2013-07-03 Nr. AB-3451-3-63-3-00302-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-485/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00302-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. A. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. AD1-560 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Klaipėdoje, Plytinės 1, planą“ (toliau – ir Įsakymas), nurodęs, kad šis aktas prieštarauja Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams ir žemės sklypo savininkų susitarimui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. A. skundą kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir jį grąžino pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad atsakovas 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AD1-560 leido pradėti rengti žemės sklypo Klaipėdoje, Plytinės 1, planą, prilyginamąjį detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Šiuo įsakymu taip pat buvo nustatytas žemės sklypo rengimo tikslas.

Pabrėžė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Nurodė, kad vadovaujantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2010 m. rugsėjo 20 d. redakcija Nr. D1-771) 27.1 punktu, planavimo tikslų nustatymas, koncepcijos rengimas yra detaliojo planavimo proceso parengiamasis etapas. Pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamu 2011 m. kovo 24 d. įsakymu leistas pradėti rengti žemės sklypo planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsniu yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Leidimas rengti tokį žemės sklypo planą, reikalavimų bei tikslų nustatymas yra priskiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) III dalyje įtvirtintiems Žemės sklypo plano parengiamiesiems darbams (Aprašo 14 p.).

Teismas vertino, jog iš pareiškėjo ginčijamo Įsakymo taip pat matyti, kad prie jo yra pridedamas dokumentas – preliminari žemės sklypo ribų schema (prie 2011 m. kovo 24 d. įsakymo), su kuriuo pareiškėjas nesutinka. Teismas laikė, kad šis dokumentas yra pradinis, jame užfiksuotos tik preliminarios planuojamos teritorijos ribos, tai ne galutinis dokumentas.

Pabrėžė, kad konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p., Aprašo 39–41 p.). Padarė išvadą, jog pareiškėjo ginčijamas Įsakymas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl šio Įsakymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks įsakymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nurodė, kad nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A492-12/2011, 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS 756 -868/2011 ir kt.).

Atskirai pažymėjo, kad dėl 2011 m. kovo 24 d. įsakymo AD1-560 pagrindu pradėto rengti plano, teisės aktai, tame tarpe ir Teritorijų planavimo įstatymas, Taisyklės bei Aprašas, numato procedūras, kuriomis pareiškėjas turės teisę pasinaudoti, kad tiek rengiant detalųjį planą, tiek žemės sklypo planą nebūtų nepažeistos jo teisės bei teisėti interesai.

III. Pareiškėjas J. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria nutartyje remiasi pirmosios instancijos teismas, yra neaktuali ir netaikytina. Pabrėžia, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-441-162/2013 pagal pareiškėjų B. K., J. G. ir V. B. skundą dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo Plytinės g. 1, Klaipėda planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Minėtoje byloje būdamas įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir neturėdamas teisės pareikšti savarankiškų reikalavimų, negalimumo derinti žemės sklypo Plytinės g. 1, Klaipėda planą, grindžia skundžiamo Įsakymo neteisėtumu ir jo teisių pažeidimu, todėl laiko, kad pirmiausia būtina išspręsti Įsakymo, leidusio pradėti rengti žemės sklypo Plytinės g. 1, Klaipėda planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, teisėtumo klausimą ir tik po to nagrinėti administracinę bylą Nr. 1-441-162/2013.

Mano, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dar nepriėmęs skundo ir juo labiau neišnagrinėjęs jo iš esmės negali spręsti, ar konkretus skundžiamas aktas sukelia materialines ar tik procesines, procedūrines pasekmes. Ginčijamas Įsakymas pareiškėjui sukelia materialines teisines pasekmes, kadangi prie jo kaip priedas Nr. 2 pridėta preliminari žemės sklypo schema kertasi su jo rengiamo žemės sklypo Plytinės g. 3, Klaipėda parengtu žemės sklypo planu ir jam anksčiau nei ginčijamas Įsakymas išduotais sutikimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. AD1-560 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Klaipėdoje, Plytinės 1, planą“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodytą pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Įsakymas Nr. AD1-560 yra tik tarpinis (procedūrinis) detaliojo planavimo proceso dokumentas ir reikalavimas jį panaikinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių pateiktus paaiškinimus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Atskiruoju skundu pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu nesutinka ir pabrėžia, kad ginčijamas Įsakymas pareiškėjui sukelia materialines teisines pasekmes, kadangi prie jo pridėta preliminari žemės sklypo schema kertasi su jo rengiamo žemės sklypo Plytinės g. 3, Klaipėda parengtu žemės sklypo planu ir jam anksčiau nei ginčijamas Įsakymas išduotais sutikimais. Todėl egzistuojant neteisėtam, tačiau nenuginčytam atsakovo Įsakymui pareiškėjo parengtas žemės sklypo Plytinės g. 3, Klaipėda planas yra nepagrįstai netvirtinamas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies teisės normas, yra pasisakęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylos Nr. AS146-327/2011, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS146-201/2009).

