49668801-e24f-4eb3-a8ab-d65709890aed · Å iaulių apygardos teismas

                             Civilinė byla Nr. e2A-466-440/2016                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01671-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5; 3.2.4.4;                                                                                            3.2.4.6.;3.2.4.7.;3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21(S)                                                                         ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo P. B. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-325-767/2016 pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį P. B. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo,Teisėjų kolegija,           n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė1. IeÅ¡kovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miÅ¡kų tarnyba kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo P. B. 2444,88 Eur už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . Nurodė, kad atsakovui 2014-04-11 suraÅ¡ytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nes jis jam bei A. B. nuosavybės teise valdomame miÅ¡ko žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kvartalo 33, 36, 41, 42 sklypuose be leidimo kirsti miÅ¡kÄ nupjovė 9 vnt. žalių Ä Å¾uolų, kurių tÅ«ris sudaro 28,139 ktm, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (( toliau –ATPK) 621 straipsnio 2 dalį) už šį administracinį teisės pažeidimÄ paskirta 3000,00 Lt.

Nutarimas įsiteisėjęs, paskirta bauda sumokėta 2014-10-30. 2015-08-25 preliminariu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintinas visiÅ¡kai. 2015-09-16 teisme gauti atsakovo prieÅ¡taravimai dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieÅ¡taravimuose iÅ¡ dalies sutiko su preliminariu teismo sprendimu, prašė pakeisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-08-25 preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1100,84 Eur žalos atlyginimÄ .

Nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės paskaičiuotu žalos aplinkai dydžiu. Teigia, jog ieÅ¡kovė padarytÄ Å¾alÄ paskaičiavo pagal SavavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų žalių A medžių kelmų apmatavimo ir tÅ«rio paskaičiavimo aktÄ Nr. 3, tačiau nekreipė dėmesio, kad dalis nukirstų medžių buvo nudžiÅ«vę.  Atsakovas iÅ¡ viso nukirto 10 Ä Å¾uolų, iÅ¡ kurių 4 negyvi, nudžiÅ«vę, su dideliu puviniu. Nurodo, jog nukirto 6 gyvybingus Ä Å¾uolus, kurie sudaro 12,67 m3 likvidinio tÅ«rio, todėl žala gamtai yra 12,67 ktm x 200,00 Lt x 1,5 = 3801,00/1100,84 Eur.

Su likusiais preliminariu sprendimu patenkintais ieškovės reikalavimais atsakovas sutinka ir prieštaravimų nereiškia.

2. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo prieÅ¡taravimus nurodė, kad atsakovas 2014-03-19 pats paaiÅ¡kino, kad 2014-03-17 nukirto 9 (devynis) vienetus žalių Ä Å¾uolų. Pažymi, kad nupjautų 9 Ä Å¾uolų tÅ«rio 28,139 ktm bei bÅ«klės (žali medžiai, nudžiÅ«vę ar kitaip pažeisti) atsakovas neginčijo susipažindamas su patikrinimo iÅ¡vadomis miÅ¡ko sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); neginčijo ir 2014-04-11 atsakovui asmeniÅ¡kai įteikiant pretenzijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-04-09) dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus miÅ¡kui 8441,70 Lt.

Tik nagrinėjant administracinę bylÄ Panevėžio miesto aplinkės teisme atsakovas suabejojo nustatytu 28,139 ktm medienos tÅ«riu. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nei pareiÅ¡kėjas – atsakovas Å¡ioje byloje, nei jo atstovas teismui savo abejonėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų pareigÅ«no F. K. padarytÄ paskaičiavimÄ . Be to, kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė teismui ir V. T. medyno apžiÅ«rėjimo ir nukirstų medžių kelmų matavimo aktÄ , Å¡is aktas į civilinę bylÄ pateiktas su prieÅ¡taravimais.

Å iuo aktu apygardos teismas nesivadovavo, nes miÅ¡kininkas V. T. medžių tÅ«rio paskaičiavimus atliko pagal pažeidėjo užsakymÄ , be to, Å¡is miÅ¡kininkas vertino, kad iÅ¡ viso nupjauta 10 Ä Å¾uolų, kurių 4 sausi. Nepateikta objektyvių duomenų, kad matavimus ir skaičiavimus miÅ¡kininkas atliko sertifikuotais ir turinčiais galiojančias patikras matavimo prietaisais. Teigia, jog padaryta žala aplinkai 2014-03-17 atsakovo P. B. bei A. B. nuosavybės teise valdomame miÅ¡ko žemės sklype, yra visiÅ¡kai įrodyta, praÅ¡o teismo priimti galutinį sprendimÄ , paliekant nepakeistÄ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-08-25 preliminarų sprendimÄ , atsakovo motyvuotus prieÅ¡taravimus atmesti.

3. BylÄ nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ieÅ¡kovės atstovas prašė palikti galioti preliminarų teismo sprendimÄ atsiliepime į atsakovės prieÅ¡taravimus iÅ¡dėstytais motyvais. Nurodė, kad yra iÅ¡nagrinėta administracinė byla, kurioje nustatyta atsakovo kaltė ir tiesioginė tyčia, todėl vadovaujantis teisės aktais, žala turi bÅ«ti atlyginta. Atsakovas kreipėsi, kad bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas ir, nesulaukęs atsakymo atliko neteisėtus veiksmus. Leidimas atsakovui iÅ¡duotas nebuvo, nes buvo nurodęs neteisingai kubinius metrus.

