2025-04-16 Nr. AB-6740-3-61-3-03458-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1775-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03458-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ apeliacinį skundą ir pareiškėjo akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) (iki 2023 m. sausio 2 d. – valstybės įmonė) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Direkcija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, ir CPVA) 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 2022-TSF/2-60 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2022 m. liepos 21 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde, kurį vėliau patikslino, nurodė, kad:

2.1. Direkcija ir Agentūra sudarė iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002 „Bangolaužių (molų) rekonstrukcija ir gamtosauginių priemonių įgyvendinimas“ (toliau – ir Projektas) sutartį, pagal kurią Direkcija įsipareigojo įgyvendinti Projektą ir pasiekti jo tikslus, o Agentūra – finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis Direkcijos patirtas išlaidas. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį pirkimą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimas ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas“ I etapo šiaurinio ir pietinio bangolaužių (molų) rekonstravimo darbai“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sweco Lietuva“ (toliau – ir Projektuotojas) parengtą techninį projektą Nr. 18180 (toliau – ir Techninis projektas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2020 m. vasario 19 d., Pirkimo numeris – 473951. Pirkime pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai. Direkcija 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė sutartį Nr. 34-2020-193 su Pirkimą laimėjusia tiekėjų grupe, veikiančia jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurią sudarė (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rangovas). Sutarties vertė – 49 000 994,71 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM)), pradinė sutarties vertė – 40 496 689,84 Eur (be PVM). Direkcija 2020 m. spalio 6 d. per CVP IS pateikė CPVA vertinti įvykdyto Pirkimo dokumentus.

2.2. Agentūra 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2021/2-6383 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002“ informavo pareiškėją, jog užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01, nes Techninio projekto konstrukcijų dalyje (bangolaužiai) SK-01 (KNYGA 2) reikalavimuose geotekstilei buvo nurodyti konkretūs standartai, tačiau prie šių standartų nėra žodžių „arba lygiavertis“. Atsižvelgiant į tai, įtariama, kad Techninis projektas parengtas galbūt nesivadovaujant Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) 50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, bei 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias kiekviena nuoroda į standartą pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, dėl to galbūt buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai bei apribota tiekėjų konkurencija. Užregistravus įtarimą apie pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 312.1 punktu, iki pažeidimo tyrimo pabaigos Direkcijai buvo sustabdytas dalies, t. y. 25 proc., nuo kiekvienos pagal sudarytas sutartis tinkamų finansuoti išlaidų sumos, esančios PVM sąskaitoje faktūroje, išlaidų tinkamumo finansuoti tikrinimas.

2.3. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. UD-9.1.6E-2181 atsakovui nurodė nesutinkantis su įtarimu apie pažeidimą, kadangi geotekstilei yra taikomas standartas LST EN 13253:2017 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios charakteristikos naudojant apsaugos nuo erozijos statiniuose (krantų apsaugai ir šlaitų sutvirtinimui)“. Vadovaujantis 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 305/2011), šis standartas yra darnusis standartas, t. y. standartas, kurį nustato Europos standartizacijos institucija (CEN), remdamasi Europos Komisijos pateiktu prašymu, ir jis yra nurodytas Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 (toliau – ir Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas). CPVA 2022 m. birželio 21 d. pranešime prašė, jog pareiškėjas pateiktų papildomus paaiškinimus dėl pranešime išvardytų 33 standartų privalomumo vykdant rangos darbus, kadangi, atsakovo vertinimu, jie nėra privalomi. Pareiškėjas 2022 m. liepos 4 d. rašte Nr. UD-9.1.6E-1307 pateikė argumentus dėl standartų privalomumo, taip pat Projektuotojo 2022 m. birželio 29 d. raštą Nr. K1-310/22. Nepaisant to, atsakovas 2022 m. liepos 21 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, ir pritaikė jam 5 proc. dydžio finansinę korekciją, nustatant, jog netinkamos finansuoti išlaidos yra 2 024 834,49 Eur, o lėšos, kurias reikia grąžinti pagal Sprendimą Nr. 1, yra 404 966,90 Eur.

2.4. Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Vadovaujantis teismų praktika, nors bendra taisyklė yra ta, jog pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje) nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“, tačiau išimtis gali būti taikoma tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės akte ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas. Tokiu atveju prie standarto žodžiai „arba lygiavertis“ nėra nurodomi, nes lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, nes to neleistų atitinkamas teisės aktas.

2.5. Direkcija 2018 m. rugsėjo 3 d. su Projektuotoju sudarė viešojo pirkimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 34-2018-263, pagal kurią Projektuotojas parengė Techninį projektą bei įsipareigojo teikti šio projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Rengiant statinio projektą turi būti įvertinami projektuojamo statinio naudojimo ypatumai ir, atsižvelgiant į tai, turi būti parenkamos statinio statybai naudotinų statybos produktų savybės ir charakteristikos, o turint šiuos statybos produktų rodiklius (parametrus) turi būti atliekami konstrukciniai skaičiavimai, siekiant įsitikinti, jog projektuojamas statinys atitiks esminius reikalavimus. Pakeitus statybinių produktų ir / ar medžiagų parametrus, nustatytinus konkrečių bandymų metu, ir naudojamus konstrukciniuose skaičiavimuose, projektuotojas objektyviai nebegalėtų atsakyti už projektuojamo statinio saugų eksploatavimą, taip pat užtikrinti, kad statinys atitiks jam keliamus esminius reikalavimus. 2020 m. birželio 30 d. gauta teigiama ekspertizės išvada Nr. 19-09/05-16 dėl Techninio projekto patvirtinimo, jog Techninio projekto sprendiniai atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Techninio projekto konstrukcijų dalyje (SK-01 2 KNYGA) (laida A) techninėje specifikacijoje yra pateiktos 28 nuorodos į standartus, reglamentuojančius statybos produktų / medžiagų bandymų atlikimo metodus.

2.6. Sprendime Nr. 2 nepagrįstai nurodyta, kad Agentūrai nepavyko nustatyti šių standartų privalomumo pagal teisės aktus, jie nėra nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše. Techniniame projekte nurodyti standartai yra privalomi, kadangi yra tiesiogiai (ar netiesiogiai) nurodyti darniajame standarte, kuris yra įtvirtintas Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, ir nurodyti privalomai statybos dalyviams taikomose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-101 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (toliau – ir STR 2.05.08:2005), taip pat 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D1-468 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.05.21:2016) bei 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 231 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (toliau – ir STR 2.05.03:2003) nuostatose.

2.7. Pareiškėjas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl standartų privalomumo, 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Lietuvos standartizacijos departamentą su paklausimu, ar statybos produktams, kurie yra Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turi darniąsias technines specifikacijas, bandymai privalo būti atlikti pagal tame darniajame standarte nurodytus kitus standartus, ir ar tokie standartai yra privalomi. 2022 m. rugpjūčio 10 d. gautas atsakymas, kad standartų Norminių nuorodų skyriuje išvardijami tie dokumentai, kurie tekste nurodomi taip, kad visas dokumento turinys ar tik jo dalis sudaro šio dokumento reikalavimus, t. y. jie yra būtini taikant darniąsias technines specifikacijas.

2.8. Pagal STR 2.05.03:2003 nuostatas privalomai taikytinas standartas LST EN 1993-5 (jo 1–6 d.) bei šio standarto Norminių nuorodų dalyje nurodyti kiti privalomi standartai, o būtent: LST EN 14199, LST EN 12063 ir LST EN 10248. Be to, to paties statybos techninio reglamento 6.9 punkte yra pateikta privaloma nuoroda į standartus LST EN 1997-1 ir LST EN 1997-2. Nurodytas standartas LST EN 12715 papildo minėtuosius privalomus standartus (LST EN 1997-1 ir LST EN 1997-2), o šie standartai yra nurodyti ir standarto LST EN 12715 Norminių nuorodų skiltyje, taigi, standartas LST EN 12715 buvo visiškai pagrįstai nurodytas kaip privalomas.

2.9. STR 2.05.08:2005 7.5 punkte pateikta nuoroda į standartą LST EN 439:1998 „Suvirinimo medžiagos. Lankinio suvirinimo ir pjovimo apsauginės dujos“. Į šį standartą pateikta nuoroda ir minėto statybos techninio reglamento 25 punkte, kuris imperatyviai nurodo, kad plieninėms konstrukcijoms suvirinti reikia naudoti apsaugines dujas pagal LST EN 439:1998. Šį standartą pakeitė standartas LST EN ISO 14175, taigi standartas LST EN ISO 14175 taip pat pagrįstai nurodytas kaip privalomas. Be to, standarto LST EN 1537:2013 Norminių nuorodų dalyje yra pateikta nuoroda į kitą privalomai taikomą standartą LST EN ISO 22477-5, kuris taip pat buvo nurodytas Techniniame projekte.

2.10. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nerado minėtų 28 standartų, neįrodo fakto, kad tokie standartai nėra privalomai taikytini. Priešingai, pateikti įrodymai patvirtina, jog net 27 iš 28 standartų yra privalomai taikytini pagal teisės aktus. Standartų privalomumą gali numatyti ne tik Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, bet ir kiti teisės aktai, tačiau CPVA nevertino kitų teisės aktų ir juose numatytų privalomai taikomų standartų, o būtent STR 2.05.08:2005, STR 2.05.21:2016 ir STR 2.05.03:2003 nuostatų, pateikiančių privalomas nuorodas į ginčo standartus. Atsakovas siaurai ir netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo nuostatas bei jų taikymą, nukrypdamas nuo teismų praktikos, kurioje nurodyta, jog lygiavertiškumas yra draudžiamas, jei privalomas standartų taikymas yra numatytas teisės aktuose.

2.11. Sprendime Nr. 2 nurodytas PĮ nuostatų pažeidimas vertintinas kaip lingvistinis ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, ir nenustatyta, kad šis įtariamas pažeidimas turėjo įtakos tiekėjų konkurencijai ar sudarė diskriminacines sąlygas. Tiekėjų sąžininga konkurencija negali būti užtikrinama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose kriterijumi ir negali būti siekiama tik kuo daugiau pritraukti atitinkamos srities tiekėjų, neatsižvelgiant į kokybinius kriterijus.

2.12. Projekto sutartyje, sudarytoje tarp Direkcijos ir Agentūros, numatyta, jog esama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos infrastruktūra neužtikrina didžiųjų laivų (ilgesnių nei 250 m) saugaus įplaukimo į uostą blogomis oro sąlygomis ir dėl to laivų eismas yra ribojamas. Bangavimui įplaukos kanale, t. y. navigacinėms sąlygoms, įtakos turi esamos bangolaužių techninės charakteristikos – nepakankamas bangolaužių aukštis. Įgyvendinant Projektą numatyta rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinį ir šiaurinį bangolaužius, įrengiant povandenines atramines sienutes bangolaužių šlaitų stabilumui užtikrinti. Tokiu būdu padidės laivybos uoste saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas.

2.13. Pagal Techninį projektą turi būti rekonstruojamas ypatingasis statinys, t. y. bangolaužiai, kurie pagal teisės aktus laikytini nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra. Pareiškėjas siekė, kad pagal Techninį projektą statinio statybai būtų naudojamos kokybiškos medžiagos, o statybinių produktų ir (ar) medžiagų eksploatacinės savybės realiai atitiktų šiame projekte numatytus minimalius reikalavimus. Statybos produktų ir medžiagų savybės gali būti tikrinamos bandymų metu, tačiau skirtingi bandymai galėtų duoti labai skirtingus rezultatus, todėl pareiškėjas nurodė, kokiais standartais vadovaujantis bandymai turi būti atlikti, kad būtų patikrintos statybos produktų eksploatacinės savybės. Standarto EN ISO 29073-1 nurodymas Techniniame projekte visiškai atitiko tiek Pirkimo vertę, tiek tikslus bei buvo susijęs su perkamais darbais ir neturėjo jokios įtakos konkurencijai.

2.14. Rekonstruojant bangolaužius po vandeniu turi būti įrengta geotekstilė, siekiant užtikrinti bangolaužio stabilumą. Techniniame projekte privalo būti nustatytas geotekstilės (kaip statybos produkto) tankio minimalus parametras dėl nuskandinimo. Toks parametras, neiškreipiant Projektuotojo atliktų konstrukcinių skaičiavimų, gali būti objektyviai nustatomas vadovaujantis bandymo metodu, kuris įtvirtintas EN ISO 29073-1. Geotekstilės funkcija ir paskirtis statant statinį yra užtikrinti apsaugą nuo erozijos, smulkių grunto dalelių išplovimo ir skirtingos frakcijos medžiagų (grunto ir akmenų) atskyrimą, t. y. statinio kokybiniams parametrams užtikrinti.

2.15. Visi Techniniame projekte nurodyti standartai užtikrina, kad Techniniame projekte numatyti statybos produktai atitiks ir tenkins nustatytus minimalius parametrus bei užtikrins statinio esminį reikalavimą – bangolaužių mechaninį atsparumą ir pastovumą. Techniniame projekte nėra nurodytas konkretus statybos produkto modelis ar tiekimo šaltinis, taip pat procesas, būdingas tik tam tikroms statybinėms medžiagoms. Techniniame projekte nėra reikalavimo naudoti konkretaus ženklo, tipo, konkrečios kilmės ar gamybos statybines medžiagas (produktus), dėl kurio tiekėjams būtų sukurtos palankesnės sąlygos. Techninio projekto (A laida) Bendrojo aiškinamojo rašto (P18180-XX-TP-BD-01.BAR) 2 lape, pastabose, aiškiai nurodyta, jog projekto techninėse specifikacijose nurodyti medžiagų ir gaminių pavadinimai yra priimti kaip analogai nustatant statybos skaičiuojamąją kainą ir jie gali būti keičiami į analogiškos paskirties ne blogesnių techninių charakteristikų medžiagas ar gaminius.

2.16. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. UD-7.1.1.-2850 pateikė CPVA išankstinei patikrai visus pirkimo dokumentus, įskaitant Techninį projektą. Atsakovas 2020 m. sausio 8 d. rašte nurodė keletą pastabų dėl Pirkimo dokumentų tobulinimo, tačiau nepateikė jokių pastabų, susijusių su galimu PĮ 50 straipsnio 3 dalies bei 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimu. Priešingai, Agentūra pažymėjo, kad tiekėjas kombinuoto profilio spraustasienės konstrukcijai įrengti gali pasirinkti lygiaverčius plieno gaminius, kurie būtų neprastesnių techninių charakteristikų už nurodytas techninio projekto dokumentacijoje, bei, atsižvelgdama į tai, kad objektas sudėtingas, išsakė abejones, ar perkantysis subjektas galės įvertinti, ar pakeistas kombinuotos sienos tipas, t. y. tiekėjo pasirinkti kitokie konstrukciniai elementai yra ne prastesnių techninių charakteristikų už nurodytas Techninio projekto dokumentacijoje.

2.17. Parengiant Techninį projektą nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi tiekėjai, dalyvaudami Pirkime ir teikdami pasiūlymus, nebuvo apriboti renkantis geotekstilės ar kitų statybinių medžiagų gamintoją / tiekėją. Techninėje specifikacijoje buvo pateikti minimalūs reikalavimai medžiagoms / statybos produktams, todėl visiems tiekėjams buvo sudarytos vienodos galimybės, t. y. teikdami pasiūlymus jie turėjo pasirinkti tokius gaminius, kurie tenkintų nurodytus minimalius reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad Techniniame projekte pateikta viena nuoroda į standartą EN ISO 29073-1 ir prie jos nebuvo įrašyti žodžiai „ar lygiavertis“, kai pačiame Techniniame projekte ir Techninio projekto aiškinamajame rašte buvo aiškiai nurodoma, kad tiekėjo pasirenkami gaminiai turi būti neprastesnių savybių nei nustatyti minimalūs reikalavimai, aiškiai patvirtina faktą, kad PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata nebuvo pažeista arba pažeidimas yra labiau lingvistinio pobūdžio, nesukeliantis diskriminacijos ir neribojantis konkurencijos.

2.18. CPVA, įtarusi pažeidimą ir vadovaudamasi PAFT 297 punktu, turėjo pareigą įvertinti, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo, kaip jis apibrėžiamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013), 2 straipsnio 36 punkte, požymių. Žala yra būtinas pažeidimo objektyvusis požymis, o nustačius, kad pareiškėjas pažeidė PĮ nuostatas, bet kuriuo atveju nebūtų antrojo pažeidimui konstatuoti būtino elemento – žalos (nepagrįstų išlaidų). Atsakovas žalos šiuo atveju net nenustatinėjo ir nevertino, taip pat nebuvo vertinama, ar pareiškėjas turėjo nepagrįstų išlaidų ir ar buvo padaryta žala ES biudžetui. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas patyrė nepagrįstų išlaidų, kurias reikalavo apmokėti iš ES fondų arba kurios buvo apmokėtos, taip padarant žalą ES fondams.

2.19. Pirkimo procedūrų metu pareiškėjas negavo jokių pretenzijų dėl Techniniame projekte nurodytų standartų taikymo. Taip pat nėra duomenų, kad dėl standartų nurodymo Techniniame projekte kiti tiekėjai nepateikė pasiūlymo arba kad tiekėjų pasiūlymų kaina dėl to keitėsi. Pirkimą laimėjo Rangovas, pateikęs mažiausios kainos pasiūlymą – 49 000 994,71 Eur su PVM. Planuota Pirkimo vertė buvo 54 288 430 Eur be PVM (65 689 000 Eur su PVM). Planuotos pirkimo vertės ir tiekėjo, laimėjusio Pirkimą, pasiūlymo kainos ženklus skirtumas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, vykdant Pirkimą, konkurencija buvo užtikrinta. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos.

2.20. Pritaikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija yra nepagrįstai didelė ir neproporcinga pažeidimo mastui. Nuo Agentūros sprendimo sustabdyti tinkamų finansuoti išlaidų tikrinimą (25 proc.) iki pažeidimo tyrimo pabaigos (2022 m. liepos 21 d.) dėl sustabdyto finansuoti tinkamų išlaidų tikrinimo ir priimto Sprendimo Nr. 2 pareiškėjas gavo 2 118 451,71 Eur mažiau nei buvo nurodyta mokėjimo prašyme. Be to, nors Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad, pritaikius 5 proc. finansinę korekciją, netinkamos finansuoti išlaidos sudaro 2 024 834,49 Eur (skaičiuojant nuo sudarytos sutarties vertės – 40 496 689,84 Eur be PVM), tačiau Projektas dar nėra įgyvendintas, statybos rangos darbai nėra užbaigti, o rangos sutartis, pasirašyta su Rangovu, nėra įvykdyta, todėl pritaikytos finansinės pataisos norma (5 proc.), užbaigus Projektą, gali turėti visai kitą finansinę išraišką. Tarp Direkcijos ir Rangovo pasirašyta statybų rangos sutartis jau yra pakeista dėl objekte atsiradusių papildomų (nenumatytų) darbų, t. y. šiai dienai sutarties vertė yra 46 214 947,22 Eur be PVM.

2.21. Pagal PAFT 311 punktą tuo atveju, kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas pagal PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) 6–14 punktų nuostatas. Aprašo 6 punkte numatyta, kad turi būti vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su ES finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės). Gairėse numatyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik tuomet, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį ES biudžetui. Be to, Gairėse numatyta, kad taikytinos pataisos suma nustatoma atsižvelgiant į tris kriterijus: 1) pažeidimo pobūdį; 2) jo sunkumą; 3) susijusius finansinius fondų nuostolius. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 2 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas reikalavimas paisyti proporcingumo, taikant finansinę korekciją.

3. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Vien tai, kad konkretus standartas yra nurodytas kitame privalomai taikomame standarte, nedaro jo privalomu, t. y. privalomu yra laikomas tas standartas, kuris yra nurodytas teisės akte, o ne pavienis, jį sudarantis standartas. Kiti skunde minimi standartai yra nurodyti teisės aktuose, kurie reglamentuoja projektavimo, o ne darbų vykdymo etapą, t. y. jų reikalavimai turi būti realizuojami rengiant techninį projektą, todėl pareiškėjo nurodyti teisės aktai nepagrindžia šių standartų privalomumo vykdant rangos darbus. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog Techniniame projekte yra nurodyti neprivalomai taikomi standartai, prie kurių turėjo būti įrašyti žodžiai „arba lygiavertis“.

