49683477-e3f2-47b1-bfcd-056f56a57d84 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 116.4Civilinė byla Nr. 2 –1888-603/2017Proceso Nr. 2-55-3-02543-2015-7 (S)   S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 28 d. Vilnius, Gedimino pr. 40/1 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui E. K., atsakovės atstovui advokatui Andžejui Seliavai, vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

V. ieškinį atsakovei T. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. S., dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir ½ dalies buto bei ½ dalies žemės sklypo priteisimo, ir n u s t a t ė :Ieškovė M. V. patikslintu ieškiniu atsakovei T. V. prašė teismo:

1) pripažinti iš dalies negaliojančia 2004-06-02 Dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės T. V. ieškovės naudai ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai ½ dalį 0,1180 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad 2004-06-02 Dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovė savo dukrai – atsakovei T. V. perleido nuosavybės teisėmis į jai priklausiusį 54,90 kv. m bendro ploto 2 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tarp sutarties Å¡alių buvo žodžiu sutarta, kad atsakovė leis ieÅ¡kovei gyventi minėtame bute, rÅ«pinsis ja, sulaukus senatvės iÅ¡laikys ir padės. Gavusi atsakovės pažadÄ , jog bus leista iki gyvos galvos gyventi dovanojimo sutartimi perleistame bute ir kad bus rÅ«pinamasi, ieÅ¡kovė neturėjo jokio pagrindo Å¡iuo pažadu abejoti, nes santykiai su dukra buvo puikÅ«s, paremti abipusia pagarba bei pasitikėjimu.

Atsakovė, tapusi buto (duomenys neskelbtini), savininke, Å¡alių sutarimu pasinaudojo tuo metu galiojusia teise iÅ¡ valstybės iÅ¡sipirkti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų bei ploto žemės sklypus, esančius prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių. Minėtai žemei privatizuoti ieÅ¡kovė paėmė iÅ¡ banko paskolÄ bei perdavė atsakovei 3600 Lt, kurie buvo panaudoti žemės sklypo pirkimui. 2008-11-19 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė, bÅ«dama dovanoto buto savininke bei panaudodama ieÅ¡kovės jai perduotas pinigines lėšas, įgijo nuosavybės teises į 0,1180 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Pasibaigus buto bei atsakovės vardu iÅ¡sipirkto žemės sklypo nuosavybės dokumentų įforminimui buvo įsitikinusi, jog galės gyventi pilnavertį ir saugų gyvenimÄ , nesijaudindama dėl savo ateities, neiÅ¡vengiamai artėjančios senatvės, nes bus prižiÅ«rima ir visada galės pasikliauti savo dukros - atsakovės pagalba.

Kol atsakovė buvo sveika ir pilnai galėjo savimi pasirÅ«pinti, iÅ¡ tiesų viskas klostėsi gerai, tačiau pastarÄ jį pusmetį, t. y. nuo 2015 metų pavasario santykiai su atsakove kardinaliai pasikeitė. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį žadėjusi rÅ«pintis ir senatvėje iÅ¡laikyti, dukra savo ankstesnių įsipareigojimų nebevykdo, prieÅ¡ingai, atsakovė visiÅ¡kai ieÅ¡kovei nepadeda, nei kasdieninėje veikloje, nei ligos atveju, bendrauja Å¡iurkščiai, grubiai, nuolat žemina bei įžeidinėja.

Atsakovė niekada tinkamai nesirÅ«pino dovanotu butu, nors pati jame kurį laikÄ gyveno, butas yra apleistas, neremontuotas. Be to, ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad atsakovė ketina parduoti butÄ (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė bÅ«tų priverstinai iÅ¡keldinta ir apskritai liktų be gyvenamosios vietos bei be jokio turto. Atsakovė savo elgesiu sudaro nepakeliamas gyvenimo sÄ lygas, diena iÅ¡ dienos ieÅ¡kovė patiria psichologinį smurtÄ , jaučiasi menkinama ir negerbiama, nors yra jos mama. Tokį atsakovės elgesį su ieÅ¡kove gali paliudyti liudytojai.

Akivaizdu, jog 2004-06-02 sudaryta dovanojimo sutartimi atsakovės interesai buvo akivaizdžiai patenkinti, nuosavybėn priėmusi dovanojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini) ir Å¡io sandorio pagrindu tapusi savininke dar įgijo teisę privatizuoti Å¡alia minėto buto buvusiÄ valstybinę žemę. Tuo tarpu ieÅ¡kovės teisėti lÅ«kesčiai nebuvo įgyvendinti, prieÅ¡ingai, atsakovei padovanojusi per visÄ gyvenimÄ savo sukauptÄ turtÄ , kuriame gyveno daug metų, patikėjusi jos gera valia bei pažadais rÅ«pintis bei suteikti iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos, ieÅ¡kovė liko apgauta.

IeÅ¡kovė neturi jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vienintelis pragyvenimo Å¡altinis yra gaunama senatvės pensija, kurios žymi dalis iÅ¡leidžiama vaistams. Atsakovės elgesys ieÅ¡kovės atžvilgiu turėtų bÅ«ti vertinamas kaip ypatingas nedėkingumas dovanotojui, nepateisinamas pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas, prieÅ¡taraujantis geros moralės principams ir vaikų pareigai rÅ«pintis nusenusiais tėvais. Nepagarbus atsakovės elgesys su ieÅ¡kove, nuolatinis žeminimas, atsisakymas padėti kasdieninėje veikloje bei nesirÅ«pinimas ligos atveju, taip sudarant nepakeliamas gyvenimo sÄ lygas, vertintinas kaip Konstitucijoje įtvirtintos dukters pareigos pasirÅ«pinti garbaus amžiaus motina nevykdymas, yra smerktinas bei neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų.Kaip numatyta CK 6.472 str. - dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu, įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu.

Pagal teismų praktikÄ geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010).2004-06-02 dovanojimo sutartis yra sudaryta tarp mamos ir dukters, vadinasi, sandorio Å¡alis sieja kraujo giminystė, kuri yra ne tik teisinių, bet ir moraliniu požiÅ«riu reikÅ¡mingas ryÅ¡ys.

Taigi, moralinės giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbÄ , pagal galimybes - savitarpio paramÄ ir globÄ . Tuo atveju, kai apdovanotasis naudojo prieÅ¡ dovanotojÄ psichologinį smurtÄ , žemino jo orumÄ ir pan., tokie veiksmai turi bÅ«ti laikomi griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu ir dovanotojui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei) užtikrinama CK 6.472 str. numatyta teisė panaikinti dovanojimÄ .IeÅ¡kovė dovanojimo sandorį ginčija remdamasi apdovanotosios geros moralės požiÅ«riu smerktinais veiksmais, t. y. kai apdovanotoji atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ne dėl elementaraus Å¡alių tarpusavio santykių pablogėjimo, o bÅ«tent dėl amoralaus bei griežtai smerktino atsakovės elgesio su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė neginčija aplinkybių, kad po dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovės elgesys buvo normalus, ji tikrai prisidėdavo prie kasdieninių darbų namuose, niekada nežemino Å¡eimos narių. IeÅ¡kovė auklėjo savo dukras tinkamai, stengėsi užauginti atsakingus bei pareigingus vaikus, savo pavyzdžiu rodydama gero elgesio taisykles.

IeÅ¡kovė tikrai nesureikÅ¡mina elementarių kasdieninių konfliktų, kurie pasitaiko kiekvienoje Å¡eimoje. Kaip minėta, atsakovės elgesys kardinaliai pasikeitė nuo 2015 metų pavasario. 2014 m. gruodžio mėn. dovanotame bute kartu apsigyveno atsakovės sugyventinis G. G., kuris nuo pat pradžių nepagarbiai elgėsi su ieÅ¡kove, o jo įtakos paveikta atsakovė irgi pradėjo rodyti nepagarbÄ savo mamai. IeÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygos dovanotame bute pasidarė nepakeliamos. Bute lankydavosi atsakovės sugyventinio draugų bei pažįstamų kompanijos, jų vizitai buvo triukÅ¡mingi, prasidėjo iÅ¡gertuvės, kurios užsitęsdavo iki vėlyvos nakties, taip trikdant ieÅ¡kovės, kaip senyvo amžiaus moters ramybę bei poilsį.

Kasdien tvyravo konfliktinė atmosfera, ieÅ¡kovė buvo žeminama, įžeidinėjama, iÅ¡juokiama, prieÅ¡ jÄ nuolat naudojamas psichologinis smurtas, ji buvo verčiama abejoti dėl savo sveiko proto ir gebėjimo priimti savarankiÅ¡kus sprendimus. Atsakovė ir jos sugyventinis ieÅ¡kovei nuolat grasino, jog ji turinti psichinę negaliÄ , todėl bus iÅ¡vežta ir uždaryta į ligoninę. Toks atsakovės visiÅ¡kai netoleruotinas elgesys su ieÅ¡kove, naudojamas psicholginis smurtas, gyvenimas nuolatinėje įtampoje, neigiamai paveikė ieÅ¡kovės sveikatÄ , todėl 2015 m. lapkričio mėn. ji buvo hospitalizuota ir gydoma, tačiau atsakovė nei karto nebuvo atvykusi aplankyti jos į ligoninę.

Akivaizdu, jog tokie atsakovės veiksmai negali bÅ«ti laikomi pagarbiu elgesiu, kaip kad ji nurodo atsiliepime, bet prieÅ¡ingai yra prieÅ¡taraujantys elementarioms konstitucinėms vaikų pareigoms tėvų atžvilgiu bei griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Atsakovė iki dovanojimo sutarties sudarymo vis reikalaudavo ieÅ¡kovės, kad perleistų jai nuosavybės teises į butÄ , žadėdama ieÅ¡kovei, kad tinkamai rÅ«pinsis tiek ja, tiek turtu. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta atsakovės iniciatyva, ieÅ¡kovė dėl nuolatinių įtikinėjimų bei reikalavimų sutiko sudaryti dovanojimo sandorį, nes dovanojimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo savo dukros – atsakovės gera valia bei sÄ Å¾iningumu.

Atsakovė bandydama iÅ¡vengti atsakomybės, pateikia teismui klaidinančiÄ informacijÄ , jog ji rÅ«pinasi ieÅ¡kove, padeda kasdieninėje veikloje, slaugo ligos atveju, vežioja ieÅ¡kovę į parduotuvę, pas gydytojus, perka maistÄ bei tvarko butÄ . Atsakovė nesirÅ«pina savo garbaus amžiaus motina, neprisideda prie kasdienės veiklos, tikrai nei tvarko butÄ , nei perka maistÄ . PrieÅ¡ingai, nuo pat 2003 metų iki 2010 metų atsakovę bei jos vaikus pilnai iÅ¡laikė tėvai, t. y. ieÅ¡kovė bei atsakovės tėvas, nes atsakovė pati niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, jos gaunamos pajamos buvo tik socialinės iÅ¡mokos, gaunamos už vaikus ir bedarbio paÅ¡alpa.

Vėliau, mirus tėvui, ieÅ¡kovė ir toliau stengėsi materialiai padėti atsakovei, jos vaikams bei tuometiniam atsakovės sugyventiniui M. G., nes jie be gaunamų socialinių iÅ¡mokų neturėjo jokių kitų lėšų pragyvenimui. IeÅ¡kovė netgi atidavė atsakovei savo bankinę kortelę, kad ji galėtų naudotis ieÅ¡kovės pinigais, esančiais sÄ skaitoje, į kuriÄ bÅ«davo pervedama pensija. Be to, butas (duomenys neskelbtini), yra Å¡ildomas malkomis, ir atsakovės vardu buvo suteikta 2015 m. socialinė parama – piniginė kompensacija už Å¡ildymÄ , tačiau atsakovė Å¡iuos pinigus pasiėmė sau, tuo tarpu malkas bÅ«sto Å¡ildymui ieÅ¡kovė turėjo įsigyti pati už savo asmenines lėšas.

Nurodo, kad atsakovės minimas garažas bei priestatas nebuvo pastatyti tik atsakovės lėšomis, prie statybos finansavimo prisidėjo ir ieÅ¡kovė tiek savo darbu, tiek lėšomis. Atsakovė statybų metu niekur nedirbo, turėjo piniginių lėšų iÅ¡ nelegalios veiklos, už kuriÄ buvo nubausta baudžiamÄ ja tvarka, dėl ko tik dar labiau pablogėjo jos materialinė padėtis. Negana to, minėtas garažas bei priestatas Å¡iai dienai vis dar nėra teisiÅ¡kai įregistruoti vieÅ¡ajame registre.

IeÅ¡kovei grįžus iÅ¡ ligoninės, kurioje ji buvo nuo 2015-11-02 iki 2015-11-09, informavo buto kaimynai, kad atsakovė ketina parduoti šį butÄ . IeÅ¡kovei bÅ«nant gydymo įstaigoje, atsakovė su savo sugyventiniu iÅ¡sikėlė iÅ¡ dovanoto buto, pasiimdama visus savo asmeninius daiktus, o kaimynams savo iÅ¡sikėlimo priežastį motyvavo realiais ketinimais parduoti butÄ .   Sudarant dovanojimo sutartį, atsakovė įgijo ne tik nuosavybės teises į butÄ (duomenys neskelbtini), bet ir tiesiogiai su nuosavybės įforminimo faktu susijusiÄ teisę privatizuoti Å¡alia minėto buto esančiÄ valstybinę žemę.

Akivaizdu, jog 0,1180 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) iÅ¡sipirkimo iÅ¡ valstybės faktas tiesiogiai priklausė nuo nuosavybės teisės į butÄ Ä¯forminimo atsakovės vardu. Žemės sklypo įsigijimo teisę atsakovė įgijo tik dėl to, kad 2004-06-02 dovanojimo sutartimi tapo buto savininke, nes žemės sklypo įsigijimas buvo galimas tik teisėtiems tame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkams. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovė 2004-06-02 dovanojimo sutarties pagrindu tapo ne tik buto, bet ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininke, žemės iÅ¡sipirkimo sandoriui panaudodama ieÅ¡kovės asmenines lėšas.Vadovaujantis CK 6.472 str. 3 d., kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grÄ Å¾inti dovanotÄ turtÄ , jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra iÅ¡likęs, dovanotojui pagal įstatymines normas, reglamentuojančias restitucijÄ .

CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Mano, jog 2004-06-02 dovanojimo sutarties panaikinimas, pritaikius restitucijÄ natÅ«ra, sukeltų neproporcingus padarinius įvertinant faktÄ , jog, anuliavus buto (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, atsakovė ne tik turėtų grÄ Å¾inti dovanotÄ butÄ natÅ«ra, bet ir perleisti nuosavybės teises į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kurį galėjo iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės tik dėl to, kad tapusi dovanoto buto savininke įgijo teisę į Å¡alia buto buvusios valstybinės žemės privatizavimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedÅ«ra baigta, turtas dovanotas prieÅ¡ vienuolika metų, panaikinus 2004-06-02 dovanojimo sandorį bei pritaikius restitucijÄ natÅ«ra bÅ«tų pažeisti susiklostę ilgalaikiai civiliniai santykiai, jų stabilumas, be to, kiltų restitucijos ir kompensavimo už turto pagerinimÄ ar pabloginimÄ klausimai bei turėtų bÅ«ti iÅ¡ naujo pradėta žemės sklypo nuosavybės teisių įforminimo procedÅ«ra. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, mano, kaip ieÅ¡kovės dovanojimo sutartimi patirtos žalos atlyginimas bÅ«tų visiÅ¡kai realizuotas bei Å¡alių pusiausvyra užtikrinta pritaikius dalinės restitucijos formÄ .

Panaikinus 2004-06-02 Dovanojimo sutartį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei užtikrinant tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės teisėtus lÅ«kesčius bei interesus, mano, bÅ«tų teisinga įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti ne visÄ dovanotÄ butÄ bei tiesiogiai su juo susijusias nuosavybės teises į žemės sklypÄ , bet pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe 1/2 dalį dovanoto buto (duomenys neskelbtini).Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ bet koks dovanojimo sutarties Å¡alių santykių pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindas panaikinti Å¡iÄ sutartį. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, kai dovanojimo sutartis, kuria praÅ¡oma panaikinti, yra sudaryta motinos ir dukters. Visų pirma, atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta dovanojimo sutartis yra besÄ lyginė. IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , nurodydama, kad dovanojimo sutartis tarp jos ir dukters buvo sudaryta su sÄ lyga, jog pastaroji leis ieÅ¡kovei gyventi padovanotame bute, rÅ«pinsis ja, sulaukus senatvės pilnai iÅ¡laikys ir padės. Pagal CK 6.467 str. nuostatas, asmuo, dovanodamas turtÄ , gali nustatyti sÄ lygÄ , kad Å¡is turtas turi bÅ«ti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau kaip matyti iÅ¡ dovanojimo sutarties turinio, ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytas dovanojimo sandoris yra besÄ lyginis.

Aplinkybę, kad ginčo Å¡alių sudaryta dovanojimo sutartis yra besÄ lyginė, patvirtina ne tik pačios dovanojimo sutarties turinys, bet ir faktinės aplinkybės - ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis M. V. buvo susitarę dėl jiems priklausančio turto padalijimo savo dukterims atsakovei bei I. Č.: ieÅ¡kovė dovanojimo sutartimi atsakovei padovanojo butÄ , o jos sutuoktinis M. V., pardavęs jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (13/100 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/100 kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/100 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gautas pinigines lėšas perdavė dukrai I.

Č. buto įsigijimui. Jokių susitarimų, kad turtas dukterims dovanojamas įpareigojant iki senatvės iÅ¡laikyti tėvus, nei ieÅ¡kovė, nei jos sutuoktinis M. V. su nei viena iÅ¡ dukterų nesudarė.Antra, nepaisant to, jog dovanojimo sutartis yra besÄ lyginė, atsakovė visÄ laikÄ vykdė ir Å¡io atsiliepimo pareiÅ¡kimo dienÄ vykdo savo kaip dukters pareigas motinai - ieÅ¡kovei: ieÅ¡kovė gyvena dukrai padovanotame bute (pažymi, kad dovanojimo sutartimi atsakovei įgijus butÄ , jame kurį laikÄ gyveno visa Å¡eima - sutuoktiniai ieÅ¡kovė ir M.

V. bei abi jų dukterys); atsakovė rÅ«pinasi ieÅ¡kove tiek kasdieninėje veikloje, tiek ir ligos atveju - atsakovė vežioja savo mamÄ Ä¯ parduotuvę, pas gydytojus, ji perka maistÄ , tvarko butÄ . Atsakovė taip pat moka mokesčius už komunalines paslaugas, šį faktÄ patvirtina teikiami mokėjimo kvitai. Atsakovė visuomet bendravo ir iki Å¡iol su ieÅ¡kove bendrauja pagarbiai - įtampÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiuose kelia tarp seserų - atsakovės ir I. Č. - susiklosčiusi konfliktinė situacija.

IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , teigdama, kad atsakovė niekuomet nesirÅ«pino butu, kad jis yra apleistas. Kaip minėta anksčiau, atsakovė, visų pirma, moka mokesčius už buto komunalines paslaugas, kartu su savo Å¡eimos nariais jį tvarko. Pagal savo finansines galimybes atsakovė prižiÅ«ri jai priklausančiÄ namo dalį, jÄ remontuoja. Atsakovės iniciatyva ir lėšomis gautas turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas - prie buto buvo pastatytas priestatas bei garažas. Atsakovė niekuomet neketino parduoti buto ir pažymi, kad Å¡is ieÅ¡kovės teiginys, kaip ir kiti, deklaratyvus, neparemtas jokiais įrodymais.

Atsakovė gerbia ir globoja savo motinÄ â€“ tai patvirtina ieÅ¡kovės gyvenimo bute, prieÅ¡ 11 metų padovanotame atsakovei faktas, mokesčių už buto komunalines paslaugas mokėjimas, dovanoto turto pagerinimas, pačios ieÅ¡kovės pripažinimas, kad dukra ja rÅ«pinosi bei prižiÅ«rėjo visus 11 metų. Atsakovė praÅ¡o taikyti senaties terminÄ . IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atsakovei T. V. nuosavybės teise priklauso butas ir ¼ Å«kinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), bei 1180/3850 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10 – 13, 1 t.).

Atsakovė T. V. minėtus nekilnojamuosius daiktus - butÄ ir ¼ Å«kinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo pagal ieÅ¡kovės M. V. ir atsakovės 2004-06-02 pasiraÅ¡ytÄ dovanojimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14 – 15, 1 t.). 2008-11-19 Valstybinė žemės pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 124 – 129, 1 t.) patvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, ir atsakovė T.

V. sudarė sutartį, pagal kuriÄ atsakovė bendros dalinės nuosavybės teise įsigijo 1180 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 3850 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kaina 24 756,41 Lt).CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

AiÅ¡kindamas Å¡ias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, kuriuos konstatavus dovanojimas gali bÅ«ti panaikinamas, grupės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M.

S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2011; kt.). Ä®statyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M.

S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M. K. v. J. K. , bylos Nr. 3K-3-350/2013; kt.). Pažymėtina ir tai, kad CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.

Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 2015 metų pavasario santykiai su atsakove pasikeitė. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį atsakovė žadėjo ieÅ¡kove rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti, tačiau Å¡ių įsipareigojimų nevykdo, ir prieÅ¡ingai, atsakovė nepadeda kasdieninėje veikloje ir ligos atveju, bendrauja Å¡iurkščiai, grubiai, nuolat žemina ir įžeidinėja. IeÅ¡kovė patiria psichologinį smurtÄ , jaučiasi menkinama ir negerbiama. Taip pat nurodo, kad atsakovė tinkamai nesirÅ«pino butu, nors pati jame gyveno, butas yra apleistas, neremontuotas.

Be to, ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovė ketina parduoti butÄ ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė neteks gyvenamosios vietos. IeÅ¡kovė 2016-06-13 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovei pradėjus kartu gyventi su G. G., prasidėjo konfliktai ir nesusipratimai. Iki to laiko santykiai buvo normalÅ«s. Teigė, kad atsakovės sugyventinis ieÅ¡kovę vadino necenzÅ«riniais žodžiais, jis kiekvienÄ dienÄ vedėsi draugus, kurie bÅ«davo iki vidurnakčio, kartais ateidavo ir paryčiais, taip pat nurodė, kad nuolat vyksta iÅ¡gertuvės, atsakovė vesdavosi vyrus, o jos sugyventinis vesdavosi moteris.

IeÅ¡kovė 2016-11-16 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su dukra pradėjo konfliktuoti 2015 metų gruodžio mėn., kai ji išėjo gyventi atskirai ir pradėjo pardavinėti butÄ . Taip pat konfliktavo, kai dukra pradėjo gyventi su sugyventiniu. Teigia, kad bute ir lauke vykdavo girtuoklystės, ir kol nebuvo sugyventinio, gyveno geriau, nors su dukra konfliktai buvo ir iki sugyventinio pradėjimo gyventi kartu.Atsakovės T. V. teigimu, kilęs ginčas yra atsiradęs jos sesers I. Č. iniciatyva, nes bÅ«tent jai nepatinka atsakovės sugyventinis.

Dėl Å¡ių priežasčių sesuo nustojo bendrauti su sugyventiniu ir pradėjo nuteikinėti mamÄ . Atsakovė nuolat rÅ«pinosi mama – ieÅ¡kove, ir kadangi sesuo nusprendė, jog jai reikia buto dalies ir žemės, tik tada pradėjo rÅ«pintis mama. Siekiant iÅ¡vengti konfliktų 2015 m. lapkričio 28 d. atsakovės Å¡eima iÅ¡sikraustė iÅ¡ ginčo buto, ir Å¡iuo metu gyvena atskirai. Teigia, kad atsakovė atvažiuoja, tačiau mama – ieÅ¡kovė su ja nesikalba.  Pažymėtina, kad pagrindÄ dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia sudaro atsakovės veiksmai, kuriuos ieÅ¡kovė vertina kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiÅ«riu: motinos (ieÅ¡kovės) iÅ¡vadinimÄ jos orumÄ Å¾eminančiais žodžiais, kartu gyvenimÄ su sugyventiniu bei asocialaus gyvenimo bÅ«do vedimÄ â€“ alkoholio vartojimÄ , paÅ¡alinių asmenų vedžiojimÄ si į namus visÄ parÄ ir pan., galiausiai buto nepriežiÅ«rÄ ir ketinimÄ jį parduoti.

Tiek ieškovė teismo posėdžio metu, tiek ir liudytoja I. Č. patvirtino, kad konfliktai tarp šalių prasidėjo tik ginčo bute apsigyvenus atsakovės sugyventiniui, ir nors teigiama, kad ieškovė buvo išvadinta žeminančiais žodžiais, tačiau nėra konkretizuota, kada, kur ir kaip tai įvyko, galiausiai byloje nėra jokių daugiau duomenų apie atsakovės ir jos sugyventinio nepagarbų elgesį su ieškove, išskyrus pačios ieškovės bendro pobūdžio paaiškinimus. Svarbu ir tai, kad liudytoja I.

Č. yra, kaip minėta, ieÅ¡kovės dukra, kuri yra konfliktinėje situacijoje su atsakove (seserimi), artimi žmonės, dėl ko jos parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip pakankami sprendžiant apie atsakovės elgesį. Å ia prasme byloje nėra nustatyta, kad konfliktÄ sukėlė bÅ«tent atsakovė. Tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai, bÅ«tent liudytojas E. K., kaimynas iÅ¡ to pačio namo, paaiÅ¡kino, kad su Å¡alimis santykiai draugiÅ¡ki, ir vasarÄ matė atsakovę kepant Å¡aÅ¡lykus, tačiau tai netrukdė, gal net ir pats dalyvavo.

Liudytoja S. K., kaimynė, paaiškino, kad nežino dėl ko susipyko šalys, taip pat paaiškino, kad atsakovė yra sugyvenamas žmogus, o su ieškove būna nesutarimų; liudytojas M. G., atsakovės nepilnamečių vaikų tėvas, paaiškino, kad su šalimis yra nekonfliktiški santykiai, su atsakove kartu negyvena nuo 2008 metų, ir nurodė, kad atsakovė yra sugyvenama. Galiausiai ir pati ieškovė, kaip minėta, teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakove santykiai iki apsigyvenant G.

G. buvo geri ir draugiÅ¡ki. Tačiau nesant ieÅ¡kovės pritarimo atsakovei gyventi kartu su jos pasirinktu asmeniu, ir bÅ«tent atsakovės sprendimas iÅ¡sikelti su faktine Å¡eima (Å¡iuo metu atsakovė su G. G. augina jų tik kÄ gimusį kÅ«dikį) į gyvenamÄ jį bÅ«sta, siekiant iÅ¡vengti bet kokių nesutarimų ir užtikrinant savo Å¡eimos, tame tarpe ir kitų nepilnamečių vaikų interesus Å¡ios bylos kontekste nepatvirtina, kad atsakovė atliko veiksmus, smerktinus geros moralės požiÅ«riu, nors ir atsakovei gyvenant kartu su ieÅ¡kove – motina, akivaizdu, kad bÅ«tų galimybė kokybiÅ¡kiau pasirÅ«pinti ir suteikti reikiamÄ pagalbÄ jai.

Teismas laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus ieÅ¡kovės argumentus, jog Å¡iuo metu atsakovė ja nesirÅ«pina, nelankė ligoninėje, nes taip pat akivaizdu, esant konfliktinėje situacijoje Å¡ios atsakovės pareigos įgyvendinimas yra ypatingai apsunkintas, tuo labiau esant ir nedraugiÅ¡kiems santykiams su seserimi, kuri palaiko ieÅ¡kovės pozicijÄ . Pažymėtina, kad byloje iÅ¡ esmės nėra jokių duomenų, pavirtinančių tiek atsakovės, tiek ir jos sugyventinio asocialų gyvenimo bÅ«dÄ â€“ nuolatinius piktnaudžiavimus alkoholiu, svetimų asmenų vedžiojimÄ si į namus visÄ parÄ ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo bute su atsakove nuolat gyveno ir du nepilnamečiai vaikai, ir nėra byloje jokių įrodymų apie atsakovės tokiu bÅ«du netinkamÄ elgesį su vaikais ir jų interesų neužtikrinimÄ siekiant sukurti nepilnamečiams vaikams saugiÄ ir tinkamÄ gyvenimo aplinkÄ . Taip pat ieÅ¡kovės teigimu, atsakovė tinkamai nesirÅ«pio dovanotu butu, ir butas yra neremontuotas bei apleistas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovė su sugyventiniu iÅ¡metė visÄ ieÅ¡kovės įrangÄ ir padarė savaip, taip pat iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ atlikta atsakovės priestato ir garažo statyba, bei kad daromas remontas be jos žinios.

IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė antstolės I. B. Faktinių aplinkybių 2016-11-14 konstatavimo protokolÄ Nr. 11-16-43 (b. l. 9 – 18, 2 t.), kuriame užfiksuota ginčo buto faktinė bÅ«klė 2016 m. lapkričio 14 d. (nuotrauka Nr. 3 - 13), ir antstolė nustatė, kad virtuvėje yra iÅ¡ardyta Å¡ildymo sistema, virtuvėje nėra karÅ¡to vandens, virtuvės patalpai reikalingas remontas (nuotrauka Nr. 3 - 6). Taip pat antstolė nustatė, kad vonios kambarys ir patalpa, esanti prieÅ¡ įėjimÄ Ä¯ vonios kambarį, nėra Å¡ildoma (nuotrauka Nr. 9 - 10), patalpa – kambarys, esantis prie įėjimo į butÄ , užrakintas (nuotrauka Nr. 13).

Atsakovės teigimu, ji rÅ«pinosi bÅ«tu, atliko eilę pagerinimų, iÅ¡ naujo įrengė buto Å¡ildymo sistemÄ , suremontavo koridorius, vonios kambarį. Taip pat atsakovė nurodė, kad remontas nebuvo atliktas tik virtuvėje ir kambaryje, kuriame gyvena ieÅ¡kovė, nes Å¡ių patalpų remontui prieÅ¡taravo pati ieÅ¡kovė. Pažymėtina, kad Å¡ių nurodytų aplinkybių dėl prieÅ¡taravimo atlikti remontÄ virtuvėje bei nurodytame kambaryje pati ieÅ¡kovė nepaneigė, be to, esant jos iÅ¡sakytai teismo posėdžio metu negatyviai nuomonei dėl atsakovės atliekamų remonto darbų, tikėtina, jog bÅ«tent reikalingas remontas virtuvėje bei ieÅ¡kovės kambaryje dėl ieÅ¡kovės nesutikimo ir nebuvo atliktas.

Todėl Å¡ie atsakovės veiksmai taip pat, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomi smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Å iÄ pozicijÄ sustiprina ir atsakovės į bylÄ atsakovės pateiktas antstolės B. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2016-12-14 protokolas Nr. 171-16-64 (b. l. 55 – 66, 2 t.), kuriame konstatuota, kad užėjus į vonios patalpÄ , joje yra vandens Å¡ildymo boileris, kuris yra įjungtas, vamzdžiai Å¡ilti, iÅ¡ kriauklės ir vonios čiaupų bėga Å¡iltas vanduo; klozete vanduo nusileidžia, skalbimo maÅ¡ina veikia, prisipildo vandens, taip pat fiksuota, kad radiatorius gyvenamosiose patalpose Å¡ildo, t. y. yra įkaitęs, gyvenamajame kambaryje radiatoriai Å¡yla (1 priedas, vaizdo įraÅ¡as 00:00 – 03:36).

Taip pat apžiūrėtas gyvenamasis kambarys, kuriuo naudojasi ieškovė, ir apžiūrėjus šį kambarį bei virtuvę, nustatyta, kad radiatoriai yra veikiantys, t. y. šilti. Koridoriaus patalpoje užfikusota, kad ant radiatoriaus kabo skalbiniai, o radiatorius yra karštas (1 priedas, vaizdo įrašas 03:37 – 04:30). Taip pat 1 priedo vaizdo įraše 04:31 – 05:20 fiksuota, kad dar viename gyvenamajame kambaryje radiatoriai nėra sumontuoti, o šildymo sistema yra sumontuota po grindimis, ir ranka prilietus prie grindų, jaučiama šiluma. 1 priedo vaizdo įraše 05:21 – 07:08 fiksuota rūsio patalpa, kurioje sumontuotas šildymo katilas, ir kuris konstatavimo momentu buvo įjungtas, t. y. veikiantis.

Galiausiai ir liudytojas M. G., nepilnamečių vaikų tėvas, patvirtino, kad gyvenant atsakovės bute, buvo įrengtas boileris ir pastatyta vonia. Ä® bylÄ pateikti atsakovės raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad bute yra naudojamasi vandeniu, elektros energija (b. l. 58 – 69, 1 t.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygos yra ženkliai pablogintos, be to, taip pat atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , teismas negali daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad tokie ieÅ¡kovės nurodyti atsakovės veiksmai (remonto atlikimas, buto rekonstrukcija, kt.) galėtų bÅ«ti vertinami kaip neabejotinai griežtai smerkiami veiksmai geros moralės požiÅ«riu.

Byloje nenustatyta ir ieÅ¡kovė nenurodė tokių atsakovės veiksmų, kurie rodytų ypatingÄ nedėkingumÄ , nepagarbÄ ieÅ¡kovei, kai Å¡alys kartu iki kilusio ginčo kartu viename bÅ«ste yra pragyvenusios 11 metų, ir byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog atsakovė tuo metu nesirÅ«pino / neprižiÅ«rėjo savo motinos, ar galiausiai atsakovė veikė prieÅ¡ ieÅ¡kovės interesus, todėl, teismo vertinimu, spręsti klausimÄ dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra pagrindo.

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apie atsakovės ketinimus parduoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų byloje liudytojų nenurodė iÅ¡ esmės jokių aplinkybių, susijusių su buto galimu pardavimu: liudytoja V. T. parodė, kad jai pati ieÅ¡kovė M. V. yra sakiusi apie kilusį konfliktÄ su dukra, nes kaimynai perspėjo apie parduodamÄ butÄ ; liudytoja S. K., kaimynė, parodė, kad ji girdėjo apie parduodamÄ butÄ . Taigi, kaip minėta, nė vienas liudytojas nenurodė konkrečių aplinkybių ir byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie atsakovės realius ketinimus parduoti butÄ : sutarties su nekilnojamojo turto agentÅ«romis sudarymÄ , skelbimų dėl buto pardavimo buvimÄ , galimų pirkėjų atvykimÄ apžiÅ«rėti buto, kt.

Galiausiai, vieÅ¡o registro duomenys (b. l. 10 – 13, 1 t.) patvirtina, kad nuo 2015-04-13 atsakovei yra apribota disponavimo teisė. Taigi, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, todėl jis yra atmetamas (CPK 178 str.).Teismas atmeta atsakovės argumentus dėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo (CK 6.472 str. 4 d.), kadangi, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo, ieÅ¡kovė Å¡io termino pradžiÄ siejo su atsakovės T. V. veiksmais, t. y. ieÅ¡kovės žodžiais tariant, dėl netinkamo elgesio ieÅ¡kovės atžvilgiu atsiradimu 2015 m.

Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                            Loreta Bujokaitė