Legislator Case Law & Legislation
4967ad79-c8a1-41c8-9df9-1f827c07a982 AI generated

4967ad79-c8a1-41c8-9df9-1f827c07a982 · Kauno apygardos teismas

Case Number 4967ad79-c8a1-41c8-9df9-1f827c07a982
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., jo gynėjui advokatui Gintarui PlatÅ«kiui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Gintaro PlatÅ«kio apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nukentėjusiojo A.

Legislator headnote

AI generated

4967ad79-c8a1-41c8-9df9-1f827c07a982 · Kauno apygardos teismas: pats iÅ¡kvietė policijÄ , bandė A. N. padėti, papasakojo apie įvykį, kaimynės prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , todėl tokie jo veiksmai iÅ¡kart po įvykio liudija, kad jis nei sÄ moningai, nei nesÄ moningai nenorėjo tokių sunkių pasekmių. Nuteistasis nenumatė, kad dėl jo A. N. pastÅ«mimo gali atsirasti sunkus sveikatos sutrikdymas, nors pagal bylos aplinkybes (prie A. N. kojų buvo laiptai) ir savo asmenines savybes galėjo ir tyrėjo tai numatyti, todėl jo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 137 str. 1 d. arba pagal BK 136 str. dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius                               Baudžiamoji byla Nr.1A-840-508/2012Teisėja: L. Lesinskienė                                              Teisminio proceso Nr. 26-1-01717-2011-0                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.9.1.;                                                                                                                                                                                               2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. (S)              N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 21 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nuteistajam R.

S., jo gynėjui advokatui Gintarui PlatÅ«kiui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Gintaro PlatÅ«kio apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nukentėjusiojo A.

N. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ R. S. nukentėjusiajam A. N. priteista 12 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ,              n u s t a t ė: R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011-12-24, apie 23.00 val., Taikos pr. 80 namo laiptinėje, Kaune, kumÅ¡timi sudavė vienÄ smÅ«gį A.

N. į peties-Å¡ono sritį, Å¡iam nuo smÅ«gio nukritus nuo laiptų, gulinčiam sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių kumÅ¡timi į veido sritį, padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva deÅ¡inės akies srityje, su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie deÅ¡inę galvos smegenų pusrutulį, poodinę kraujosruvÄ kairėje blauzdoje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ .              Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti ir R.

S. veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 str. 1 d. į BK 137 str. 1 d. arba į BK 136 str., arba jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, nepilnai iÅ¡aiÅ¡kino visas bylos aplinkybes, o padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Specialisto iÅ¡vados dėl galvos traumos mechanizmo, pripažįstant, kad Å¡is sužalojimas padarytas dėl tiesioginio smÅ«gio, o ne pačiam krentant, nors iÅ¡vadoje apie tai visiÅ¡kai nepasisakyta, prieÅ¡tarauja tiek nukentėjusiojo A.

N. parodymams, kad jis po R. S. pastÅ«mimo (ne smÅ«gio, kaip teigiama nuosprendyje) krito ir galva trenkėsi į laiptų kampÄ , tiek paties nuteistojo R. S. parodymams, kad jis A. N. pastÅ«mė ir Å¡is nukrito, tiek liudytojos R. J. parodymams, kad ji pamatė, kaip A. krenta aukÅ¡tielninkas ir nukrito prie kaimynės durų, buvo daug kraujo, tiek liudytojų Z. S. ir R. S. parodymams, kad ArtÅ«ras krito, nusirideno nuo laiptų. Å ių asmenų parodymus patvirtino ir neÅ¡aliÅ¡kas asmuo - kaimynė V. J. T., prie kurios durų nukrito nukentėjusysis A.

N., kuri parodė, kad girdėjo įžeidžiančius žodžius, pro durų akutę matė girtÄ lipantį laiptais vyriÅ¡kį, paskui iÅ¡girdo smÅ«gį, ir tas vyriÅ¡kis atsidÅ«rė prie jos buto durų, dėl ko ji negalėjo jų atidaryti, ir kad prie durų buvo daug kraujo. Visa tai patvirtina tÄ aplinkybę, kad A. N. buvo padaryti du trauminiai poveikiai, vienas -į galvos sritį, jam pačiam krentant ir atsitrenkiant į laiptų kampÄ , kitas - kojoje, taip pat pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ .

Duomenų, kad R. S. bÅ«tų sudavęs A. N. smÅ«gius kumÅ¡timi į galvÄ ar peties-Å¡ono sritį, byloje nėra. Teismas kritiÅ¡kai vertino nuteistojo R. S. parodymus dėl smÅ«gių sudavimo A. N. jam nukritus, tačiau neanalizavo nukentėjusiojo A. N. ir jo draugės R. J. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisme, prieÅ¡taravimų. Liudytoja R. J. ikiteisminiame tyrime aiÅ¡kino, kad patėvis R. pribėgo ir pastÅ«mė A., kuris ant nugaros nukrito prie ketvirto aukÅ¡to durų, po to patėvis, pribėgęs prie A., dar tris kartus deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė ArtÅ«rui į galvos sritį, nors teisme tvirtino, kad trenkė ne tris, bet du kartus.

Nukentėjusysis A. N. ikiteisminiame tyrime 2012-03-22 apklausos metu apie tai, kad jam R. S. bÅ«tų sudavęs nukritusiam ar prieÅ¡ krentant smÅ«gius, nieko neužsiminė, tik sakė, kad jį R., nieko nepasakęs, net neiÅ¡taręs jokių žodžių, pastÅ«mė stipriai dviem rankom, ir jis, neatlaikęs pusiausvyros, persivertęs per turėklus, nukrito tarp 3 ir 4 aukÅ¡tų ir galva atsitrenkė į laiptų pakopos kampÄ . Tačiau teisme jis, atkartojęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nieko neužsiminė apie smÅ«gių sudavimÄ ir tik į prokurorės klausimÄ atsakė, kad jam R.

S. jau nukritusiam sudavė vienÄ kartÄ . Nei vienas apklaustas byloje asmuo nepatvirtino, kad prieÅ¡ nukrentant A. N. jam R. S. bÅ«tų sudavęs kokį nors smÅ«gį. To neteigė nei pats nukentėjusysis A. N., nei jo sugyventinė R. J., tačiau teismas konstatavo prieÅ¡ingai, kad nuo suduoto smÅ«gio į peties-Å¡ono sritį, bet ne nuo pastÅ«mimo, kaip tvirtina visa bylos medžiaga, A. N. krito nuo laiptų. Tai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja nustatytoms bylos aplinkybėms ir patvirtina, kad R. S., pastÅ«męs A.

N., nesuprato savo veikos pavojingumo, nenumatė, kad dėl veikos gali bÅ«ti padarytas A. N. sunkus kÅ«no sužalojimas, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. S. kaltės formÄ konstatavo, iÅ¡samiai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, kaip kaltininkas suvokė visus daromo nusikaltimo sudėties požymius, kokios buvo kaltininko valinės pastangos dėl kilusių padarinių - sunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R.

S. pats iÅ¡kvietė policijÄ , bandė A. N. padėti, papasakojo apie įvykį, kaimynės prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , todėl tokie jo veiksmai iÅ¡kart po įvykio liudija, kad jis nei sÄ moningai, nei nesÄ moningai nenorėjo tokių sunkių pasekmių. Nuteistasis nenumatė, kad dėl jo A. N. pastÅ«mimo gali atsirasti sunkus sveikatos sutrikdymas, nors pagal bylos aplinkybes (prie A. N. kojų buvo laiptai) ir savo asmenines savybes galėjo ir tyrėjo tai numatyti, todėl jo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 137 str. 1 d. arba pagal BK 136 str. dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis.

Nuteistasis R. S. anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, yra padorus ir pavyzdingas Lietuvos pilietis, turi Å¡eimÄ , dirba, iÅ¡ visų darboviečių charakterizuojamas tik teigiamai, byloje dviem civiliniams ieÅ¡kovams žalÄ atlygino, todėl apelianto nuomone, jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos, kadangi laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė teisingas iÅ¡vadas dėl nuteistojo R.

S. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., tačiau, skirdamas bausmę nuteistajam R. S., netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ dėl ko paskyrė neteisingai bausmę, nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis R. S. bÅ«tų sudavęs nukentėjusiajam A. N. smÅ«gius kumÅ¡timi į galvÄ ar peties – Å¡ono sritį, atkreipia dėmesį į paties nuteistojo R.

S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nurodė vienÄ kartÄ deÅ¡iniu kumščiu sudavęs nukentėjusiajam A. N. į veido sritį, po ko pastarajam nukritus prie ketvirto aukÅ¡to buto durų, dar „pora kartų“ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė į veido sritį (b. l. 65), o taip pat ir Å¡io asmens teisme duotus parodymus, kad jis stumtelėjo nukentėjusįjį ranka į peties – Å¡ono sritį, po ko Å¡is nukrito aikÅ¡telėje tarp durų (b. l. 123).

Nukentėjusysis A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tapačiai parodė, kad jį nuteistasis R. S. stipriai pastÅ«mė, dėl ko jis, neiÅ¡laikęs pusiausvyros, persisvėrė per laiptų turėklÄ ir nukrito nuo jų, galva atsitrenkdamas į laiptų pakopos kampÄ . Teisme Å¡is asmuo patvirtino, kad jam nugriuvus nuteistasis sudavė „bent vienÄ kartÄ kumÅ¡timi į veidÄ â€œ (b. l. 125). TÄ aplinkybę, kad nuteistasis pastÅ«mė nukentėjusįjį nuo laiptų, o taip pat tai, kad po Å¡io smÅ«gio nukentėjusiajam nukritus ant laiptinės aikÅ¡telės, nuteistasis dar du-tris kartus deÅ¡inės rankos kumÅ¡timi trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį, teisme patvirtino ir tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja R.

J.. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo parodymus teisme, jog nukentėjusysis nuo laiptų buvo nustumtas ne smÅ«giu į galvos sritį, bet ranka suduodant smÅ«gį jam į peties – Å¡ono sritį, kÄ patvirtino ir nukentėjusysis A. N., patikslino kaltinime nurodytÄ aplinkybę, pripažindamas, kad nuteistasis kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį A. N. į peties – Å¡ono sritį. BÅ«tent, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, jeigu R.

S. nebÅ«tų sudavęs smÅ«gio A. N., jeigu nebÅ«tų daręs fizinės jėgos poveikio, Å¡is nebÅ«tų kritęs ir patyręs galvos traumos – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad po nuteistojo R. S. pastÅ«mimo, bet ne nuo jo smÅ«gio, kaip nurodoma nuosprendyje, nukentėjusysis A. N. krito ir galva trenkėsi į laiptų kampÄ , tai nuteistojo kaltės nepaneigia.Vertinti nukentėjusiojo A. N. bei liudytojos R. J. parodymus kaip prieÅ¡taringus nebuvo ir nėra jokio pagrindo, kadangi jie ne tik neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, bet atitinka ir faktines bylos aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis 2012-03-22 apklausos metu nieko nenurodė apie jam nugriuvus laiptinės aikÅ¡telėje nuteistojo suduotÄ smÅ«gį, Å¡iÄ aplinkybę nurodė tik atsakydamas į prokurorės klausimus teisme, prieÅ¡ingos teismo iÅ¡vados nesuponuoja, kadangi teisme nukentėjusiojo nurodytos detalesnės įvykio aplinkybės laikytinos jo parodymų iÅ¡samumu, tačiau nevertintinos kaip jų prieÅ¡taringumas. Be to, apeliantas neteisingai nurodo, kad liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusiajam suduotus tris smÅ«gius, o teisme tvirtino, kad nuteistasis nukentėjusiajam trenkė du kartus, kadangi ji ir teisme tapačiai nurodė, kad gulinčiam nukentėjusiajam nuteistasis sudavė du – tris smÅ«gius (b. l. 126).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas skunde nepagrįstai savaip vertina ir interpretuoja paties nuteistojo, nukentėjusiojo A.

N., liudytojų R. J., Z. S., R. S. ir V. J. T. parodymus, tvirtindamas, kad visi jie patvirtino tÄ aplinkybę, kad A. N. buvo padaryti du trauminiai poveikiai: vienas - į galvos sritį, jam pačiam krentant ir atsitrenkiant į laiptų kampÄ , kitas – kojoje, taip pat pačiam nukentėjusiajam krentant ir atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ . Su tokiu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi tik įrodymų visetas gali pagrįsti ar paneigti asmens kaltę. BÅ«tent, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada (b. l. 18-19) patvirtina, kad A.

N. konstatuotas galvos sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva deÅ¡inės akies srityje, su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie deÅ¡inį galvos smegenų pusrutulį, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis; galvos sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie deÅ¡inį galvos smegenų pusrutulį atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ ; sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dėl dviejų ar daugiau trauminių poveikių.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti specialisto iÅ¡vados teisingumu, todėl nesiremti specialisto iÅ¡vada nebuvo jokio pagrindo. Be to, nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija to, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, Å¡is sužalojimas yra priežastiniame ryÅ¡yje su nuteistojo tyčiniu fizinės jėgos poveikiu, o atliekant smurtinius veiksmus laiptinėje ant kietų betoninių laiptų prieÅ¡ neblaivų asmenį, privalu numatyti sunkaus sveikatos sužalojimÄ .Sprendžiant dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, atsižvelgtina į tai, kad apelianto teiginio, jog nuteistasis R.

S. nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė labai susijaudinęs, nepagrindžia jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. NecenzÅ«rinių žodžių pavartojimas BK 136 straipsnio prasme nelaikytinas neteisėtu ar itin įžeidžiančiu kaltininkÄ ar staiga sukėlusiu kaltininko didelį susijaudinimÄ poelgiu bei nepateisina fizinio smurto panaudojimo sukeliant sunkius padarinius. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieÅ¡ kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį nukreiptas prieÅ¡ingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikÅ¡ti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtÄ , tyčiojimusi, Å¡antažu ir kitaip.

Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, jų esantys duomenys nepatvirtina. Taip pat nenustatyti ir itin įžeidžiantį nukentėjusiojo elgesį rodantys tyčiniai į moralės bei dorovės principų ar žmogaus garbės ir orumo pažeidimÄ nukreipti veiksmai. Taigi faktinės bylos aplinkybės nuteistajam R. S. nukentėjusiojo sukelto didelio susijaudinimo nepatvirtina, dėl ko perkvalifikuoti nuteistojo R. S. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. pagrindo nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad tais atvejais, kai kaltininkas, vartodamas smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, suvokė tokio savo veiksmo pavojingumÄ , numatė, kad dėl to nukentėjusiajam gali bÅ«ti sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, o nukentėjusysis, be tiesioginių smÅ«gio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų (pvz., krisdamas) ir dėl to sunkiai sutrikdoma jo sveikata, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-854/2007, 2K-194/2008, 2K-368/2009).

Ä®vertinus nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus, aiÅ¡ku, kad tarp jų buvo kilęs abipusis žodinis konfliktas, kurio metu nuteistasis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, po ko Å¡is, praradęs pusiausvyrÄ , nukrito ir trenkėsi galva į laiptinės aikÅ¡telės grindinį. Nuteistasis darydamas tyčinį poveikį ir panaudodamas fizinę jėgÄ turėjo numatyti, kad asmuo nuo patirto poveikio, smÅ«gio gali neiÅ¡laikyti pusiausvyros ir nugriÅ«ti laiptais žemyn. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir, nors nuteistasis nenorėjo tokių padarinių, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti, todėl veikė netiesiogine tyčia.

Priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, kaip jau buvo minėta, patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nuteistÄ jį veikus netiesiogine tyčia. Taigi nuteistojo veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, perkvalifikuoti jÄ Ä¯ BK 137 str. 1 d., tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, pagrindo nėra. Dėl bausmės skyrimoLietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Å io straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sÄ lygos, kurioms esant nuteistajam gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Tiek tokia Å¡ios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 376/2008 ir kt.). Todėl teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡ioje byloje jokių iÅ¡imtinių aplinkybių nenustatyta, dėl ko nėra pagrindo taikyti nuteistojo R. S. atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio, reglamentuojančio Å¡velnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimÄ , 1 dalies nuostatų, dėl ko jam paskyrė neteisingai bausmę.

Tokia iÅ¡vada darytina, įvertinus tai, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, R. S. neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, įvykis buvo atsitiktinis, pats pranešė apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs iÅ¡ esmės pripažindamas savo kaltę, neginčijo faktinių aplinkybių dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės, neneigė, kad po jo tiesioginio fizinio poveikio į nukentėjusįjį, Å¡is trenkėsi galva į grindinį ir patyrė sužalojimÄ , ir nors ginčija tyčios formÄ , tai nepaneigia jo prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ bei sukėlimÄ pasekmių, nuoÅ¡irdžiai gailisi - nuteistasis savo gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kė ikiteisminio tyrimo metu (b.l.68) bei atsipraÅ¡ydamas nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje (b.l.134), visiÅ¡kai atlygino padarytÄ turtinę žalÄ Kauno teritorinei ligonių kasai ir LSMU ligoninės VšĮ „Kauno klinikos“ (b. l. 109, b. l. 110).

Taigi Å¡iuo atveju yra visos BK 62 str. 1 d. numatytos sÄ lygos skirti nuteistajam R. S. Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p.). Darytina iÅ¡vada, jog siekiant, kad paskirtoji bausmė bÅ«tų teisinga ir bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, nuteistajam R. S. taikytina Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., paskiriant Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje, - laisvės apribojimÄ , nustatant maksimalų jos terminÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,n u s p r e n d ž i a:nuteistojo R.

S. gynėjo advokato Gintaro PlatÅ«kio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti: R. S. už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., vadovaujantis BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., paskirti laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. bÅ«ti savo namuose, jeigu tai tiesiogiai nesusiję su darbu bei uždrausti lankytis baruose, kavinėse, restoranuose, kitose alkoholiu prekiaujančiose visuomeninio maitinimo įstaigose kasdien nuo 20 val. iki 08 val.             Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

                Kolegijos pirmininkas                                   Egidijus Jonas Grigaravičius                Teisėjai                                               Regina Cemnolonskienė                                                             Danguolė Šiugždinytė