AS-520-905-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-905/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01136-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl dokumentų pripažinimo suklastotais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama pripažinti 2000 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. 575 ir 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 519 suklastotais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos J. M. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, jog pareiškėja kelia ginčą dėl suklastojimo fakto, prašo teismo peržiūrėti dokumentus ir juos pripažinti suklastotais. Nurodė, jog administraciniai teismai tokio pobūdžio ginčų nesprendžia. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnis numato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Nurodė, jog ABTĮ numato bylų kategorijas, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tačiau iš išvardintų bylų kategorijų pareiškėjos ginčas nepatenka nei į vieną iš jų (ABTĮ 15 straipsnis). Pažymėjo, kad J. M. turi teisę kreiptis į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą dėl suklastojimo.

III. Pareiškėja J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį ir pripažinti neteisėtais Kauno miesto savivaldybės individualius norminius aktus: 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 519, 2000 m. spalio 4 d. aktą, 2000 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 324-K, pažymą Nr. 575. Atskirajame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Teismas nepagrįstai atmetė skundą, vadovaudamasis Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2001 m. spalio 11 d. raštu Nr. 575 S-2001.

2) Teismas nepagrįstai atmetė skundą, kadangi skunde nurodyta ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą dėl nurodytos administracinės bylos Nr. I3-107/2001.

3) Švietimo ir ugdymo skyrius viršijo įgaliojimus, neteisėtu pavedimu pradėjo administracinę procedūrą. Teigia, jog 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. 519, 2000 m. spalio 4 d. aktas, 2000 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 324-K, Kauno miesto savivaldybės Kalniečių poliklinikos pažyma Nr. 575 sugadinti, suklastoti, neteisėti, šie individualūs administraciniai aktai šiurkščiai pažeidė įstatymus ir pareiškėjos teises į darbą, garbę ir orumą. Teismas tinkamai netyrė ir nevertino šių aplinkybių, kuriomis padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai administracinėje byloje Nr. I-107/2001. Nurodo, jog buvo pažeistos jos teisės, nes pareiškėja nebuvo supažindinta su pateiktais prašymais, surinkta informacija. Pareiškėja prašo panaikinti 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 519, 2000 m. spalio 4 d. aktą, 2000 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 324-K, pripažinti neteisėtu raštą Nr. 575, gautą iš Kalniečių poliklinikos.

4) Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto savivaldybė šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.

5) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2010 m. kovo 15 d. buvo priimtas precedentas administracinėje byloje Nr. A556-504/2010 – buvo panaikinti tikrinimo rezultatai, pavedimas tikrinti, aktas ir įsakymai. Teigia, jog teismas turėjo ne skundą atmesti, o panaikinti neteisėtus administracinius aktus, tik po to bylą nutraukti.

6) Priimtas precedentas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. P11-33/2007 – ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nurodytais pagrindais perduota iš naujo nagrinėti byla, su kuria nesutinka pareiškėjas, kurios teisėtumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylą Nr. I3-107/2001 apeliacine tvarka iš esmės nevertino, byla buvo nagrinėjama dėl pareiškėjos teisių pažeidimo, buvo pažeistos jos teisės priėmus neteisingą sprendimą, remiantis Kauno miesto savivaldybės neteisėtais aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėja J. M. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjos J. M. skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad pareiškėja kelia ginčą dėl suklastojimo fakto, prašo teismo peržiūrėti dokumentus ir juos pripažinti suklastotais. Nurodė, jog administraciniai teismai tokio pobūdžio ginčų nesprendžia.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 straipsnio 20 punktas), kuris turi atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Kreipdamasis teisminės gynybos, pareiškėjas visuomet skunde privalo suformuluoti reikalavimą (skundo dalyką) (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirenkant elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo tokius reikalavimus – pripažinti 2000 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. 575 ir 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 519 suklastotais. Apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjos skunde iškeltų reikalavimų apimtyje.

Pabrėžtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus pagal ABTĮ 5 straipsnyje nustatytų subjektų prašymus (skundus), kuriais jie siekia, kad teismas apgintų pažeistas ar ginčijamas jų teises arba įstatymų saugomus interesus.

ABTĮ 88 straipsnis nustato galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimami išnagrinėjus bylą iš esmės, rūšis: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.721 straipsnis).

Sistemiškai vertinant ABTĮ normas, galima daryti išvadą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-124/2012).

Pareiškėja iš esmės siekia, kad jos skundžiami aktai būtų pripažinti suklastotais. Tačiau tam tikro fakto pripažinimas (konstatavimas) ir jo teisinis įvertinimas nėra administracinių teismų veiklos tikslas ir savaime nesukelia ABTĮ numatytų teismo sprendimo pasekmių, t. y. neapgina į teismą pasikreipusio asmens tariamai pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduotas skundas pagrįstai ir teisėtai nepriimtas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad J. M. turi teisę kreiptis į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą dėl dokumentų suklastojimo.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat išdėsto reikalavimus pripažinti neteisėtais Kauno miesto savivaldybės individualius norminius aktus: 2000 m. spalio 4 d. aktą, 2000 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 324-K. Pažymėtina, jog tokie reikalavimai nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos pateiktame skunde. Teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 130 straipsnio 2 dalis numato apeliacinio skundo turinį, o 5 dalyje imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Remiantis ABTĮ 148 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Darytina išvada, jog pareiškėjos reikalavimus pripažinti neteisėtais Kauno miesto savivaldybės individualius norminius aktus: 2000 m. spalio 4 d. aktą, 2000 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 324-K nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas.

Įvertinus pareiškėjos atskirojo skundo turinį, matyti, jog pareiškėja iš esmės ginčija jos skundo atmetimą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, pareiškėjos skundas nebuvo atmestas, o jį buvo atsisakyta priimti dėl to, kad skunde suformuluoti reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą su skundu, kuriame išdėstyti reikalavimai priskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat teigia, jog teismas tinkamai netyrė ir nevertino aplinkybių, kuriomis padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai administracinėje byloje Nr. I-107/2001. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-504/2010, bylą Nr. P11-33/2007. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos atskirajame skunde išvardytos šių bylų aplinkybės neturi reikšmės nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos J. M. atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais motyvais, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė