495d7ce4-4366-458c-a973-a5bf5fa3fd44 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1805-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11401-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.6.2; 75.6.3; 75.8; 116.1; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) S. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1778-131/2013 pagal ieÅ¡kovo T.

Y. ieÅ¡kinį atsakovei S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovės S. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, santuokos metu įgyto turto padalinimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas T. Y. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

Nurodė, kad santuokÄ su atsakove įregistravo 1991-05-17 Jerevano miesto Santuokų rÅ«muose (akto įraÅ¡o Nr. 447), su sutuoktine Lietuvoje gyvena daugiau nei trylika metų, nepilnamečių vaikų neturi. IeÅ¡kovo teigimu, santuoka iÅ¡iro, nes atsakovė nevykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigų – nepalaikė ieÅ¡kovo moraliai, Å¡eimoje kildavo nuolatiniai konfliktai, dėl atsakovės neigiamo požiÅ«rio, netolerancijos, ieÅ¡kovui nepavyko iÅ¡saugoti Å¡eimos, bendras gyvenimas su atsakove tapo nebeįmanomas, todėl daugiau nei metus gyvena atskirai ir nebeveda bendro Å«kio.

Prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant po 1/2 kiekvienam, priteisti ieÅ¡kovui automobilį Mercedes Benz, o atsakovei už automobilį 500 Lt dydžio kompensacijÄ . Nurodė, jog kilnojamuosius daiktus Å¡alys pasidalino, o vadovaujantis sutuoktinių 2006-11-28 sudaryta Vedybų sutartimi po santuokos sudarymo ieÅ¡kovo įgytos kÅ«rybinės dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė.

Prašė po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti pavardę Y., o atsakovei – M.. Patvirtino, kad su sutuoktine kreditorių neturi ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T. 1, b. l. 1-2).Atsakovė atsiliepime su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės sutiko, nurodė, kad atsakovas buvo jai neiÅ¡tikimas, ji 2006 metų rugsėjo mėn. su dukra dėl pastarosios sveikatos problemų iÅ¡vyko į ArmėnijÄ (T. 1, b. l. 42). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę M.; pripažinti Å¡alių sudarytÄ Vedybų sutartį negaliojančia; netenkinus reikalavimo pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia, pripažinti kÅ«rybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), įgytas už bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytas lėšas ir esančias bendrÄ ja jungtine nuosavybe; santuokos metu įgytÄ turtÄ padalinti taip: po santuokos nutraukimo butÄ pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, o kÅ«rybines dirbtuves bei automobilį Mercedes Benz pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 3 247,10 Lt turtinės žalos dėl buto iÅ¡laikymo, 20 000 Lt neturtinės žalos bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog ilgainiui pasikeitė ieÅ¡kovo elgesys, jis negrįždavo naktimis, pasidarė grubus, nesiderino prie Å¡eimos poreikių, Å¡eimoje nuolat kildavo konfliktai, atsakovė dėjo pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau ieÅ¡kovas tai ignoravo, 2006 m. vasarÄ sužinojo, kad ieÅ¡kovas jai yra neiÅ¡tikimas, vėliau ieÅ¡kovo interesais iÅ¡vyko į ArmėnijÄ , vyro reikalavimu pasirašė Vedybų sutartį nesuprasdama jos turinio ir paskirties, kadangi nekalba ir neraÅ¡o lietuviÅ¡kai. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai, atsakovės teigimu, buvo iÅ¡ anksto numatyta apgaulė, nes pasiraÅ¡ius sutartį ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ .

Nors vėliau ieÅ¡kovas kartkartėm grįždavo į Å¡eimÄ , tačiau savo elgesio nekeitė, o 2010 m. kovo mėn. pateikė atsakovei pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios atsakovė, atsižvelgdama į dukros praÅ¡ymÄ nesiskirti, nepasirašė. Atsakovė nurodė, kad visÄ savo gyvenimÄ paaukojo vyro ir dukters interesams, neturėjo galimybės dirbti ir tobulėti asmeniÅ¡kai, tobulinti savo vokalinį talentÄ , todėl ieÅ¡kovui palikus Å¡eimÄ ir neteikiant jai jokio iÅ¡laikymo, buvo priversta iÅ¡vykti į ArmėnijÄ , dukra dėl ieÅ¡kovo kaltės nepasiekė savo tikslo baigti aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , be to, ieÅ¡kovas pasiėmė iÅ¡ namų dukrai dovanotus papuoÅ¡alus, paveikslus.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, jis pats kėlė konfliktus, darė skriaudÄ Å¡eimai finansiniu ir moraliniu aspektu. Dėl visų Å¡ių aplinkybių Å¡alių santuoka nutrauktina dėl ieÅ¡kovo kaltės jam iÅ¡ esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio pareigas, iÅ¡tikimybės principÄ , palikus Å¡eimÄ ir ilgiau nei vienerius metus ja nesirÅ«pinant. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neprisidėjo prie bendro Å¡alių buto iÅ¡laikymo nuo 2007-08-01 iki Å¡iol su iÅ¡imtimi nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn., atsakovė iÅ¡ jo prašė priteisti 3 247,10 Lt turtinės žalos atlyginimÄ .

Taip pat atsakovė prašė priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos, nes dėl ieÅ¡kovo veiksmų ir jo elgesio atsakovė iki Å¡iol patiria emocinę depresijÄ . ReikalavimÄ pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia atsakovė grindė tuo, jog jÄ sudarant buvo pažeisti bendrieji sandorių sudarymo principai ir vedybų sutartims keliami reikalavimai. Sutartis sudaryta pažeidžiant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , yra labai nepalanki atsakovei, sudaryta ieÅ¡kovo vykdomo spaudimo, apgaulės, pasitikėjimo ieÅ¡kovu ir informacijos trÅ«kumo įtakoje, todėl egzistuoja visos sÄ lygos sutartį pripažinti negaliojančia.

IeÅ¡kovas nei iki Vedybų sutarties sudarymo, nei jos sudarymo metu atsakovei neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties. KÅ«rybinės dirbtuvės buvo įgytos iÅ¡ santuokoje įgytų lėšų (kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė), todėl net nepripažinus Vedybų sutarties negaliojančia, egzistuoja pagrindas kÅ«rybines dirbtuves pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, atsakovė prašė nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių pricipo ir priteisti atsakovei butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui – kÅ«rybines dirbtuves bei automobilį.

Atsakovė taip pat patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų Å¡alys neturi (T. 1, b. l. 61-67).Ä®vertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu iÅ¡augo atsakovės iÅ¡laidos dėl buto iÅ¡laikymo, atsakovė pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 095,89 Lt (T. 1, b. l. 169-170).IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės iÅ¡dėstytomis santuokos iÅ¡irimo priežastimis.

IeÅ¡kovas skatino atsakovę kuo nors užsiimti, buvo įdarbinęs keliose vietose, tačiau dėl nesugyvenamo charakterio ji ilgai niekur neiÅ¡bÅ«davo, pati neturėjo noro tobulėti, neaiÅ¡ku, iÅ¡ kokių lėšų ji iki Å¡iol gyveno, kaip buvo įsigytas butas, kodėl nesutiko nutraukti santuokos bendru sutikimu. IeÅ¡kovo teigimu, savo nurodytų aplinkybių atsakovė negrindė jokiais įrodymais, o jų santuoka iÅ¡iro dėl skirtingų sutuoktinių požiÅ«rių į bendrÄ gyvenimÄ , nesugebėjimo vienas kito palaikyti, priimti kompromisinių sprendimų, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas nuolat rėmė Å¡eimÄ , dėl ko atsakovė turėjo galimybę iÅ¡laikyti butÄ , kurio ieÅ¡kovas neprašė priteisti jam vienam.

Kadangi, ieÅ¡kovo manymu, santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo priteisti atsakovei turtinę ir neturtinę žalÄ . Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti Å¡alių sudarytÄ Vedybų sutartį negaliojančia, nes atsakovė pati nenorėjo turėti asmeninės atsakomybės dėl kÅ«rybinių dirbtuvių, kurioms įsigyti ieÅ¡kovas skolinosi lėšas, todėl buvo sudaryta Vedybų sutartis, kurios turinys atsakovei buvo iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , sutartis buvo pasiraÅ¡oma notaro akivaizdoje.

KÅ«rybinių dirbtuvių patalpos įsigytos 2007 m, kai ginčo Å¡alys kartu nebegyveno ir nevedė bendro Å«kio, Å¡ios patalpos naudojamos iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo darbui, įgytos ieÅ¡kovui paėmus kreditÄ iÅ¡ banko, kurį jis visiÅ¡kai iÅ¡mokėjo, todėl atsakovės teiginiai, kad ji nesÄ Å¾iningai ir neteisingai bus palikta be dalies santuokoje įgyto turto, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl sutuoktinių turtas turėtų bÅ«ti padalintas kaip nurodyta ieÅ¡kinyje.

Prašė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (T. 1, b. l. 131-136).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad atsakovė dirbtinai blogino savo turtinę padėtį sau priklausantį turtÄ dovanodama seseriai, nesikreipė į teismÄ dėl dukters iÅ¡laikymo, tai įrodo, kad ieÅ¡kovas teikė Å¡eimai materialinę paramÄ , o byloje nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę (T. 1, b. l. 172-174, 181-184, 189-190).Atsakovė teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pats pripažino, kad turėjo kitas moteris, privertė jÄ sudaryti Vedybų sutartį, norėjo skirtis bendru sutikimu, tačiau atsakovė nepasirašė dokumentų, nes nežinojo, kas juose paraÅ¡yta, o dukrai perskaičius ir prieÅ¡taraujant nesutiko pasiraÅ¡yti, nurodė, jog ieÅ¡kovas neskyrė pinigų iÅ¡laikymui, kartais nupirkdavo dukrai drabužių, maisto, kelis kartus yra užmokėjęs už butÄ , o pati dirbo keliose darbovietėse, jai pragyventi padėjo sesuo, giminės, prie kredito mokėjimo neprisidėjo (T. 1, b. l. 171-174).

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė, prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (T. 1, b. l. 172-174, 185-190). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-29 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies:

1) santuokÄ , įregistruotÄ 1991-05-17 d. Jerevano miesto santuokų rÅ«muose (akto įraÅ¡o Nr. 447) tarp S. S. M. ir T. S. Y., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2) palikti ieÅ¡kovui pavardę Y., atsakovei palikti pavardę M., 3) priteisti ieÅ¡kovui T. Y. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį Mercedes Benz 190, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4) priteisti atsakovei S. M. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbtini), 5) priteisti atsakovei S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo T.

Y. 500 Lt kompensacijÄ , 6) atsakovės reikalavimus dėl 2006-11-28 Å¡alių sudarytos Vedybų sutarties (notarinio registro Nr. 2-121458) pripažinimo negaliojančia, 4 059,89 Lt turtinės žalos už buto iÅ¡laikymÄ ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovo T. Y. atmesti, 7) priteisti iÅ¡ atsakovės S. M. ieÅ¡kovo T. Y. naudai 3 022,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 8) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. Y. atsakovės S. M. naudai 769,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad atsakovė ieÅ¡kovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo neįrodė.

Abi Å¡alys kaltina viena kitÄ dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. Teismas vertino, kad dabartiniai Å¡alių santykiai nesuderinami su tinkamu sutuoktinių pareigų vykdymu atsižvelgiant į Å¡eimos tikslus ir paskirtį visuomenėje bei sutuoktinių asmeninių santykių pobÅ«dį, todėl sprendė, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka tarp Å¡alių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala nei vienai iÅ¡ Å¡alių neatlygintina.

Dėl reikalavimo pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad buvo pavartota ieÅ¡kovo psichologinė prievarta atsakovei sudaryti minėtÄ sutartį. Aplinkybė, kad atsakovė sudarė sutartį tikėdamasi iÅ¡saugoti santuokÄ , nepaneigia atsakovės valios prisiimti sutartyje numatytas pasekmes, ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie tai, kad po sutarties pasiraÅ¡ymo jo vardu įregistruotas turtas nebuvo įgytas iÅ¡ sutuoktinių bendrų lėšų.

Vedybų sutartis buvo sudaryta notarine forma notaro akivaizdoje, todėl atsakovės nurodytÄ aplinkybę, kad ji nesuprato Å¡io dokumento turinio, teismas vertino kritiÅ¡kai. Netenkindamas reikalavimo dėl Vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, ir vertindamas atsakovės teiginius, jog Vedybų sutarties sÄ lygos yra jai itin nepalankios ir atimančios galimybę po santuokos nutraukimo įgyti dalį bendro sutuoktinio turto, teismas įvertino Å¡io ginčijamo turto pobÅ«dį: tai yra kÅ«rybinės dirbtuvės – ieÅ¡kovo darbo vieta, kuriÄ jis įgijo pasinaudojęs kredito paslaugomis, atsakovė nesinaudojo Å¡iuo turtu pagal jo paskirtį, dirbtuvės buvo įgytos jau po to, kai Å¡alys negyveno kartu ir nevedė bendro Å«kio, t. y. po 2006 metų, be to, atsakovė pripažino, kad nemokėjo paskolos dirbtuvėms įsigyti įmokų, todėl jos lÅ«kesčiai dėl Å¡io turto įgijimo negali bÅ«ti laikomi pagrįstais.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kÅ«rybinės dirbtuvės buvo įgytos už bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje įgytas lėšas ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas minėtÄ turtÄ pripažino asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe, todėl jo į dalintino turto balansÄ neįtraukė. Teismui nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių sutuoktinių turto principo, todėl butÄ ginčo Å¡alims teismas padalino po 1/2 dalį ir, nesant ginčo tarp Å¡alių, automobilį priteisė ieÅ¡kovui, o atsakovei priteisė 500 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančia didesnę turto dalį.

Atsakovės neįrodė aplinkybės, kad ji viena savo lėšomis iÅ¡laikė bÅ«tÄ , todėl teismas netenkino atsakovės reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo už bÅ«sto iÅ¡laikymÄ susidariusiÄ skolÄ (Å¡alims esant santuokoje už bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimam butui suteiktas paslaugas) (T. 1, b. l. 191-196). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė (apeliantė) S. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tenkinti byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinį toje dalyje atmesti, t. y. santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, įpareigoti ieÅ¡kovÄ atlyginti apeliantei 20 000 Lt neturtinę žalÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 095,89 Lt turtinės žalos už buto iÅ¡laikymÄ , pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia, turtÄ padalinti kaip nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje.

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:1. Teismas teisingai citavo aktualiÄ teisinę norma, t. y. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnį, tačiau nepagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje yra pakankamai įrodymų tiek apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, tiek apie tai, kad jis paliko Å¡eimÄ , ja nesirÅ«pino nuo 2006 metų. IeÅ¡kovo kaltė turi bÅ«ti pripažinta įvertinus apeliantės teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus.

IeÅ¡kovas neiÅ¡tikimybės niekada neslėpė, netgi vieÅ¡ai demonstravo. Å ias aplinkybes tarpusavyje pripažino abi Å¡alys, armėnams nėra įprasta į skyrybų procesÄ Ä¯traukti liudyti trečiuosius asmenis, Å¡ių taisyklių ir laikėsi apeliantė, žinodama, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡tikimybės neginčija. IeÅ¡kovas nepasinaudojo teise nuginčyti apeliantės teismo posėdžio metu duotus įrodymus. IeÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ 2006 m. ir iÅ¡eidamas net atjungė internetÄ ir telefonÄ (T. 1, b. l. 173).

Byloje raÅ¡ytiniai įrodymais patvirtinta, kad mokėjimus už butÄ mokėjo apeliantė iÅ¡ giminaičių Armėnijoje paramos. Ji vienasmeniÅ¡kai tuo metu dar iÅ¡laikė nepilnametę dukrÄ . PrieÅ¡ingas iÅ¡vadas pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė. IeÅ¡kovo atstovės teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie buto iÅ¡laikymo, nėra tinkamas įrodymas, nes raÅ¡ytiniai įrodymai negali bÅ«ti nuginčyti Å¡alių parodymais, o advokatė paaiÅ¡kinimus davė be priesaikos.

Jokių įrodymų apie netinkamÄ apeliantės elgesį byloje nėra. Teismas padarė procesinį pažeidimÄ ir atsisakė tenkinti ne kartÄ apeliantės atstovės teiktÄ praÅ¡ymÄ pripažinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ bÅ«tinu. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 160 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus neužtikrindamas teisingo ir visapusiÅ¡ko bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo. Kilus ginčui dėl neiÅ¡tikimybės ir kitų tik Å¡eimos dalyvius liečiančių klausimų, tik abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimai gali užtikrinti objektyvų ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

2. IeÅ¡kovo netinkamas elgesys sukėlė apeliantei neturtinę žalÄ ir ieÅ¡kovas nepasinaudojo teise teismo posėdyje paneigti apeliantės nurodytas su tuo susijusias aplinkybes.3. Apeliantė raÅ¡ytiniais dokumentais įrodė, kad ji vienasmeniÅ¡kai už butÄ mokėjo nuo 2007-08-01 iki Å¡ios dienos, su iÅ¡imtimi nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. gegužės. Teismas neįvertino, jog mokėjimai daryti apeliantės raÅ¡tu, jos pildyti kvitai. Nesvarbu, kad iki 2010 m. mokėjimo knygelė buvo pildoma ieÅ¡kovo vardu, nes Å¡iuo vardu buvo registruotas butas.

Teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, kad ji viena mokėjo už butÄ . IeÅ¡kovas nepateikė tai paneigiančių paaiÅ¡kinimų. Apeliantė savo nuožiÅ«ra galėjo pasirinkti mokėjimo bÅ«dÄ (grynais pinigais ar pavedimu). ParamÄ iÅ¡ Armėnijos apeliantė gaudavo grynais pinigais, todėl ir mokėjimai už butÄ buvo atliekami grynais pinigais. Ä® bylÄ yra pateikti (T. 1, b. l. 156-167) įrodymai, liudijantys apeliantės gaunamas pinigines perlaidas iÅ¡ Armėnijos. Teismas pažeidė CK 3.109 straipsnio aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ .

Jei teismui buvo svarbu, kieno vardu buvo vykdomi mokėjimai už butÄ , tai teismas turėjo tenkinti reikalavimÄ iÅ¡ dalies ir priteisti žalÄ , patirtÄ po 2010-01-01.

4. Teismas tik iÅ¡ dalies iÅ¡nagrinėjo apeliantės argumentus dėl Vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia. Nedalyvaujant abiems Å¡alims, to objektyviai nebuvo galima padaryti. Aplinkybės, kuriomis apeliantė buvo priversta pasiraÅ¡yti Vedybų sutartį, gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtos tik apklausus abi ginčo Å¡alis. KritiÅ¡kai vertintinos teismo nurodytos aplinkybės, kad apeliantė suprato lietuvių kalbÄ . Teismas nenagrinėjo esminio vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo, t. y. teismas vedybų sutartį gali pripažinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negaliojančia, jeigu sutartis iÅ¡ esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir vienam iÅ¡ sutuoktinių yra labai nepalanki.

Akivaizdu, kad taip buvo byloje. FaktiÅ¡kai atsakovei paliekant pareigÄ rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti Å¡alių dukrÄ bei turtÄ (butÄ ), ieÅ¡kovui nepriskiriant jokių su Å¡eima, jos iÅ¡laikymu susijusių pareigų, tokia situacija suponuoja Vedybų sutarties sÄ lygų vienaÅ¡aliÅ¡kumÄ , nesÄ Å¾iningumÄ ir neteisingumÄ . Vedybų sutarties tikslas – suklaidinti apeliantę, palikti be dalies santuokoje įgyto turto. Apeliantė paaiÅ¡kino, kad sutartį sudarė dėl didelio ieÅ¡kovo spaudimo. Apeliantės derybinė pozicija buvo akivaizdžiai silpnesnė.

5. Nesutinka su teismo sprendimu Å¡alims lygiomis dalimis padalinti butÄ , kuris nuo 2006 metų buvo iÅ¡laikomas tik atsakovės. Be to, vieno kambario butas negali bÅ«ti padalintas ir bendrai naudojamas bendrasavininkų nepažeidžiant vienas kito interesų, bute gyvena ne tik apeliantė, bet ir Å¡alių vienintelė dukra, ieÅ¡kovas turi asmeninės nuosavybės teise valdomas patalpas, kuriose gyvena. Santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl turi bÅ«ti nukrypta nuo lygių dalių principo ir Å¡alių santuokoje įgytas turtas padalintas taip: butas po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe, automobilis – ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe, o kÅ«rybinės dirbtuvės lieka asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe nepriklausomai nuo to, ar Vedybų sutartis bus pripažinta negaliojančia ar ne.

6. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir ieÅ¡kovo dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažinti bÅ«tinu, nes nagrinėjant santuokos nutraukimo priežastis bÅ«tina apklausti abu sutuoktinius (T. 2, b. l. 1-7). IeÅ¡kovas T. Y. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ieÅ¡kovas papildomai nurodo, kad apeliantės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės nurodytų faktų buvimÄ ir padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir tik dėl jo kaltės Å¡alių bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Apeliantės pateikta atsiskaitymų už komunalines paslaugas lentelė yra klaidinanti, todėl pagrįstai buvo įvertinta kritiÅ¡kai. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė ne viena iÅ¡laikė butÄ , todėl ji neturi teisės reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė jau 2006 m. su ieÅ¡kovu negyveno ir ji atsisakė duoti sutikimÄ kÅ«rybinių dirbtuvių pirkimui, todėl vienintelis kelias buvo Vedybų sutarties sudarymas. Apeliantė keitė argumentus, kodėl Vedybų sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

Apeliantei buvo žinomos Vedybų sutarties sudarymo pasekmės, todėl nebuvo pagrindo Å¡ios sutarties pripažinti negaliojančia. Apeliantė neįrodė savo argumento, kad jei vienai buvo palikta pareiga rÅ«pintis Å¡alių dukra. Apeliantė 2013 m. pradžioje pablogino savo turtinę padėtį Armėnijoje esantį turtÄ padovanodama savo giminaičiams. Nėra pagrindų nukrypti nuo Å¡alių lygių dalių principo (T. 2, b. l. 37-40). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ginčo Å¡alių santuoka buvo pripažinta nutrauka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgiant į lygių dalių principÄ padalintas bendras sutuoktinių turtas bei netenkinti atsakovės (apeliantės) reikalavimai dėl Vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliantė praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir pripažinti Å¡alių santuokÄ nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės, įpareigoti ieÅ¡kovÄ atlyginti apeliantei 20 000 Lt neturtinę žalÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 095,89 Lt turtinės žalos už buto iÅ¡laikymÄ , pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia, turtÄ padalinti kaip nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje, t. y. neatsižvelgiant į lygių dalių principÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį apeliantės skundžiamoje dalyje atmetė.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai citavo aktualiÄ teisinę norma, t. y.

CK 3.60 straipsnį, tačiau nepagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes byloje yra pakankamai įrodymų tiek apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, tiek apie tai, kad jis paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pino nuo 2006 metų. Pasisakydama dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iÅ¡irusios santuokos, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ , tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Å ios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos turi daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė praÅ¡o pripažinti, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes byloje yra pakankamai įrodymų tiek apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, tiek apie tai, kad jis paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pino nuo 2006 metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie vyro neiÅ¡tikimybę, neprašė apklausti liudytojų, galinčių patvirtinti Å¡ias aplinkybes, abi Å¡alys pripažino, kad ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ , tačiau keletÄ kartų buvo grįžęs, prisidėjo prie gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymo, siÅ«lė atsakovei nutraukti santuokÄ bendru sutikimu, tačiau ji nesutiko, duomenų apie netinkamÄ ieÅ¡kovo elgesį Å¡eimoje (smurtÄ , alkoholio vartojimÄ ar pan.) byloje nėra, todėl nėra pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas vienas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, taigi atsakovė ieÅ¡kovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo neįrodė.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad abi Å¡alys kaltina viena kitÄ dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, netinkamo elgesio, požiÅ«rio į Å¡eimÄ , moralinės paramos stokos, nesugebėjimo spręsti Å¡eimoje iÅ¡kilusias problemas, ieÅ¡koti kompromisų, o dabartiniai Å¡alių tarpusavio santykiai teismo įvertinti kaip nesuderinami su tinkamu sutuoktinių pareigų vykdymu atsižvelgiant į Å¡eimos tikslus ir paskirtį visuomenėje bei sutuoktinių asmeninių santykių pobÅ«dį, todėl teismas sprendė, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o santuoka tarp Å¡alių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus (atsakovės parodymus), kurie, apeliantės nuomone, pagrindžia ieÅ¡kovo kaltę, sistemiÅ¡kai vertino su visais bylos įrodymais, todėl padarė įrodymų visuma pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantei, besiremiančiai aplinkybėmis apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, tenka pareiga pagrįsti faktus, sudarančius Å¡iÄ jo kaltės prezumpcijÄ .

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė (apeliantė) nepateikė įrodymų apie vyro (ieÅ¡kovo) neiÅ¡tikimybę. Pasak apeliantės, ieÅ¡kovo kaltė turi bÅ«ti pripažinta įvertinus apeliantės teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, be to, ieÅ¡kovas neiÅ¡tikimybės niekada neslėpė, netgi vieÅ¡ai demonstravo, o Å¡ias aplinkybes tarpusavyje pripažino abi Å¡alys, be to, armėnams nėra įprasta į skyrybų procesÄ Ä¯traukti liudyti trečiuosius asmenis, Å¡ių taisyklių ir laikėsi apeliantė, žinodama, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡tikimybės neginčija.

Teisėjų kolegija nesutinka su minėta apeliantės pozicija, nes tai, kad apeliantė per posėdį pakartojo savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės, nesuteikia Å¡iam argumentui, kaip įrodymui, didesnės įrodomosios galios už ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiÅ¡kinimus (kurių jis nekartojo per teismo posėdį, nes jame nedalyvavo) dėl santuokos nutraukimo priežasčių esant abiejų sutuoktinių kaltei. IÅ¡ bylos medžiagos nenustatyta, kad ieÅ¡kovas pripažino, jog buvo neiÅ¡tikimas apeliantei, kad vieÅ¡ai tai demonstravo, o apeliantė teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai be jokių papildomų įrodymų (liudytojų parodymų, nuotraukų ar pan.) Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomi kaip pakankami įrodymai, kad patvirtinti minėtas aplinkybes.

IeÅ¡kovas teigė, kad jų santuoka iÅ¡iro dėl skirtingų sutuoktinių požiÅ«rių į bendrÄ gyvenimÄ , nesugebėjimo vienas kito palaikyti, priimti kompromisinių sprendimų, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2006 metais ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ , tačiau keletÄ kartų buvo grįžęs, prisidėjo prie gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymo, 2010 metais siÅ«lė atsakovei nutraukti santuokÄ bendru sutikimu, tačiau ji nesutiko.

Minėtos aplinkybė taip pat nepatvirtina vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog vien tik ieÅ¡kovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, nes byloje įrodyta kita jo kaltės prezumpcija, t. y. aplinkybė, kad ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pina. Pažymėtina, jog pateikdama į bylÄ patį pirmÄ procesinį dokumentÄ , t. y. atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, apeliantė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, paaiÅ¡kino, kad Å¡eimoje buvo geri santykiai (apie tai žinojo visi aplinkiniai žmonės), kol 2006 m. rugsėjo mėn. apeliantė iÅ¡važiavo su dukra į ArmėnijÄ (buvo 1 metai po brolio mirties), o ieÅ¡kovas susirado meilužę, o po to dar vienÄ ir dar kitÄ (T. 1, b. l. 42).

Vėliau apeliantė pakeitė savo pozicijÄ , siekdama įrodyti, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas tik ieÅ¡kovas dėl jo neiÅ¡tikimybės ir fakto, kad paliko Å¡eimÄ bei daugiau kaip metus ja nesirÅ«pino. Nors į bylÄ nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės kaltės prezumpcijÄ dėl santuokos iÅ¡irimo pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo Å¡alių santykiai paÅ¡lijo dar 2006 metais, kai atsakovė buvo iÅ¡vykusi į ArmėnijÄ su dukra, o ieÅ¡kovas pirmÄ kartÄ paliko Å¡eimÄ .

Tiek Vedybų sutarties sudarymas 2006-11-28, tiek ieÅ¡kovo 2010 m. pradžioje apeliantei pateiktas pasiÅ«lymas nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, su kuriuo apeliantė nesutiko, kaip ji nurodo, tik dėl to, kad norėjo apsaugoti dukrÄ nuo didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų (T. 1, b. l. 62), patvirtina, kad sutuoktiniai daugiau nei kelis metus iki ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo dėl santuokos nutraukimo patiekimo teismui (2012-08-16) nevykdė pareigos vienas kitÄ remti moraliai ir materialiai, bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, nedėjo pakankamai pastangų Å¡eimai iÅ¡saugoti, o Å¡alių santuoka nutrÅ«ko ne tik dėl ieÅ¡kovo kaltės – tai lėmė abiejų sutuoktinių elgesys Å¡eimoje, santarvės nebuvimas, neieÅ¡kojimas kompromisų, tarpusavio supratimo.

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ nutraukdamas Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad ginčo Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vadovautis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, apeliantės reikalavimas dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantė raÅ¡ytiniais dokumentais įrodė, kad ji vienasmeniÅ¡kai už butÄ mokėjo nuo 2007-08-01 iki Å¡ios dienos, su iÅ¡imtimi nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. gegužės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (T. 1, b. l. 77-117), nustatė, jog ieÅ¡kovo vardu buvo mokamos bÅ«sto iÅ¡laidos iki 2010 m.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog mokėjimai daryti apeliantės raštu, jos pildyti kvitai, ir nesvarbu, kad iki 2010 m. mokėjimo knygelė buvo pildoma ieškovo vardu, nes šiuo vardu buvo registruotas butas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus minėtus argumentus, nes kai kuriuose mokėjimo kvituose iki 2010 m. yra ieškovo parašas (T. 1, 90, 96), be to, nuo 2010 m. apeliantė pradėjo mokėjimo kvitus pildyti savo vardu, nors butas ir tuo metu, ir dabar yra įregistruotas tik ieškovo vardu.

Duomenys iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnis) patvirtina, kad per laikotarpį nuo 1994 metų iki dabar apeliantė 2002, 2003, 2004 metais buvo keliems mėnesiams įsidarbinusi skirtingose darbovietėse, o ilgesnį laikÄ (apie pusę metų) dirbo dar kitoje darbovietėje laikotarpiu nuo 2007-06-15 iki 2008-01-21 ir nuo 2008-04-24 iki 2009-02-20. Be to, apeliantė į bylÄ pateikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2010-04-06 iki 2013-08-05 gaudavo pinigines perlaidas iÅ¡ Armėnijos (T. 1, b. l. 156-167).

Minėti įrodymai patvirtina, kad apeliantė galėjo iÅ¡ nuosavų pinigų tam tikrais laikotarpiais apmokėti su buto iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra susijusius komunalinius mokesčius, tačiau jie neįrodo, kad taip tikrai buvo. Pagal 2006-11-28 sudarytos Vedybų sutarties 6.1 punktÄ Å¡alys įsipareigojo Å¡eimos iÅ¡laidas, susijusias su prievolių, susijusių su Å¡eimos poreikių tenkinimu (prie tokių iÅ¡laidų priskirtinos bendro Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos), dengti proporcingai jų gaunamoms pajamoms (T. 1, b. l. 26).

Nors byloje nėra tiksliai nustatyta, kokiais laikotarpiais, tačiau yra aiÅ¡ku, kad nuo 2006 iki 2010 metų ieÅ¡kovas grįždavo gyventi į ginčo butÄ , prisidėdavo prie buto iÅ¡laikymo. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje apeliantė nurodė, kad „2010 m. susiradęs naujÄ partnerę (armėnę), ieÅ¡kovas ir vėl paliko Å¡eimÄ ir Å¡eimos bÅ«stÄ ir išėjo gyventi pas kitÄ moterį. 2010 m. kovo mėn. pateikė atsakovei pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį <...> atsakovė, siekdama apsaugoti dukrÄ nuo didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinių sukrėtimų, tuo metu prašė santuokos nutraukimÄ atidėti“.

Byloje nėra duomenų, kad po 2010 m. išėjimo ieÅ¡kovas buvo grįžęs gyventi į ginčo butÄ kartu su Å¡eima. Taigi nuo 2010 m. tik apeliantė (kartu su dukra) naudojosi ginčo butu, kurį prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir apeliaciniu skundu apeliantė praÅ¡o priteisti visÄ jai vienai. Minėtos faktinės aplinkybės, patvirtina, jog apeliantė neįrodė fakto, kad tik ji viena laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki Å¡ios dienos, su iÅ¡imtimi nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. gegužės, rÅ«pinosi Å¡eimos bÅ«stu ir apmokėdavo sÄ skaitas už Å¡iam bÅ«stui suteiktas komunalines paslaugas.

Be to, bÅ«tų neteisinga iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti pusę su bÅ«sto iÅ¡laikymu susijusių iÅ¡laidų už laikotarpį nuo 2010 m., kai faktiÅ¡kai tik viena apeliantė (su dukra) naudojosi Å¡eimos bÅ«stu, kurį visÄ ji praÅ¡o priteisti sau.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ dalies iÅ¡nagrinėjo apeliantės argumentus dėl Vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia ir nenagrinėjo esminio Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo, t. y. jog Vedybų sutartis iÅ¡ esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir vienam iÅ¡ sutuoktinių (Å¡iuo atveju apeliantei) yra labai nepalanki.

Pasak apeliantės, Vedybų sutartimi faktiÅ¡kai apeliantei palikta pareiga rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti Å¡alių dukrÄ bei turtÄ (butÄ ), ieÅ¡kovui nepriskirtos jokios su Å¡eima, jos iÅ¡laikymu susijusių pareigos, o Å¡ios sutarties sudarymo tikslas buvo suklaidinti apeliantę, palikti be dalies santuokoje įgyto turto, t. y. ieÅ¡kovo 2007-06-22 įsigytų kÅ«rybinių dirbtuvių. Apeliantė nurodė, kad sutartį sudarė dėl didelio ieÅ¡kovo spaudimo, o jos derybinė pozicija buvo akivaizdžiai silpnesnė.

Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal Vedybų sutarties 6.1 punktÄ Å¡alys įsipareigojo Å¡eimos iÅ¡laidas, susijusias su vaikų iÅ¡laikymu, prievolių, susijusių su Å¡eimos poreikių tenkinimu, dengti proporcingai jų gaunamoms pajamoms (T. 1, b. l. 26), be to, apeliantė neįrodė nei fakto, kad ji dėl ieÅ¡kovo didelio psichologinio spaudimo buvo priversta sudaryti Vedybų sutartį, nei fakto, kad jos derybinė pozicija sudarant Å¡iÄ sutartį buvo silpnesnė (CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad Vedybų sutartis buvo sudaryta notarine forma notaro akivaizdoje, todėl nėra pagrindo abejoti, ar apeliantė iÅ¡ tikrųjų negalėjo suprasti, kokio turinio susitarimÄ ji pasiraÅ¡o. Pati apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad Vedybų sutarties sudarymo tikslas buvo suklaidinti apeliantę paliekant jÄ be dalies santuokoje įgyto turto, t. y. ieÅ¡kovo 2007-06-22 įsigytų kÅ«rybinių dirbtuvių, kurias prieÅ¡ieÅ¡kiniu (apeliaciniu skundu apeliantė praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai) apeliantė prašė pripažinti nupirktas už bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytas lėšas ir esančias bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindinis apeliantės tikslas, kurio ji siekė praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia Vedybų sutartį, buvo tai, kad po Vedybų sutarties sudarymo už iÅ¡ banko pasiskolintas lėšas ieÅ¡kovo įsigytos kÅ«rybinės dirbtuvės (T. 1, b. l. 10-11, 137-139) bÅ«tų įtrauktos į bendrÄ turto balansÄ ir teismas, dalindamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ , galėtų po santuokos nutraukimo butÄ pripažinti apeliantės asmenine nuosavybe, o kÅ«rybines dirbtuves – ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe tokiu bÅ«du nei vieno iÅ¡ ginčo Å¡alių nepalikdamas be gyvenamosios vietos.

Tokia apeliantės strateginė bylinėjimosi pozicija negali bÅ«ti pripažinta sÄ Å¾ininga, kadangi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė (ir apeliantė iÅ¡ esmės to neginčija), jog po Vedybų sutarties sudarymo, kai Å¡alys negyveno kartu, ieÅ¡kovas už iÅ¡ banko pasiskolintas lėšas, kurias visas grÄ Å¾ino pats ieÅ¡kovas, įsigijo kÅ«rybines dirbtuves – ieÅ¡kovo darbo vietÄ , kuria atsakovė nesinaudojo ir atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nemokėjo paskolos dirbtuvėms įsigyti įmokų.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo kÅ«rybines dirbtuves pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir Å¡io turto į dalintino turto balansÄ neįtraukė. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė laisva valia sudarė Vedybų sutartį ir sudarydama Å¡iÄ sutartį suprato jos pasekmes. Vedybų sutartis nepažeidžia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo ir nėra apeliantei iÅ¡imtinai nepalanki, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo dėl Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojančia ir reikalavimo kÅ«rybines dirbtuves pripažinti bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismas bendrÄ sutuoktinių turtÄ , kurio jie nėra pasidalinę, padalino taip: po 1/2 dalį 1 kambario buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat, nesant ginčo tarp Å¡alių, ieÅ¡kovui priteisė automobilį, o atsakovei 500 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančia didesnę turto (automobilio) dalį. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡alims lygiomis dalimis padalinti butÄ , kuris, pasak jos, nuo 2006 metų buvo iÅ¡laikomas tik apeliantės, be to, vieno kambario butas negali bÅ«ti padalintas ir bendrai naudojamas bendrasavininkų nepažeidžiant vienas kito interesų, bute gyvena ne tik apeliantė, bet ir Å¡alių vienintelė dukra, ieÅ¡kovas turi asmeninės nuosavybės teise valdomas patalpas, kuriose gyvena.

Apeliantės nuomone, santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, todėl turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo ir šalių santuokoje įgytas turtas padalintas taip: butas po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe, automobilis – ieškovo asmenine nuosavybe, o kūrybinės dirbtuvės lieka asmenine ieškovo nuosavybe nepriklausomai nuo to, ar Vedybų sutartis bus pripažinta negaliojančia ar ne. Byloje nustačius, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių katės, ginčo šalys neturi nepilnamečių vaikų, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , prioritetas teikiamas turto padalijimui natÅ«ra, jei toks padalijimo bÅ«das yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bÅ«do, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

Tačiau padalytas natÅ«ra turtas gali bÅ«ti ne visada. Vienais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008) ir kt.

Pasirenkant bendro turto padalijimo bÅ«dÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima bÅ«tų ateityje iÅ¡vengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Dalydamas turtÄ , teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobÅ«džio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių iÅ¡gauti didžiausiÄ naudÄ iÅ¡ Å¡io turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad vieno kambario butÄ padalinus kiekvienam iÅ¡ santuokÄ nutraukiančių sutuoktinių po lygiai, Å¡io buto bendras naudojimas, nepažeidžiant bendrasavininkų vienas kito interesų, yra praktiÅ¡kai neįmanomas. Tačiau taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Å iuo atveju ginčo Å¡alys nepilnamečių vaikų neturi, duomenų apie vieno ar abiejų sutuoktinių blogÄ sveikatos bÅ«klę nėra. Tačiau pati apeliantė pripažįsta, kad jos turtinė padėtis yra blogesnė nei ieÅ¡kovo. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nuo 2008 metų apeliantė niekur nedirba, laikotarpiu nuo 2010-04-06 iki 2013-08-05 apeliantė gaudavo 500, 200, 700, 720, 900 USD pinigines perlaidas iÅ¡ Armėnijos.

Taigi apeliantė neturi pastovaus pajamų Å¡altinio, byloje nėra duomenų, kad apeliantės turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės, todėl priteisti apeliantei visÄ butÄ , įpareigojant apeliantę sumokėti ieÅ¡kovui pusę buto vertės pagal rinkos kainÄ , kuri galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), bÅ«tų neprotinga, nes byloje nenustatyta, kad apeliantė turėtų realiÄ galimybę sumokė tokiÄ kompensacijÄ . NeaiÅ¡ku, iÅ¡ kokių Å¡altinių apeliantė artimiausiu metu galėtų gauti ne mažiau nei 50 000 Lt (pagal interneto tinklalapyje www.aruodas.lt skelbiamÄ informacijÄ visų 36 kv. m butų (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina yra didesnė nei 100 000 Lt), kuriuos turėtų sumokėti ieÅ¡kovui kaip kompensacijÄ už pusę buto vertės pagal rinkos kainÄ Å¡iai dienai.

Viso buto priteisimas ieÅ¡kovui su įpareigojimu minėtÄ kompensacijÄ iÅ¡mokėti apeliantei reikÅ¡tų ne tik apeliantės palikimÄ be gyvenamosios vietos Lietuvoje, tačiau ir draudimo priimti blogesnį sprendimÄ (CPK 313 straipsnis) pažeidimÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas neribojo apeliantės galimybės vienai (su dukra) gyventi ginčo bute nuo 2006 metų iki Å¡iol (prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra). Todėl ginčo buto padalinimas po 1/2 kiekvienam iÅ¡ santuokÄ nutraukiančių sutuoktinių Å¡iuo atveju yra vienintelis ir geriausias sprendimas, kuris neriboja ginčo Å¡alių teisės ateityje, jeigu tarp Å¡alių kiltų ginčas, susitarti dėl naudojimo ginčo turtu tvarkos (pavyzdžiui, apeliantei ieÅ¡kovui mokant kas mėnesį sutarto dydžio kompensacijÄ už naudojimÄ si ieÅ¡kovo buto dalimi).

Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ne kartÄ apeliantės atstovės teiktÄ praÅ¡ymÄ pripažinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ bÅ«tinu, teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos nenustatyta, jog teismo posėdžiuose dalyvavusi ieÅ¡kovo atstovė (advokatė) bÅ«tų nežinojusi atsakymo į teismo ir kitos Å¡alies (apeliantės ir jos atstovės) užduodamus klausimus ir todėl buvo bÅ«tina posėdyje apklausti patį ieÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kovas savo pozicijÄ dėl visų apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų (tiek dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, tiek dėl Vedybų sutarties sudarymo sÄ lygų ir bendro turto padalinimo tvarkos) iÅ¡samiai iÅ¡dėstė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovÄ atstovavo advokatė. Ä®statymas neįtvirtina santuokos nutraukimo bylose Å¡alių bÅ«tino dalyvavimo teismo posėdžiuose. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės nurodytas procesines ar kitas teisės normas, nutardamas nepripažinti bÅ«tinu ieÅ¡kovo dalyvavimo teismo posėdyje.

Dėl minėtų argumentų, taip pat vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, atmestinas ir apeliantės praÅ¡ymas bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir ieÅ¡kovo dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažinti bÅ«tinu.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas.Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantės praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas.

IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 800 Lt (T. 2, b. l. 43). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 98 straipsnio 2 dalimi, toks ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkintinas, nes patirtos iÅ¡laidos yra protingos, adekvačios, jos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11. p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės S. M. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo T. Y. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                      Alvydas Barkauskas Liuda Uckienė