2013-12-11 Nr. AB-9899-3-62-3-01288-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-1000/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01288-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 58.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta ištirti akto teisėtumą, administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. (13.1)-SR-1178 „Dėl grąžintinos žemės Birštono mieste“ išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakoma ginčo teritorijoje suformuoti grąžintiną žemės sklypą;

2) įpareigoti atsakovą A. ir M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės ribose, pridedamame plane pažymėtose linijomis ir skaičiais 1, 2, 3 6, 1 suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialios žemės naudojimo sąlygos.

Kartu su skundu pateiktas prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla. Pareiškėjas prašė ištirti Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 74 Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano patvirtinimo teisėtumą ryšium su individualia byla, pripažinti jį prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Detaliųjų planų taisyklių“ 26, 38, 40 ir 51 punktams, laikyti jį panaikintu bei nustatyti, jog panaikintas sprendimas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

Kartu su skundu pateiktas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tikslu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 1392 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo Birštono savivaldybės nuosavybėn“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems teisėtumo, teisinės valstybės, teisingumo, skaidrumo principams, principui – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai, tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl 2013 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. (13.1)-SR-1178 „Dėl grąžintinos žemės Birštono mieste“ panaikinimo, įpareigojimo atsakovą A. ir M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytose žemės ribose organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialios žemės naudojimo sąlygos. Atmetė pareiškėjo prašymą dėl Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 74 Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano patvirtinimo teisėtumo ištyrimo. Prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą nutarė spręsti teismo posėdžio metu.

Pasisakydamas dėl prašymo ištirti norminį aktą, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla turi būti grindžiamas aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais bei motyvais.

Teismas pažymėjo, kad norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo speciali procesinė tvarka administracinių bylų teisenoje nulemia ir pareiškimų, kuriais kreipiamasi dėl administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, turiniui keliamų reikalavimų specifiškumą. Pažymėta, kad tokio pobūdžio pareiškimuose pareiškėjo pozicija dėl norminio teisės akto (jo dalies) teisėtumo, jo atitikties įstatymui pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta labai aiškiai, suprantamai bei nedviprasmiškai, pareiškime turi būti išdėstyti išsamūs argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad norminis administracinis teisės aktas (jo dalis) prieštarauja įstatymui.

Pareiškime ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį įstatymui pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo reiškiamą abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms įstatymo nuostatoms abejojama. Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos, vertinant pareiškimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turiniui keliamus reikalavimus, laikosi ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas.

Administracinėje byloje Nr. A442-2427/2011 Lietuvos vyriausias administracinis teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumą ir argumentuodamas savo nuomonę dėl atitinkamo norminio administracinio akto galimo prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik abstrakčiu tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais.

Formuluojant teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi būti išnagrinėti tiek atitinkamo savivaldybės norminio administracinio akto (jo dalies) turinys, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinys ir pateikta konkreti nuomonė dėl prieštaravimų tarp šių aktų.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog pareiškėjo paduotame prašyme nėra pateikta aiškių bei suprantamų, nedviprasmiškai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejonę dėl Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 74 Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano patvirtinimo teisėtumo. Minėtame prašyme siaura apimtimi išdėstyti pakankamai abstraktūs samprotavimai neišreiškia aiškios, konkrečios, logiškos ir nuoseklios pareiškėjo teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp minėtų aktų. Teismo nuomone, pareiškėjo atlikta savivaldybės tarybos sprendimo ir aukštesnės galios aktų esmės bei turinio analizė, neatskleidžia teisinio reguliavimo apimties, prasmės bei galimų prieštaravimų. Papildomų teisinių argumentų nepateikta. Taigi pareiškėjo pozicija dėl prieštaravimų tarp nurodytų teisės aktų nepagrįsta išsamiais, aiškiai bei suprantamai suformuluotais teisiniais argumentais ir tokio turimo prašymas negali būti pripažįstamas tinkamu administracinės bylos dėl savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumo išnagrinėjimui administraciniame teisme. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės yra procesinė kliūtis pareiškėjo prašomo norminio akto tyrimui, todėl prašymas atmestas.

III. Pareiškėjas A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti toje dalyje, kuria pareiškėjo prašymas dėl Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 74 Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano patvirtinimo teisėtumo ištyrimo buvo atmestas ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. prašymą dėl viešojo administravimo akto teisėtumo ištyrimo tenkinti.

Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

1. skirtingai nei nurodė teismas, pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai pakankami ne tik pradėti viešojo administravimo akto teisėtumo tyrimą, bet ir kilti teismo abejonei dėl minėto akto teisėtumo. Teismas pareiškėjo prašymą analizavo ir tyrė siaurai, visiškai nevertindamas pridėtų priedų ir jų turinio bei nekreipdamas dėmesio į prašyme pateiktas nuorodas į konkrečius dokumentus, kurių turinys turėjo būti analizuojamas ir vertinamas prašymo argumentų kontekste. Prašymo priedai − Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statinių projektavimo priežiūros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. U. atliko patikrinimo dėl Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano, patvirtinto 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 74, teisėtumo išvada, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-878/2013 − yra tie dokumentai, kuriuose detalizuojami ir pateikiami papildomi teisniai argumentai dėl pareiškėjo prašymo. Šie dokumentai turėjo būti vertinami kompleksiškai, kaip prašymo sudedamoji dalis, papildomi teisiniai prašymo argumentai.

2. Prašyme išdėstyti argumentai, pareiškėjo nuomone, taip pat yra detalūs, išsamūs, suteikia pagrindą abejonei dėl administracinio akto teisėtumo bei tyrimui pradėti. Pareiškėjas prašyme nurodė kokias teisės aktų nuostatas ir kaip pažeidžia prašomas ištirti teisės aktas. Aptariamo akto neteisėtumą lemia ir tai, kad juo patvirtintas dokumentas yra suklastotas, ką patvirtina pirmos instancijos teismo nevertinti minėti skundo priedai. Aplinkybė, kad ginčijamu aktu įteisintas suklastotas detalusis planas lemia reikalavimo ištirti akto teisėtumą visa apimtimi pagrįstumą, tad reikalavimas nurodyti konkrečius punktus, nurodytų aplinkybių kontekste, yra neteisingas ir neprotingas, juo labiau, kad teismui yra žinoma, kad pareiškėjas neturi skundžiamo akto teksto, teismas skundžiama nutartimi įpareigojo jį pateikti atsakovą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, tiek, kiek ja buvo nutarta atmesti pareiškėjo prašymą dėl Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 74 Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano patvirtinimo teisėtumo ištyrimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nors pareiškėjas teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadintą prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, kuriame suformulavo prašymą ištirti Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 74 Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano patvirtinimo teisėtumą ryšium su individualia byla, pripažinti jį prieštaraujančiu TPĮ 20 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Detaliųjų planų taisyklių“ 26, 38, 40 ir 51 punktams, laikyti jį panaikintu bei nustatyti, jog panaikintas sprendimas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, vien tai nesudaro pagrindo vertinti, jog prašoma ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Pareiškėjas iš esmės prašo ištirti sprendimo, kuriuo patvirtintas konkrečios teritorijos detalusis planas, teisėtumas. Nei pagal TPĮ, nei pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, detalusis planas nėra laikomas norminiu administraciniu aktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007; 2011 m. gegužės mėn. 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1415/2011). Tuo tarpu detaliuosiuose planuose neišreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), nes pirmiausia juose tiesiogiai nėra išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis − šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nėra nukreiptas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, bet yra susijęs su toje teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susijęs su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija) ir nėra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl detaliojo plano norminiu teisės aktu negalima pripažinti, nes jo požymiai neatitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003 Administracinių teismų praktika. 2003, 4 p. 350-364; 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-870/2008). Skirtingai nei bendrasis ar detalusis planavimas, specialusis teritorijų planavimas pasižymi didele šio planavimo dokumentų, išvardintų TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje, įvairove. Ši įvairovė lemia, jog specialusis teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką gali būti priskiriamas arba prie norminių, arba prie individualių administracinių aktų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-92/2013).

ABTĮ skirtingai reglamentuoja prašymų ištirti norminio administracinio akto ir prašymo ištirti individualų administracinį aktą pateikimą ir priėmimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui prašant ištirti sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas teisėtumą, teismas turėjo vertinti šio reikalavimo priimtinumą ABTĮ 23, 24, 33 straipsnių pagrindu, tačiau teismui netinkamai nustačius ginčo dalyką, šios aplinkybės nebuvo vertintos, teismas klaidingai pasisakė tik dėl ABTĮ 111 straipsnio.

Dėl nurodytų priežasčių skundžiamos Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalis laikytina neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, skundo priėmimo šioje dalyje klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį dalyje, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 74 Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano patvirtinimo teisėtumo ištyrimo, panaikinti ir perduoti skundo priėmimo šioje dalyje klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė