495b4cea-8cdc-4c5d-8967-13ee8fcc4b5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-387-811/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03985-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 1.16.8; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja L. J. 2013-09-27 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) Ugniagesių gelbėtojų mokyklos, laikotarpyje nuo 2009-08-01 iki skundo teismui padavimo dienos (2013-09-27) 727,06 Lt (210,57 Eur) nesumokėto darbo užmokesčio (susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ ) (b. l. 1-5).Nurodė, kad nuo 2012-04-06 PAGD Ugniagesių gelbėtojų mokykloje eina valstybės tarnautojos pareigas.

Nuo 2012-11-01 pareiÅ¡kėjai nuo 5,2 iki 5,17 sumažintas pareiginės algos koeficientas, o nuo 2013-03-01 – nuo 15 iki 10 procentų sumažintas priedas už kvalifikacinę klasę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad teisinis reguliavimas prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl pareiÅ¡kėja mano, kad jos darbo užmokestis buvo sumažintas neteisėtai ir jai turi bÅ«ti grÄ Å¾inta neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė PAGD Ugniagesių gelbėtojų mokykla atsiliepime į skundÄ pripažino, kad laikotarpyje nuo 2012-11-01 iki 2013-09-30 taikydama nuo 2009-08-01 galiojusias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjai sumokėjo ne visÄ jai priklausantį darbo užmokestį (b. l. 14-15).

Minėtas teisinis reguliavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Atsižvelgdama į tai, kad PAGD Ugniagesių gelbėtojų mokykla neturi pakankami lėšų, prašė teismo priimant sprendimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atidėti teismo sprendimo vykdymÄ .Ä® teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo.Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nuo 2012-04-06 PAGD Ugniagesių gelbėtojų mokykloje eina valstybės tarnautojos pareigas (A lygis, 10 kategorija, nuo 2012-11-01 - A lygis, 11 kategorija, nuo 2013-03-01 suteikta 3-ia kvalifikacinė klasė) (b. l. 7, 8, 9, 10, 11). 2009-08-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymui (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai.

PareiÅ¡kėjai nuo 2012-04-06 iki 2013-09-30 buvo mokamas darbo užmokestis, apskaičiuotas vadovaujantis minėto teisės akto nuostatomis.Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015-04-30 Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015-06-30 priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01. Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 ir 2014-12-22 nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi analogiÅ¡kÄ nagrinėjamai administracinę bylÄ Nr. A-49-822/2016 (proceso Nr. 3-61-3-01218-2012-0), 2016-06-01 sprendime pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas nustatė konkretų bÅ«dÄ , kuriuo privalo bÅ«ti kompensuoti praradimai, atsiradę dėl neproporcingo asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo ekonominės krizės laikotarpiu, t. y. pareigÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Toks mechanizmas buvo nustatytas įstatymų leidėjui 2015-06-30 priėmus Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ . Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nebuvo pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.LVAT, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-016 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad PAGD GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos laikotarpyje nuo 2012-04-06 iki 2013-09-30 patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir pareiÅ¡kėjai neteigiant, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos L. J. reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl toks pareiÅ¡kėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo priteisti laikotarpyje nuo 2009-08-01 iki skundo teismui padavimo dienos (2013-09-27) nesumokėtÄ darbo užmokestį, nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja PAGD Ugniagesių gelbėtojų mokykloje valstybės tarnautojos pareigas eina nuo 2012-04-06, todėl reikalavimas priteisti laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-04-05 (imtinai) susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ atmestinas kaip nepagrįstas.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja L.

J. atsakove nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ PAGD Ugniagesių gelbėtojų mokyklos.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005;

LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).

Nagrinėjamu atveju tinkama atsakovė pareiÅ¡kėjos reikalavimams priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla, tačiau, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiÅ¡kėjos L. J. reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas, nagrinėjamos bylos teisingam iÅ¡sprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikÅ¡mės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos L. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .            Teisėja                                                                                                          Violeta Petkevičienė