IeÅ¡kovės specialistas nuvyko ir patikrino ketinamus kirsti medžius, tačiau rado jau nukirstus medžius. Atsako tas miÅ¡ko savininkas, kuris vykdė neteisėtÄ kirtimÄ , Å¡iuo atveju P. B.. IeÅ¡kovės specialistas rado 10 atsakovo nukirstų Ä Å¾uolų, iÅ¡ jų 9 žali. NudžiÅ«vęs Ä Å¾uolas atmestas, jo nevertino. Atsakovo ekspertai rado 13 medžių. 2016-01-07 matuotojai miÅ¡ko valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) girininkijoje, paėmė mėginius iÅ¡ 6 medžių kelmų, pateikė duomenis tik iÅ¡ 3 kelmų.

Vieni pavadinti abejotini, kiti žali medžiai. Nėra užuominos apie metodikÄ , neaiÅ¡ku, ar ji patikima, nepateikta mėginių paėmimo vaizdinė medžiaga, nei apraÅ¡as. Pateikti abejotini rezultatai, tekste nėra analizės. Kilo abejonė, ar buvo iÅ¡ viso tirti ir kita. Nurodė, kad nėra pagrindo remtis atsakovo pateikta iÅ¡vada, nes joje daug prieÅ¡taravimų.

4. Atsakovas P. B. su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko visiÅ¡kai, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad tai yra sÄ skaitų suvedinėjimas dėl buvusio konflikto. Jam miÅ¡kininkas B. paaiÅ¡kino, kad gali kirsti. Jis 2015 m. kovo 7 d. užregistravo praÅ¡ymÄ , bet tik iÅ¡ trečio karto, nes vienÄ kartÄ jį iÅ¡vijo, kitÄ kartÄ teikė praÅ¡ymÄ nukirsti 9 Ä Å¾uolus, tada netiko lentelė. PraneÅ¡imÄ kirsti hektarÄ miÅ¡ko tarnyboje iÅ¡ jo paėmė, sakė pažiÅ«rės, o praÅ¡yme 9 medžiams kirsti – netiko užpildyta lentelė.

Tarnybos specialistai jam pasakė, kad dėl tiek nevažinės, kai B. sutvarkys dokumentus miÅ¡ko hektaro kirtimui, tada pažiÅ«rės ir leidimÄ dėl 9 Ä Å¾uolų kirtimo. Jam nepasakė, kada atsakymÄ duos. PraÅ¡ymÄ pateikė, bet kad nekirsti medžių – nesakė. Žmonės, kurie jau buvo kirtę medžius, jam pasakė, kad jei paÅ¡tu siunčiama, tai atsakymo reikia 14 dienų laukti, o jei kreipiasi asmeniÅ¡kai raÅ¡tu, tai pasako atsakymÄ tuoj pat. Jam nieko nepasakė pateikus praÅ¡ymÄ , tik paklausė, ar nevirÅ¡ys leistino kirtimui tÅ«rio.

Jis galėjo kirsti iki 15 m3 žalių medžių be leidimo. Jis kiekio nevirÅ¡ijo, kai matavo ekspertai buvo nukirsta 14 m3. MedienÄ naudojo savo reikmėms. Buvo iÅ¡kirstas mažesnis medžių tÅ«ris. IÅ¡braukiami turėtų bÅ«ti 9, 10, 11 medžiai, kurie buvo kirsti 2015 metais, bei 12, 13 ir 3, 4, kurie buvo nudžiÅ«vę. Neteisėtai buvo nukirsti tik 5 Ä Å¾uolai, nesulaukus leidimo. PraÅ¡o remtis specialisto iÅ¡vadomis, dėl kurių objektyvumo neturėtų kilti abejonių.                                           II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu paliko nepakeistÄ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. preliminarų sprendimÄ pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį P. B. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

6. Teismas nustatė, jog atsakovui 2014-04-01 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014-04-11 suraÅ¡ytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7-5K-03-03-14 AM 088488, nes atsakovas P. B. bei A. B. nuosavybės teise valdomame miÅ¡ko žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos (duomenys neskelbtini) 33, 36, 41, 42 sklypuose be leidimo kirsti miÅ¡kÄ nupjovė 9 vnt. žalių Ä Å¾uolų, kurių tÅ«ris sudaro 28,139 ktm, tokiais savo veiksmais padarė ATPK straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ už kurį jam paskirta 3000,00 Lt bauda. 2014-06-02 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi administracinėje byloje Nr.II-47-902/2014 Valstybinės tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigÅ«no F.

K. 2014-04-11 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. 2014-07-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi palikta galioti 2014-06-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis ir P. B. skundas netenkintas. Paskirta bauda sumokėta 2014-10-30. Atsakovas pripažino 2014-03-17 nukirtęs 9 vnt. žalių Ä Å¾uolų, medienÄ laikęs namuose, 2014-04-11 sunaudojęs savo reikmėms. Padaryta žala aplinkai miÅ¡ko žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 2.2 p. ir Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos priedo 1.4.2 punkto nuostatomis.

Padaryta žala aplinkai yra 8441,70 Lt / 2444,88 Eur (2014-03-20 Savavališkai iškirstų žalių A medžių kelmų apmatavimo ir tūrio paskaičiavimo aktas Nr. 3.) Atsakovui 2014-04-09 išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo ir žalos paskaičiavimas, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės (duomenys neskelbtini) skyriui 2014-03-03 pateikė PraneÅ¡imÄ apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ , t. y. 9 vnt. Ä Å¾uolų, numatomas kirsti apytikris likvidinis medienos tÅ«ris – 15 ktm, praneÅ¡imas institucijoje užregistruotas 2014-03-07. Teismas pažymėjo, kad pagal Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 21 p., privataus miÅ¡ko savininkas, norėdamas vykdyti Å¡ių nuostatų 20.5 punkte nurodytÄ kirtimÄ , privalėjo Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o nustatyta tvarka ne tik pateikti praneÅ¡imÄ apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatytas kirsti miÅ¡kas, bet ir per Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡e nustatytus terminus gauti suderinimÄ , kad gali savo miÅ¡ko valdoje vykdyti praneÅ¡ime nurodytus kirtimus, tačiau tokio suderinimo atsakovas vykdydamas medžių kirtimÄ nebuvo gavęs, jam nebuvo leista kirsti 9 vnt.

Ä Å¾uolų, nes pagal nurodytÄ medžių skaičių bÅ«tų iÅ¡kertamas dvigubai didesnis medienos tÅ«ris nei buvo nurodyta praneÅ¡ime. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimÄ , kuris draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas.

8. Teismas sprendė, kad į bylÄ pateiktu miÅ¡kininko V. T. medyno apžiÅ«rėjimo ir nukirstų medžių kelmų sumatavimo aktu nėra pagrindo vadovautis, nes Å¡is asmuo medžių tÅ«rio paskaičiavimus atliko pagal atsakovo užsakymÄ , be to, prieÅ¡ingai nei yra nustatyta byloje (12 b. l.), Å¡is miÅ¡kininkas vertino, jog iÅ¡ viso nupjauta yra net 10 Ä Å¾uolų, kurių keturi yra sausi (32 b. l.). Be to, palyginus tÅ«rio paskaičiavimus matyti, jog 2014-03-20 Valstybinės miÅ¡kų tarnybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir miÅ¡kininko V.

T. 2014-06-09 akte atitinka tik vieno medžio matmuo, t. y. skersmuo kelme cm ir skersmuo 1,3 m. aukÅ¡tyje (105 ir 84), tačiau pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos aktÄ tai žalias medis, o pagal V. T. aktÄ â€“ sausas medis. Neatitinka apskaičiuotas iÅ¡kirstų žalių medžių tÅ«ris (ktm). Pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) jis yra 28,139 ktm. Tuo tarpu, V. T. akte nurodytas likvidinės medienos tÅ«ris (iÅ¡kirstų 6 vnt. žalių Ä Å¾uolų) – 12,67 ktm, bendras tÅ«ris – 17,53 ktm, o iÅ¡kirstų 4 vnt. sausų Ä Å¾uolų likvidinės medienos tÅ«ris – 21,14 ktm, bendras tÅ«ris – 30,36 ktm.

Teismas pažymėjo, jog miÅ¡kininko V. T. suraÅ¡ytame akte sausi Ä Å¾uolai pagal matmenis yra patys didžiausi atsakovo nukirsti medžiai, bei 4 vnt. sausų Ä Å¾uolų likvidinis tÅ«ris ir bendras tÅ«ris beveik dvigubai virÅ¡ija iÅ¡kirstų 6 vnt. žalių Ä Å¾uolų atitinkamus tÅ«rius (33–38 b. l.). Teismas sprendė, kad į bylÄ nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad minėtus matavimus miÅ¡kininkas bÅ«tų atlikęs su sertifikuotais ir turinčiais galiojančias patikras matavimo prietaisais.

9. Dėl atsakovo teiginių, kad atsakovas nevirÅ¡ijo leistinos kirsti be leidimo žalių medžių normos, kuriuos atsakovas grindžia ir 2016-01-18 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimu pagal kelmus, teismas pažymėjo, kad buvo iÅ¡matuoti net 13 medžių kelmų, 3 iÅ¡ kurių apibÅ«dinti kaip 2015 metais nukirstų medžių kelmai. Ä®vertinime nurodyta, jog 2014 m. kirtimu nukirstos gyvybingų likvidinės Ä Å¾uolo medžių medienos tÅ«ris – 14,025 m3 ±15%.

Kaip matyti iÅ¡ įvertinimo metodikos – „įvertinus medžio 1,3 m aukÅ¡tyje skersmens atkÅ«rimo iÅ¡ Å¡aknies kaklelio skersmens paklaidÄ , bendra biržės ar medyno medžių tÅ«rio nustatymo paklaida pagal kelmus siekia ±15%. Teismas sprendė, kad įvertinimas yra ne tikslus, o apytikslis, nes jeigu skaičiuojama paklaida su pliuso ženklu gaunamas 2014 m. kirtimu nukirstos gyvybingų likvidinės Ä Å¾uolo medžių medienos tÅ«ris yra: 14,025 m3 ±15% = 16,12878 m3 (suapvalinus 16,1288 m3), jei skaičiuojama paklaida su minuso ženklu – 11,921 m3.

Be to, įvertinime nurodyta, jog duomenis apie tai, kad Ä Å¾uolai nukirsti 2015 m., matuotojų asociacijos specialistams pateikė pats atsakovas, o ne jie patys tai nustatė. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ įvertinimo turinio iÅ¡ viso buvo paimti 6 kelmų medienos mėginiai detalesniam laboratoriniam dendrochronologiniam tyrimui – iÅ¡ kirtimo metu abejotinų (kelmo Nr. 2, 4, 12) ir žalių medžių (kelmo Nr. 1, 9, 5), tačiau iÅ¡ įvertinimo priedų matyti, jog buvo atlikta tik 4 kelmų analizė (neatlikta kelmų Nr. 5, 9 analizė), tačiau atlikta kelmo Nr. 3 analizė, kurio mėginys nebuvo paimtas.

Vertinimas atliktas praėjus beveik dvejiems metams po medžių kirtimo ir Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atlikto nukirstų medžių tÅ«rio paskaičiavimo, kurio rezultatais teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, nes jis buvo atliktas matavimo prietaisu (rulete), Å¡io prietaiso patikra matavimų atlikimo metu buvo galiojanti. Pažymėjo, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atlikti paskaičiavimai yra tikslÅ«s, jiems netaikyta jokia paklaida. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad į bylÄ pateiktu 2016-01-18 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimu pagal kelmus nėra pagrindo vadovautis.

Teismo vertinimu, kadangi įrodymų, paneigiančių, jog atsakovas nukirto ir iÅ¡vežė 9 vnt. žalių eglių (tÅ«ris 28,139 ktm), neturėdamas leidimo, byloje nėra, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ atsakovo nurodomÄ aplinkybę, jog jis iÅ¡kirto mažesnį medžių kiekį (LR CPK 178 straipsnis). Kitokių faktinių aplinkybių, nei nustatyta 2015-08-25 preliminariame teismo sprendime, teismas nenustatė, todėl sprendė, kad 2015-08-25 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

                          III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai10. Apeliaciniu skundu atsakovas P. B. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimÄ bei pakeisti 2015 m. rugpjūčio 25 d. preliminaraus sprendimo dalį, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1100,84 Eur žalos atlyginimÄ . 10.1. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei nepagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos teismo priimtu sprendimu dėl atsakovo padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK straipsnio 1 dalyje.

Å ioje administracinėje byloje ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovas iÅ¡kirto 28,139 kietmetrių gyvybingų Ä Å¾uolų, tuo tarpu atsakovas, remdamasis miÅ¡kininko V. T. atliktais matavimais, įrodinėjo, kad buvo iÅ¡kirsta 12,67 kietmetrių gyvybingų Ä Å¾uolų. Kadangi tiek už ieÅ¡kovės, tiek už atsakovo nurodytÄ iÅ¡kirstų gyvybingų medžių medienos kiekį kilo vienoda administracinė atsakomybė pagal tÄ pačiÄ ATPK 62 straipsnio dalį, administracinę bylÄ nagrinėję teismai atsisakė skirti ekspertizę bei nenustatinėjo tikslaus iÅ¡kirstų gyvybingų medžių tÅ«rio, taip pat iÅ¡samiai netyrė atsakovo pateiktų įrodymų, kurie iÅ¡ esmės neturėjo įtakos sprendimui.10.2.

Teismas neatskleidė bylos esmės bei neteisingai identifikavo tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Tiek pateiktame prieÅ¡taravime dėl priimto 2015-08-25 preliminaraus sprendimo, tiek nagrinėjant bylÄ teismo posėdžių metu, atsakovas neneigė ir neginčijo aplinkybės, kad 9 medžius (Ä Å¾uolus) iÅ¡kirto nesulaukęs ieÅ¡kovo atstovų sprendimo. IeÅ¡kovas ginčijo tik gamtai padarytos žalos dydį, o ne jos padarymo faktÄ . Atsakovas nuo pat pradžių nesutiko su atliktais matavimais, nes matė, kad kai kurie medžiai yra nudžiÅ«vę, o matavimai buvo atliekami žerglėmis, kurių tikslumas kėlė pagrįstų abejonių.

RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas nesant jokio pagrindo sprendė, kad į bylÄ pateiktu miÅ¡kininko V. T. medyno apžiÅ«rėjimo ir nukirstų medžių kelmų sumatavimo aktu nėra pagrindo vadovautis. Pažymėjo, kad net ir vertinant Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktus matavimus su didžiausia paklaida, suapvalinus bendras iÅ¡matuotas tÅ«ris sudaro 16,1288 m3, kas faktiÅ¡kai atitinka miÅ¡kininko V. T. atliktus matavimus įvertinus paklaidÄ bei visiÅ¡kai neatitinka ieÅ¡kovės atliktų matavimų.

Ieškovė matavimus atliko žerglėmis, kurios aprėptis mažesnė nei kai kurių medžių skersmenys. Lietuvos metrologijos tarnyba išaiškino, kad žerglėmis atliekant matavimus, kai medžio skersmuo yra didesnis už žerglių aprėptį, paklaida iš esmės gali būti labai didelė bei priklauso nuo ieškovo subjektyvaus elgesio ir tikslumo perkeliant žergles. Konkrečiu atveju ieškovė paliko didelius tarpus perkeldama žergles, matavo ir akivaizdžiai nudžiūvusius medžius.

Pažymėjo, kad teismas iÅ¡ esmės netyrė atsakovo pateiktų įrodymų, tik konstatavo, kad jie nesutampa su ieÅ¡kovės pateiktais matavimais. Teismas iÅ¡imtinai rėmėsi tik ieÅ¡kovės atliktais matavimais, tokiu bÅ«du pažeisdamas rungtyniÅ¡kumo principÄ . IÅ¡ atsakovo pateikto lyginamojo įrodymų vertinimo, yra akivaizdu, kad atsakovo pateikti įrodymai paneigė ieÅ¡kovės atliktus matavimus ir medžių bÅ«klės vertinimÄ bei jie negali sutapti, nes ieÅ¡kovė matavimus ir vertinimÄ atliko netiksliai.

Vertinant, kad neteisėtai buvo iÅ¡kirsti 1, 2, 4, 5 bei 7 medžiai, remiantis Valstybinės miÅ¡kų tarnybos apskaičiuotu iÅ¡kirstų medžių tÅ«riu, tai sudarytų 14.539 kietmetrių. Nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovo atliktų kelmų analizės. Konkrečiu atveju teismas rėmėsi vien ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, o atsakovo įrodymų nevertino, todėl negalėjo priimti teisėto sprendimo.10.3. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendime taip pat padaryta raÅ¡ymo apsirikimų bei dvejose vietose nurodyta, kad buvo nukirstos eglės, nors ginčas kilo tik dėl nukirstų Ä Å¾uolų.

Å ios spendime esančios klaidos turėtų bÅ«ti iÅ¡taisytos siekiant iÅ¡vengti bet kokių kitų ginčų ateityje dėl kertamų medžių. Kartu Å¡ie apsirikimai verčia abejoti visapusiÅ¡ka bylos analize priimant sprendimÄ .11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , palikti galioti sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Nors atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė padarytÄ Å¾alÄ aplinkai paskaičiavo pagal SavavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų žalių Ä Å¾uolų medžių kelmų apmatavimo ir tÅ«rio paskaičiavimo aktÄ Nr. 3, nekreipdama dėmesio, kad dalis nukirstų medžių buvo nudžiÅ«vę, tačiau atsakovas 2014-03-19 paaiÅ¡kinimu pats paaiÅ¡kino, kad 2014-03-17 nukirto 9 (devynis) vienetus žalių Ä Å¾uolų.

Pažymėjo, kad nupjautų medžių (9 Ä Å¾uolų) tÅ«rio 28,139 ktm bei bÅ«klės (žali medžiai, nudžiÅ«vę ar kitaip pažeisti) atsakovas neginčijo supažindinamas su patikrinimo iÅ¡vadomis miÅ¡ko žemės sklype ir kt., tik vėliau suabejojęs nustatytu 28,139 ktm medienos tÅ«riu savo abejonėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų pareigÅ«no F. K. padarytÄ paskaičiavimÄ . 11.2. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos nepriklausomi medienos matuotojai G.

B. ir R. M. 2016-01-07 miÅ¡ko valdoje paėmė medienos mėginius detalesniam laboratoriniam dendrochronologiniam tyrimui, siekiant nustatyti kurie medžiai kirtimo metu buvo gyvybingi, o kurie nudžiÅ«vę. Dėl visos eilės akivaizdžių neatitikimų kyla abejonė ar Å¡is medienos bandinių tyrimas yra objektyvus ir nepriklausomas, todėl nėra pagrindo remtis Å¡ių tyrimų rezultatais ir iÅ¡vadomis. Tuo labiau, kad nepriklausomų medienos matuotojų pateikta 2016-01-18 Nr. 1177 iÅ¡vada „Dėl iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimo pagal kelmus“ pagal savo formÄ ir turinį yra niekinė, kadangi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistai G.

B. ir R. M. tokių darbų atlikti neturėjo teisės. Tai patvirtina Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų atestatai, kas numatyta ir MiÅ¡kų įstatymo 91 straipsnyje, kad nepriklausomas medienos matuotojas gali teikti nenukirsto miÅ¡ko ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padaliniai gali teikti nenukirsto miÅ¡ko ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, jeigu jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam iÅ¡duotÄ nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatÄ .11.3.

IeÅ¡kovės nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp tokių veiksmų ir žalos  atsiradimo yra visiÅ¡kai įrodyti byloje pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais; žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis kompetentingos institucijos, t.y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, parengta žalos apskaičiavimo metodika. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas palikdamas galioti 2015-08-25 preliminarų sprendimÄ vadovavosi ne tik administracinio teisės pažeidimo byla, bet ir iÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų visuma.

                IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis ( CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, aplinkai padarytos žalos dydžio, priimto sprendimo pagrįstumo, teisėtumo.

14. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus, nurodydamas, kad Lietuvos Metrologijos tarnybos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ atsakovas negalėjo pateikti anksčiau nes jis buvo gautas tik 2016 m. vasario 26 d. Apeliaciniame skunde teigia, kad prieÅ¡ingai nei nurodo RadvikiÅ¡kio rajono apylinkės teismas, atsakovo atstovė net kelis kartus prašė kviesti į teismo posėdį Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistus, kad Å¡ie paaiÅ¡kintų savo iÅ¡vadÄ , tačiau teismas ignoravo šį praÅ¡ymÄ , kÄ patvirtina 2016 m. vasario 9 d. teismo posėdžio protokolo garso įraÅ¡o 51:32 – 52:42 min.

LITEKO iÅ¡klausius teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä negalima sutikti su apelianto argumentais, nes atstovė nurodydama, kad negali pakomentuoti skaičiavimo metodikos, kad tai galėtų paaiÅ¡kinti patys asmenys, jokių konkrečių reikalavimų neteikė. Apelianto vertinimu teismas savo sprendime nurodo, kad duomenis apie tai, kad Ä Å¾uolai nukirsti 2015 m., matuotojų asociacijos specialistams pateikė pats atsakovas, o ne jie patys tai nustatė, tačiau teismo posėdžio metu atsisakė priimti atsakovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ dėl 2015 metais atliekamų kirtimų, kurie pagrindžia, kad bÅ«tent tie medžiai buvo nukirsti 2015 metais, kÄ patvirtina 2016 m. vasario 9 d. teismo posėdžio protokolo garso įraÅ¡o 74:58 – 77:00 min.

LITEKO duomenimis teismo posėdžio metu atstovė praÅ¡ydama pridėti 2015-02-10 PraneÅ¡imÄ apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ tuo pačiu nurodė, kad Å¡iuo dokumentu nesirems baigiamosiose kalbose, o ieÅ¡kovas nurodė, kad neginčija minėto dokumento. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad teismas nepagrįstai atsisakė minėtÄ dokumentÄ priimti, ir kad dėl Å¡ios priežasties bei apelianto nurodytų aplinkybių yra pagrindas priimti dokumentÄ apeliacinėje instancijoje. Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas iÅ¡ esmės netyrė atsakovo pateiktų įrodymų, tik konstatavo, kad jie nesutampa su ieÅ¡kovo pateiktais matavimais.

Taip pat, kad teismas iÅ¡imtinai rėmėsi tik ieÅ¡kovo atliktais matavimais, ir kad pažeidė rungtyniÅ¡kumo principÄ , užkirsdamas keliÄ atsakovui įrodyti savo argumentus. Apeliacinio teismo vertinimu teismas iÅ¡klausė Å¡alis, minėtame teismo posėdyje apklausė liudytojÄ V. T. bei tyrė kitus įrodymus, todėl dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apelianto minėtais argumentais.

15. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese bÅ«tina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylÄ ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, atsakovas atsiliepime ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus.

Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, Å¡alys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti praÅ¡ymÄ teismui juos iÅ¡reikalauti, nurodant jų buvimo vietÄ bei aplinkybes, kurias Å¡ie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Atsižvelgiant į CPK 226, 227 straipsnių nuostatas Å¡alys turi pareigÄ pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės stadijoje.

Taip pat pažymėtina, kad CPK 253 straipsnis riboja proceso dalyvių galimybę baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

16. Be to pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Å iuo atveju kaip minėta nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo teikiamÄ dokumentÄ . Dėl naujų duomenų, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui, kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui ir kita.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų kodėl atsakovas konkrečių duomenų ir praÅ¡ymų neteikė savalaikiai, t.y byloje rengiantis bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės bei bylos nagrinėjimo metu. Nes kaip jau minėta Å¡alys turi pareigÄ pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės stadijoje pirmosios instancijos teisme. Taip pat teismo pažymėta, kad CPK 253 straipsnis riboja proceso dalyvių galimybę baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovo prašymai dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme nesavalaikiai. Įvertinus tai, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių, objektyvių priežasčių kodėl jis nesinaudojo jam CPK suteiktomis teisėmis ir neteikė konkrečių prašymų pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija turi pagrindo išvadai, kad atsakovas turėdamas galimybę savalaikiai teikti įrodymus, šia teise tinkamai nepasinaudojo (CPK 42 straipsnis).

Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, turi pagrindo iÅ¡vadai, kad byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami ir kaip minėta nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas pažeidė rungtyniÅ¡kumo principÄ , užkirsdamas keliÄ atsakovui įrodyti savo argumentus. (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliantas nurodydamas, kad teismas remdamasis tik iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės atliktais matavimais, ir pažeisdamas rungtyniÅ¡kumo principÄ neatskleidė bylos esmės teigia, kad yra akivaizdu, kad atsakovo pateikti įrodymai paneigė ieÅ¡kovės atliktus matavimus ir medžių bÅ«klės vertinimÄ bei jie negali sutapti, nes ieÅ¡kovė matavimus ir vertinimÄ atliko netiksliai. Vertinant, kad neteisėtai buvo iÅ¡kirsti 1, 2, 4, 5 bei 7 medžiai, remiantis Valstybinės miÅ¡kų tarnybos apskaičiuotu iÅ¡kirstų medžių tÅ«riu, tai sudarytų 14.539 kietmetrių. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovo atliktų kelmų analizės. Kadangi teismas vadovavosi tik ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, o atsakovo įrodymų nevertino, todėl negalėjo priimti teisėto sprendimo. Be to iÅ¡ esmės apelianto vertinimu visos abejonės dėl atliktų matavimų, netikslumų ir kita turėtų bÅ«ti vertinamos atsakovo naudai.

18. Ä®rodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka ( CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų ir kt., reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ .

19. Byloje nustatyta, kad atsakovui 2014-04-01 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014-04-11 suraÅ¡ytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7-5K-03-03-14 AM 088488, nes atsakovas P. B. bei A. B. nuosavybės teise valdomame miÅ¡ko žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos (duomenys neskelbtini) 33, 36, 41, 42 sklypuose be leidimo kirsti miÅ¡kÄ nupjovė 9 vnt. žalių Ä Å¾uolų, kurių tÅ«ris sudaro 28,139 ktm, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK straipsnio 2 dalyje, už šį administracinį teisės pažeidimÄ paskirta 3000,00 Lt bauda. 2014-06-02 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi administracinėje byloje Nr.II-47-902/2014 Valstybinės tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigÅ«no F.

K. 2014-04-11 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. 2014-07-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi palikta galioti 2014-06-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis ir P. B. įgalioto asmens skundas netenkintas. Paskirta bauda sumokėta 2014-10-30. Atsakovas pripažino 2014-03-17 nukirtęs 9 vnt. žalių Ä Å¾uolų, medienÄ laikęs namuose, 2014-04-11 sunaudojęs savo reikmėms (13, 14, 15 b. l.). Padaryta žala aplinkai miÅ¡ko žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 2.2 punktu ir Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos priedo 1.4.2 punkto nuostatomis.

Padaryta žala aplinkai yra 8441,70 Lt / 2444,88 Eur (2014-03-20 SavavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų žalių Ą medžių kelmų apmatavimo ir tÅ«rio paskaičiavimo aktas Nr. 3 (12 b. l.). Bylos duomenimis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog atsakovas Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės (duomenys neskelbtini) skyriui 2014-03-03 pateikė PraneÅ¡imÄ apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ , t. y. 9 vnt. Ä Å¾uolų, numatomas kirsti apytikris likvidinis medienos tÅ«ris – 15 ktm, praneÅ¡imas institucijoje užregistruotas 2014-03-07 (9 b. l.).

Atsakovas nurodė, kad užregistravus praneÅ¡imÄ jam tarnyboje nepasakė, kada atsakymÄ duos, tik paklausė, ar kirtimu nevirÅ¡ys leistinos normos, nepasakė, kad negali kirsti medžių. Pasak atsakovo žmonės, kurie anksčiau kirto medžius, jam pasakė, kad jei raÅ¡tu praÅ¡ymas siunčiamas, tai atsakymo reikia 14 dienų laukti, o jei asmeniÅ¡kai raÅ¡tu kreipiasi – atsako iÅ¡ karto. ( kÄ patvirtina LITEKO posėdžio garso įraÅ¡as) . Pagal Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 21 punktÄ , privataus miÅ¡ko savininkas, norėdamas vykdyti Å¡ių nuostatų 20.5 punkte nurodytÄ kirtimÄ , privalėjo Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o nustatyta tvarka ne tik pateikti praneÅ¡imÄ apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatytas kirsti miÅ¡kas, bet ir per Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡e nustatytus terminus gauti suderinimÄ , kad gali savo miÅ¡ko valdoje vykdyti praneÅ¡ime nurodytus kirtimus, tačiau tokio suderinimo atsakovas vykdydamas medžių kirtimÄ nebuvo gavęs, jam nebuvo leista kirsti 9 vnt.

Ä Å¾uolų, nes pagal nurodytÄ medžių skaičių bÅ«tų iÅ¡kertamas dvigubai didesnis medienos tÅ«ris nei buvo nurodyta praneÅ¡ime (10, 11 b. l.). Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimÄ , kuris draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas. Jokių įrodymų, jog medžius bÅ«tų reikėję kirsti skubiai, negavus reikiamo suderinimo, jog buvo kilusi reali grėsmė kitų asmenų ar turto saugumui, atsakovas nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ bei bylos medžiagÄ iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei iÅ¡vadoms.

20. Bylos duomenimis apeliantas savo kaltę iÅ¡ esmės neigia, jis ginčija faktÄ , jog be leidimo iÅ¡kirto daugiau nei 15 m 3 žalių medžių, todėl atlyginti žalos gamtai neturi. Nurodo, jog jis leistino kiekio nevirÅ¡ijo, kai matavo ekspertai buvo nustatytas iÅ¡kirstas medžių kiekis 14 m3. Apelintas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Teigia, kad lyginamuoju metodu vertinant Å¡alių įrodymus darytina iÅ¡vada, kad eilutėje Nr. 1, 2, 4, 5 ir 7 (Valstybinės miÅ¡kų tarnybos lentelėje atitinkamai - 6, 5, 8, 9 ir 1 medis, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos lentelėje atitinkamai - 6, 8, 7, 1 ir 5 medis, miÅ¡kininko V.

T. lentelėje atitinkamai - 1, 2, 4, 5 žalias ir 1 sausas medis) pateikti matavimai skiriasi neženkliai bei visi matuotojai sutiko, kad Å¡ie keturi Ä Å¾uolai juos kertant buvo gyvybingi (iÅ¡skyrus Nr. 7, tačiau laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad Å¡is Ä Å¾uolas buvo gyvybingas). Medžio Nr. 3 (Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos lentelėje - 4 medis, miÅ¡kininko V. T. lentelėje - 3 medis) Valstybinė miÅ¡kų tarnyba nematavo, todėl jis neįtrauktinas skaičiuojant gamtai padarytÄ Å¾alÄ , be to laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad Å¡is medis buvo nudžiÅ«vęs. Pasak apelianto, abejonių nekyla, kad buvo nudžiÅ«vę ir medžiai Nr. 8, 9 ir 10 (Valstybinės miÅ¡kų tarnybos lentelėje atitinkamai - 4, 3 ir 7 medis, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos lentelėje atitinkamai - 12, 3 ir 2 medis, miÅ¡kininko V.

T. lentelėje atitinkamai - 2, 3 ir 4 sausas medis). Dėl medžio Nr. 6 (Valstybinės miškų tarnybos lentelėje - 2 medis, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos lentelėje - 13 medis, miškininko V. T. lentelėje - 6 sausas medis) kyla abejonių, kurios, apelianto vertinimu turėtų būti aiškinamos atsakovo naudai. Nurodo, kad Nr. 11, 12 ir 13 medžiai buvo kirsti 2015 metais, todėl nėra ginčo objektas. Taigi, vertinant, kad neteisėtai buvo iškirsti 1, 2, 4, 5 bei 7 medžiai, remiantis Valstybinės miškų tarnybos apskaičiuotu iškirstų medžių tūriu, tai sudarytų 14.539 kietmetrių ir kt.

21. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs visumÄ Ä¯rodymų, taip pat ir atsakovo pateiktus įrodymus, nors apeliantas ir teigia prieÅ¡ingai, bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad atsakovo pateikti duomenys dėl vertinimo suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad vertinimas atliktas praėjus beveik dvejiems metams po medžių kirtimo ir Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atlikto nukirstų medžių tÅ«rio paskaičiavimo, kurio rezultatais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jis buvo atliktas matavimo prietaisu (rulete), Å¡io prietaiso patikra matavimų atlikimo metu buvo galiojanti.

Teismo vertinimu Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atlikti paskaičiavimai yra tikslÅ«s, jiems netaikyta jokia paklaida. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų analizę, nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad į bylÄ pateiktu 2016-01-18 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimu pagal kelmus nėra pagrindo vadovautis. Pažymėjo tai, kad atsakovas pagrįsdamas savo teiginius apie tai, jog jis iÅ¡kirto žalios medienos kiekį, kuriam nereikalingas leidimas, nebuvo aktyvus, neprašė kviesti į teismo posėdį Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistus, kurie nėra įtraukti į ekspertų sÄ raÅ¡us, atlikusius matavimus pagal jo užsakymÄ , jog bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinti visi kilę neaiÅ¡kumai dėl jų suraÅ¡yto įvertinimo, paaiÅ¡kintų skaičiavimo metodikÄ .

Juo labiau, kad atsakovo atstovė nurodė, jog iÅ¡kirstų medžių kiekį skaičiavo pasitikėdami matavusiais asmenimis, kurie galėtų skaičiavimo metodikÄ paaiÅ¡kinti. Teismo vertinimu įrodymų, paneigiančių, jog atsakovas nukirto ir iÅ¡vežė 9 vnt. žalių eglių (tÅ«ris 28,139 ktm), neturėdamas leidimo, byloje nėra, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ atsakovo nurodomÄ aplinkybę, jog jis iÅ¡kirto mažesnį medžių kiekį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nenuginčijo kaltės prezumpcijos, ir neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl žalos aplinkai, dėl kurios ieÅ¡kovė teikė ieÅ¡kinį, atsiradimo.

IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas P. B. jam kartu su kita bendrasavininke nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke atliko žalių medžių kirtimÄ , nėra paneigta byloje esančiais įrodymais, todėl laikytina visiÅ¡kai įrodyta. Apeliacinis teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismo padarytas iÅ¡vadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovas paneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad iÅ¡ atsakovo pateikto lyginamojo įrodymų vertinimo, yra akivaizdu, kad atsakovo pateikti įrodymai paneigė ieÅ¡kovės atliktus matavimus ir medžių bÅ«klės vertinimÄ bei jie negali sutapti, nes ieÅ¡kovė matavimus ir vertinimÄ atliko netiksliai bei kitus, tačiau apeliacinio teismo vertinimu nėra tikslinga iÅ¡samiau konkrečių apelianto argumentų aptarti, nes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti byloje pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundÄ pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų iÅ¡samiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir iÅ¡samiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

23. Visuma byloje nustatytų aplinkybių nesuteikia pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 3K-3-547/2013). Kaip minėta įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

24. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Apelianto nurodytos techninės klaidos sprendime neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija kaip minėta nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

26. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :       RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.             Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims.

Teisėjai                                                                                               Jurga Kramanauskaitė - Butkuvienė                                                                                                                                                                                                                                   Lina Muchtarovienė                                                                                            Vilija Valantienė                                                                                                                    Â