495bd139-62bf-4885-9d2b-ee8b92fe5e87 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-1462-865/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00739-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. kovo 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jos advokatui Mariui Juoniui, iÅ¡nagrinėjusi M.K.- Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,- n u s t a t ė:

M. K. – Ž. 2014 m. sausio 10 d., apie 8.54 val., GariÅ«nų Jočionių gt., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/val. greitį, važiavo 102 km/val. greičiu.Teismo posėdyje M. K. – Ž. iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ir parodė, jog ji pripažįsta ir gailisi, kad važiavo greičiau, tačiau kyla abejonių, kurioje vietoje jos greitis buvo užfiksuotas ir, ar pažeidimas tokio masto, koks pareikÅ¡tas.

IÅ¡ dalies stebėjo savo greitį, važiuojant, bet eismas buvo intensyvus ir sakyti, kad visÄ laikÄ Å¾iÅ«rėjo į greičio parodymus, negali. Pripažįsta, kad važiavo greičiau, nei nustatytas greitis. Matė policijos automobilį ir pergalvojus, kur jis stovėjo, ir už kÄ pareikÅ¡tas kaltinimas, jai kyla abejonių, ar tikrai jos greitis užfiksuotas sankryžoje. Tai įvyko 2014-01-10. Automobilis, kuriuo važiavo priklauso įmonei „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) Važiavo su savo dukromis, jos sėdėjo gale, kėdutėse.

Važiavo trečia eile iÅ¡ keturių. Jei kalbėti apie sankryÅ¾Ä , negali pasakyti, koks ten greitis galėjo bÅ«ti, bet nepilnai už 100 m., prasideda 70 ženklo riba, todėl galėjo per anksti padidinti greitį. Policijos automobilis jÄ sustabdė beveik už kilometro nuo sankryžos. Sankryžoje leistinas greitis 50 km/h, toliau 70 km/h. Nemano, kad buvo jos greitis toks, koks nurodytas protokole. Vadovaujantis vairavimo patirtimi gal važiavo 80-90 km/h. jau toje riboje, kur yra 70 km/h ženklas. Tuo metu automobilyje buvo kilęs triukÅ¡mas, ir tarp 50-70 km/h ženklų zonoje, toje vietoje, vaikų kivirčas galėjo iÅ¡provokuoti jos automobilio pagreitėjimÄ .

Nurodė tÄ aplinkybę, kai jÄ sustabdė, tačiau, tai nėra pasiaiÅ¡kinimas teisme. Mano, galėjo padidinti greitį dar 50 km/h ženklo atkarpoje, anksčiau, nei 70 km/h ženklo riba. Bet, kad padidintų iki tiek, kiek suraÅ¡yta protokole, turi abejonių. Automobilių srautas aplink buvo labai intensyvus, nes sankryža intensyvi. Automobilių bÅ«na daug, nes eina dvi eilės tiesiai, viena į kairę, į GariÅ«nus, vienÄ Ä¯ deÅ¡inę. Ten visÄ laikÄ bÅ«na daug automobilių, bÅ«ni apsuptas ir važiuoji su srautu.

Buvo ir už jos, ir prieÅ¡ jÄ automobilių. Patrulių, kurie sustabdė, nepažinojo.SuraÅ¡ant administracinį teisės pažeidimo protokolÄ , M. K. – Ž. paaiÅ¡kinime nurodė, jog vaikai automobilyje susibarė ir tai atitraukė dėmesį (b.l. 2).Teismo posėdyje liudytojas Žilvinas Brazdeikis parodė, jog asmeniÅ¡kai M. K.-Ž. nepažįsta. Nepamenu dienos, dirbo Paneriuose, buvo vykdoma greičio kontrolė GariÅ«nų g. Mes stovėjo ties sankryža, laukė, kol užsidegs rodyklė pasukti į kairę, t.y., kryptis buvo link miesto, tai pasukti link GariÅ«nų turgaus.

Per galinį veidrodį pamatė greitai atvažiuojantį „VW Passat“, tamsios spalvos, jei neklysta, kolega rankose laikė greičio matavimo prietaisÄ , atsidarė langÄ , automobilis pravažiavo pro jų automobilį ir buvo iÅ¡matuotas greitis. Transporto priemonė buvo sustabdyta už sankryžos, automobilį vairavo moteris, jei neklysta, ant galinės sėdynės vežėsi vaikus. Atsakydamas į klausimus parodė, jog sankryža buvo tuščia, buvo apie 9.00 val. ryto. Buvo darbo diena ne savaitgalis.

Tokiu metu tas važiuojamas ruožas bÅ«nÄ s apytuÅ¡tis. Moteris sakė, kad virÅ¡ijo greitį, kadangi vežė vaikus į darželį, o vaikai susibarė, ar verkė. Ji pasakė, jei jis suraÅ¡ys, ji skųs Å¡itÄ sprendimÄ ir viskas. Parodžius bylos medžiagÄ b.l. 19, parodė, jog prietaiso riba nustatoma nuo 72 km/h, kas nustatyta virÅ¡ 72 km/h yra fiksuojama į atmintį. Jei greitis 50 km/h, tai prietaiso riba nustatyta 72 km/h, jei 60 km/h, tai 82 km/h. Iki 20 km/h transporto priemonės nestabdomos.

Jis buvo už vairo, kolega matavo automobilio greitį. Jis pastebėjo greitai atvažiuojantį automobilį, žalias šviesoforas degė važiuoti tiesiai, o jie laukė, kol užsidegs rodyklė. 3-4 sekundes trūko, kol kolega „nušovė“ automobilį. Moteris važiavo nuo Kirtimų pusės, jie stovėjo, laukė.Teismo posėdyje liudytojas Jurij Pliavgo parodė, jog asmeniškai M. K.-Žemaitienės nepažįsta. Dirbo su Ž. Brazdeikiu, stovėjo Gariūnų sankryžoje, kad sukti į kairę, matavo greitį, kas atvažiuoja, kas nuvažiuoja.

Buvo užfiksuotas „VW Passat“ greitis, jį prisivijo, sustabdė, jis priėjo, prisistatė, paaiÅ¡kino moteriai, kÄ ji pažeidė, kadangi ten leistinas greitis iki 50 km/h. Moteris sutiko, pasakė, kad jÄ vaikai sunervino. Surašė jie protokolÄ , kol rašė, moteris dar pribėgo prie jų automobilio, prašė, kad neraÅ¡ytų protokolo, nes jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. PaaiÅ¡kino, kad užfiksuotas greitis, todėl protokolo negali neraÅ¡yti. Tada priėjo prie moters, davė suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , moteris buvo pradėjusi konfliktuoti, bet įteikė jai protokolo kopijÄ ir iÅ¡sivažinėjo.

Atsakydamas į klausimus parodė, jog moteris atvažiavo trečia juosta. MaÅ¡inų buvo nedaug. Per langÄ matuoja greitį. Automobilis buvo pravažiuojantis. Jis sėdėjo, matavo greitį, tai užtrunka mygtuko paspaudimÄ . Viskas truko 2-3 sekundes. Stovėjo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , prieÅ¡ pirmÄ stop linijÄ . Langas buvo atidarytas. Jis matavo nuvažiuojančių maÅ¡inų greitį, kolega nematavo, jis vairavo. Jie stovėjo, suko į kairę.Teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose M. K. – Ž. nurodė, jog neginčija aplinkybės, jog jos vairuojamo automobilio greitis galėjo virÅ¡yti nustatytÄ jį ribojimÄ , tačiau turi pagrįstų abejonių dėl to, ar policijos pareigÅ«nai galėjo tinkamai užfiksuoti bÅ«tent 52 km/h greičio virÅ¡ijimÄ , t.y. ar greitis galėjo bÅ«ti fiksuojamas bÅ«tent tame kelio ruože, kuriame galiojo 50 km/h greičio ribojimas (kaip nurodyta protokole), o ne 70 km/h; ar policijos pareigÅ«nų naudota greičio matavimo priemonė fiksavo greitį su 1 + km/h paklaida.

M. K. – Ž. paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog 2014 m. sausio 10 d. GariÅ«nų gatve važiavo su bendru automobiliu srautu. Kadangi ryto metu eismas buvo pakankamai intensyvus, stebėjo keliÄ , o ne greičio matavimo prietaisus, todėl kai jÄ sustabdė kelių policijos pareigÅ«nai, paties greičio virÅ¡ijimo fakto neginčijo; dėl automobilio sustabdymo buvo sutrikusi, norėjo laiku nuvežti vaikus į vaikų darželį, nepavėluoti į darbÄ . Vėliau, pergalvojusi Å¡io įvykio faktines aplinkybes, įvertinusi GariÅ«nų gatvės ženklinimo specifikÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog yra neatitikimų, kurie leidžia pagrįstai abejoti protokole konstatuotomis aplinkybėmis.

M. K. – Ž. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo turinys suponuoja, kad greičio viršijimas buvo užfiksuotas toje Gariūnų gt. dalyje, kurioje kelio ženklinimas nustato maksimalų 50 km/h greitį, todėl konstatavus 102 km/h greitį, skirtumas tarp faktinio ir leistino greičio yra 50 km/h. Paaiškinimuose nurodyta, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės pateiktos Eismo organizavimo schemos matyti, kad Gariūnų gatvėje yra kelios atkarpos su skirtingais leistino greičio limitais – 50 km/h ir 70 km/h, todėl tai yra itin svarbi aplinkybė, kadangi nuo to, kuriame Gariūnų gatvės ruože yra matuojamas automobilio greitis, tiesiogiai priklauso ir skirtumas tarp leistino ir faktinio greičio.

Ši aplinkybė akcentuota todėl, kad bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad jos automobilio greitis buvo fiksuotas būtent tame kelio ruože, kuriame galiojo 50 km/h nustatytas greičio ribojimas, o ne 70 km/h. Taip pat nurodoma, kad M. K. – Ž. žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su policijos ekipažo buvimo vieta bei kelio ženklinimo specifika, leidžia pagrįstai abejoti, ar fiziškai įmanoma užfiksuoti 102 km/h greičiu važiuojantį automobilį tame Gariūnų gatvės kelio ruože, kuriame galioja 50 km/h greičio ribojimas.

Abejonės grindžiamos Å¡iomis aplinkybėmis: 10 GariÅ«nų gatvės atkarpoje ties turgaviete ir kiek toliau į Vilniaus centro pusę 50 km/h greičio ribojimas yra tik GariÅ«nų- Jočionių sankryžoje ir tęsiasi labai trumpÄ atstumÄ -80 metrų nuo sankryžos, po to keičiasi kelio ženklinimas ir leistino greičio atkarpa didėja iki 70 km/h. M. K.- Ž. nurodo, jog pravažiuodama GariÅ«nų- Jočionių sankryÅ¾Ä policijos pareigÅ«nų automobilį matė prie sankryžos, kairėje esančioje juostoje, iÅ¡ kurios yra daromas kairysis posÅ«kis.

Kito policijos automobilio, kuris stovėtų, pvz. deÅ¡inėje kelio pusėje ir stacionariai kontroliuotų eismÄ , ji nematė. IÅ¡ to, ji daro iÅ¡vadÄ , kad įvykį fiksavę policijos pareigÅ«nai tikslingai nereguliavo eismo ir greičio netikrino. M. K. – Ž. nuomone, žinant, kad 50km/h greičio ribojimas tęsiasi viso labo 80 metrų, bei darant prielaidÄ , kad protokole nurodytas 102 km/h greitis teisingas, reiÅ¡kia, jog policijos pareigÅ«nai turėjo apie 3 sekundes tam, kad užfiksuoti jos automobilio greitį, kas reiÅ¡kia, jog norint užfiksuoti jos automobilio greitį pareigÅ«nai turėjo jau rankose laikyti matuoklį, kuris turėjo bÅ«ti paruoÅ¡tas įjungtas ir nukreiptas į jÄ .

Nebūdami tinkamai pasiruošę policijos pareigūnai negalėjo spėti užfiksuoti automobilio greičiau per 3 sekundes, net jei matuoklis greitį fiksuoja per 0,3 sekundes. Žinant, jog policijos patrulis važiavo kraštutine kaire juosta, skirta posūkiui į Gariūnų turgavietę, darytina išvada, jog policijos pareigūnai greitį matavo ne stacionariuoju, o patruliniu režimu, dėl to, jie tiesiog negalėjo spėti užfiksuoti 102 km/h važiuojančio automobilio tame kelio ruože, kuriame galiojo 50 km/h greičio ribojimas.

M. K. – Ž. taip pat daro iÅ¡vadÄ , jog jos automobilio greitis buvo fiksuojamas jai nuvažiuojant, t.y. iÅ¡ galo, o fiksuojant greitį iÅ¡ galo, yra neįmanoma tiksliai įvertinti, kokiu momentu automobilis kerta linijÄ , nuo kurios leistinas greitis padidėja nuo 50 km/h iki 70 km/h. Jos nuomone reikÅ¡mės turi ir ta aplinkybė, kad policijos pareigÅ«nai jÄ sustabdė tik už 1 km nuo 50 km/h greičio ribojimo pabaigos, kur galiojo 70 km/h greičio ribojimas, kas patvirtina, jog policijos ekipažas jai važiuojant 50 km/h greičio ribojimo ruožu manevravo kairėje važiuojamosios dalies juostoje bei fiksavo jos automobilio greitį iÅ¡ galo.

M. K. – Ž. nuomone, visos šios nurodytos aplinkybės suponuoja tai, jog dėl užimamos policijos pareigūnų padėties bei greičio ženklų išdėstymo jos automobilio greitis greičiausiai buvo užfiksuotas toje Gariūnų gatvės atkarpoje, kurioje galiojo 70 km/h greičio ribojimas. Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, jog protokole yra pažymėta, kad greičio matuoklio „BERKUT R 0611412“ rodmenų paklaida yra + 1 km/h, kad prieštarauja minėto matuoklio patikros sertifikate Nr. 1236200 bei matuoklio techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijos 4.2 dalies 3 punkte nurodomai + 2 km/h paklaidai.

Iš teismui pateiktos instrukcijos, matuoklio paklaida priklauso nuo režimo, kuriuo yra fiksuojamas greitis, t.y. stacionaraus režimo ar patrulinio( iš judančios transporto priemonės, kurioje sumontuota sistema) režimo. Pažymima, kad 2014 m. sausio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodoma, kokiu režimu pareigūnai matavo greitį, tačiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareigūnai greitį galėjo matuoti ne stacionariu, o patruliniu režimu, todėl turėtų būti taikoma + 2 km/h matuoklio rodmenų paklaida, kas reikštų, kad jos automobilio greitis galėjo ir neviršyti 100 km/h.

Todėl, net ir jei būtų konstatuota, kad policijos pareigūnams pavyko užfiksuoti jos automobilio greitį atitinkamame Gariūnų gatvės ruože, nagrinėjamu atveju, jos veiksmai turėtų būti kvalifikuoti ne pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, o pagal ATPK 124 straipsnio 4 ar 5 dalį. M. K. – Ž. taip pat nurodo, kad tokiu atveju, jei teismas nuspręstų, kad bylos medžiagoje pakanka įrodymų, paneigiančių abejones, protokole nurodyto greičio viršijimo tikslumu, prašo taikyti jos atžvilgiu ATPK 301 straipsnį ir neatimti teisės vairuoti automobilį.

Nurodo, kad jos Å¡eimÄ sudaro 4 asmenys, augina dvi dukras (3 ir 5 metų), gyvena Vilniaus užmiestyje ŽydiÅ¡kių km., kuris nuo miesto centro yra nutolęs apie 25 km, ir pro kurį nevažiuoja joks vieÅ¡asis transportas, todėl netekus teisės vairuoti bÅ«tų labai apsunkintas susisiekimas su miestu, vaikų nuvežimas į darželį- lopÅ¡elį, jos nuvykimas į darbovietę. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jos sutuoktinio darbas yra susijęs su pakankamai dažnomis komandiruotėmis į užsienį, todėl jis ne visada galėtų pasirÅ«pinti jos ir vaikų nuvežimu.

Taip pat pažymi, jog pažeidimo pobÅ«dis nėra sunkus, kad greičio virÅ¡ijimas užfiksuotas darbo dienÄ , kai eismas yra labai intensyvus, ir tai rodo, kad ji važiavo su srautu, nesistengė visų aplenkti, ir dėl mažų atstumų tarp greičio ribojimų pradėjo pagreitėjimÄ anksčiau nei buvo galima.Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 bÅ«rio specialisto Žilvino Brazdeikio tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog 2014 m. sausio 10 d., dirbant kartu su vyr. patruliu J.Pliavgo, apie 8.54 val., GariÅ«nų- Jočionių gt.

Sankryžoje buvo užfiksuotas automobilis VW Passat, greitis 102 km/h. Sustabdžius automobilį VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pil. M. K. – Ž., supažindinus su prietaiso rodmenimis bei paaiÅ¡kinus, kad Å¡ioje atkarpoje važiavimo greitis yra leistinas tik 50 km/h, buvo suraÅ¡ytas ATPK protokolas. Vairuotoja dėl pažeidimo apeliavo į savo mažamečius vaikus, kuriuos vėluoja nuvežti į vaikų darželį, bei į pareigÅ«nų žmogiÅ¡kumÄ , kad įspėtų, paleistų.

Lengvinančių aplinkybių nenustatyta, vairuotojai jau buvo kartÄ atimta teisė vairuoti (b.l. 4).Greitis matuotas mobilaus greičio matuokliu „BERKUT R 0611412“ (b.l. 2).IÅ¡ byloje esančio patikros sertifikato Nr. 1236200 matyti, kad greičio matuoklis „Berkut R 0611412“ 2013-04-03 patikros protokolu (registracijos Nr. 118), pripažintas tinkamu. Patikros sertifikate nurodyta, jog minėto MP matavimo ribos (20-250) km/h paklaida; stacionarus režimas + 1 km/h, patrulinis režimas + 2 km/h. Patikros sertifikatas galioja iki 2014-04-02 (b.l. 3).IÅ¡ byloje esančio Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl transporto priemonių radiolokacinio greičio matuoklio Berkut metrologinio įteisinimo“ matyti, kad patvirtintas tipas ir į Lietuvos matavimo priemonių registrÄ Nr. 2-1942:2001 įraÅ¡ytas Rusijos firmos „Olvija“ transporto priemonių radiolokacinio greičio matuoklis Berkut (modifikacijos Berkut R, Berkut P (b.l. 18).IÅ¡ radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut R“, Nr. 0611412 vidinėje atmintyje iÅ¡saugotų fiksuotų pažeidimo duomenų matyti, jog 2014 m. sausio 10 d. buvo fiksuoti 2 pažeidimai: 1) 08:54 val., maksimalus greitis 72, pažeidėjo greitis 102 km/h, greitis virÅ¡ytas 30 km/h; 2)10:07 val., maksimalus greitis 82 km/h, pažeidėjo greitis 103 km/h, greitis virÅ¡ytas 21 km/h (b.l. 19).Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio apraÅ¡ymo ir naudojimo instrukcijoje (toliau - Instrukcija) nurodyta, jog radiolokacinis transporto priemonių greičio matavimo prietaisas (toliau - greičio matuoklis „Berkut“) skirtas transporto priemonių greičio kontrolei – automobilių sraute maksimaliu greičiu pasirinkta kryptimi judančių (greičio taikinys) ar maksimalų signalÄ atspindinčių (artimas taikinys) transporto priemonių nuotoliniam greičio matavimui.

Priklausomai nuo matuoklio konstrukcinio varianto greitį galima matuoti stacionariame ar patruliniame režime. Greičio matuoklio konstrukciniai variantai: „Berkut R“ (su rankena)– greičio matuoklis laikomas rankoje, „Berkut P“ (su nuotolinio valdymo pultu) – greičio matuoklis pritvirtintas ant kronšteino, įrengiamas patruliniame automobilyje (1 p.). Matavimo priemonės konstrukcijoje nurodyta, jog greičio matuoklio „Berkut“ tipo automobilių greičio matuoklis - tai radiolokacinis prietaisas, kurio veikimo principas pagrįstas Doplerio efektu.

Aukšto dažnio signalas, atspindėtas nuo spinduliavimo zonoje esančio judančio objekto, keičia savo dažnį proporcingai objekto greičiui. Radiolokacinis modulis yra vientisame mechaniškai atspariame korpuse su tvirtinimo elementais. Jame patalpintas mikrobanginis modulis ir mikroprocesorinis valdymo įrenginys signalams apdoroti. <...>. Radiolokacinis modulis neturi valdymo ir indikacijos organų. Jis skirtas dirbti kartu su išoriniais įrenginiais – rankena ar nuotoliniu valdymo pultu. Ryšys su išoriniais įrenginiais užtikrinamas ryšio jungtimi.<...>.

Radiolokacinis modulis matuoja greitį pagal iÅ¡orinio įrenginio komandÄ ir pagal Å¡io įrenginio atitinkamai nustatytus parametrus. Atlikus matavimus, greičio matuoklis rezultatus perduoda į iÅ¡orinį įrenginį. Radiolokaciniame modulyje įrengti vidiniai gedimų diagnostikos ir teisingų rezultatų duomenų mainų tarp matuoklio ir iÅ¡orinio įrenginio testai. Greičio matuoklis Berkut R skirtas matavimams stacionariniame ir patruliniame režime, matuoklį laikant rankenoje ir jį nukreipiant kontroliuojamo objekto kryptimi.

Matavimų rezultatų sindikavimui ir matuoklio valdymui prie radiolokacinio modulio pritvirtinama speciali rankena su maitinimo, valdymo ir indikacijos įtaisais (3.1 p.). Greičio matuoklio techninėje charakteristikoje nurodyta, jog Berkut R stacionariame režime greičio matavimo palaida neviršija + 1 km/h (4.1.3 p.), o patruliavimo režime greičio matavimo paklaida neviršija 2+ km/h (4.2.3 p.) Greičio matuoklyje Berkut R parametrai parenkami ir matavimo rezultatai indikuojami valdymo skydeliu rankenoje ( 6.1 punktas).

Minėtos instrukcijos 8 punkte „Greičio matavimas“ nurodyta, kad greitis matuojamas įjungus matuoklyje maitinimÄ ir suderinus matuoklį pasirinkus tinkamus parametrus.<...>. Bet kuriuo atveju užfiksuota greičio reikÅ¡mė, jÄ atitinkantys parametras ir laikas bus užfiksuoti atmintyje (b.l. 20-28).Nors administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. – Ž. iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl to, kad nėra jokių įrodymų, kad jos automobilio greitis buvo fiksuotas bÅ«tent tame GariÅ«nų kelio ruože, kuriame galiojo 50 km/h nustatytas greičio ribojimas, tačiau liudytojai Ž.Brazdeikis ir J.Pliavgo parodė, kad M.

K. – Ž. vairuojamo automobilio greičio virÅ¡ijimas buvo užfiksuotas GariÅ«nų – Jočionių gatvių sankryžoje, jie stovėjo ties pirma žymėta linija, liudytojai nurodė, jog iÅ¡ tolo pamatė atskubantį automobilį, dėl to ėmė matuoti jo greitį, kitų automobilių tuo metu greta nebuvo, t.y. automobilių srauto tokiu metu jau nebuvo, kas paneigia M. K. – Ž. versijÄ , jog ji važiavo automobilių sraute. PareigÅ«nai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė visas aplinkybes, jų parodymai tarpusavyje sutampa, taip pat sutampa su tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, buvo pateiktas greičio matuoklio sertifikatas, apraÅ¡ymas, iÅ¡klotinė.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai asmeniškai M. K. – Ž. nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuoti, policijos pareigūnai įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti jų parodymų nepatikimais. Iš teismui su rašytiniais M. K. – Ž. paaiškinimais pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento pranešimo matyti, kad Gariūnų gatvė buvo rekonstruota (2013-02-27 Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-130227-00120) ir joje buvo nustatyta eismo organizavimo schema.

IÅ¡ Eismo organizavimo schemos iÅ¡ projekto Nr. VP 12-10 kopijos, matyti kad GariÅ«nų – Jočionių gatvių sankryžoje galiojo 50 km/h nustatytas greičio ribojimas. IÅ¡ greičio matavimo prietaiso vidinėje atmintyje iÅ¡saugotų duomenų matyti, kad 2014 m. sausio 10 d. 08:54 val., buvo fiksuotas pažeidimas, ir nurodyti parametrai - maksimalus greitis 72, pažeidėjo greitis 102 km/h. Å ių duomenų pagrindu bei vadovaujantis Instrukcija darytina iÅ¡vada, kad greičio matuoklis „Berkut R“, Nr. 0611412 buvo suderintas pareigÅ«nams pasirinkus atitinkamus parametrus, t. y. tame kelio ruože maksimalų leistinÄ greitį, t.y. 70 km/h, taikant patruliavimo režime greičio matavimo paklaidÄ (2+ km/h).

Kaip nurodė ir pati pažeidėja, ji buvo sustabdyta kelio ruože su 70 km/h greičio ribojimu. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas kito automobilio važiavimo greitis. Taigi, iÅ¡ surinktų, iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos, darytina iÅ¡vada, jog M. K.- Žemaitienė padarė jai inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ , kuris kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį. M. K.- Ž. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 133 punkto reikalavimus.

M. K. – Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. M. K. – Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Skirdamas administracinę nuobaudÄ teismas atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį: asmuo vairuodamas virÅ¡ijo nustatytÄ greitį, atsižvelgiama į virÅ¡ytÄ greitį, į M.

K. –Ž. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į M. K. –Ž. asmenybę: 36 metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbanti, iÅ¡tekėjusi, auginanti 2 vaikus, bausta administracine tvarka (b.l. 6-7), duomenų apie teistumÄ nepateikta. M. K. –Ž. praÅ¡o taikyti jos atžvilgiu ATPK 301 straipsnį ir neatimti teisės vairuoti automobilį. Nurodė, kad jos Å¡eimÄ sudaro 4 asmenys, augina dvi dukras (3 ir 5 metų), gyvena Vilniaus užmiestyje ŽydiÅ¡kių km., kuris nuo miesto centro yra nutolęs apie 25 km, ir pro kurį nevažiuoja joks vieÅ¡asis transportas, todėl netekus teisės vairuoti bÅ«tų labai apsunkintas susisiekimas su miestu, vaikų nuvežimas į darželį- lopÅ¡elį, jos nuvykimas į darbovietę.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jos sutuoktinio darbas yra susijęs su pakankamai dažnomis komandiruotėmis į užsienį, todėl jis ne visada galėtų pasirÅ«pinti jos ir vaikų nuvežimu. Taip pat pažymi, jog pažeidimo pobÅ«dis nėra sunkus, kad greičio virÅ¡ijimas užfiksuotas darbo dienÄ , kai eismas yra labai intensyvus, ir tai rodo, kad ji važiavo su srautu, nesistengė visų aplenkti, ir dėl mažų atstumų tarp greičio ribojimų pradėjo pagreitėjimÄ anksčiau nei buvo galima.

Å ios M. K. – Ž. nurodytos aplinkybės nėra iÅ¡imtinės, dėl ko reikėtų taikyti Å¡velnesnę nei įstatymo numatyta, nuobaudÄ , be to, kaip matyti, ji pati vyksta į komandiruotes (b.l.

10) ir tuo metu vaikais rÅ«pinasi kažkas kitas, yra bausta už KET pažeidimus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, M. K. – Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį skirtina minimali nuobauda.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,- n u t a r i a: skirti M.K. – Ž. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 1000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui. Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo nuoraÅ¡o gavimo dienos turi bÅ«ti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000).

Sumokėjus baudÄ , baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi bÅ«ti pristatytas protokolÄ suraÅ¡iusiam organui (pareigÅ«nui).Jeigu neturite galimybės sumokėti baudÄ , turite teisę Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo paskelbimo dienos raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreiptis į baudÄ paskyrusį teismÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo. RaÅ¡ytiniame praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodyta dėl kokių priežasčių praÅ¡oma iÅ¡dėstyti baudÄ , pridedamos priežastis patvirtinančių dokumentų kopijos ar nuoraÅ¡ai.Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolÄ , baudos mokėjimo kvito, minėtas anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo (LR ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 3022 – 3025 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                   Irma Randakevičienė