3.2. Standartas EN ISO 29073-1 nėra privalomai taikomas vykdant statybos darbus, šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas. Nors pareiškėjas nurodo, kad Techniniame projekte pateiktos Standartų lentelės eilutėse Nr. 1, 3–20, 22–23, 25, 27–28 (iš viso 24 standartai) nurodyti standartai yra privalomi, nes jie yra sudedamoji dalis kitų privalomai taikomų standartų, t. y. standartų, kurie yra nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, tačiau vien tai, jog atitinkamas standartas yra įtrauktas į kito (privalomai taikomo) standarto turinį, nedaro privalomai taikomu ir šio standarto. Šiuo atveju neginčytina, kad konkretus statybinės medžiagos ar produkto standartas gali būti sudarytas iš kelių savarankiškų standartų, kurie gali apibūdinti statybinės medžiagos arba produkto savybes, bandymo metodus ir atitinkamus gamybos procesus, t. y. šių standartų visuma sudaro vieną konkretų standartą. Tokiu būdu tik vieno sudėtinio standarto panaudojimas, nenaudojant pagrindinio standarto arba jį sudarančių standartų visumos, neleidžia daryti išvados, kad pavienis sudėtinis standartas yra taikomas privalomai. Tokio sudėtinio standarto privalomumas turėtų būti įtvirtintas atskirame teisės akte, priešingu atveju negalima teigti, kad toks standartas yra bet kuriuo atveju taikomas privalomai.

3.3. Lietuvos standartizacijos departamentas yra pažymėjęs, kad, kai statybinei medžiagai arba produktui yra išduodama deklaracija, tai statybinė medžiaga arba produktas turi atitikti pačiame standarte nurodytus reikalavimus ir standartų, kurie įtraukti į privalomai taikomą standartą, reikalavimus. Tokia pozicija leidžia daryti išvadą, kad pavienis standartas, kuris yra sudedamoji dalis privalomai taikomo standarto, nėra privalomai taikomas, t. y. jis tampa privalomai taikomas tik statybinę medžiagą arba produktą sertifikuojant pagal privalomą standartą, kurio sudedamoji dalis jis yra.

3.4. Reglamentuojamų statybos produktų sąraše yra nurodyti išimtinai Lietuvos Respublikoje taikomi standartai LST EN 1504-3 ir LST EN 1504-7, o ne Europos standartai EN 1504-3 ir EN 1504-7. Pareiškėjas, nurodydamas ir pastaruosius standartus, reikalavo, kad tiekėjų siūloma statybinė medžiaga arba produktas tiesiogiai atitiktų Europos standartą, t. y. tiekėjas būtų privalėjęs papildomai pateikti dokumentus, kurie atskirai įrodytų statybinės medžiagos arba produkto atitiktį ne tik nacionaliniam standartui, bet ir Europos standartui, nes Techniniame projekte nėra numatytas standartų lygiavertiškumas. Tokiu būdu buvo apsunkinamas tiekėjų dalyvavimas Pirkime.

3.5. Statybos techniniai reglamentai nustato reikalavimus projektavimo darbų apimčiai ir detalumui, t. y. projektuotojas, rengdamas techninį projektą, privalo įvertinti statybos techniniame reglamente esančius reikalavimus ir realizuoti juos techniniame projekte taip, kad pagal jį būtų galima atlikti statybos darbus. STR 2.05.08:2005, STR 2.05.03:2003 ir STR 2.05.21:2016 reguliuoja projektavimo darbų, o ne rangos darbų vykdymą, todėl Projektuotojas privalomus LST EN ISO 14175, LST EN 1993-5, LST EN 1537:2013 reikalavimus privalėjo detalizuoti Techniniame projekte, kad rangovas, jais vadovaudamasis, vykdytų darbus. Atsižvelgiant į tai, kad STR 2.05.08:2005, STR 2.05.03:2003 ir STR 2.05.21:2016 nereguliuoja rangos darbų vykdymo, teiginys, kad juose nurodyti standartai LST EN ISO 14175, LST EN 1993-5 ir LST EN 1537:2013, kiek tai susiję su apsauginėmis dujomis, yra privalomi vykdant rangos darbus, yra nepagrįstas ir atmestinas. Taigi, pareiškėjas neįrodė Techniniame reglamente pateiktos Standartų lentelės eilutėse Nr. 21, 24, 26 nurodytų standartų privalomumo.

3.6. Pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka visus Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje nurodytus pažeidimo požymius, todėl traktuotina, kad padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas padarė įtaką ES finansiniams interesams ir ribojo tiekėjų konkurenciją Pirkime, dėl to pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui. Šiuo atveju Projekto vykdytojas, rengdamas Pirkimo objekto techninę specifikaciją (Techninį projektą), prie neprivalomai taikomų standartų nepateikė privalomos nuorodos, kad gali būti siūlomi ir lygiaverčiai standartai. Tokiu būdu Projekto vykdytojas pažeidė PĮ nuostatas, įskaitant nediskriminavimo principą. Be to, PĮ nenumato jokių išimčių iš PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto normos reguliavimo. Tokios pat pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri savo viešoje konsultacijoje dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto, atsakydama į klausimą, ar galima nurodant, kad prekės turi atitikti tam tikrą standartą, nenurodyti žodžių „arba lygiavertis“, yra aiškiai nurodžiusi, kad teisinis reguliavimas „<...> nenumato jokių šio reikalavimo taikymo išimčių, taigi nepriklausomai nuo klausime nurodomų argumentų ar aplinkybių, atsakymas vienas – žodžius „arba lygiavertis“ nurodyti privaloma“.

3.7. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasis PĮ nuostatomis, o pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Šiuo atveju Techniniame projekte nesant konkrečios nuorodos, kad gali būti siūlomi lygiaverčiai standartai, tiekėjai iš minėto punkto turinio objektyviai negalėjo nustatyti, jog jie turi tokią teisę. Be to, teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog Techniniame projekte nesant konkrečios nuorodos, kad gali būti siūlomi lygiaverčiai standartai, perkantysis subjektas, Pirkimo metu gavęs pasiūlymą su lygiaverčiais standartais, nebūtų galėjęs jo priimti, kaip tinkamo, nes Pirkimo sąlygos (Techninis projektas) nenumatė tokios galimybės, o priešingu atveju (t. y. priėmus tokį pasiūlymą) būtų pažeistos tiek Pirkimo sąlygos, tiek viešųjų pirkimų principai, nes pasiūlymai būtų pradėti vertinti ne pagal Pirkimo sąlygas. Kaip matyti, Direkcija pažeidė Pirkimo metu galiojusį PĮ reguliavimą, kuriuo yra įgyvendinama 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB.

3.8. Pažeidimas buvo padarytas netinkamu Projekto vykdytojo veikimu rengiant Pirkimo sąlygas ir neužtikrinus jų atitikties viešųjų pirkimų reguliavimui. Vien tai, jog vykdant Pirkimo sąlygų išankstinį vertinimą nebuvo pateiktos pastabos dėl Techniniame projekte nurodytų standartų, niekaip neeliminuoja Direkcijos pareigos tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus. Agentūra, teikdama rekomendacijas dėl lygiavertiškumo negalimumo, siekė išvengti esminio pirkimo sąlygų ir Techninio projekto pakeitimo, keičiant esminius sprendinius, kas būtų lėmę ilgesnes pirkimo procedūras ir / arba rangos darbų vykdymą. Be to, PAFT 463 punktas reguliuoja išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros atlikimą, tačiau šio ginčo atveju ypač svarbus PAFT 464 punktas, kuriame nurodoma, kad kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ (šiuo atveju – PĮ) reikalavimus, jis atsako už VPĮ (šiuo atveju – PĮ) ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pareiškėjas, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdamas pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, yra įpareigotas pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdamas atsakomybę už savo (ne)veikimą. Be to, projekto vykdytojas, kaip perkantysis subjektas, yra laikomas viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, todėl jam yra keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus ir savo (ne)tinkamo veikimo negali grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu.

3.9. PAFT 463 punktas, kuris reguliuoja išankstinę pirkimo patikrą, nenustato projektų vykdytojų pareigos privalomai atsižvelgti į CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos, rekomendacijas dėl pirkimo sąlygų, ir pateiktos rekomendacijos niekaip neriboja projekto vykdytojų galimybės koreguoti pirkimo sąlygų, kurias jau buvo įvertinusi Agentūra. Agentūra, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, kad Projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. CPVA, nustačiusi viešųjų pirkimų pažeidimą, privalėjo inicijuoti pažeidimo tyrimą ir taikyti finansinę korekciją. Agentūrai, kaip įgyvendinančiai institucijai, pavesta įsitikinti, ar projekto vykdytojo patirtos išlaidos yra patirtos nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, o nustačius, kad teisės aktai buvo pažeisti, yra inicijuojamas pažeidimo tyrimas. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina, kad bus laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 reikalavimų. Projekto vykdytojas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos, finansuoti.

3.10. Pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes Pirkimo vykdymui bei ES lėšų panaudojimui. Pagal teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą, taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, jog būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pvz., tiesioginė žala) pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, o viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, nes jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis).

3.11. Atsakovas, taikydamas finansinę korekciją pareiškėjui, laikėsi proporcingumo principo ir atsižvelgė į visas esmines pažeidimo padarymo aplinkybes. Finansinė korekcija pritaikyta vadovaujantis Gairėmis, o vienas iš Gairių tikslų yra užtikrinti proporcingumą taikant finansines korekcijas. Siekiant taikyti atitinkamas finansinių korekcijų normas (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.), reikia atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius fondų nuostolius, tokiu būdu užtikrinant, kad parinktos finansinių korekcijų normos atitiks proporcingumo principą. Šiuo atveju atsakovas nustatė, kad pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, nebuvo atmestų tiekėjų, taip pat nebuvo pateikta pretenzijų dėl Techniniame projekte nurodytų standartų. Vien ta aplinkybė, jog Pirkimo metu nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų arba skundų, nesukuria prezumpcijos, kad Pirkimo sąlygos yra teisėtos bei neribojo tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime. Be to, pažeidimas buvo padarytas vykdant tarptautinį viešąjį pirkimą.

3.12. Konstatuotas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Šiuo atveju yra padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas, kurio vertinimui medžiagų ar produktų vertė nedaro įtakos, nes yra sprendžiama dėl Pirkimo sąlygų, kaip visumos, teisėtumo. Be to, buvo perkamos ne atskiros statybinės medžiagos arba produktai, o vientisas Pirkimo objektas, todėl pareiškėjas, kaip perkantysis subjektas, priima sprendimus ne dėl atskiros sudedamosios Pirkimo objekto dalies, o dėl viso Pirkimo objekto.

3.13. Pareiškėjas nepagrįstai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Direkcija yra valstybės įmonė, kurios veiklos tikslas – teikti viešąsias paslaugas. Atsižvelgiant į jai priskirtų funkcijų vykdymą, ji turi visus pajėgumus atstovauti savo interesams teisminiame ginče. Be to, byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu, joje sprendžiami teisiniai klausimai (PĮ nuostatų pažeidimas) nėra nauji, neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokatų pagalbą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. UAB „Sweco Lietuva“ (Projektuotojas) dėl standartų privalomumo pasisakė 2022 m. birželio 29 d. rašte Nr. K1-310/22. UAB „Sweco Lietuva“ rengė Techninį projektą pagal tokio projekto rengimą reglamentuojančius dokumentus, kurie yra detaliai išvardyti pačiame Techniniame projekte. Pirkimo dokumentų priedo „Techninė užduotis“ 13 punkte yra išvardyti privalomieji Techninio projekto rengimo dokumentai, kuriais Projektuotojas privalėjo vadovautis, rengdamas Techninį projektą. Nei viename iš paminėtų dokumentų, o taip pat projektavimo praktikoje, nėra reikalavimo prie Projektuotojo parenkamų standartų nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Be to, nebuvo nurodyta VPĮ arba PĮ, pagal kurių nuostatas Projektuotojui galėtų bent hipotetiškai kilti pareiga Techniniame projekte prie išvardijamų standartų nurodyti žodžius „arba lygiavertis“.

4.2. Pagal nusistovėjusią praktiką, techninio projekto autorius sprendžia, kokie gaminiai ir jų parametrai yra esminiai, juos nurodo techninio projekto specifikacijose, taip pat nurodo, kokiais standartais vadovaujantis šie parametrai patvirtinami. Nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, nei kiti statybas reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja projektuotojo nurodyti lygiavertiškumo tarp standartų. Be to, tai, kad Techniniame projekte nėra nurodytas reikalavimas dėl tiekiamų gaminių ar jų bandymų lygiavertiškumo, nereiškia, jog kokiu nors būdu yra ribojama konkurencija tarp skirtingų gamintojų ir tiekėjų: jei tiekėjas nori statybų metu naudoti tam tikrą gaminį, jis, prieš tiekdamas ir naudodamas tokį gaminį, turi atlikti to gaminio bandymus pagal Techniniame projekte nurodyto standarto reikalavimus tam, kad būtų įmanoma palyginti skirtingas gaminių savybes pagal tuos pačius kriterijus (tokių pačių bandymų rezultatus); gavęs patvirtinimą, kad gaminys atitinka Techniniame projekte nustatytas specifikacijas (o tą ir patvirtina konkrečių bandymų rezultatai), tiekėjas be ribojimų gali jį naudoti statybose. Taigi, Techniniame projekte nėra reikalavimų naudoti konkrečių gamintojų gaminius.

4.3. Agentūra, išankstinio patikrinimo metu vertindama Pirkimo sąlygas, neteikė jokių pastabų dėl žodžių „arba lygiavertis“ trūkumo. Tokiu būdu, vėlesnio patikrinimo metu tose pačiose pirkimo sąlygose jau nustačiusi trūkumą ir jo pagrindu fiksavusi pažeidimą, CPVA pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. PAFT 463 punkte yra aiškiai nurodytas išankstinės patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Pareiškėjas, pateikęs pirkimo dokumentus CPVA išankstiniam patikrinimui, turėjo teisėtą lūkestį, kad CPVA nurodys visus trūkumus ir pateiks rekomendacijas dėl visų klausimų, kurie kilo nagrinėjant Pirkimo dokumentus, siekiant užkirsti kelią bet kokiems pažeidimams, kylantiems iš Pirkimo dokumentų galimų trūkumų, atitinkamai, pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog ateityje nekils naujų CPVA nenagrinėtų klausimų. Jeigu atsakovas būtų iš karto tinkamai atlikęs savo funkciją bei pateikęs rekomendaciją įrašyti į Pirkimo dokumentus žodžius „arba lygiavertis“, formalus trūkumas būtų buvęs išspręstas.

4.4. Pagal teismų praktiką, konkurenciją riboja itin aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Šiuo atveju CPVA išankstinio patikrinimo metu nurodė, jog pirkimo objektas sudėtingas ir CPVA abejoja perkančiosios organizacijos galimybėmis įsivertinti, ar pakeisti konstrukciniai elementai yra ne prastesnių techninių charakteristikų už nurodytąsias Techninio projekto dokumentacijoje. Taigi, atsakovas pripažino, jog objektas sudėtingas ir pakeitimai gali sukelti riziką dėl sudėtingo atitikties patikrinimo. Kadangi objektas yra ypatingas statinys, nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra, todėl akivaizdu, kad Pirkimo sąlygose turėjo būti eliminuojama bet kokia rizika, mažinanti pareiškėjo, kaip perkančiojo subjekto, galimybes įvertinti gaminių, naudojamų bangolaužių (molų) rekonstrukcijai, savybes ir, atitinkamai, konkrečių standartų nurodymas negali būti traktuojamas kaip tiekėjų teisės dalyvauti pirkime ir konkurencijos ribojimas.

4.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pažeidimą galbūt nulėmė ne jo paties, o Projektuotojo parengto Techninio projekto lingvistinio pobūdžio klaida. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys Techninio projekto rengimą, nenustato pareigos projektuotojui įrašyti žodžius „arba lygiavertis“, taip pat nėra suformuotos tokios projektavimo praktikos. Be to, Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimų vartoti žodžius „arba lygiavertis“, o Techninis projektas gavo teigiamą ekspertizės išvadą. UAB „Sweco Lietuva“ Techninį projektą derino su daugybe institucijų, įskaitant Direkciją, ir negavo pastabų. Taigi, Projektuotojas nepadarė jokios lingvistinės klaidos. Pareiškėjas, būdamas Pirkimo organizatoriumi ir vykdytoju, buvo atsakingas už PĮ nuostatų, nurodytų 50 straipsnio 4 dalies 2 punkte, ir nėra teisinio pagrindo atsakomybę už tinkamą šios teisės normos įgyvendinimą perkelti Projektuotojui.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo Direkcijos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Direkcija ir Agentūra sudarė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002 „Bangolaužių (molų) rekonstrukcija ir gamtosauginių priemonių įgyvendinimas“ sutartį, kurios pagrindu Direkcija įsipareigojo įgyvendinti projektą ir pasiekti jo tikslus, o Agentūra – finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis Direkcijos patirtas išlaidas. Direkcija, įgyvendindama Projektą atviro konkurso būdu, vykdė tarptautinį pirkimą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimas ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas“ I etapo šiaurinio ir pietinio bangolaužių (molų) rekonstravimo darbai“.

6.2. Pirkimas buvo vykdomas pagal projektuotojo UAB „Sweco Lietuva“ parengtą techninį projektą Nr. 18180. Skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2020 m. vasario 19 d., Pirkimo numeris – 473951. Pirkime pasiūlymus iš viso pateikė 3 tiekėjai.

6.3. Direkcija 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė sutartį Nr. 34-2020-193 su Pirkimą laimėjusia tiekėjų grupe, veikiančia jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Sutarties vertė – 49 000 994,71 Eur (su PVM), pradinė sutarties vertė – 40 496 689,84 Eur (be PVM).

6.4. Pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. per CVP IS pateikė CPVA vertinti įvykdyto Pirkimo dokumentus.

6.5. CPVA 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2021/2-6383 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002“ informavo pareiškėją, kad užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01, nes Projektuotojo parengto Techninio projekto konstrukcijų dalyje (bangolaužiai) SK-01 (KNYGA 2) reikalavimuose geotekstilei buvo nurodyti konkretūs standartai, tačiau prie šių standartų nėra įrašyti žodžiai „arba lygiavertis“. Įtariama, kad Techninis projektas parengtas galbūt nesivadovaujant PĮ 50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, bei 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias kiekviena nuoroda į standartą pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, dėl to galbūt buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai bei apribota tiekėjų konkurencija.

6.6. Užregistravus minėtą įtarimą apie pažeidimą iki pažeidimo tyrimo pabaigos pareiškėjui buvo sustabdytas dalies, t. y. 25 proc. nuo kiekvienos pagal sudarytas sutartis tinkamų finansuoti išlaidų sumos, esančios PVM sąskaitoje faktūroje, išlaidų tinkamumo finansuoti tikrinimas.

6.7. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. UD-9.1.6E-2181 Agentūrai nurodė, kad su įtariamu pažeidimu nesutinka, kadangi geotekstilei yra taikomas standartas LST EN 13253:2017 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios charakteristikos naudojant apsaugos nuo erozijos statiniuose (krantų apsaugai ir šlaitų sutvirtinimui)“. Vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 305/2011, šis standartas yra darnusis standartas, t. y. standartas, kurį nustato Europos standartizacijos institucija (CEN), remdamasi Europos Komisijos pateiktu prašymu ir jis yra nurodytas Reglamentuojamų statybos produktų sąraše. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad pagal parengtą Techninį projektą turi būti rekonstruojamas ypatingasis statinys – bangolaužiai (molai), kuris yra ypatingos svarbos objektas ir kurio paskirtis yra užtikrinti saugią laivybą uoste. Siekdama užtikrinti ypatingos svarbos statinio kokybę ir ilgaamžiškumą, Direkcija, kaip perkantysis subjektas, turėjo pagrįstą interesą, kad objekto statybai būtų naudojamos kokybiškos statybinės medžiagos ir produktai.

6.8. CPVA 2022 m. birželio 21 d. pranešimu paprašė pareiškėjo pateikti papildomus paaiškinimus dėl pranešime išvardijamų 33 standartų privalomumo vykdant rangos darbus, t. y. prašė nurodyti teisės aktą, kurio pagrindu yra teigiama, kad standartas yra privalomai taikomas.

6.9. Direkcija 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. UD-9.1.6E-1307 pateikė CPVA argumentus dėl standartų privalomumo. Pareiškėjas paaiškino, kad: 1) dokumentai „Eurotop II“ (2016) ir „CIRIA C683“ (2012) yra normatyviniai statybos techniniai dokumentai – metodiniai nurodymai, kuriais vadovaujantis Projektuotojas rengė Techninį projektą ir atliko konstrukcinius skaičiavimus, parenkant bangolaužių laikančiąsias konstrukcijas, t. y. konstrukcinius akmenis, kaip to reikalauja STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7 punkto nuostatos; 2) kiti Agentūros nurodomi standartai detalizuoja, kaip turi būti atliekami bandymai patvirtinant gamintojo deklaruojamas statybos gaminio / produkto eksploatacines savybes. Taip pat nurodė, kad statybos produktų, nurodytų Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turinčių darniąsias technines specifikacijas, jų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas turi būti atliekamas pagal sąraše nurodytas darniąsias technines specifikacijas, o jose yra nurodyti kiti privalomi standartai, kurie ir yra įtraukti į Techninį projektą.

6.10. CPVA 2022 m. liepos 19 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 2022-TSF/2-60 „Grąžintinos lėšos“, kuriame nurodoma, kad nustatytas pažeidimas IT01 sutarčiai Nr. 34-2020-193, susigrąžinamos lėšos pagal 2020 m. lapkričio 17 d. išankstinę sąskaitą DEPKL100001. Lėšos, kurias reikia grąžinti, – 404 966,90 Eur.

6.11. CPVA 2022 m. liepos 21 d. priėmė ginčijamą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriame konstatavo, kad Direkcija pažeidė PĮ 50 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą nediskriminavimo principą, nes prie neprivalomai taikomų standartų nebuvo pateikti žodžiai „arba lygiavertis“ Agentūra taip pat pritaikė 5 proc. dydžio finansinę korekciją. Sprendime nurodyta, kad: 1) Techniniame projekte nurodyti 28 neprivalomai taikomi standartai, kurie apibrėžia, kokias savybes privalo turėti konkrečios statybinės medžiagos ar produktai ir šios savybės yra patvirtinamos atlikus atitinkamus bandymus pagal standartus; standartų privalomumo neįrodo Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, nes nė vienas iš jų šiame sąraše nėra nurodytas. Be to, nė vienas iš Techniniame projekte nurodytų standartų nėra priskiriamas prie darniųjų techninių specifikacijų, kurias statybinė medžiaga ar produktas privalėtų atitikti; 2) Direkcija, apibūdindama medžiagas ir statybos produktus, panaudodama konkrečius standartus, apribojo tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjai, vykdydami darbus, privalėtų naudoti tas medžiagas ir statybos produktus, kurie atitinka Techniniame projekte nurodytus standartus, nenumatant jokio lygiavertiškumo; 3) taikoma mažiausia finansinė korekcija – 5 proc. dydžio pataisos norma nuo sutarties vertės, tenkančios projektui, t. y. nuo 40 496 689,84 Eur be PVM, todėl netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 2 024 834,49 Eur, grąžintinų išlaidų suma – 404 966,90 Eur.

7. Teismas pažymėjo, kad esminis byloje kilęs ginčas: ar buvo ribojama konkurencija, įvertinus tai, kad Projektuotojo parengto Techninio projekto reikalavimuose geotekstilei, armatūros antikorozinei apsaugai naudojamoms medžiagoms, betono remontinio mišinio, konstrukcinio plieno, plienui suvirinti naudojamų elektrodinės vielos, fliusų, suvirinimo medžiagų esminėms charakteristikoms buvo nurodyti konkretūs standartai, tačiau prie šių standartų nėra nuorodos „arba lygiavertis“.

8. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, pabrėžė, kad Techniniame projekte nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Techniniame projekte nereikia nurodyti žodžius „arba lygiavertis“, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės aktu ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas. Teismas akcentavo, kad Techninio projekto konstrukcijų dalyje (SK-01 2 KNYGA) (laida A) techninėje specifikacijoje yra pateiktos 28 nuorodos į standartus, reglamentuojančius statybos produktų / medžiagų bandymų atlikimo metodus. Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad šių standartų (nurodytų lentelėje) privalomumo pagal teisės aktus Agentūrai nepavyko nustatyti, nes jie nėra nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše.

9. Teismas nurodė, kad pirkimo metu galiojusiame aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. D1-601 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo” (toliau – ir Įsakymas) nurodyti standartai, kurie nustato produkto specifikaciją ir bandymų metodus, ir kuriuos produktai privalo atitikti, kad juos būtų galima tiekti Lietuvos Respublikos rinkai. Teismas sutiko, kad nei vienas iš lentelėje nurodytų standartų šiame Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nėra nurodytas, tačiau Įsakymo 2.1 ir 2.3 papunkčiai numato, jog Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami statybos produktai, nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turintys darniąsias technines specifikacijas, turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją (lietuvių kalba), parengtą kaip nustatyta produkto darniojoje techninėje specifikacijoje vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatyta tvarka; statybos produktų, nurodytų Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turinčių darniąsias technines specifikacijas, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas turi būti atliekamas pagal darniąsias technines specifikacijas ir jose nurodytas eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatyta tvarka.

Įsakymo 2.2 ir 2.4 papunkčiai numato, jog Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami statybos produktai, nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir neturintys darniųjų techninių specifikacijų, turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją (lietuvių kalba), parengtą vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas.

Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-901 (toliau – ir STR 1.01.04:2015), reikalavimais; statybos produktų, nurodytų Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas turi būti atliekamas pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodytas eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas ir technines specifikacijas, vadovaujantis STR 1.01.04:2015 nustatyta tvarka.

10. Teismas pabrėžė, kad Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nuostatos apsprendžia, jog statybos produktų esminės charakteristikos nustatomos darniosiose techninėse specifikacijose, atsižvelgiant į esminius statinių reikalavimus (3 str. 2 d.).

11. Reaguodamas į Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 5 d. pasiūlymą pateikti įrodymus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. birželio 19 d. nutarties 38 punkto (byloje nėra pateikta duomenų apie geotekstilės (geosintetikos), armatūros antikorozinei apsaugai naudojamos medžiagos, betono remontinio mišinio, konstrukcinio plieno, plienui suvirinti naudojamų elektrodinės vielos, fliusų, suvirinimo medžiagų esmines charakteristikas, nes pateikti tik standartų išrašai, todėl negalima nuspręsti dėl ginčo standartų privalomumo), pareiškėjas pateikė į bylą standartus su jų dalies vertimu į lietuvių kalbą, patvirtinančius, kad minėtų statybos produktų esminėms charakteristikoms nustatyti (patvirtinti) turi būti atlikti bandymai vadovaujantis ginčo standartais, t. y. jie yra privalomi, priešingai nei teigia Agentūra.

12. Teismas pažymėjo, kad Direkcijos argumentai dėl Standartų nebuvimo Reglamentuojamųjų statybos produktų sąraše, tačiau jų įtraukimas į darniojo standarto norminių nuorodų skiltį buvo pateikti tik teisminio ginčo metu, todėl šie argumentai, Agentūrai atliekant pažeidimo tyrimą ir priimant Sprendimus, nebuvo teikiami.

13. Teisėjų nurodė, kad pareiškėjo nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 14.1, 3.19, 3.15, 20.2, 20.7 papunkčiai niekuo nesusiję su geotekstilės (geosintetikos), armatūros antikorozinei apsaugai naudojamos medžiagos, betono remontinio mišinio, konstrukcinio plieno, plienui suvirinti naudojamų elektrodinės vielos, fliusų, suvirinimo medžiagų esminėmis charakteristikomis. Pirkimo metu galiojusio Įsakymo 14.1 papunktis susijęs su statybiniais dažais, lakais, gruntais, dangomis; 3.19 papunktis – su betono įmaišomis, 3.15 papunktis – su mastikiniu skaldos asfaltu ir kt., todėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 14.1, 3.19, 3.15, 20.2, 20.7 papunkčiai ir juose nurodyti atitinkami standartai nepatvirtina Techniniame projekte (lentelėje) nurodytų standartų teisinio privalomumo. Kita vertus, manant, kad pareiškėjo nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 14.1, 3.19, 3.15, 20.2, 20.7 papunkčiai yra rašymo apsirikimas, sutiktina, kad Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodyti standartai (LST EN 13253:2017 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios charakteristikos naudojant apsaugos nuo erozijos statiniuose (krantų apsaugai ir šlaitų sutvirtinimui“; LST EN 1504-7:2007 „Betoninių konstrukcijų apsaugos ir remonto produktai bei sistemos. Apibrėžtys, reikalavimai, kokybės kontrolė ir atitikties įvertinimas. 7 dalis. Armatūros apsauga nuo korozijos“; LST EN 1504-3:2005 „Betoninių konstrukcijų apsaugos ir remonto produktai bei sistemos. Apibrėžtys, reikalavimai, kokybės kontrolė ir atitikties įvertinimas. 3 dalis. Konstrukcinis ir nekonstrukcinis taisymas“; LST EN 10025-1:2004 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 1 dalis. Bendrosios tiekimo sąlygos“; LST EN 13479:2017 „Suvirinimo medžiagos. Metalinių medžiagų lydomojo suvirinimo pridėtinių metalų ir fliusų bendrasis gaminių standartas“) yra privalomi.

14. Teismas nurodė, kad standarto LST EN 13253 normatyvinėse nuorodose nurodoma visa eilė standartų, iš jų – ir standartas ir EN ISO 12236 „Geosintetika. Statinis pradūrimo bandymas (CBR bandymas). Teismas pažymėjo, kad Direkcija, net ir po 2024 m. liepos 5 d. pasiūlymo pateikti papildomus įrodymus, nepateikė įrodymų apie standartu EN ISO 12236 nustatomas produkto charakteristikas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad standarto EN ISO 12236 nurodymas privalomojo standarto LST EN 13253:2017 normatyvinėse nuorodose, šį standartą (EN ISO 12236) daro privalomu. Teismas pažymėjo ir tai, kad standartai EN ISO 29073-1 „Tekstilė. Neaustinių medžiagų bandymo metodai. 1 dalis. Ploto vieneto masės nustatymas“ ir EN 12336 „Tuneliavimo mašinos. Skydo staklės, traukos gręžimo mašinos, sraigtinės gręžimo mašinos, pamušalo montavimo įranga. Saugos reikalavimai“ nėra nurodyti standarto LST EN 13253:2017 normatyvinėje dalyje, ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Be to, Direkcija pripažįsta, kad standartas EN 12336 Techniniame projekte nurodytas per klaidą. Taigi byloje nepateikta duomenų, kad atitinkamas statybos reglamentas numatė privalomą standartų EN ISO 29073-1 ir EN 12336 taikymą.

15. Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad vien tik geotekstilės (geosintetikos) dalyje Direkcija nepagrindė standartų EN ISO 12236, EN ISO 29073-1 ir EN ISO 12336 (lentelės 1-3 pozicijos) privalomumo, todėl atmetė skunde nurodytą aplinkybę, jog, nors dalis Techniniame projekte nurodytų standartų nėra tiesiogiai įtvirtinti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, tačiau jie yra nurodyti į sąrašą įtraukto darniojo standarto norminių nuorodų skiltyje, jie tampa taip pat privalomi, o statybos produktai, kurie nėra įtraukti į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą ir neturi darniųjų specifikacijų, tačiau atitinkamas statybos techninis reglamentas numato privalomą standarto taikymą, tai tas standartas arba jo norminių nuorodų skiltyje nurodyti kiti standartai, sudarydami privalomai taikomo standarto turinį, taip pat yra privalomi. Teismas sprendė, kad Direkcijai nepatvirtinus aplinkybių, jog Techniniame projekte yra nurodyti visi privalomai taikomi standartai, prie jų, vadovaujantis PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu reguliavimu, turėjo būti pateikta nuoroda „arba lygiavertis“. Taigi Agentūra pagrįstai Sprendime Nr. 2 pripažino, kad Direkcija, apibūdindama medžiagas ir statybos produktus, panaudodama konkrečius standartus, apribojo tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjai, vykdydami darbus, privalėtų naudoti tas medžiagas ir statybos produktus, kurie atitinka Techniniame projekte nurodytus standartus, nenumatant jokio lygiavertiškumo, tuo Direkcija pažeidė PĮ 50 straipsnio 3 dalies ir PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą nediskriminavimo principą. Kadangi buvo pažeisti esminiai viešųjų pirkimų principai, todėl nėra pagrindo padaryto pažeidimo laikyti formaliu. Sprendimo 2 turinys patvirtina, kad Agentūra vertino rekonstruojamą objektą pareiškėjo akcentuojamos pirkimo objekto svarbos, visuomeninės reikšmės aspektu ir nėra pagrindo nesutikti su išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokio objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, jog jo pasirinkta pozicija prie standartų nenurodyti žodžių „arba lygiavertis“ buvo pagrįsta ir proporcinga pirkimo objektui, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo pateisinama. Taigi Agentūra pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pasirinkta pozicija nėra pateisinama teisiniu reguliavimu ir nebuvo būtina tinkamam Pirkimo sutarties įgyvendinimui.

16. Teismo vertinimu, Agentūra tinkamai pagrindė 5 proc. pataisos normą nuo sutarties vertės, nes rėmėsi PAFT 311 punktu (kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka), PAFT 7 priedo 6 punktu (nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis, kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt), PAFT 7 priedo 10 punktu (kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes <…>“), Gairių 2.1 lentelės 11 punktu (tais atvejais, kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus). Siūlant taikyti 5 proc. finansinę korekciją atsižvelgė į tai, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu; tarptautiniu skelbimu paskelbus apie Pirkimą CVP IS pasiūlymus pateikė trys tiekėjai ir jų pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimus; techninės specifikacijos reikalavimai (standartai) buvo susiję su Pirkimo objektu; Pirkimą laimėjo ekonomiškai naudingiausias tiekėjo pasiūlymas.

17. Teismas akcentavo, jog Gairių 1.1 papunktyje nurodyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose Gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos. Taigi Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, jog nustatytas pažeidimas visiškai atitinka Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintą pažeidimo sąvoką. Teismas pažymėjo ir tai, jog prieš registruojant įtarimą ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje, vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Todėl teismas nesutiko, kad padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, pritarta Agentūros pozicijai, jog buvo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas, kurio vertinimui medžiagų ar produktų vertė įtakos nedaro, nes yra sprendžiama dėl Pirkimo sąlygų, kaip visumos, teisėtumo.

19. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimą, kad tiekėjai teikdami pasiūlymus pirkimo procedūrose teikė užpildytą darbų kiekių žiniaraštį, kuriame turėjo įkainuoti konkrečias darbų pozicijas, o jose atskirai statybinių medžiagų kaina (vertė) nėra išskiriama, todėl jis negali pateikti tikslių duomenų apie statybos produktų vertę. Šiuo pagrindu teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę, kad pritaikytos finansinės pataisos norma (5 proc.), užbaigus projektą, gali turėti visai kitą finansinę išraišką nei nurodyta 2 024 834,49 Eur suma, nes tarp Direkcijos ir Rangovo pasirašyta statybų rangos sutartis jau yra pakeista dėl objekte atsiradusių papildomų (nenumatytų) darbų, t. y. sutarties vertė yra 46 214 947,22 Eur be PVM.

20. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus.

21. Teismo vertinimu, kiti pareiškėjo argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

22. Kadangi šioje byloje teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, nepatenkintos ir neapgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, teismas nurodė, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą; priteisti iš atsakovo Agentūros pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismas nepagrįstai konstatavo pažeidimą, nes netinkamai aiškino ir taikė Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, neatsižvelgė į specialias pažeidimo sąlygas bei jas aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir LVAT praktiką, pagal kurią pažeidimu laikomas tik toks ES ir nacionalinės teisės pažeidimas, kuriuo padaroma reali ar potenciali žala ES biudžetui (LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025). Agentūra nenustatė bei savo sprendimuose nepasisakė, kad dėl nurodyto viešųjų pirkimų pažeidimo Direkcija būtų padariusi realią ar potencialią žalą ES biudžetui. Taigi šiuo atveju nebuvo nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytas pažeidimas, todėl Agentūra priėmė neteisėtus sprendimus dėl lėšų grąžinimo ir 5 proc. finansinės korekcijos.

23.2. Fiksuotos dydžio finansinė 5 proc. korekcija Direkcijai buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Agentūra nepagrindė savo sprendimo, kad negali tiksliai apskaičiuoti neteisėtų išlaidų sumos. Pagal teismų praktiką Agentūra privalo tiksliai apskaičiuoti neteisėtų išlaidų sumą, o jeigu to negali padaryti, privalo pagrįsti dėl kokių priežasčių tikslios sumos negali nustatyti ir, tik esant tokiam pagrindimui, skirti fiksuoto dydžio korekciją (LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025). Agentūra 5 proc. fiksuoto dydžio finansinę korekciją taikė neatlikusi individualaus ir išsamaus tyrimo bei neatsižvelgusi į visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Agentūra tik nurodė, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu; tarptautiniu skelbimu paskelbus apie Pirkimą CVP IS pasiūlymus pateikė trys tiekėjai ir jų pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimus; Techninės specifikacijos reikalavimai (standartai) buvo susiję su Pirkimo objektu; Pirkimą laimėjo ekonomiškai naudingiausias tiekėjo pasiūlymas. Tačiau nurodytos Agentūros aplinkybės yra formalaus, o ne individualaus pobūdžio ir neturi ryšio su Agentūros identifikuotu pažeidimu. Teismas nepagrįstai pritarė Agentūros argumentams, kad nustatyto pažeidimo vertinimui nedaro įtakos medžiagų ar produktų vertė.

23.3. Teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui iki 2024 m. liepos 19 d. pateikti LVAT 2024 m. birželio 19 d. nutarties 41 ir 38 punktuose nurodytus įrodymus. Direkcija 2024 m. rugpjūčio 19 d. teismui pateikė naujus įrodymus ir paaiškinimus, patvirtinančius Techniniame projekte nurodytų standartų privalomumą. Pareiškėjo argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai patvirtina, kad standartų privalomumas gali būti nustatytas ne tik tiesiogiai, bet ir teismui sistemiškai aiškinant teisės normų, reglamentuojančių standartų privalomumą, reikalavimus. Teismas sprendime tik atkartojo pareiškėjo argumentus, tačiau visiškai jų neanalizavo ir netyrė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, todėl teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė standartų privalomumo, yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas, neištyręs byloje pateiktų įrodymų ir nemotyvuotai atmetęs pareiškėjo argumentus dėl standartų privalomumo, pažeidė ABTĮ 80, 86 ir 87 straipsniuose nurodytus proceso teisės normų reikalavimus.

24. Pareiškėjas Direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti atsiliepimą į UAB „Sweco Lietuva“ apeliacinį skundą ir jį laikyti taip pat ir prisidėjimu prie UAB „Sweco Lietuva“ apeliacinio skundo; UAB „Sweco Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti visiškai; priteisti pareiškėjui Direkcijai teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

24.1. Direkcija, reaguodama į LVAT 2024 m. birželio 19 d. nutartį, 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikė geotekstilės (geosintetikos), armatūros antikorozinei apsaugai naudojamos medžiagos, betono remontinio mišinio, konstrukcinio plieno, plienui suvirinti naudojamų elektrodinės vielos, fliusų, suvirinimo medžiagų technines specifikacijas. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šių įrodymų tinkamai neįvertino, taip pažeisdamas ABTĮ 80, 86, 87 straipsnius. Direkcija 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei prie jų pridėjo standartą LST EN 13253, kuriame nurodyta, kad geotekstilės esminė charakteristika, be kita ko, yra atsparumas statiniam plūdrumui (CBR bandymas), kuri yra nustatoma bandymo metodu pagal ginčo standartą EN ISO 12236. Taigi standartas EN ISO 12236 reglamentuoja bandymo procedūrą, todėl šio standarto turinys šio ginčo kontekste nėra aktualus. Kita vertus, jei teismas vertino, kad šie duomenys buvo reikalingi bylos teisingam išsprendimui, tai tokių duomenų, teismas būdamas aktyvus teisminiame procese, turėjo pareikalauti papildomai. Teismas atskirai nevertino kiekvieno ginčo standarto privalomumo pagal Direkcijos patikslintame skunde ir 2024 m. rugpjūčio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus. Teismas pasisakė tik dėl trijų ginčo standartų, t. y. EN ISO 12236, EN ISO 29073-1 ir EN ISO 12336, taikytinų tik geotekstilei, privalomumo. Tačiau dėl kitų standartų privalomumo teismas savo išvadų nepateikė, tik atskirai išvardino standartus, perrašė Direkcijos argumentus, nedetalizuodamas kaip tuos argumentus pats vertina.

24.2. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad Direkcija argumentus dėl ginčo standartų privalomumo pateikė tik teisminio ginčo metu, ir kad CPVA atliekant tyrimą dėl pažeidimo nebuvo teikiami. Direkcija 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. UD-9.1.6E-1307 pateikė atsakovui argumentus dėl standartų privalomumo, kartu pateikdama ir Projektuotojo 2022 m. birželio 29 d. raštą Nr. K1-310/22. CPVA jokio papildomo paaiškinimo nereikalavo, todėl akivaizdu, kad pati turėjo tikrinti darniuosius standartus ir įsitikinti jų privalomumu. Tačiau, kaip pripažįsta pati CPVA, ji atlikdama pažeidimo tyrimą net neturėjo ir nevertino ginčo standartų turinio, t. y. jų privalomumo.

24.3. Pagal LVAT suformuotą teisės aiškinimo taisyklę pažeidimas gali būti konstatuotas tik padarius realios ar potencialios žalos ES biudžetui. Nei skundžiamame CPVA Sprendime Nr. 2, nei teismo sprendime nėra jokių argumentų ar motyvų, kuriais būtu pagrįsta ar įrodyta, kad nurodytų PĮ nuostatų formalus pažeidimas padarė realią ar potencialią žalą ES biudžetui, t. y. nėra nustatyti būtini pažeidimo elementai. LVAT 2024 m. sausio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024 išaiškino, kad tais atvejais, kai potencialiems tiekėjams nekyla neaiškumų dėl Techninio projekto reikalavimo apibūdinimo (nurodant standartą) ir nei vienas iš tiekėjų nereiškia pretenzijų perkančiajai organizacijai dėl šio reikalavimo, o pirkime yra gauti keli pasiūlymai, o atmestų pasiūlymų nėra, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, VPĮ pažeidimas dėl standartų nurodymo yra formalus, t. y. nebuvo kliūtis pateikti pasiūlymą, o taip pat nebuvo pažeistas vienodo požiūrio ir proporcingumo principai. PAFT 315 punktas taip pat numato, kad tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas.

24.4. Gairėse numatyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Kaip pagrįstai nurodo UAB „Sweco Lietuva“ apeliaciniame skunde, neaišku, kodėl CPVA neatliko išsamaus tyrimo ir nepateikė palyginamųjų skaičiavimų dėl medžiagų kainų pagal Techniniame projekte nustatytus standartus ir dėl medžiagų kainų pagal lygiaverčius standartus. Tik nustačius, kad egzistuoja medžiagų ir statybos produktų kainų skirtumas dėl skirtingų standartų taikymo, būtų galima teigti, jog vykdant Pirkimą nenurodant prie ginčo standartų nuorodos „arba lygiavertis“ buvo padaryta žalos ES biudžetui ir būtų galima taikyti atitinkamą finansinę korekciją. Nesant surinktų duomenų apie statybinių medžiagų kainų skirtumus, CPVA visiškai nepagrįstai pritaikė fiksuotą 5 proc. dydžio finansinę korekciją. Gairėse taip pat numatyta, kad taikytinos pataisos suma nustatoma atsižvelgiant į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Kad taikant finansinę korekciją privalu paisyti proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies. Paminėtina ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punktas taip pat įpareigoja viešojo administravimo subjektus savo veikloje vadovautis proporcingumo principu. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 suformavo teisminę praktiką, kad tais atvejais, kai nustatant taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertinus visų reikšmingų aplinkybių, t. y. pažeidimo pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, toks sprendimas dėl finansinės korekcijos negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, todėl turi būti naikinamas vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

25. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

25.1. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte išdėstytoje pažeidimo sąvokoje aiškiai nurodyta, kad pažeidimas nustatomas ne tik, kai padaroma reali žala, bet ir kai nustatoma žalos hipotetinė galimybė (<...> ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui). To apeliaciniu skundu neginčija ir apeliantas. Projekto vykdytojo veiksmais buvo padaryta potenciali žala ES biudžetui.

25.2. LVAT yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022). Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2868-502/2016; 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096- 858/2017; 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2709-438/2021).

25.3. ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime byloje Nr. C-175/23, kuris šiuo atveju yra ypač svarbus, konstatavo reikšmingas žalos ES biudžetui nustatymo taisykles. ESTT teigia, kad tuo atveju, kai nėra įmanoma nustatyti realios žalos ES biudžetui, potenciali žala nustatoma Gairių arba nacionalinio analogo nuostatomis. Finansinės korekcijos taikymas pagal Gaires (atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą ir dėl to ES biudžetui atsiradusius nuostolius) atitinka proporcingumo principą. Automatinio skalės taikymo nebus tuomet, kai galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti bus atliktas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant bus atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą. Iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos bei Gairių reguliavimo matyti, jog pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti ES finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Atsakovo vertinimu, galima potenciali įtaka ES biudžetui atsiskleidžia vertinant sprendimu nustatytų viešųjų pirkimų principų ir PĮ nuostatų pažeidimų padarymu sukeliamas neigiamas teisines pasekmes.

25.4. Šiuo atveju pažeidžiant PĮ buvo parengtos Pirkimo sąlygos, kaip visuma, ir už sąlygų atitiktį PĮ reikalavimams buvo atsakinga perkančioji organizacija, o ne apeliantas. Atsakovas, nustatęs Gairėse apibūdinto pažeidimo požymius (techninėse specifikacijose nustatytas ribojimas), t. y. Projekto vykdytojo padarytas pažeidimas atitiko Gairėse nurodytą pažeidimą, bei negalėdamas tiksliai apskaičiuoti iš ES biudžeto mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos (potencialios žalos), laikydamasis proporcingumo principo, pagrįstai vadovavosi Gairėmis, netaikė jų automatiškai, kadangi atliko individualų ir išsamų nagrinėjimą, kurį atliekant buvo atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2.1 lentelės 11 p. skalę, ir kurie leido taikyti mažiausią 5 proc. finansinę korekciją.

25.5. Nacionaliniame teisės akte, reglamentuojančiame Gairių taikymą, apibrėžta, kad kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas galima taikyti, tuo atveju, jei jas siūlo taikyti griežtai apibrėžtas subjektų ratas: audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai. Vertinant aplinkybę, kad nagrinėjamo pažeidimo atveju minėtos institucijos nesiūlė taikyti mažesnę finansinę korekciją už nustatytus analogiškus pažeidimus, teisinio pagrindo mažinti finansinę korekciją, taikant kitokį procentinį dydį, nei nurodyta Gairėse, CPVA neturėjo ir negalėjo.

25.6. Atsakovas nustatė ir pagrindė visų trijų Reglamento 2 straipsnio 36 punkte įtvirtintų pažeidimo sąvokos sąlygų (buvo pažeisti teisės aktai; pažeidimas padarytas Projekto vykdytojo veikimu; padaryta potenciali žala ES biudžetui) egzistavimo faktą, todėl atsakovas turėjo ne teisę, bet pareigą taikyti finansinę korekciją. LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 38–43 punktuose nurodyta praktika nepaneigia tos aplinkybės, kad finansinė korekcija buvo pritaikyta tinkamai, nes šio ginčo atveju apelianto nurodyta LVAT nutartis negali būti taikoma kaip precedentinė – joje buvo spręsta dėl kitokio pobūdžio pažeidimo ir finansinių korekcijų taikymo.

25.7. Teismas tinkamai įvertino visų šalių argumentus bei įrodymus ir dėl jų pasisakė. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 2022-TSF/2-60 „Grąžintinos lėšos“ ir 2022 m. liepos 21 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo už konstatuotus pažeidimus Direkcijai pritaikyta 404 966,90 Eur (t. y. 5 proc.) finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad, įgyvendindama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002 „Bangolaužių (molų) rekonstrukcija ir gamtosauginių priemonių įgyvendinimas“ (Projektas), kurį CPVA pagal sudarytą sutartį įsipareigojo finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis, Direkcija atvirojo konkurso būdu vykdė tarptautinį pirkimą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimas ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas“ I etapo šiaurinio ir pietinio bangolaužių (molų) rekonstravimo darbai“ (Pirkimas) pagal projektuotojo UAB „Sweco Lietuva“ parengtą techninį projektą Nr. 18180. Pirkimą, kuriame pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, laimėjo tiekėjų grupė, veikusi jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurią sudarė (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), su kuria Direkcija 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė sutartį Nr. 34-2020-193, kurios vertė be PVM – 40 496 689,84 Eur.

28. Nustatyta ir tai, kad CPVA, atlikusi tyrimą dėl įtariamo pažeidimo, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2021/2-6383 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002“, 2022 m. liepos 19 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 2022-TSF/2-60 „Grąžintinos lėšos“ dėl 404 966,90 Eur lėšų grąžinimo, o 2022 m. liepos 21 d. – sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriame konstatavo, kad Direkcija, Techniniame projekte standartais apibrėždama tiektinų medžiagų/statybos produktų savybėms taikytinus minimalius reikalavimus, pažeidė PĮ 50 straipsnio 3 dalies ir PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą nediskriminavimo principą, o kartu ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnį, nes prie neprivalomai taikomų standartų, nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“, ir pritaikė 5 proc. dydžio finansinę korekciją.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Direkcija pažeidė Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (PĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą nediskriminavimo principą, nes Techniniame projekte prie neprivalomai taikomų standartų nepateikė nuorodos „arba lygiavertis“, kaip tai numatyta PĮ 50 straipsnio 3 dalies, 4 dalies 2 punkte. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokio objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, jog jos pasirinkta pozicija prie standartų nenurodyti žodžių „arba lygiavertis“ buvo pagrįsta ir proporcinga pirkimo objektui, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo pateisinama. Teismas, priėjęs prie išvados, kad konstatuoti PĮ pažeidimai atitinka Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, pagrįsta ir proporcinga pripažino atsakovo pareiškėjui paskirtą 5 proc. finansinę korekciją.

30. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Sweco Lietuva“ apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Jų nuomone, Sprendimai yra neteisėti ir dėl to, kad Agentūra nepagrįstai konstatavo, jog Direkcijai organizuojant Pirkimą buvo padaryta reali žala biudžetui, o pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai įvertino įrodymus.

31. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos bendros taisyklės, taikomos Europos struktūriniams ir investicijų (ESI) fondams, 6 straipsnyje nustatyta, kad ESI fondų remiami veiksmai privalo atitikti taikytiną Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę, susijusią su Sąjungos teisės taikymu. Šio Reglamento taikymo prasme pažeidimu laikomas bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 str. 36 p.).

32. Ginčui aktualios redakcijos Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad techninė specifikacija perkant darbus – pirkimo dokumentuose pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiojo subjekto reikmes (PĮ 2 str. 27 d. 1 p.). Perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą be kitų būtų laikomasi nediskriminavimo principo (PĮ 29 str. 1 d.). Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje, kurioje taip pat gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis; šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (PĮ 50 str. 1 d.). Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (PĮ 50 str. 3 d.). Pagal PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta, be kita ko, nurodant bendrąsias technines specifikacijas; kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris yra iš esmės identiškas, įtvirtintajam PĮ 50 straipsnyje, išaiškinta, jog „lygiavertiškumo“ negalima aiškinti itin plačiai, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į konkrečius perkančiosios organizacijos tikslus ir jų įtvirtinimą pirkimo sąlygose, todėl reikšmingu turi būti laikomas ir nustatytas pačios funkcijos techninio įgyvendinimo būdas, t. y. kokiu būdu turi būti įvykdytas konkretus reikalavimas (žr., pvz., LAT 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020).

VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (žr., pvz., LAT 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). ESTT, pasisakydamas dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, iš esmės išaiškino, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus.

Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 p.; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 p.). Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. ESTT yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 p.) (žr., pvz., LAT 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023;

LVAT 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024).

34. Vertinant Agentūros nustatytus PĮ pažeidimus (PĮ 29 str. 1 d., 50 str. 3 d., 50 str. 4 d. 2 p.) primintina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

35. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė Agentūros Sprendimuose pateiktam vertinimui, kad nagrinėjamu atveju Direkcija PĮ 50 straipsnio 3 dalies ir PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą nediskriminavimo principą pažeidė, nes Techniniame projekte nepateikė nuorodos „arba lygiavertis“ atitinkamais standartais apibrėždama šias tiektinas medžiagas/statybos produktus, t. y. geotekstilę (geosintetiką) (LST EN ISO 12236, EN ISO 29073-1, EN ISO 12336 standartai); armatūros antikorozinei apsaugai naudojamą medžiagą (EN 15184, EN 15183, EN ISO 6988, EN 60068-2-11 standartai); betono remontinį mišinį (EN 12190, EN 13412, EN 13057, EN 13687/1, EN 13687/2, EN 13687/4 standartai); konstrukcinį plieną (LST EN 10248, LST EN 10058 standartai); plienui suvirinti naudojamą elektrodinę vielą, fliusus (priedus, dedamus į lydomas medžiagas, kad vyktų tam tikros reakcijos) ir apsaugines dujas (LST EN ISO 18275, LST EN ISO 14341, LST EN ISO 14171, LST EN ISO 17632, LST EN ISO 14174, LST EN ISO 14175 standartai); suvirinimo medžiagas (LST EN ISO 2560 standartas); konstrukcinius plieninius polius ir detales (jų bandymus) (LST EN 12063 standartas); plieninių polių medžiagą (LST EN 1993-5 standartas); gruntinius inkarus (statyba, išbandymas, stebėjimas, kontrolės ir priėmimo darbai) (LST EN 14199, LST EN 1537, LST EN 12715, LST EN ISO 22477-5 standartai).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai byloje surinktų įrodymų ir konstatuoto PĮ 50 straipsnio 3 dalies ir PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto nediskriminavimo principo pažeidimo kontekste įvertinusi paminėtas Techninio projekto nuostatas, kuriomis pareiškėjas (perkančioji organizacija) paminėtas tiektinas medžiagas/statybos produktus apibrėžė nurodydama atitinkamus standartus, negali sutikti su Agentūros ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Direkcija prie ginčui aktualių standartų nenurodydama žodžių „arba lygiavertis“ neproporcingai ir nepateisinamai apribojo tiekėjų konkurenciją, ar kad tokiu būdu padarė žalą Sąjungos biudžetui, kaip tai numatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte.

37. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma, vadovaujantis potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijomis, nes Direktyvoje 2004/18/EB (šiuo metu Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES) įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose (žr., LAT 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015) (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1612-629/2023, 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024).

38. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nei Agentūros Sprendimuose, nei vėliau jų teisėtumą tikrinant teismuose nebuvo nustatyta, kad nurodant ginčo techninės specifikacijos sąlygas buvo pažeistos konkretaus tiekėjo ar potencialių tiekėjų teisės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo techninės specifikacijos reikalavimus siekė pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, taigi nėra jokių duomenų, kad organizuojant Pirkimą dėl Agentūros nustatyto pažeidimo buvo pažeistas vienodo požiūrio principas. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad ginčo techninės specifikacijos reikalavimai dėl savo detalumo reikšmingai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime.

39. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad pati Agentūra savo Sprendime nustatė ir ginčo nėra dėl to, kad nagrinėjamu atveju (i) buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu, (ii) tarptautiniu skelbimu paskelbus apie Pirkimą CVP IS pasiūlymus pateikė trys tiekėjai ir visų jų pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimus, (iii) techninės specifikacijos reikalavimai (standartai) buvo susiję su Pirkimo objektu, (iv) Pirkimą laimėjo ekonomiškai naudingiausias tiekėjo pasiūlymas. Byloje nėra duomenų, kad galimi neaiškumai, susiję su tuo, jog Direkcija Techniniame projekte nepateikė nuorodos „arba lygiavertis“ ginčui aktualiais standartais apibrėždama tiektinas ginčo medžiagas/statybos produktus, užkirto kelią potencialiems tiekėjams dalyvauti Pirkime. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog, kaip nurodyta Sprendime Nr. 2, suinteresuotas dalyvis UAB „ViaCon Baltic“ pateikė klausimą dėl Techniniame projekte nurodytų sąlygų, savaime nereiškia, kad, vykdant Pirkimą, kilo neaiškumai, susiję su tuo, jog Direkcija Techniniame projekte nepateikė nuorodos „arba lygiavertis“ ginčui aktualiais standartais apibrėždama tiektinas ginčo medžiagas/statybos produktus, ir kad tai užkirto kelią potencialiems tiekėjams dalyvauti Pirkime.

40. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Sprendimais nustatytas aptariamas PĮ pažeidimas yra formalus, t. y. juo nebuvo sudaryta kliūtis pateikti pasiūlymą, o taip pat nebuvo pažeistas vienodo požiūrio ir proporcingumo principai.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendimuose nepagrįstai nustatė PĮ 50 straipsnio 3 dalies ir PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto nediskriminavimo principo pažeidimą. Nenustačius pareiškėjo padaryto PĮ nuostatų pažeidimo, atitinkamai nėra pagrindo taikyti finansinę korekciją.

42. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

43. Dėl nurodytų priežasčių trečiojo suinteresuoto asmens AB „Sweco Lietuva“ apeliacinis skundas ir pareiškėjo prisidėjimas prie apeliacinio skundo tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimus.

44. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Sweco Lietuva“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).

45. Nagrinėjamu atveju šis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Sweco Lietuva“ naudai, todėl turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme ir sprendžiama dėl išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

46. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 10 815,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pareiškėją byloje atstovavo advokatų profesinės bendrijos AVERUS advokatė Sigita Klimkienė.

47. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas už skundą 2022 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 22,50 Eur (ABTĮ 35 str.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma (0,5 Eur už skundą) grąžinama pareiškėjui. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.). Pareiškėjas taip pat už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį (2023 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymas).

48. Pareiškėjas, teikdamas prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo 6 449,38 Eur atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą: skundo parengimą, paklausimų Lietuvos standartizacijos departamentui parengimą, rašytinių paaiškinimų teismui parengimą ir kt., patyrė iš viso 5 356,27 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, taip pat pareiškėjas patyrė kitas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu (ABTĮ 39 str. 1 d. 1 p.) – už dokumentų (standartų) vertimą iš anglų į lietuvių kalbą pareiškėjas vertimų biurui MB „AD GLORIAM“ sumokėjo 1 093,11 Eur. Pareiškėjas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: PVM sąskaitos faktūrą Nr. ADV-2022/960 ir bankinio mokėjimo pavedimą; PVM sąskaitą faktūrą ADG Nr. 0018067 ir mokėjimo pavedimą.

49. Pareiškėjas nurodė, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje patyrė 2 359,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – 1 815 Eur už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo parengimą, 544,50 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą (PVM sąskaita faktūra Nr. ADV-2023/1606 ir bankinio mokėjimo pavedimas; PVM sąskaita faktūra Nr. ADV-2024/300 ir bankinio mokėjimo pavedimas).

50. Be to, pareiškėjas nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėjant teisme jis papildomai patyrė 2007,02 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 1 946,08 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl papildomai teikiamų įrodymų parengimą; 60,94 Eur vertimo išlaidų (teismui pateikti standartų ištraukų iš anglų kalbos į lietuvių kalbą vertimai). Pareiškėjas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV-2024/1091, paslaugų priėmimo perdavimo akto išrašą ir bankinio mokėjimo pavedimą; PVM sąskaitą faktūrą PASSPA Nr. 24-0761 ir mokėjimo pavedimą UAB „Pasaulio spalvos“.

51. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

52. Įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, specialių žinių reikalingumą, atsižvelgus į Rekomendacijose rekomenduojamą dydį už tokio pobūdžio paslaugas (8.2, 8.10, 8.16, 8.17, 8.18 p.), vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (10 815,90 Eur), į kurią įskaičiuotos atstovavimo, vertimos išlaidos, sumažinama iki 6 000 Eur. Pareiškėjui taip pat priteistinas 33,75 Eur (22,5 + 11,25) sumokėtas žyminis mokestis už skundo ir apeliacinio skundo padavimą. Taigi iš viso pareiškėjui iš atsakovo yra priteisiama 6 033,75 Eur (6 000 + 33,75) bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“, LVAT 2024 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinus ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2025 m. sausio 16 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, nurodydamas, kad už advokato pagalbą šioje byloje patyrė 2 671,68 Eur išlaidų. UAB „Sweco Lietuva“ pridėjo darbų ataskaitas, sąskaitų apmokėjimo patvirtinimus. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad UAB „Sweco Lietuva“ pirmosios instancijos teisme patyrė 1 800,48 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą, teismų praktikos paiešką, šalių į bylą pateiktų papildomų dokumentų vertinimą, komunikaciją su UAB „Sweco Lietuva“ specialistais. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pridėjo įrodymus, jog patyrė 871,20 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

54. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Sweco Lietuva“ už apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. sprendimo sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį (pridėtas mokėjimo nurodymas). Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ taip pat pateikė įrodymus (2025 m. balandžio 9 d. darbų ataskaita, 2025 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas), kad už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą patyrė 1 306,80 Eur išlaidų, kurias sumokėjo advokatų profesinei bendrijai RELEGAL.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijose rekomenduojamą dydį už tokio pobūdžio paslaugas (8.10, 8.11, 8.16 p.), ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, UAB „Sweco Lietuva“ priteistina 3 000 Eur atstovavimo išlaidų suma ir UAB „Sweco Lietuva“ sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą. Taigi iš viso UAB „Sweco Lietuva“ iš atsakovo yra priteisiama 3 011,25 Eur (3 000 + 11,25) bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1, 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ apeliacinį skundą ir pareiškėjo akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo akcinės bendrovės (iki 2023 m. sausio 2 d. – valstybės įmonė) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skundą tenkinti, panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 2022-TSF/2-60 „Grąžintinos lėšos“ ir 2022 m. liepos 21 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01.

Iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pareiškėjui akcinei bendrovei (iki 2023 m. sausio 2 d. – valstybės įmonė) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priteisti 6 033,75 Eur (šešis tūkstančius trisdešimt tris eurus ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ priteisti 3 011,25 Eur (tris tūkstančius vienuolika eurų ir 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Grąžinti pareiškėjui akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai žyminio mokesčio permoką – 0,5 Eur (penkiasdešimt euro centų).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė