496004f8-9fa8-4329-98fd-e701f96a86ca · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1880-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08363-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AlmarÅ«nas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AlmarÅ«nas“ dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Handelshus“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės UAB „AlmarÅ«nas“ 1 444,26 Eur skolÄ , 72,63 Eur palÅ«kanas, 40 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlime teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl įvairių maisto produktų pardavimo, t. y. ieÅ¡kovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymus tiekti užsakytas prekes, o atsakovė – priimti prekes ir sumokėti numatytÄ kainÄ .

Pažymėjo, kad atsakovei pateikė apmokėjimui keturias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡ kurių vienÄ atsakovė dalinai apmokėjo. Å io ieÅ¡kinio parengimo dienai yra susidaręs 1 444,26 Eur skolos likutis. Nurodė, kad tarp Å¡alių susiklostę sutartiniai santykiai atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – MAPKSVPÄ®) nurodytus komercinių sandorių požymius (MAPKSVPÄ® 2 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis MAPKSVPÄ® 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, jai taip pat priteistinos 8 proc. dydžio kompensuojamosios palÅ«kanos nuo nesumokėtos skolos sumos pagal kiekvienÄ iÅ¡ neapmokėtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios sudaro 72,63 Eur (8 proc. metinių palÅ«kanų arba 0,02 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ mokėti dienÄ ) bei 8 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, procesines palÅ«kanas skaičiuojant nuo priteistinos sumos skolos, bei 40 Eur suma, mokėtina pagal MAPKSVPÄ® 7 straipsnio 1 dalį.

2. Atsakovė UAB „AlmarÅ«nas“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad vien tai, jog buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė įvykdė savo prievolę atsakovei visa apimtimi. IeÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė nepateikė prekių priėmimo–perdavimo aktų, t. y. neįrodė pareikÅ¡to reikalavimo. Pažymėjo, kad iÅ¡vestiniai ieÅ¡kinio reikalavimai dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų ir procesinių palÅ«kanų priteisimo netenkintini, kadangi ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti jai priteisti 1 444,26 Eur skolÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 444,26 Eur skolÄ , 72,63 Eur palÅ«kanas, 40 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, 8 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1 555,88 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutarčiai sudaryti pakanka Å¡alių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikÅ¡mės valios iÅ¡raiÅ¡kos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui bÅ«dingas minimalus Å¡alių valios varžymas, todėl Å¡alys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formÄ , kuria iÅ¡reiÅ¡kia savo susitarimo turinį.

Ä®statyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma raÅ¡ytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenustato raÅ¡ytinės formos, gali bÅ«ti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Pažymėjo, kad atsakovė neginčija aplinkybes, jog tarp Å¡alių yra sudaryta žodinė sutartis dėl prekių pirkimo–pardavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė atsakovei pateikė apmokėti sekančias sÄ skaitas: 2019 m. birželio 20 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SUA1088159 1 841,14 Eur, kurios apmokėjimo terminas numatytas iki 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. birželio 21 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra Nr. SUA1088586 275,57 Eur, kurios mokėjimo terminas numatytas iki 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. birželio 21 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SUA1088587 580,80 Eur, kurios mokėjimo terminas numatytas iki 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. birželio 25 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SUA1089255 275,57 Eur, kurios mokėjimo terminas numatytas iki 2019 m. liepos 16 d. Å ios sÄ skaitos buvo pateiktos atsakovei pasiraÅ¡ytinai – sÄ skaitose yra A. V. paraÅ¡as. 2020 m. sausio 16 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė tarpusavio skolos užskaitymo aktÄ , kuriuo buvo sumažinta atsakovės skola 1 334,23 Eur sumai, o ieÅ¡kovės įsipareigojimų suma atsakovei sumažinta ta pačia 1 334,23 Eur suma.

Å alys patvirtino, kad atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymÄ galutinis atsakovės skolos likutis ieÅ¡kovei yra 3 523,65 Eur. Suderinus skolos likutį, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 13 d. ieÅ¡kovė pirko įvairių maisto produktų už 2 079,39 Eur ir atsakovė atitinkamai Å¡iai sumai ieÅ¡kovei pateikė apmokėti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Atlikus tarpusavio vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , atsakovės 2 079,39 Eur įskaičius su suderinta 3 523,65 Eur ieÅ¡kovės atsakovei suma, galutinė atsakovės neapmokėtos skolos dalis sudaro 1 444,26 Eur.

CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti prekę kitai Å¡aliai nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekę ir sumokėti už jÄ nustatytÄ pinigų sumÄ . CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė tinkamai vykdė savo prievolę, perdavė prekes, o atsakovė, nors jas ir priėmė, tačiau neatsiskaitė. Atsakovė nors ir nurodo, kad nepateikti į bylÄ Ä¯rodymai, tačiau niekaip neargumentuoja ir nepateikia įrodymų, kodėl ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti skola yra nepagrįsta ar neatitinkanti tikrovės, jokių pretenzijų ar nesutikimo ieÅ¡kovei taip pat neteikė bei nenurodė. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės pateikti duomenys neleidžia abejoti apie tai, kad atsakovei yra žinoma apie skolos dydį, ji yra Å¡alių patvirtinta ir suderinta pasiraÅ¡ant tarpusavio reikalavimų užskaitymo aktÄ .

Ä®vertinęs visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 1 444,26 Eur skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai). Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimis, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai Å¡alių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPÄ® nustatytas palÅ«kanų normas, Å¡is specialusis įstatymas turi pirmenybę prieÅ¡ CK 6.210 straipsnį.

MAPKSVPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palÅ«kanos ar palÅ«kanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Å¡io įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ tÄ pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palÅ«kanas. PirmÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma, antrÄ jį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dienÄ galiojusi palÅ«kanų norma. Atsižvelgiant į MAPKSVPÄ® 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, apskaičiuojant iÅ¡ atsakovės priteistinų palÅ«kanų dydį vadovaujamasi 2019 m. liepos 1 d. galiojusia fiksuotÄ ja palÅ«kanų norma, kuri nurodytu laikotarpiu Europos Centrinio Banko interneto tinklalapyje paskelbtais duomenimis yra 0 procentų.

Sprendė, kad, esant nurodytam teisiniam reguliavimui, iÅ¡ atsakovės už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ priteistinos 8 procentų dydžio palÅ«kanos, t. y. 72,63 Eur suma, pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ palÅ«kanų paskaičiavimÄ . Nurodė, kad MAPKSVPÄ® 7 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palÅ«kanas, turi teisę be įspėjimo iÅ¡ skolininko gauti 40 Eur sumÄ . Sprendė, kad vadovaujantis minėta teisės norma ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 40 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų.

Taip pat nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Tokios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 8 procentų metines procesines palÅ«kanas laikytinas pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atsakovė UAB „AlmarÅ«nas“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Atsakovė nurodo, kad vien tai, jog buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė įvykdė savo prievolę atsakovei visa apimtimi. CK 6.327 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, tokių atveju parduodamų daiktų kokybė turi atitikti įprastus reikalavimus. Taip pat CK 6.333 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostata, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenagrinėjo ar ieÅ¡kovės prekės, kurių pagrindu ieÅ¡kovė reiÅ¡kia turtinį reikalavimÄ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, buvo kokybiÅ¡kos, ar apeliantės pareiga atsiskaityti kilo visa apimtimi.

Dar daugiau, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Tai yra susiję su įrodymų pakankamumo klausimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 601/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje yra įtvirtinta įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) civiliniame procese: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindÄ teismui atmesti jo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , t. y. neturintį faktinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Akivaizdu, kad Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, jog atsakovė yra skolinga 1 444,26 Eur sumÄ , o teismas privalėjo vertinti, ar ieÅ¡kovės pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimus.

Tačiau ieÅ¡kovė byloje rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais ir PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, bet faktiÅ¡kai neįrodė pristatytos produkcijos nei kiekių, nei kokybės. Jokiuose teisės aktuose Å¡alys nėra įpareigotos mokėti neteisėtai ir nepagrįstai reikalaujamas sumas, t. y. atsakovė nėra įpareigota mokėti teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįstas sumas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas sumokėti 1 444,26 Eur skolÄ yra nepagrįstas ir atmestinas. Taip pat pažymėjo, kad iÅ¡vestiniai ieÅ¡kinio reikalavimai dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų ir procesinių palÅ«kanų priteisimo netenkintini, kadangi ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti jai priteisti 1 444,26 Eur skolÄ .

7. IeÅ¡kovė atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Nurodo, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose yra atsakovės atstovo paraÅ¡as, liudijantis, kad mokėjimo dokumente nurodytos prekės buvo priimtos atsakovės atstovo, t. y. A. V. BÅ«tent Å¡i aplinkybė ir rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai liudija, kad prekės atsakovei buvo perduotos tinkamai. Aptarti ir civilinėje byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai liudija aplinkybę, kad neapmokėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos prekės apeliantei buvo perduotos, todėl apeliantės nurodyti argumentai, kad nėra įrodytas prekių perdavimo kiekis, yra nepagrįstas ir paneigiamas byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių susijusių su perduotų prekių kokybe. Å iuo atveju, ginčo byloje apeliantė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų liudijančių jos nurodomÄ â€žnetinkamÄ â€œ perduotų prekių kokybę. Byloje nėra pateiktÄ jokių dokumentų (raÅ¡ytų pretenzijų, elektroninių laiÅ¡kų, ir pan., skirtų tiekėjai dėl menamos netinkamos prekių kokybės), kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantei perduotos prekės buvo netinkamos kokybės. Prekės apeliantei buvo pateiktos 2019 m. birželio 20, 21, 25 dienomis, tačiau informacijÄ apie menamÄ netinkamÄ pirktų prekių kokybę apeliantė pateikia tik teikiamu apeliaciniu skundu.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle tokias aplinkybes turėjo įrodyti būtent apeliantė, kaip tokias aplinkybes nurodanti ir jomis besiremianti bylos šalis. Apeliantės nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais rašytiniais dokumentais. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė taip pat teigia, kad ieškovės reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų, išieškojimo išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįsti išvestiniai reikalavimai, nes ieškovė neturi teisės reikalauti 1 444,26 Eur skolos priteisimo.

Tačiau, kaip jau minėta, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė (apeliantė) įvykdytų prievolę sumokėti už nupirktas prekes, o apeliantė turi pareigÄ atsiskaityti bei sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas už pradelstÄ atsiskaityti terminÄ bei sumokėti procesines palÅ«kanas už skolos sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o taip pat sumokėti 40 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir nepažeidė nei materialiųjų, nei procesinių teisės normų.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos, susidariusios dėl neapmokėtų pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartį iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, priteisimo patenkintas visiÅ¡kai, teisėtumo iÅ¡ pagrįstumo patikrinimas.

11. Atsakovė neginčija, kad tarp jos ir ieÅ¡kovės buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau nurodo, kad ieÅ¡kovė neįrodė pristatytos produkcijos nei kiekių, nei kokybės, o pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenagrinėjo ar ieÅ¡kovės prekės, kurių pagrindu ieÅ¡kovė reiÅ¡kia turtinį reikalavimÄ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, buvo kokybiÅ¡kos, ar apeliantės pareiga atsiskaityti kilo visa apimtimi.

12. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

13. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė teigė, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta žodinė prekių pirkimo–pardavimo sutartis ir, kad ji perdavė atsakovei prekes, už kurias atsakovė neatsiskaitė. Å iems teiginiams pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus: ieÅ¡kovės 2019 m. birželio 20 d. atsakovei iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SUA1088159 1 841,14 Eur sumai; ieÅ¡kovės 2019 m. birželio 21 d. atsakovei iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SUA1088586 275,57 Eur sumai; ieÅ¡kovės 2019 m. birželio 21 d. atsakovei iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SUA1088587 580,80 Eur sumai; ieÅ¡kovės 2019 m. birželio 25 d. atsakovei iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SUA1089255 275,57 Eur sumai; atsakovės 2020 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija ALM Nr. 0075-20 107,02 Eur sumai; 2020 m. sausio 16 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ , kuriuo mažinama atsakovės skola ieÅ¡kovei 1 334,23 Eur suma bei mažinama ieÅ¡kovės skola atsakovei 1 334,23 Eur suma, patvirtinant, kad po skolų užskaitymo 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė skolinga ieÅ¡kovei 3 523,65 Eur; atsakovės 2020 m. sausio 17 d. ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija ALM Nr. 0149-20 235,95 Eur sumai; atsakovės 2020 m. sausio 24 d. ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija ALM Nr. 0201-20 810,79 Eur sumai; atsakovės 2020 m. sausio 31 d. ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija ALM Nr. 0263-20 827,23 Eur sumai; ieÅ¡kovės 2020 m. vasario 12 d. priminimÄ atsakovei apie susidariusį įsiskolinimÄ ; atsakovės 2020 m. vasario 13 d. ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija ALM Nr. 0348-20 98,40 Eur sumai.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieÅ¡kovė pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais įrodė tiek tai, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta žodinė prekių pirkimo–pardavimo sutartis, tiek tai, kad ji perdavė atsakovei prekes, už kurias atsakovė neatsiskaitė. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė pateikė atsakovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pasiraÅ¡ytinai – sÄ skaitose yra krovinį priėmusio A. V. paraÅ¡as. Be to, atsakovė įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei pripažino 2020 m. sausio 16 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė teikė pretenzijas ieÅ¡kovei dėl 2019 m. birželio mėn. PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų ir jai faktiÅ¡kai pristatytų prekių nesutapimo. Todėl spręstina, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovė neįrodė pristatytos produkcijos kiekių.

15. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė pristatytos produkcijos kokybės. Tačiau, remiantis bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, atsakovė, savo atsikirtimus grįsdama tokiomis aplinkybėmis, pati turi jas įrodyti. Be to, pažymėtina, kad aplinkybės dėl ieÅ¡kovės atsakovei pristatytų prekių netinkamos kokybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymų visetÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teismas nutaria: Atsakovės UAB „AlmarÅ«nas“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas