2025-04-09 Nr. AB-6270-3-61-3-04436-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-173-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04436-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nevarėnų bendruomenės „Ratas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Žvirblonių žalioji energija“, viešoji įstaiga „Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Nevarėnų bendruomenės „Ratas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendruomenė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2022 m. rugsėjo 19 d. atrankos išvadą Nr. (30-2)-A4E-10351 dėl vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti atranką bei priimti naują motyvuotą išvadą dėl privalomo atlikti poveikio aplinkai vertinimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žvirblonių žalioji energija“ (toliau – ir Bendrovė) planuojamos ūkinės veiklos atžvilgiu.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė pateikė Agentūrai informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą – vėjo elektrinių parko įrengimą (duomenys neskelbtini). Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose paskelbė, kad (duomenys neskelbtini), atlikdami supaprastintą poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą, planuoja didelės apimties ūkinę veiklą – 25 vėjo elektrinių įrengimą.

3. Bendruomenė, nesutikdama su tokia Bendrovės planuojama ūkine veikla, 2022 m. rugpjūčio 30 d., pateikė raštą Agentūrai, nurodydama, kad Bendruomenei, siekiančiai apsaugoti savo kraštą, gamtą bei jos žmones, nėra aiški priežastis, kodėl nėra atliekamas pilnas poveikio aplinkai vertinimas ir reikalaudama, jog Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos atžvilgiu būtų atliekamas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Agentūra, atsakydama į Bendruomenės kreipimąsi, 2022 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (30-2)-A4E-10514 „Dėl prašyme pateiktos informacijos įvertinimo priimtoje atrankos išvadoje“ (toliau – ir Raštas) išdėstė aplinkybes dėl kurių Bendrovė neprivalo atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

4. Bendruomenės įsitikinimu dėl Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos yra būtina įvertinti suminį poveikį aplinkai, kadangi tiek pati Bendrovė planuoja vystyti ypač didelį 25 vėjo elektrinių parką, tiek ir artimoje aplinkoje kitų subjektų yra planuojama vystyti papildomai tikrai didelis (apie 137) skaičius vėjo elektrinių.

5. Bendruomenė akcentavo, kad Bendrovės pateiktuose dokumentuose bei Išvadoje, sprendžiant dėl reikalingumo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, buvo ignoruojamos aplinkybės, jog dokumentuose pateikti įvairūs rodikliai yra ribiniai, kai trūksta nedaug (atstumo, kito rodiklio), kad poveikio aplinkai vertinimą reikėtų atlikti.

6. Pareiškėjas teigė, kad Išvada priimta skubotai, nesilaikant procedūrų, o Bendruomenė apie pakoreguotus dokumentus sužinojo tik atsitiktinai, todėl rengiant dokumentus ir juos vertinant buvo siekiama tik vieno iš atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslų, jog būtų formaliai pateikti duomenys ir yra atliepiama tik į organizatoriaus (rengėjo) matymą, koks yra atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – formaliai parengti dokumentus. Rengiant Bendrovės dokumentus nebuvo užtikrinami visuomenės interesai – neužtikrintas proceso skaidrumas, dialogas, visuomenės įsitraukimas, nuomonių derinimas, kompromisų ieškojimas.

7. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad planuojama ūkinė veikla pagal pateiktą informaciją atrankai atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 priedo 3.8.1 papunktyje nustatytą kriterijų, kai įrengiamos 3 vėjo elektrinės, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau, todėl planuojamai ūkinei veiklai buvo atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Planuojama ūkinė veikla – įrengti iki 25 vėjo elektrinių, kurių nominali galia numatoma iki 8 MW, rotoriaus diametras iki 172 m, bokšto aukštis iki 166 m, bendras aukštis iki 252 m, parką.

9. Teigė, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies įtvirtintos „Natura 2000“ teritorijai artimos aplinkos sąvokos apibrėžimo. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas nesukels reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ar joms artimoms teritorijoms. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. V3-1092 „Dėl tarnybinės pagalbos“ pateikė išvadą, kad „Natura 2000“ teritorijoms planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo neigiamo poveikio, saugomos vertybės nėra jautrios planuojamai ūkinei veiklai. Artimiausia nacionalinė saugoma teritorija – Ventos regioninis parkas nuo planuojamos ūkinės veiklos nutolusi daugiau, kaip 2,7 km atstumu, artimiausia „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija – Ventos vidurupis nutolusi daugiau kaip 1,2 km atstumu, poveikio planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatyti nereikia. Artimiausia paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) ir buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST) yra Kamanų pelkė ir ji nuo artimiausios planuojamos ūkinės veiklos VE28 yra nutolusi 9,8 km.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo įvertintas planuojamos ūkinės veiklos suminis poveikis. Artimiausias pastatytas UAB „L-Vėjas“ 26 vėjo elektrinių parkas nuo Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos nutolęs 6,7 km atstumu. UAB „Telšių vėjo parkas“ planuoja pastatyti 25 – 27 vėjo elektrines 11 km atstumu nuo Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos. Teritorijose, kurios ribojasi su Bendrovės planuojama ūkine veikla, Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu 2022 m. rugpjūčio 25 d. patvirtintas Vėjo elektrinių išdėstymo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Nevarėnų seniūnijoje, Nevarėnų, Mitkaičių ir Nerimdaičių kadastrinėse vietovėse, specialusis planas, kuriame numatytos teritorijos vėjo elektrinių statybai, tačiau specialiuoju planu suplanuotose teritorijose poveikio aplinkai vertinimo procedūros vėjo elektrinėms, neatliktos ir konkrečios vėjo elektrinės nesuplanuotos. Kiti ūkio subjektai šiuo metu atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras dėl planuojamų vėjo elektrinių parkų įrengimo Nevarėnų sen. Telšių r. sav., tačiau konkrečios veiklos vykdymo alternatyvos nepatvirtintos, sprendimai dėl poveikio aplinkai nepriimti. Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos vėjo elektrinės neturės įtakos jokiai kitai planuojamai veiklai teritorijoje ar jos gretimybėse. Dėl didelių atstumų suminis poveikis su kitomis pagal teisės aktus patvirtintomis vėjo elektrinėmis mažai tikėtinas.

11. Atsižvelgiant į 6,7 km atstumą tarp gretimoje aplinkoje veikiančių ir planuojamų vėjo elektrinių, triukšmo ir šešėliavimo suminis poveikis mažai tikėtinas, todėl šio poveikio vertinimas netikslingas. Nors vėjo elektrinės bus matomos iš toli, tačiau 6,7 km atstumas iki gretimoje aplinkoje esančio vėjo elektrinių parko teritorijos yra pakankamas, kad suminio vizualinio poveikio kraštovaizdžiui pasekmės nebūtų reikšmingos. Analizuojamu atveju iki veikiančio „L-Vėjas“ vėjo elektrinių parko yra 6,7 km atstumas, tarp esamo ir planuojamo parkų įsiterpia Nerimdaičių miškas, todėl reikšmingas suminis poveikis paukščiams, šikšnosparniams mažai tikėtinas.

12. Pasikeitus Įstatymo (aktuali redakcija nuo 2022 m. liepos 8 d.) nuostatomis vėjo elektrinėms taikomas sumavimo principas teritoriniu požiūriu, kai planuojama vėjo elektrines statyti 5 km ar mažesniu atstumu nuo pastatytų, statomų ar planuojamų statyti vėjo elektrinių, arba kai šie skaičiaus ir atstumo dydžiai pasiekiami, įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines, laikantis principo, kad tokiu atstumu galimas bendras vėjo elektrinių poveikis aplinkai. Planuojamomis statyti laikomos vėjo elektrinės, kurioms atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir priimta išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir priimtas sprendimas, kad veikla atitinka teisės aktų nuostatas. Statomomis vėjo elektrinėmis laikomos, kurioms išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju, net ir įvertinus pasikeitusio Įstatymo nuostatas nėra pasiekiami Įstatymo 1 priedo 3.6.2 papunktyje nurodyti atstumo dydžiai. Bendrovės planuojama ūkinė veikla nesiriboja su kita pastatyta, statoma ar planuojama statyti vėjo elektrine ar vėjo elektrinių parku 5 km ar mažesniu atstumu.

13. Atsakovas pažymėjo, kad įvertino informaciją atrankai vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies ir Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 52 punkto nuostatomis, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas bei atliko planuojamos ūkinės veiklos įvertinimą pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus (Tvarkos aprašo 1 priedas), įvertino kriterijų reikšmingumą, jų tarpusavio sąveika ir nenustatė, kad pagal kriterijus Bendrovės planuojamai ūkinei veiklai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, todėl priėmė Išvadą, kad bendrovės planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

14. Agentūra viešindama atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus laikėsi Tvarkos apraše nurodytų procedūrų. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nesupažindino suinteresuotos visuomenės su papildyta informacija atrankai ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentais bei nuslėpė 2022 m. rugsėjo 7 d. informacijos atrankai versiją, neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįsti.

15. Agentūra 2022 m. rugpjūčio 30 d. gavo pareiškėjo pasiūlymus informacijai atrankai jau pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui ir pasibaigus Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytam 20 darbo dienų nagrinėjimo terminui, todėl pagal Įstatymo 7 straipsnio 6 dalį ir Tvarkos aprašo 49 punktą yra laikoma, kad jų nebuvo. Nepaisant to, Agentūra vykdydama Tvarkos aprašo 60 punktą, Raštu informavo pareiškėją, kad vertinant atrankos informacijos dokumentus, prieš priimant Išvadą, atsižvelgė į prašyme pateiktus pastebėjimus ir keliamus klausimus. Taigi, nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad suinteresuotos visuomenės interesai dalyvauti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrose ir teikti pasiūlymus buvo pažeisti ar nebuvo užtikrintas atrankos procedūrų skaidrumas.

16. Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Agentūra negali reikalauti informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami atrankos informaciją, tačiau galėjo jų pareikalauti. Agentūra naujų pastabų atrankos informacijai teikti nebegalėjo, tačiau el. paštu susisiekė su dokumentų rengėju ir paprašė papildomos informacijos dėl visuomenės keliamų klausimų. Dokumentų rengėjas geranoriškai sutiko papildyti atrankos informaciją, motyvuotai atsakydamas į visuomenės keliamus klausimus ir pateikdamas informacijos atrankai 2022 m. rugsėjo 7 d. versiją.

17. Agentūra įvertino Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, kurie gali daryti poveikį aplinkai, visumą, planuojamos ūkinės veiklos mastą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, priemones numatomam poveikio sumažint ir jų veiksmingumą ir nustačiusi, kad nėra pagrindo manyti, jog planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, priėmė Išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

19. Nurodė, kad gautų statybą leidžiančius dokumentus, būtinus vėjo elektrinių statybai, net ir gavus Išvadą, numatančią, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, Bendrovė turės atlikti ne vieną teisinę procedūrą, kadangi nei poveikio aplinkai vertinimas, nei poveikio aplinkai vertinimo atranka neatleidžia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus nuo paskesnių procedūrų (teritorijų planavimo, projektavimo ir pan.) atlikimo ir nuo tolesnių atliekamų veiksmų derinimo su kompetentingomis institucijomis ir (ar) asmenimis, kurių interesams planuojama ūkinė veikla gali daryti ne menamą, o tiesioginę įtaką. Be to, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 1 punktą, visuomenė privalės būti informuota apie vėjo elektrinių parko projektavimą ir turės galimybę dalyvauti svarstant vėjo elektrinių parko projektinius pasiūlymus.

20. Pareiškėjas nenurodė, kodėl Išvada yra neteisėta, neįvardijo, kokios pareiškėjos interesams reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, ar buvo vertintos netinkamai. Be to, nenurodė ir nepagrindė, kad tuo atveju, jeigu vėjo elektrinių parkai bus išvystyti, atsiras didelis neigiamas poveikis aplinkai, kuris atliekant poveikio aplinkai vertinimo atranką nebuvo įvertintas. Skunde nepateiktas nė vienas argumentas dėl to, kas, atliekant poveikio aplinkai vertinimo atranką, nebuvo įvertinta, ar buvo įvertinta netinkamai, o tik abstrakčiai pasvarstyta, jog atlikus poveikio aplinkai vertinimą galbūt paaiškėtų neigiama įtaka aplinkai. Tokie argumentai nepagrįsti, kadangi poveikio aplinkai vertinimo atranka yra tokia pati aplinkos ir jos elementų, kurioje bus vykdoma planuojama ūkinė veikla, analizė, todėl jos metu iš esmės išanalizuojama visa (tapati) informacija, kuri būtų analizuojama ir atliekant poveikio aplinkai vertinimą.

21. Pareiškėjo keliami klausimai yra detaliai išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose, be to, pareiškėjas neteigia, kad planuojama ūkinė veikla yra draudžiama, o tik prašo panaikinti Išvadą bei atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau toks reikalavimas nėra tinkamai pagrįstas, kadangi menami pagrindai, neva sudarantys pagrindą abejoti Išvados pagrįstumu, yra visapusiškai išnagrinėti pačiuose poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Be to, Bendrovė poveikio aplinkai vertinimo atrankos metu skyrė papildomai laiko, finansinių išteklių ir bendradarbiavo tam, kad būtų įvertintos pareiškėjos pastabos ir pasiūlymai, nors pagal teisės aktus to neprivalėjo daryti, kadangi pastabos buvo pateiktos nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų terminų.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas (toliau – ir Institutas) atsiliepime nurodo, kad palaiko Agentūros ir Bendrovės atsiliepimuose išdėstytą poziciją bei motyvus ir pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Institutas nurodo, kad susipažinęs su pareiškėjos pateiktais dokumentais nenustatė aplinkybių, kad vykdant poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras būtų buvę pažeisti Įstatymo, Tvarkos apraše ar Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“, nurodyti reikalavimai arba nebūtų tinkamai atsižvelgta į poveikio aplinkai vertinimo subjektų bei suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus. Instituto įsitikinimu, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, kadangi poveikio aplinkai vertinimo procesas nėra savitikslis – jis yra skirtas nustatyti reikšmingą neigiamą poveikį mažinančias priemones; atitinkamai, atrankos metu nenustačius, kad planuojama ūkinė veikla savaime gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį poreikio papildomai nagrinėti planuojamą veiklą nėra tikslo, kadangi atrankos metu atlikto tyrimo rezultatai nuo to nepasikeis. Pažymi, kad aplinkybė, jog planuojamam vėjo elektrinių parkų vystymui nėra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nėra neįprasta, be to, Instituto praktikoje didelė dalis visų poveikio aplinkai vertinimo atrankų, vykdomų dėl vėjo elektrinių parkų vystymo procedūrų baigiasi atrankos etape ir pilnos poveikio aplinkai vertinimo procedūros nėra būtinos.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – ir NVSC) teismui pateikė informaciją, kad Agentūra 2022 m. liepos 1 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-7760 „Dėl gautos atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ NVSC Telšių departamentui pateikė Instituto parengtą Bendrovės poveikio aplinkai vertinimo – vėjo elektrinių parko įrengimo, (duomenys neskelbtini), atrankos informaciją. NVSC Telšių departamentas 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. (8-22 14.3.5 Mr)2-35962 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. liepos 1 d. pranešimo dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos“ (toliau – NVSC raštas Nr. 1) pateikė pasiūlymą Agentūrai priimti išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Agentūra 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-9495 „Dėl informacijos, reikalingos atrankos išvadai priimti, pateikimo“ NVSC Telšių departamentui pakartotinai pateikė poveikio aplinkai vertimo atrankos informaciją ir paprašė skubos tvarka suteikti tarnybinę pagalbą bei pagal kompetenciją pateikti išvadas, ar poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija tinkamai papildyta pagal NVSC raštu Nr. 1 teiktas pastabas ir pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. NVSC Telšių departamentas, įvertinęs pakartotinai pateiktą poveikio aplinkai vertinimo atrankos informaciją, NVSC raštu Nr. 2 pateikė pasiūlymą Agentūrai priimti atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. NVSC teismui nurodo, kad nuo 2022 m. liepos 8 d. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (50 straipsnio 1 dalis ir 2 priedo 48 punktas) nebeliko reikalavimo vėjo elektrinėms nustatyti sanitarinės apsaugos zonas ar jas tikslinti, todėl nebeliko teisinio pagrindo atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras ir priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir sanitarinės apsaugos zonos dydžio. Ši informacija Agentūrai buvo pateikta NVSC raštu Nr. 2.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime prašė dėl skundo spręsti teismo nuožiūra.

25. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.21. E) R8-2842 „Dėl atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ pritarė planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentams su sąlyga, jog kiekviena planuojama vėjo elektrinė atitiks Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio reikalavimus dėl privalomo atstumo, gyventojų informavimo ir kt.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) informavo, kad gavusi Agentūros 2022 m. liepos 4 d. raštą Nr. (30-2)-A4E-7814 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriuo buvo prašoma įvertinti Instituto parengtą Bendrovės planuojamą ūkinę veiklą – vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, Tarnyba 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. V3-1092 „Dėl tarnybinės pagalbos“ Agentūrai pateikė nuomonę, jog „Natura 2000“ teritorijoms planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo neigiamo poveikio, todėl kreiptis į Tarnybą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio teritorijoms reikšmingumo nustatymo nereikia, ir nurodė, kad nepageidauja poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauti kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) teismą informavo, kad neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti Išvados, todėl prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) informavo, kad gavęs Agentūros 2022 m. liepos 1 d. raštą Nr. (30-2)-A4E-7760 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriuo buvo prašoma įvertinti Instituto parengtą Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, 2022 m. liepos 15 d. raštu Nr. 9.4-6-659 „Dėl gautos atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ nurodė, jog pasiūlymų dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos neturi.

II. 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui Bendrovei iš pareiškėjos Bendruomenės 3 580 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30. Teismas nustatė, kad Institutas 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. S22-094 „Dėl UAB „Žvirblonių žalioji energija” planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų pateikimo“ Agentūrai pateikė Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Planuojama ūkine veikla yra numatoma vystyti žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (22 žemės sklypai), esančiuose (duomenys neskelbtini), vėjo elektrinių parko įrengimui analizuojamos 25 galimos vėjo elektrinių įrengimo vietos. Įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą žemės sklypuose atsiras vėjo elektrinės su jų aptarnavimui reikalinga infrastruktūra (privažiavimo keliai, aptarnavimo aikštelės). Skaičiuojamas vienos vėjo elektrinės įrengimui reikalingas plotas – apie 0,3 ha. Vėjo elektrinių įrengimui žemės sklypai bus padalinami, atidalintos žemės sklypo dalies, kurioje bus įrengiama vėjo elektrinė paskirtis bus keičiama į „Kitą“, kitų statinių statyba ir griovimo darbai, nenumatomi.

31. Savivaldybė 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. (2.25. E) R8-2605 „Dėl gautos atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ informavo Agentūrą, kad vadovaujantis Savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniais, vėjo jėgainių parko statyba gali būti vykdoma pagal parengtą ir patvirtintą specialųjį planą. Nagrinėjamu atveju vėjo jėgainių parkas negali būti statomas, kadangi neparengtas ir nepatvirtintas specialusis planas.

32. NVSC raštu Nr. 1 Agentūrai pateiktas pasiūlymas priimti poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas privalomas, motyvuojant tuo, kad atrankos informacijoje neįvertinta: netiesioginis poveikis visuomenės sveikatai dėl psichologinio aspekto (gyvenamųjų sodybų Nr. G7-G11, G21-G25 apsupimas planuojamų vėjo elektrinių); vėjo elektrinių eksploatacijos pagrindinės tikėtinos avarinės situacijos: stiebų ir sparnuočių trūkis ir griūtis. Nurodyta, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą būtų detaliai įvertintas galimas tiesioginis ir netiesioginis planuojamos ūkinės veiklos sukeliamas poveikis visuomenės sveikatai ir būtų nustatytos priemonės, siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jei įmanoma, jį kompensuoti.

33. Kultūros paveldo departamento Telšių – Tauragės teritorinis skyrius 2022 m. liepos 12 d. raštu Nr. 2TeT-375-(9.38-TeT E) „Dėl gautos atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ Agentūrą informavo, kad dėl Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, jai pastabų ir pasiūlymų neturi.

34. Departamentas 2022 m. liepos 15 d. Nr. 9.4-6-659 „Dėl gautos atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ Agentūrą informavo, kad susipažinęs su Instituto parengta poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija Bendrovei planuojant ūkinę veiklą – vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini), pasiūlymų dėl PAV atrankos neturi.

35. Tarnyba 2022 m. liepos 21 d. raštu Nr. V3-1092 „Dėl tarnybinės pagalbos“ Agentūrai pateikė nuomonę, kad „Natura 2000“ teritorijoms PŪV nedarys reikšmingo neigiamo poveikio. Nurodė, kad artimiausia nacionalinė saugoma teritorija – Ventos regioninis parkas nuo PŪV nutolusi daugiau, kaip 2,7 km atstumu. Artimiausia „Natura 2000“ BAST – Ventos vidurupis, kurioje saugomos vertybės: paprastasis kūjagalvis; ūdra; auksaspalvis kirtiklis; paprastasis kirtiklis; mažoji nėgė; kraujalakinis melsvys; didysis auksinukas; 6210, Stepinės pievos; 6270, Rūšių turtingi smilgynai; 6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; 9010, Vakarų taiga; 9020, Plačialapių ir mišrūs miškai; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 9180, Griovų ir šlaitų miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; 91F0, Paupių guobynai nuo PŪV daugiau kaip 1,2 km atstumu. Artimiausia „Natura 2000“ PAST – Ventos upės slėnis, kurioje saugomos vertybės: griežlės, tulžiai. Saugomos vertybės nėra jautrios planuojamai ūkinei veiklai, todėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 30 punkto nuostatomis kreiptis į Tarnybą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio teritorijoms reikšmingumo nustatymo nereikia. Tarnyba minėtame rašte nurodė, kad nepageidauja poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauti kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas.

36. Agentūra 2022 m. liepos 28 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-8673 „Dėl UAB „Žvirblonių žalioji energija” vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ (toliau – Agentūros pastabos) kreipėsi į Institutą dėl papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti ir kartu pateikė Savivaldybės ir NVSC pateiktas pastabas (pasiūlymus), prašydama pildant ir tikslinant atrankos informaciją atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus.

37. Institutas 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. S22-127 „Dėl UAB „Žvirblonių žalioji energija” vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų“ Agentūrai pateikė patikslintą ir papildytą Bendrovės vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informaciją pagal Agentūros pastabas, bei pagal Savivaldybės ir NVSC rašte Nr. 1 pateiktas pastabas.

38. NVSC įvertinęs patikslintą atrankos informaciją NVSC raštu Nr. 2 Agentūrai siūlo priimti atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Savivaldybė 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.21. E) R8-2842 „Dėl atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“ pritarė planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentams su sąlyga, kad kiekviena planuojama vėjo elektrinė atitiks Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio reikalavimus dėl privalomo atstumo, gyventojų informavimo ir kt.

39. Bendruomenė 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Agentūra reikalaudama, kad Bendrovės planuojamam vėjo elektrinių parkui būtų atliekama pilna, o ne sutrumpinta poveikio vertinimo procedūra, kurios metu būtų atliktos pilnos viešinimo procedūros su planuojamos ūkinės veiklos pristatymu aplinkiniams gyventojams, taip pat ir Nevarėnų seniūnijai, įvertintas suminis poveikis jau suplanuotam vėjo elektrinių parkui Nevarėnų seniūnijoje bei bendru sutarimu suderintos vėjo elektrinių vietos ir parametrai.

40. Teismas nurodė Išvados, jog Bendrovės planuojamai ūkinei veiklai – vėjo elektrinių parko įrengimui (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, motyvus.

41. Agentūra Raštu Bendruomenei paaiškino, kad visuomenė pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo turi pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos Agentūros interneto svetainėje, šiuo atveju nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., todėl nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo per nurodytą terminą, laikoma, kad šių pasiūlymų visuomenė neturi. Bendruomenės pateikti pasiūlymai Agentūroje gauti 2022 m. rugpjūčio 30 d., pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, tačiau priimant Išvadą buvo atsižvelgta į prašyme pateiktus pastebėjimus ir keliamus klausimus. Bendruomenė informuota, kad prašyme pateikti klausimai išnagrinėti atrankos informacijos 2.15 skyriuje, kartu nurodant, kad artimiausios pastatytos vėjo elektrinės nuo planuojamos ūkinės veiklos vietų nutolusios 6,7 km atstumu, artimiausios suplanuotos vėjo elektrinės nutolusios apie 11 km. Specialiajame plane numatytos teritorijos vėjo elektrinių statybai ribojasi su planuojamos ūkinės veiklos teritorija, tačiau Specialiuoju planu suplanuotose teritorijose poveikio aplinkai vertinimo procedūros vėjo elektrinėms neatliktos ir konkrečios vėjo elektrinės nesuplanuotos. Atsižvelgiant į 6,7 km atstumą tarp gretimoje aplinkoje veikiančių ir planuojamų vėjo elektrinių, triukšmo ir šešėliavimo suminis poveikis mažai tikėtinas, todėl šio poveikio vertinimas netikslingas. Aplink Bendrovės planuojamas vėjo elektrines, kitos pagal teisės aktų reikalavimus patvirtintos vėjo elektrinės nutolusios daugiau kaip 5 km atstumu, suminio poveikio vertinimas neatliekamas.

42. Teismas rėmėsi aktualiomis Įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

43. Teismas sprendė, kad Agentūra laikėsi įstatyminio reglamentavimo ir priimdama Išvada atliko planuojamos ūkinės veiklos įvertinimą pagal atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus – iš pateikto užpildyto Tvarkos aprašo 1 priedo matyti, jog Agentūra vertindama atrankos kriterijus dėl poveikio aplinkai nenustatė kriterijų, sąlygojančių poveikį aplinkai vertinimą, be to, tikėtiną poveikį aplinkos veiksniams Agentūra vertino motyvuotai, pagrindžiant skaičiavimais bei pagal planuojamos ūkinės veiklos numatomus technologinius procesus. Agentūra priimdama Išvadą atsižvelgė ne tik į poveikio aplinkai vertinimo atrankos subjektų pateiktas išvadas, bet ir į Bendruomenės pateiktas pastabas dėl: suminio vėjų elektrinių poveikio aplinkai, Įstatyme nustatytų ribinių rodiklių, paukščių ir šikšnosparnių stebėjimo, vėjo elektrinių keliamo triukšmo skaidos pastabos, ir dėl jų atskirai pasisakė. Be to, Išvadoje nurodytos priemonės numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti arba užkirsti jam kelią ir jų įgyvendinimo grafikas.

44. Teismas atmetė Bendruomenės skundo argumentus, kad Agentūra Išvadą priėmė skubotai, nesilaikydama teisės aktuose nustatytų procedūrų, kadangi informacija apie Bendrovės planuojamą PŪV buvo paskelbta viešai, Agentūra kreipėsi į poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir gavusi atitinkamą informaciją, atliko savo vertinimą, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 52 punkte bei Įstatyme nustatytais terminais priėmė Išvadą. Be kita ko, nors Bendruomenės pastabos buvo gautos pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, atliepdama Bendruomenės susirūpinimą, Išvadoje atskirai pasisakė dėl Bendruomenės keliamų klausimų.

45. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje yra nurodytos priemonės numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti arba užkirsti jam kelią, be to, įvertintas poveikis aplinkai, pateikti skaičiavimai, aprašyta esama būklė ir numatomos reikalingos priemonės veiklai vykdyti, įvertinti planuojamos ūkinės veiklos technologiniai procesai ir pajėgumai. Išvadoje nurodyti reikšmingi argumentai ir aplinkybės, kuriais vadovaujantis konstatuota, kodėl poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, be to, išanalizuotas Savivaldybės, NVSC ir Bendruomenės pateiktų pastabų turinys.

46. Teismas konstatavo, kad Išvada yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

47. Spręsdamas klausimą dėl Bendrovės prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, teismas vertino, kad netenkinus pareiškėjo skundo, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

48. Teismas nurodė, kad Bendrovė prašo priteisti 10 454,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurioms pagrįsti pateikė suteiktų teisinių paslaugų sąrašą ir 2022 m. gruodžio 9 d., 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. birželio 28 d. PVM sąskaitas faktūras, taip pat informaciją apie atliktus mokėjimus 2022 m. gruodžio 29 d., 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. gegužės 8 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d.

49. Teismas sprendė, kad pagal teismui 2023 m. gegužės 10 d. ir 2023 m. rugsėjo 5 d. pateiktas teisinių paslaugų ataskaitas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Rekomendacijų nuostatas, pagrįsta būtinųjų išlaidų suma yra 5 381 Eur (4 446 Eur suma už atsiliepimo parengimą, 178 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 760 Eur už paaiškinimų teikimą teismui).

50. Teismas, įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos), atsižvelgdamas į teismų praktiką sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą bei Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus Bendrovės atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, Bendrovės prašomą priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas sumažino iki 3 580,00 Eur. Pažymėjo, kad byla nėra sudėtinga nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, be to, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į pralaimėjusios šalies turtinę padėtį, administracinės bylos proceso šalių procesinį elgesį ir kitas aplinkybės. Pareiškėjas – Bendruomenė yra ne pelno siekianti organizacija, kurios nariai (pagal byloje pateiktus Bendruomenės įstatus) gali būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus asmenys, besimokantys Nevarėnuose ar kitaip susiję su Nevarėnais. Pareiškėjas besirūpinantis savo miestelio gyventojų gerove ir juos supančios gamtos išsaugojimu, kreipėsi į teismą dėl galbūt kilsiančios žalos ateityje įrengus vėjo elektrinių parką, be kita ko, pareiškėjas, savo naudai neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė yra juridinis asmuo, vykdantis pelno siekiančius projektus ir pagal vykdomos veiklos pobūdį gebanti suprasti teisės aktų nuostatas, nagrinėjamos bylos kontekste susijusias su poveikio aplinkai vertinimo procesais.

III. 51. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria sumažintas prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, ir priteisti iš Bendruomenės visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 10 454,40 Eur. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo sumokėtą 11,25 Eur žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą.

52. Bendrovė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų. Akcentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų (nagrinėjamu atveju Bendrovė bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl pareiškėjo veiksmų, įskaitant skundo, atskirojo skundo bei rašytinių paaiškinimų teikimą teismui). Atsižvelgiant į tai, sprendžiant minėtų išlaidų atlyginimo klausimą mutatis mutandis turi būti taikomos ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios teisės normos.

53. Bendrovė į bylą pateiktais įrodymais patvirtino, jog dėl pareiškėjo inicijuoto skundo nagrinėjimo teisme patyrė 10 454,40 Eur dydžio nuostolius, kadangi būtent toks buvo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis. Nepaisant to, kad teismas nusprendė, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o dėl faktiškai patirtų nuostolių dydžio nei teismui, nei proceso šalims abejonių nekilo, teismas Bendrovei iš pareiškėjo priteisė tik 3 580 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54. Bendrovės vertinimu, nepakeitus teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, susidarytų ydinga teisinė situacija, kai UAB „Žvirblonių žalioji energija“ nors ir laimėjo šią administracinę bylą, kadangi pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu, tačiau vien dėl tokios bylos iniciavimo ir nagrinėjimo teisme Bendrovė patirtų 6 874,40 Eur nuostolių, kurių pareiškėjas neturėtų pareigos atlyginti. Tokia situacija suponuotų formalaus teisingumo įvykdymą, kuris prieštarautų ne tik teisės aktų reikalavimams dėl visiško nuostolių atlyginimo, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai.

55. Bendrovė nesutinka su teismo sprendimu, jog Bendrovės būtinosios bylinėjimosi išlaidos yra tik 5 384 Eur (4 446 Eur už atsiliepimo parengimą, 178 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 760 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą), kitas išlaidas teismas laikė nebūtinomis. Teigia, kad administraciniame procese šalims dažnai tenka atlikti daugybę procesinių veiksmų, kurie dėl savo pobūdžio, apimties ar proceso etapo negali būti priskirti prie pagrindinių procesinių dokumentų – skundo ar atsiliepimo – rengimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ), nei Rekomendacijose nėra numatyta, kad prašymai ir / arba kreipimaisi į įvairias institucijas, susipažinimas su kitų šalių procesiniais dokumentais, pateiktais vėliau nei buvo rengtas atsiliepimas, privalo būti įtraukti į atsiliepimo ir / arba rašytinių paaiškinimų apimtį, Bendrovė nemato teisinio pagrindo nepriteisti išlaidų už teisines paslaugas aptartas apeliacinio skundo 1.1, 1.3, 1.4, 1.5 punktuose.

56. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad administracinio proceso pradžioje objektyviai neįmanoma numatyti kiek ir kokių procesinių veiksmų konkrečioje administracinėje byloje reikės atlikti, todėl nepripažinus teismo argumentacijos, jog apeliacinio skundo 1.1, 1.3, 1.4, 1.5 punktuose numatyti procesiniai veiksmai negali būti išskirti į atskirus procesinius veiksmus, nepagrįsta, susidarytų situacija, kai arba advokatas, teikiantis teisines paslaugas, tas paslaugas, kurios neįeina į atsiliepimo ar rašytinių paaiškinimų rengimo apimtį, turėtų teikti nemokamai, arba, kaip ir susiklostė nagrinėjamu atveju, bylą laimėjusiai šaliai tokios išlaidos nebūtų atlygintos, o tai iš esmės pažeistų tiek visiško bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą, tiek ir teisingumo principą.

57. Bendrovė teigia, kad teismas neteisingai pritaikė Rekomendacijas ir nepagrįstai sumažino išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo nuo 2 314,65 Eur iki 178 Eur, t. y. pritaikydamas Rekomendacijų 8.20 punkte numatytą 0,1 koeficientą. Kadangi Rekomendacijose nenumatytas koeficientas, kuris turėtų būti taikomas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, Bendrovės vertinimu, šiuo atveju turi būti taikomas Rekomendacijų 8,11 punkte nustatytas koeficientas 1,3. Jeigu teismas nesutiktų su šia pozicija, tuomet turėtų būti taikomas Rekomendacijų 8,16 papunktyje numatytas koeficientas 0,4.

58. Bendrovė pažymi, kad teismas nepagrindė, kodėl ženkliai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismas tik nurodė, kad Bendrovė yra juridinis asmuo, vykdantis pelno siekiančius projektus ir pagal vykdomos veiklos pobūdį gebantis suprasti teisės aktų nuostatas, nagrinėjamos bylos kontekste susijusias su poveikio aplinkai vertinimo procesais. Tačiau vien tai, kad asmuo, patyręs bylinėjimosi išlaidas, yra verslininkas ir turi gebėjimą suprasti taikytinų teisės aktų reikalavimus nereiškia, jog toks asmuo negali savo pažeistų teisių gynimui pasitelkti profesionalaus atstovo ir gauti su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešingas teisės aiškinimas reikštų teisės į visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei teisės į teisingą teismą nepagrįstą ribojimą.

59. Bendrovės vertinimu, teismas paneigė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto prevencinį vaidmenį, kadangi žinojimas, jog pralaimėjimo atveju šalis turės apmokėti laimėjusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtų apsaugoti nuo nepagrįstų teisminių ginčų iniciavimo ateityje. Ženklus bylinėjimosi išlaidų sumažinimas lemtų tai, kad Bendruomenė nebūtų atgrasyta nuo tokių nepagrįstų skundų teikimo ateityje.

60. Šioje byloje būtent pareiškėjo pertekliniai veiksmai (pvz., pareiškėjas teikė ne tik skundą priedais, kurių bendra apimtis buvo net 694 lapai, bet ir atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo, taip pat papildomai teikė rašytinius paaiškinimus) lėmė tai, jog Bendrovė turėjo parengti ne tik atsiliepimą į skundą, bet ir atlikti daugybę kitų procesinių veiksmų, siekiant apginti savo teises. Iš pareiškėjo priteisus ženkliai sumažintą bylinėjimosi išlaidų sumą susiklostytų teisinė situacija, kuomet pareiškėjas nebūtų atgrasytas nuo nepagrįsto bylinėjimosi ir nesąžiningo elgesio procese ateityje, kadangi tokio pareiškėjo elgesio pasekmės būtų minimalios. Tai iš esmės paneigtų bylinėjimosi išlaidų prevencinę funkciją.

61. Bendrovė nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimo dalį teismas iš esmės išskyrė vieną aplinkybę – prastą pareiškėjo turtinę padėtį – nevertindamas kitų svarbių aplinkybių, įskaitant, bet neapsiribojant tuo, jog Bedrovės procesinis elgesys buvo sąžiningas, byla buvo didelės apimties, o dalis papildomų veiksmų buvo nulemti paties pareiškėjo elgesio (pvz., 2022 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie pareikalavo papildomos Bendrovės reakcijos, įskaitant kreipimąsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl išaiškinimo pateikimo ir 2023 m. rašytinių paaiškinimų dėl pareiškėjo 2022 m. gruodžio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų nepagrįstumo parengimą ir pateikimą teismui).

62. Teismas ginčijamoje sprendimo dalyje pripažino, jog priimant procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, turi būti atsižvelgta į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, turi būti vadovaujamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Nepaisant to, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, teismas iš esmės rėmėsi viena aplinkybe – prasta pareiškėjo finansine padėtimi.

63. Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad vien tai, jog pareiškėjas yra ne pelno siekianti organizacija, nesudaro pagrindo jį atleisti nuo didelės dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, vien tai, kad pareiškėjas yra ne pelno siekianti organizacija savaime nesuponuoja, jog jo finansinė padėtis yra prasta, juolab, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tokią išvadą ar, apskirtai, nurodančių pareiškėjo finansinę situaciją. Taigi tokia teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra tinkamai pagrįsta ir (ar) įrodyta.

64. Bendrovė akcentuoja, kad svarbu ir tai, jog byloje buvo keltas klausimas kieno interesus iš tikrųjų gina pareiškėjas, kadangi jis anksčiau išreikšdavo ypatingai didelį palaikymą kitų subjektų vystomiems vėjo elektrinių parkams. Pareiškėjo elgesys kelia rimtų abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamo siekio ginti Bendruomenės interesus.

65. Bendrovės vertinimu, teismas privalėjo įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes, įskaitant bet neapsiribojant tuo, kad nagrinėjamos bylos apimtis yra itin didelė (vien skundas su jo priedais sudarė 694 lapus, byloje buvo net 7 tretieji suinteresuotieji asmenys, kurie į bylą teikė procesinius dokumentus, su kuriais reikėjo susipažinti, ir pan.), pats pareiškėjas iniciavo procesą, o būtent tai sukėlė Bendrovės poreikį procesiškai reaguoti bei ginti savo interesus, pareiškėjas jo inicijuoto proceso metu atliko daug nebūtinų atlikti procesinių veiksmų, kurie lėmė tai, kad Bendrovė taip pat turėjo atlikti papildomus procesinius veiksmus, siekdama apginti savo teises (pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl to, jog teismas atsisakė tenkinti reikalavimo užtikrinimo priemones, teikė neprivalomus teikti rašytinius paaiškinimus ir pan.), Bendrovės procesinis elgesys buvo sąžiningas, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino, o tai tik dar kartą patvirtina, jog sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra neteisėta, todėl turi būti pakeista.

66. Pareiškėjas Bendruomenė atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

67. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo yra aiškiai nurodyti ir visiškai pagrįsti bei teisėti. Bendruomenė neneigia bylą laimėjusios šalies teisės gauti patirtų išlaidų atlyginimą, tačiau svarbu tai, kad visiškai turėtų būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra pagrįstos, o ne perteklinės. Teigia, kad visiškai normali praktika, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos, jeigu jos nesusijusios su bylos nagrinėjimu, ne visos jos pagrįstos ir pan. Todėl vien tai, kad teismas sumažino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį nereiškia, jog susidaro ydinga situacija, nors Bendruomenės skundas ir nebuvo tenkintas. Kitaip tariant, vien tai, jog Bendruomenės skundas nebuvo tenkintas nereiškia, kad ji privalo atlyginti ir tas bylinėjimosi išlaidas, kurios nebuvo pagrįstos. Faktas, kad bylinėjimosi išlaidų dydis sumažintas niekaip nepaneigia prevencinio išlaidų atlyginimo vaidmens, kadangi Bendruomenė vis tiek turės atlyginti Bendrovei daugiau nei 3 500 Eur.

68. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teisingai vadovavosi formuojama teismų praktika ir Rekomendacijomis, pagrįstai dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų teismas laikė nesavarankiškomis teisinėmis paslaugomis ir todėl jų nepriteisė.

69. Teismo sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką. Teismas pagrįstai sprendė, kad dalis Bendrovės patirtų išlaidų negali būti priteisiamos, nes teisinės paslaugos negali būti išskirtos į savarankiškus teisinius veiksmus. Taip pat pagrįstai dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų teismas laikė neatitinkančiomis Rekomendacijų (už atsiliepimą į atskirąjį skundą).

70. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstai atsižvelgė tiek į Bendruomenės, tiek ir į Bendrovės interesus bei pusiausvyrą tarp jų, nurodė pagrįstus teisės į visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ribojimo pagrindus, pagrįstai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais jas sumažino. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į Bendruomenės, ginančios Nevarėnų gyventojų interesus, turtinę padėtį bei Bendruomenės tikslus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nepaneigė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto prevencinio vaidmens.

71. Pareiškėjo vertinimu, apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

72. Atsakovas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

73. Nurodo, kad Bendrovė neskundžia sprendimo dalies dėl ginčo esmės, todėl Agentūra nesuinteresuota bylos baigtimi ir nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 74. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

75. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės teisės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Bendrovė turi teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Žvirblonių žalioji energija“ iš pareiškėjo Nevarėnų bendruomenės „Ratas“ 3 580 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

76. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žvirblonių žalioji energija“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir teigia, kad teismas nepagrįstai Bendrovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies, nepagrįstai nepriteisė patirtų išlaidų už suteiktas atitinkamas teisines paslaugas, taip pat nesant pagrindo jas sumažino, todėl prašo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti Bendrovei iš pareiškėjo 10 454,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

77. ABTĮ 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundas, o nesutinka tik su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka tikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisimu.

78. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...>. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

79. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo Bendruomenės skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

80. Nustatyta, kad Bendrovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kurį patikslino, prašydama priteisti jai iš pareiškėjo Bendruomenės iš viso 10 454,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei nurodė maksimalią apskaičiuotą galimą priteisti sumą pagal Rekomendacijas: už prašymo dėl prieigos prie bylos EPP sistemoje ir dėl termino atsiliepimo pateikimui pratęsimo parengimą ir pateikimą teismui – 466 Eur (maksimali galima priteisti suma pagal Rekomendacijas – 1 424,4 Eur (0,4x1 780,5x2)); už teisinės situacijos analizę, susipažinimą su pareiškėjo skundu bei atsakovo atsiliepimu, pozicijos byloje formavimu bei atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą – 4 446 Eur (maksimali galima priteisti suma – 4 451,25 Eur (2,5x1 780,5)); už susipažinimą su pareiškėjo atskiruoju skundu bei atsakovo atsiliepimu į atskirąjį skundą, tolesnės pozicijos byloje formavimą bei atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimą – 2 088 Eur (maksimali galima priteisti suma – 2 314,65 Eur (1,3x1 780,5)); už susipažinimą su pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, tolesnės bylos strategijos formavimas ir įrodymų byloje rinkimą (rašto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl išaiškinimo pateikimo parengimą ir pateikimą) – 640 Eur (4 val., maksimali galima priteisti suma už valandą – 179,9 Eur (0,1x1 799)); už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui – 760 Eur (maksimali galima priteisti suma –760,12 Eur (0,4x1 900,3)); už susipažinimą su teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi ir kliento informavimą – 40 Eur (0,25 val.) (maksimali galima priteisti suma – 47,50 Eur (0,25 val.) (0,1x1 900,3x0,25)); už trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų nuomonių (Tarnybos, Departamento ir NVSC byloje pateiktos nuomonės) dėl skundo analizę ir kliento informavimą – 120 Eur (0,75 val.) (maksimali galima priteisti suma – 142,52 Eur (0,1x1 900,3x0,75)); už trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų nuomonių (Kultūros paveldo departamento, Savivaldybės ir Instituto byloje pateiktos nuomonės) dėl skundo analizę ir kliento informavimą – 80 Eur (0,50 val.) (maksimali galima priteisti suma – 95,01 Eur (0,1x1900,3x0,50)).

81. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdama į pateiktas ataskaitas dėl Bendrovei suteiktų teisinių paslaugų, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei maksimalius dydžius vertino, kad trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės pagrįsta būtinųjų išlaidų suma yra 5 381 Eur, t. y. 4 446 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą, 760 Eur už rašytinių paaiškinimų teismui pateikimą bei 178 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimą. Kitų prašymuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas teismas nepriteisė, kadangi, teismo vertinimu, jos negali būti išskirtos į savarankiškus teisinius veiksmus, nes yra sudėtinė atitinkamų procesinių dokumentų (atsiliepimo į skundą bei į atskirąjį skundą, rašytinių paaiškinimų) rengimo dalis ar administracinės bylos proceso dalis. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad Bendruomenė yra ne pelno siekianti organizacija, besirūpinanti savo miestelio gyventojų gerove ir gamtos išsaugojimu, į teismą kreipėsi dėl galbūt kilsiančios žalos ateityje įrengus vėjo elektrinių parką, o Bendrovė yra juridinis asmuo, vykdantis pelno siekiančius projektus ir pagal vykdomos veiklos pobūdį gebanti suprasti teisės aktų nuostatas, nagrinėjamos bylos kontekste susijusias su poveikio aplinkai vertinimo procesais, sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3 580 Eur.

82. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog suteiktos teisinės paslaugos, už kurias teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, negali būti vertinamos kaip savarankiškos, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė už jas bylinėjimosi išlaidų. Be to, Bendrovės vertinimu, už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas koeficientas 1,3, tačiau jeigu teismas vertintų, kad šis punktas negali būti taikomas, tuomet turėtų būti taikomas Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas koeficientas 0,4, o ne teismo taikytas 0,1 koeficientas, numatytas Rekomendacijų 8.20 punkte. Bendrovės teigimu, teismas nesant pagrindo ir nenurodant jokių motyvų, sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3 580 Eur.

83. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka tikrindama skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2579-415/2024). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2579-415/2024).

84. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už susipažinimą su teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi ir kliento informavimą, už trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų nuomonių ir atsiliepimų į skundą analizę ir kliento informavimą, už susipažinimą su pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, tolesnės bylos strategijos formavimą ir įrodymų byloje rinkimą, už prašymą dėl prieigos prie bylos EPP sistemoje ir prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo ir pateikimą teismui (290,40 Eur+466 Eur+640 Eur) yra sudėtinė administracinio bylos proceso ir atsiliepimo į skundą parengimo dalis, todėl už paminėtas teisines paslaugas, kaip už savarankiškas, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos.

85. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, nepagrįstai taikė Rekomendacijų 8.20 punktą.

86. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su Bendrovės apeliacinio skundo argumentais, kad už paminėtą teisinę paslaugą turi būti taikomas Rekomendacijų 8.11 punktas, kadangi jame numatytas 1,3 koeficientas gali būti taikomas tik už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau sutiktina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turėtų būti taikomas Rekomendacijų 8.16 punkte už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimas ar paaiškinimai numatytas koeficientas 0,4. Taigi, nagrinėjamu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimaliai galėtų būti priteista 712,5 Eur (1 780,5x0,4), Bendrovės prašoma priteisti suma – 2 088 Eur viršija Rekomendacijose nustatytą sumą.

87. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Žvirblonų žalioji energija“ už teisines paslaugas maksimaliai galėtų būti priteista 5 918,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

88. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byla nėra sudėtinga nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, byla pakankamai sudėtinga ir didelės apimties, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas, todėl, šiuo atveju, nebuvo pagrindo jas mažinti, juolab, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie turtinę padėtį.

89. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai taikė šiuos teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina. Bendrovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, trečiajam suinteresuotam asmeniui Bendrovei iš Bendruomenės priteistina 5 918,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

90. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui, taip pat 11,25 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

91. Bendrovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus už šią teisinę paslaugą galimo priteisti dydžio – 3 401,87 Eur (2 001,1x1,7), tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinkamai mažinama, Bendrovei iš pareiškėjo Bendruomenės priteisiama 677,60 Eur už apeliacinio skundo parengimą, bei 5,62 Eur sumokėta žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą, iš viso Bendrovei iš Bendruomenės priteisiama 683,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, pakeisti ir išdėstyti taip:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Žvirblonių žalioji energija“ iš pareiškėjo Nevarėnų bendruomenė „Ratas“ 5 918,20 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus aštuoniolika eurų 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žvirblonių žalioji energija“ iš pareiškėjo Nevarėnų bendruomenė „Ratas“ 683,22 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 22 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius