494f5986-e981-426c-a4dc-d73012de08ca · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2A-38-253/2014Teisėja Lina Jociuvienė             (Proceso Nr. 2-24-3-00392-2012-0)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              44.1; 44.8; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. sausio 17 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų G.

L. ir UAB „Asmodas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Durų dizaino įvairovė“ ieškinį atsakovams G. L. ir UAB „Asmodas“ dėl turtinės žalos atlyginimo,              n u s t a t ė :              ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovų solidariai 51 008 Lt turtinės žalos atlyginimui, nuo šios sumos 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2007-12-27, jos akcininkai yra atsakovai: G. L. turi 10 proc. akcijų, o UAB „Asmodas“ – 90 proc. akcijų; atsakovas G. L. nuo ieÅ¡kovės įsteigimo buvo įmonės vadovas. 2011-12-01 ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. Pažymėjo, kad atsakovai jau nuo 2008 m. žinojo, kad įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, įmonė nemoki, tačiau bankroto procedÅ«rų neinicijavo, nuosavas kapitalas mažėjo, nuostoliai didėjo, todėl praÅ¡o priteisti žalÄ tiek iÅ¡ įmonės vadovo, tiek iÅ¡ akcininkų.

IeÅ¡kovė praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ skaičiavo kaip skirtumÄ tarp įmonės turto, buvusio 2008-12-31 ir 2010-12-31, atėmus skirtumÄ tarp įmonės įsipareigojimų kreditoriams, buvusių 2008-12-31 ir 2010-12-31, t. y. žalÄ sumažėjus turto apimčiai, kuri atsirado savo laiku neinicijavus bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ir kita su jais susijusi informacija ieÅ¡kovo administratoriui neperduoti.             Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-06-14 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė solidariai iÅ¡ atsakovo G.

L. ir atsakovės UAB „Asmodas“ 51 008 Lt žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo 2012-05-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 340 Lt bylinėjimosi išlaidų (už advokato paslaugas) ieškovės bankrutuojančios UAB „Durų dizaino įvairovė“ Danske bank A/S Lietuvos filialo naudai, taip pat priteisė iš atsakovų G. L. ir UAB „Asmodas“ po 765 Lt žyminio mokesčio bei po 18,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju žalÄ atsakovai padarė bendrai, todėl ji turi bÅ«ti atlyginama solidariai. Teismas nustatė, kad atsakovas, kaip buvęs ieÅ¡kovės įmonės direktorius, perdavė ne visus dokumentus, neperdavė visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, todėl darė iÅ¡vada, jog atsakovas, ieÅ¡kovės bankroto administratoriui neperduodamas dokumentų, susijusių su įmonės finansine veikla, žinojo apie įmonės sunkiÄ finansinę padėtį. UAB „Asmodas“, bÅ«dama stambiausia kreditore, ieÅ¡kovei laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų, galėjo inicijuoti bankroto iÅ¡kėlimÄ anksčiau nei kiti kreditoriai, tačiau nepasinaudojo Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 5 str. 2 p. UAB „Asmodas“ turėjo teise kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo per protingÄ terminÄ , tačiau ja nepasinaudojo.

Teismas vertino, kad iÅ¡ atsakovo, kaip asmens, atsakingo už laiku neiÅ¡keltÄ Ä¯monės bankroto bylÄ , kaip įmonei sÄ lygotus nuostolius turėtų bÅ«ti reikalaujama atlyginti bÅ«tent skirtumÄ tarp įmonės neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, o ne visÄ bankroto byloje patvirtintÄ kreditorinių reikalavimų sumÄ . Atsakovas laikomas atsakingu tik už tÄ kreditinių reikalavimų dalį, kuria įmonės neįvykdytini įsipareigojimai padidėjo laiku neiÅ¡kėlus bankroto bylos ieÅ¡kovei.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės turtas per laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2010-12-31 sumažėjo 69 651 Lt, tuo laikotarpiu kreditoriams grÄ Å¾inta 18 643 Lt, dėl to turto sumažėjo už 51 008 Lt. Atsakovai nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo atliekami veiksmai, kad kiek įmanoma apsaugotų įmonę nuo žlugimo. Teismo vertinimu, bendrovės ginčo turtas prarastas abiejų atsakovų (bendrovės vadovo ir akcininkų) bendrai padarytais veiksmais (neveikimu). Teismas konstatavo, kad atsakovai neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. sÄ moningai leido atsirasti žalai, bei Å¡iuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl yra pagrindas taikyti solidariÄ civilinę atsakomybę bei tenkinti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.             Apeliaciniu skundu atsakovas G.

L. praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad bendrovė buvo įregistruota tik 2007-12-27. Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais, per pirmuosius bendrovės veiklos metus bendrovės pajamos iÅ¡ produkcijos pardavimų sudarė 386 271 Lt. Taigi patirti nuostoliai sudarė tik 38 484 Lt, tai nevirÅ¡ija 10 proc. pajamų ir visiÅ¡kai pateisinama. Esant Å¡ioms aplinkybėms įmonės vadovui ir akcininkams nebuvo atsiradusi pareiga 2008 m. kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pažymi, kad UAB „Asmodas“ yra viena stambiausių kreditorių ieškovės bankroto byloje, todėl UAB „Asmodas“, žinodama, kad bendrovės finansinė būklė yra bloga ar ji yra nemoki, būtų vengusi sudaryti sandorius su bendrove ar siekusi, kad jos kreditiniai reikalavimai bent iš dalies būtų patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo. UAB „Durų dizaino įvairovė“ jokios veiklos nevykdė nuo 2009 m. kovo mėn., todėl įmonės turto sumažėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo neturėjo priežastinio ryšio.

Skundžiamame teismo sprendime nepasisakoma, dėl kokių priežasčių sumažėjo turtas, tačiau teismas nepaneigė atsakovo argumentų, kad turto sumažėjimÄ lėmė objektyvios priežastys, tokios kaip ilgalaikio įmonės turto susidėvėjimas, visuotinai žinoma ekonominė krizė. Mano, kad nėra įmonės vadovo kaltės civilinei atsakomybei atsirasti.             Atsiliepimu atsakovė UAB „Asmodas“ praÅ¡o atsakovo G. L. apeliacinį skundÄ tenkinti.

Sutinka, kad teismas nenustatė juridinio asmens dalyvių nesÄ Å¾iningų veiksmų. Teismas nesiaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių sumažėjo turto, kaip jo nusidėvėjimas įtakojo jo sumažėjimÄ , kiek laiko įmonė veikė ir pan., nenustatė, kada konkrečiai bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, netyrė, ar laiku pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo žala nebÅ«tų buvusi padaryta ar bÅ«tų buvusi mažesnė.             Atsiliepimu į atsakovo G.

L. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Durų dizaino įvairovė“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovui, kaip Å«kio subjekto vadovui, tikrai buvo žinoma apie sunkiÄ Ä¯monės padėtį dar nuo 2009 m. Atsakovo neteisėtas neveikimas laikytinas žalos atsiradimo pagrindu. Teigia, kad Ä®BÄ® 8 str. 4 d. įsigaliojimas nuo 2008-07-01 negali paneigti iki Å¡ios normos įsigaliojimo egzistavusių Konstitucijos bei bendrųjų įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę įtvirtinusių teisės normų.

Teismas nurodė, kad įmonės turtas sumažėjo dėl nuostolingos veiklos, tai savaime reiÅ¡kia kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp įmonės vadovo neveikimo ir nuostolinga veikla padarytos žalos.             Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Asmodas“ praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo    2013-06-14 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ netenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenustatė nė vienos bÅ«tinos sÄ lygos apeliantės civilinei atsakomybei kilti, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl apeliantės, kaip juridinio asmens dalyvės, nesÄ Å¾iningumo, tuo pažeisdamas CK 2.50 str. 3 d. normÄ . Byloje nenustatyta, kad apeliantė elgėsi nesÄ Å¾iningai, kad jos veiksmuose ar neveikime yra kaltės požymių. Vien tik aplinkybė, kad įmonė tapo nemokia ir jai buvo iÅ¡keltas bankrotas, savaime nesudaro prielaidų taikyti civilinę atsakomybę jos dalyviams. UAB „Asmodas“ sÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, kad ji yra viena stambiausių kreditorių ieÅ¡kovės bankroto byloje, todėl žinodama, kad bendrovės finansinė bÅ«klė yra bloga ar ji yra nemoki, bÅ«tų vengusi sudaryti sandorius su bendrove ar siekusi, kad jos kreditiniai reikalavimai bent iÅ¡ dalies bÅ«tų patenkinti iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas taip pat nenustatė apeliantės, kaip juridinio asmens dalyvės, neteisėtų veiksmų, nenurodė, kokias teisės normas pažeidė apeliantė, dėl ko jai galėtų bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. Teismas nenustatė, kada konkrečiai bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. kada konkrečiai jis turėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo: 2008 m. ar 2009 m., kai buvo sudarytas 2008 m. balansas, kai jis buvo patvirtintas ar kitu momentu. Å iÄ aplinkybę bÅ«tina nustatyti tiek taikant teisės aktus, tiek nustatant žalos dydį bei priežastinį ryšį.

Teismas, konstatuodamas, kad įmonės turtas sumažėjo, visiÅ¡kai netyrė, ar turto vertė iÅ¡ tiesų sumažėjo. Turto sumažėjimas 2009 m. visiÅ¡kai nepriklausė nuo kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento. Teigia, kad atsakovams tik 2009-08-17, t. y. besibaigiant 2009 m., sužinojus apie įmonės nemokumÄ , įmonei faktiÅ¡kai jau nebevykdant veiklos, įmonė realiai nepatyrė nuostolių po 2009-08-17. Teismas netyrė ir nevertino, kokia konkrečiai žala buvo padaryta, jei iÅ¡vis buvo padaryta, po 2009-08-17.

Teismas nenustatė priežastinio ryšio buvimo tarp atsakovės nepateikimo teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei padarytos žalos. Mano, kad teismas nepagrįstai nuostolius priteisė solidariai iš abiejų atsakovų. Nenustatydamas konkretaus atsakomybės dydžio, teismas iš esmės priteisė nuostolius lygiomis dalimis, tuo sumažindamas atsakovo G. L., kaip akcininko ir vadovo, atsakomybę. Teismas neatsižvelgė, kad bendrovės vadovas G. L. buvo pradingęs, jo negalėjo rasti ir akcininkė, dėl to negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Mano, kad sprendimas priimtas pažeidžiant Å¡alių lygybės ir procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus.             Atsiliepimu į atsakovės UAB „Asmodas“ apeliacinį skundÄ atsakovas G. L. nurodo, kad skunde nurodyti motyvai dėl materialinės teisės normų taikymo, juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningumo, žalos atlyginimo, priežastinio ryÅ¡io atitinka atsakovo G. L. pozicijÄ . Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl atsakovų atsakomybės paskirstymo, motyvuojant vien tuo, kad dėl tariamai atsiradusios žalos atsakomybė tenka vienam atsakovui G.

L., t. y. vadovui. UAB „Asmodas“ nuo pat įmonės įkÅ«rimo žinojo apie įmonės finansinę padėtį.             Atsiliepimu į atsakovės UAB „Asmodas“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Durų dizaino įvairovė“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Mano, kad teismas pagrįstai vertino, jog atsakovės UAB „Asmodas“ civilinė atsakomybė kildintina iÅ¡ CK 2.50 str. 3 d. bei 2.87 str. 7 d.

Atsakovės UAB „Asmodas“ sÄ moningas neveikimas, leidęs įmonei tęsti nuostolingÄ veiklÄ ir mažinti jos turto masę, iÅ¡ kurios galima patenkinti kreditorių reikalavimus, laikytinas Å¡ios atsakovės nesÄ Å¾iningumo įrodymu. Atsakovės pareiga kreiptis į teismÄ pagal Ä®BÄ® 8 str. 1 d., 2 str. 9 d. sietina su jo žinojimu, turėjimu informacijos apie tai, kad įmonė turi pradelstų kreditinių įsipareigojimų ir negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Fakto, kad atsakovė nežinojo apie įmonės nemokumÄ , atsakovė neįrodė.

UAB „Asmodas“, elgdamasi nesÄ Å¾iningai, pažeidė Ä®BÄ® 8 str., CK 2.87 str. 1 d. Nesutinka, kad teismas nenustatė momento, nuo kurio kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2009 m. daugelis ieÅ¡kovės debitorių bankrutavo ir nuo to galėjo priklausyti ieÅ¡kovės turto sumažėjimas. Nesutinka, kad teismas pažeidė proceso teisės normas.             Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

             Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ įmonės vadovo ir akcininkų. IeÅ¡kovė teigė, kad nei įmonės vadovas, nei akcininkai nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nors žinojo apie įmonės nemokumÄ . IeÅ¡kovė žala iÅ¡ esmės prašė pripažinti turto apimties sumažėjimÄ , kuris atsirado dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymo ir iÅ¡ kurio bendrovė bankroto procese negali padengti skolų kreditoriams.             IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2007-12-18 steigimo sutarties pagrindu įsteigta UAB „Durų dizaino įvairovė“, jos steigėja UAB „Asmodas“ įsigijo 90 proc., o steigėjas G.

L. – 10 proc. akcijų. Atsakovas G. L. nuo 2007-12-27 paskirtas UAB „Durų dizaino įvairovė“ vadovu. UAB „Durų dizaino įvairovė“ įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2007-12-27. Iš 2008-12-31 sudaryto UAB „Durų dizaino įvairovė“ balanso už 2008 m. nustatyta, kad įmonė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turėjo už 77 577 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų – 106 071 Lt, buvo patyrusi 38 494 Lt nuostolių. Remiantis 2009-12-31 sudarytu balansu už 2009 m., įmonė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turėjo už 7 926 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų – 87 428 Lt, buvo patyrusi 89 502 Lt nuostolių.

Remiantis 2010-12-31 sudarytu balansu už 2010 m., įmonė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turėjo už 7 926 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų – 87 428 Lt, buvo patyrusi 89 502 Lt nuostolių. Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-01 nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla.             ReikalavimÄ atsakovams dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ Ä®BÄ® 8 str. 4 d. (redakcija nuo 2008-07-01) nuostatos, nustatančios įmonės vadovo ar kito asmens (asmenų), įmonėje turinčio teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , pareigÄ padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Minėta Ä®BÄ® nuostata apibrėžia ratÄ asmenų, kuriems kyla atsakomybė už įmonės bankroto bylos neinicijavimÄ laiku. Teisės aktuose pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, esant numatytoms sÄ lygoms, nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek savininkui (Ä®BÄ® 5 str. 1 d., 8 str. 1 d.).             Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatÅ«s. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.).

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

CK 2.50 str. 3 d. įtvirtinta ribotos atsakomybės juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės atskyrimo taisyklės iÅ¡imtis ir nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Å i teisės norma užtikrina, kad juridinio asmens dalyviai negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesÄ Å¾iningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolės kreditoriams.

Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda dėl nesÄ Å¾iningų jo veiksmų. NesÄ Å¾iningų veiksmų konstatavimas ir reiÅ¡kia juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi nustačius, kad atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu, bÅ«tų laikytina, kad jie kalti dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo.             Pagal bendrÄ jÄ taisyklę civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik teismui nustačius neteisėtus veiksmus.

Siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, bÅ«tina konstatuoti, kam ir kokias pareigas Å¡is asmuo turėjo, t. y. atsakomybės subjektas yra asmuo, padaręs žalÄ dėl tam tikrų pareigų pažeidimo. IeÅ¡kinio reikalavimai grindžiami įstatyme nustatytos pareigos numatytiems subjektams kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymu. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad pagal 2008 m. balanso duomenis ieÅ¡kovės skolos virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, kokia dalimi padidėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių įmonė nėra pajėgi padengti savo valdomu turtu, suma nuo laiko, kuomet atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iki faktinio bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei momento ir nustatė, kad ieÅ¡kovės turtas per laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2010-12-31 sumažėjo 69 651 Lt, tuo laikotarpiu kreditoriams grÄ Å¾inta 18 643 Lt, ko pasekmėje sumažėjo turto už 51 008 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad VÄ® „Registrų centras“ duomenimis UAB „Durų dizaino įvairovė“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008 m. patvirtinti tik 2009-08-17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009–2010 metais įmonė veiklos nevykdė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir nenustatinėjo momento, kada kilo kiekvieno iÅ¡ atsakovų, kaip įmonės vadovo ir akcininkų, pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.             Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama ir vertinama atskirai atsakovų G.

L., kaip įmonės vadovo ir kaip įmonės akcininko, bei UAB „Asmodas“, kaip įmonės akcininkės, civilinės atsakomybės sÄ lygos ir pagrindai. Esminis juridinio asmens dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Atsižvelgiant į Å¡ių funkcijų skirtingumÄ , civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas. Kaip minėta, skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais.

Įmonės dalyvių (savininkų) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 str. 3 d., vadovo – 2.87 str. 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus (konkrečiu nagrinėjamu atveju – nevykdo nustatytos pareigos), jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Å ios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies, žalos priteisimo, žalos dydžio paskirstymo.             Skundžiamame sprendime žalos fakto konstatavimas ir jos dydžio apskaičiavimas siejamas su įmonės turto sumažėjimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad per laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2010-12-31 ieÅ¡kovės turtas, grÄ Å¾inus kreditoriams 18 643 Lt, sumažėjo 51 008 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir nenustatė priežastinio ryÅ¡io, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, konstatavimui svarbių aplinkybių – dėl kokių priežasčių sumažėjo įmonės turto, ar turto sumažėjimas priklausė nuo kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento.

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-407-460/2013, atmetė bankrutavusios UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankroto administratorės praÅ¡ymÄ dėl UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Minėtoje byloje buvo nagrinėti įmonės akcininko ir vadovo G. L. bei akcininkės UAB „Asmodas“ veiksmai iki UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-19 nutartis yra įsiteisėjusi.             Teisėjų kolegijos vertinimu, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neiÅ¡skyrė ir nevertino atsakovų, kaip įmonės vadovo ir akcininkų, civilinės atsakomybės pagrindų, nenustatė momento, kada kilo kiekvieno iÅ¡ atsakovų, kaip įmonės vadovo ir akcininkų, pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neiÅ¡tyrė įmonės turto sumažėjimo aplinkybių ginčo laikotarpiu, kurios leistų nustatyti, ar ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ galima vertinti kaip įmonės patirtÄ Å¾alÄ .

IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teisme sprendžiant kausimÄ dėl atsakovų civilinės atsakomybės, nebuvo atskleista bylos esmė, tai sudaro pagrindÄ sprendimÄ naikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi atsižvelgiant į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamÄ beveik visa apimtimi naujais aspektais (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

             Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjos             Albina Pupeikienė                          Irma Čuchraj              Aušra Maškevičienė