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. AD1-560 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Klaipėdoje, Plytinės 1, planą“ matyti, kad juo atsakovas leido pradėti rengti žemės sklypo Klaipėdoje, Plytinės 1, planą, prilyginamąjį detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Jame nurodyta, kad Žemės sklypo rengimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padidinant jį ne daugiau kai 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje. (b. l. 6).

Teisėjų kolegija nurodo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Taisyklių 27.1 punktas numato, jog planavimo tikslų nustatymas, koncepcijos rengimas yra detaliojo planavimo proceso parengiamasis etapas. Pagal Taisyklių 27.2 punktą, užbaigus koncepcijos nustatymo ir sprendinių konkretizavimo stadijas turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas.

Iš pareiškėjo skundo turinio darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su prie skundžiamo Įsakymo pridėta Preliminaria žemės sklypo Plytinės g. 1 ribų schema (b. l. 8). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prie Įsakymo pridedamas dokumentas yra pradinis, jame užfiksuotos preliminarios planuojamos teritorijos ribos, tai ne galutinis dokumentas. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio, Aprašo 4, 16, 20.2 punktų bei Taisyklių IV dalies nuostatomis, ši preliminari žemės sklypo ribų schema yra tik prielaida galutiniams dokumentams – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui bei žemės sklypo planui, kuriais ir būtų įtakojamos pareiškėjo teisės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas teisės aktų nuostatas bei į nagrinėjamo Įsakymo turinį, įvertinusi jo teisines pasekmes, daro išvadą, jog šis Įsakymas yra tik vienas iš aptariamos procedūros metu priimamų dokumentų, kuris nenustato pareiškėjui jokių teisių ar pareigų ir kuris iš esmės negali būti administracinės bylos dalyku. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ginčijamas Įsakymas jam nesukėlė teisinių pasekmių, kadangi jis tėra tarpinis detaliojo teritorijų planavimo proceso dokumentas, neužkertantis kelio pareiškėjui kreiptis su pasiūlymais į teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorių Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaip minėta, atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad egzistuojant neteisėtam, tačiau nenuginčytam atsakovo Įsakymui pareiškėjo parengtas žemės sklypo Plytinės g. 3, Klaipėda planas yra nepagrįstai netvirtinamas. Teisėjų kolegija pasisakydama šiuo aspektu nurodo, jog, kaip minėta, pareiškėjo teisės tarpiniu teritorijų planavimo dokumentu nėra ir negali būti pažeistos ir teismui dėl tokio akto nagrinėjant ginčą ir priimant galutinį sprendimą pareiškėjo teisės ir teisėti interesai vis tiek negalėtų būti apginti, todėl pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Aprašo 39–41 punktu, konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje pareiškėjui sukels priimtas sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo, todėl nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Kartu pareiškėjui nėra užkirstas kelias teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti viešojo administravimo subjekto neveikimą, netvirtinant pareiškėjo parengto žemės sklypo plano.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis negali būti vertinama kaip atimanti teisę pareiškėjui kreiptis į teismą, kadangi ši teisė turi būti įgyvendinama ABTĮ nustatytose ribose. Be to, tokia teisė sietina su teisės skųsti atitinkamą administracinį aktą turėjimu. Kitaip tariant, asmuo besikreipiantis skundu į teismą, turi turėti teisę ginčyti atitinkamą administracinį aktą, o toks aktas neturi būti tik tarpinio pobūdžio, nenustatantis besikreipiančiam subjektui teisių ir pareigų. Priešingu atveju būtų pažeidžiami administracinio proceso principai, teisingumo ir protingumo kriterijai, o pareiškėjo teisės, kurios, jo nuomone, yra pažeistos, vis tiek negalėtų būti apgintos, teismui priėmus galutinį procesinį teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-679/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo akto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ginčijamas sprendimas tėra tarpinis detaliojo teritorijų planavimo proceso dokumentas ir reikalavimas jį panaikinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio

1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. A. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius