 78). Praeityje teistas tris kartus, turi du neiÅ¡nykusius ir nepanaikintus teistumus( b.l. 87-92), duomenų apie administracinius baustumus nėra( b.l.85). 2015-03-13 duomenimis R. J. Jonavos PSPC pas gydytojÄ psichiatrÄ dėl psichikos ligos nesilankė. PriežiÅ«roje dėl priklausomybės ligų neįraÅ¡ytas ( b.l. 95).

Teismas atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į tai, kad R. J. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , veikdamas netiesiogine tyčia, veika padaryta buitinio konflikto metu, į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad asmuo prieÅ¡ tai buvo teistas tris kartus, du teistumai neiÅ¡nykę, administracine tvarka nebaustas, taip pat į tai, kad Å¡iuo metu nukentėjusiajai jokių sunkių liekamųjų reiÅ¡kinių nekonstatuota, į tai kad nukentėjusioji D. V. nereiÅ¡kia civilinio ieÅ¡kinio, į tai, kad savanoriÅ¡kai atlygino teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį ( b.l.75) sprendžia, kad R.

J. už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymÄ , skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos minimumui, paskiriant jÄ atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.). Kadangi padarytas labai sunkus nusikaltimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negalimas (BK 75 str. 1 d.), taip pat nenustatyta sÄ lygų, kurios leistų taikyti BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas. Straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iuo atveju neprieÅ¡tarauja teisingumo principui.BPK 140 str. tvarka R.

J. sulaikytas 2015-05-10 20.00 val. , paleistas 2015-05-12 17.15 val. (100, 103 b.l.). Dvi sulaikymo paros įskaitytinos į bausmės atlikimo laikÄ ( BK 66str.1d.) 2015-05-12 nutarimu kaltinamajam R. J. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja D. V., nesiartinti prie nukentėjusiosios namų adresu (duomenys neskelbtini) ir dokumento paėmimas – iÅ¡ kaltinamojo paimta ATK Nr. (duomenys neskelbtini). (117-121 b.l.).2015-05-12 nutarimu R.

J. skirtos kardomosios priemonės pratęstinos iki bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendį pradėjus vykdyti R. J. asmens dokumentas- tapatybės kortelė grÄ Å¾intina jam( persiųstina į pataisos namus).Kauno teritorinė ligonių kasa, baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 128,13 eurų turtinės žalos, susijusios su D. V. gydymo iÅ¡laidomis, atlyginimo. Kadangi R. J. žalÄ atlygino, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio atsisakė (b. l. 69-75). BylÄ perdavus į teismÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Kauno skyrius pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 251,58 Eur žalos atlyginimo, kadangi tiek nukentėjusiÄ jai iÅ¡mokėjo ligos paÅ¡alpos nedarbingumo laikotarpiu.

R. J. su ieÅ¡kiniu sutiko. IeÅ¡kinys pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji D. V. laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2015-05-22 buvo laikiname nedarbingume ir jai VSDFV Kauno skyrius sprendimu iÅ¡mokėjo 251,58 Eur ligos paÅ¡alpÄ ( b.l.137-146). Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Kadangi R. J. yra kaltas dėl nukentėjusiosios sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių jos nedarbingumo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis: kompaktinės plokštelės Nr.1 ir Nr.2 su fotonuotraukomis ir parodymų patikrinimo vietoje įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,n u s p r e n d ė: R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir skirti bausmę laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 6 ( Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.          Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo bausmei vykdyti, dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtosios bausmės laikÄ Ä¯skaityti dvi paras iÅ¡bÅ«tas laikiname sulaikyme.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti su įpareigojimu nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja D.

V., nesiartinti prie nukentėjusiosios namų adresu (duomenys neskelbtini) ir asmens dokumento paėmimÄ palikti nepakeistÄ iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę- asmens dokumentÄ grÄ Å¾inti R. J., jį persiunčiant į pataisos namus.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. J. 251,58 eurų (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 58 ct) Lt iÅ¡laidų nukentėjusiosios D. V. ligos paÅ¡alpai iÅ¡mokėti, pinigus pervedant į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) AB DnB bankas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3p. kompaktinės plokÅ¡telės Nr.1 ir Nr.2 su fotonuotraukomis ir parodymų patikrinimo vietoje įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Danutė Giačaitė