2018-11-21 Nr. AB-21045-3-61-3-02341-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1159-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02341-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo dalies ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Z. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (23.24‑08)‑327-2633 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria iš pareiškėjo reikalaujama apmokėti visas antstolio turėtas vykdomosios bylos Nr. 0118/16/00549 išlaidas; 2) Sprendime išdėstomą sumą nurodyti išskaičius apmokėtą baudos dalį; 3) panaikinti VMI 2016 m. birželio 7 d. raštą Nr. (23.1-08) RNA-17811 (toliau – ir Raštas), kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėjas laiku neįvykdė Sprendime nurodytos papildomos sąlygos reikalavimų ir dėl to šis Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo jo priėmimo momento.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. spalio 23 d. pateikė VMI prašymą išdėstyti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu paskirtos baudos mokėjimą 18 mėn. laikotarpiui, tačiau VMI pripažino, jog jis neturi galimybės nei iš karto sumokėti 1 158 Eur baudą, nei ją mokėti dalimis, todėl jo prašymo netenkino. Pareiškėjas šį VMI sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5107-189/2016 jo skundą atmetė, tačiau šiame sprendime pažymėjo, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra pasikeitusi, todėl jis turėtų pakartotinai kreiptis į VMI, kad ši įvertintų tikrąsias realiai gaunamas pajamas ir esamus privalomuosius finansinius įsipareigojimus.

VMI minėtoje administracinėje byloje buvo atsakovas, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, žinojo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Nepaisant to, tebevykstant bylos nagrinėjimui teisme, VMI pareiškėjo prašomą išdėstyti baudą perdavė antstoliui priverstinai išieškoti. Tai sužinojęs pareiškėjas kreipėsi į VMI ir į antstolį su prašymu, kad nutrauktų priverstinį išieškojimą, tačiau į jo paaiškinimus ir prašymus nebuvo atsižvelgta, o vykdomoji byla buvo sustabdyta tik 2016 m. balandžio 20 d., t. y. po VAAT sprendimo priėmimo.

Tuomet pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VMI dėl baudos mokėjimo išdėstymo, tačiau atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė, kad bauda bus išdėstyta tik tuo atveju, jei pareiškėjas sumokės antstolio patirtas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas. Sprendime buvo nurodyta, jog pareiškėjui gali būti išdėstoma visa 1 158 Eur suma, nors dalis baudos (40 Eur) jau buvo sumokėta. Pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d. gavo VMI Raštą, kuriuo jam buvo pranešta, kad jis laiku neįvykdė Sprendime nurodytos papildomos sąlygos reikalavimų, todėl šis Sprendimas neteko galios nuo jo priėmimo dienos.

Pareiškėjas nesutiko su VMI sąlyginiu Sprendimu, nepaisant to, iš jo (pagal 2016 m. balandžio 20 d. priimtą patikslintą 2016 m. kovo 24 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S16-10001) buvo išieškomos vykdomosios bylos vykdymo išlaidos. VMI Sprendimu terminas apmokėti visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas buvo nustatytas iki 2016 m. gegužės 30 d., o minėtu patikslintu patvarkymu iš pareiškėjo 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. gegužės 18 d. buvo išieškota 93,86 Eur, o 2016 m. birželio 13 d. buvo išieškota likusi 46,93 Eur suma, kaip nepagrįstai ir reikalavo VMI.

Pareiškėjas teigė, jog VMI turėjo pareigą bendradarbiauti tiek su juo (neturinčiu profesionalaus supratimo apie mokestinius ir teisinius dalykus), tiek su antstolio kontora, bei siekti abi šalis tenkinančio sprendimo, tačiau to nedarė, tuo nesilaikydama sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Antstolio išlaidos susidarė ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl VMI netinkamų veiksmų.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui neįvykdžius Sprendime nurodytos papildomos sąlygos (sumokėti antstoliui vykdomosios bylos vykdymo išlaidas), Sprendimas neteko galios nuo jo priėmimo dienos. Pareiškėjas teigė, kad padengė 40 Eur baudos, todėl VMI privalėjo jo skolą sumažinti iki 1 118 Eur, tačiau nutylėjo, jog jo įmoka buvo sumokėta ne tuo kodu. VMI 2016 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-483-78317 pakeitė iš pareiškėjo išieškomos sumos dydį į 1 118 Eur. Pareiškėjas klaidino teismą, kad vykdymo išlaidos susidarė ne dėl jo kaltės. Pareiškėjas neskundė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu jam paskirtos 1 158 Eur baudos, nutarimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas nuo jo priėmimo dienos. Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą mokesčių administratorius įgijo kitą dieną po to, kai pasibaigė nustatytas baudos sumokėjimo terminas. Pareiškėjas skunde VAAT neprašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. VMI 2016 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31‑08)483‑18417 išieškoti iš pareiškėjo laiku nesumokėtą baudą. Pareiškėjui 2016 m. balandžio 12 d. kreipusis į mokesčių administratorių dėl prašymo sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl administracinių baudų, VMI 2016 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)483-27564 sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš turto vykdymą (perduodant antstoliui) ir tik 2016 m. birželio 7 d., pareiškėjui neįvykdžius Sprendime nurodytų sąlygų, VMI išieškojimo veiksmus atnaujino. Pareiškėjas nepateikė VMI antstolio pažymos apie vykdymo išlaidų padengimą. Sprendimo bei Rašto turinys atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 16 d. sprendimu bylos dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-2633 nurodyto išieškotinos sumos dydžio nutraukė; o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas nurodė, jog ginčas kilo dėl VMI Sprendimo tiek, kiek juo buvo nustatyta papildoma sąlyga išdėstyti pareiškėjui paskirtos baudos mokėjimą – apmokėti visas antstolio turėtas vykdomosios bylos išlaidas, ir Rašto, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas laiku neįvykdė Sprendime nurodytos papildomos sąlygos reikalavimų, ir dėl to šis Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo jo priėmimo momento, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-737-670/2015 pareiškėjui paskyrė 1 158 Eur dydžio baudą už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 3 d. vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, šis nutarimas įsiteisėjo 2015 m. spalio 2 d.; VMI 2015 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (23.1‑08)-RNA-41474 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išdėstyti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu paskirtos 1 158 Eur baudos mokėjimą 18 mėn.;

VMI viršininkas 2016 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)483-18417 išieškoti iš pareiškėjo 1 158 Eur sumą; antstolis K. K. 2016 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. S-16-118-3914 priėmė vykdyti VMI viršininko 2016 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-18417, surašė turto arešto aktą Nr. S-1038, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančią transporto priemonę ir dalį žemės sklypo, patvarkymu Nr. S-16-118-4203 areštavo 1 462 Eur lėšų, esančių pareiškėjo sąskaitoje, patvarkymu Nr. S-16-118-4202 apskaičiavo 304 Eur vykdymo išlaidų sumą, patvarkymu Nr. S16-10001 patikslino likusią išieškoti vykdymo išlaidų sumą, nurodydamas 115,94 Eur sumą;

VAAT 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5107-189/2016 atmetė pareiškėjo skundą dėl VMI 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-41474 panaikinimo ir VMI įpareigojimo išdėstyti pareiškėjui skirtos baudos mokėjimą, šis VAAT sprendimas įsiteisėjo 2016 m. balandžio 19 d.; pareiškėjas 2016 m. balandžio 11 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į VMI, prašė leisti jam paskirtą 1 158 Eur baudą sumokėti dalimis, ją išdėstant 24 mėnesiams, nuo 2016 m. balandžio 16 d. skaičiuojant po 48,25 Eur; pareiškėjas 2016 m. balandžio 12 d.

į VMI sąskaitą įmokos kodu 8250 sumokėjo 40,60 Eur; VMI viršininkas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (23.31-08)483-27564 sustabdė 2016 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (23.31-08)483-18417 vykdymą ir nusprendė laikinai neišieškoti 1 158 Eur sumos; VMI viršininkas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu išdėstė 1 158 Eur administracinio teisės pažeidimo baudos mokėjimą laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. kovo 18 d. su papildoma sąlyga, kad pareiškėjas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės visas vykdomosios bylos išlaidas pagal VMI 2016 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-18417;

VMI 2016 m birželio 7 d. raštu pareiškėją informavo, kad jis neįvykdė Sprendimu nustatytos papildomos sąlygos reikalavimų iki 2016 m. gegužės 30 d., todėl Sprendimas neteko galios nuo jo priėmimo dienos; VMI 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (23.31-08)483-67434 atnaujino 2016 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (23.31-08)483-18417 vykdymą dėl 1 158 Eur sumos išieškojimo iš pareiškėjo; VMI 2016 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08)483-78317 pakeitė 2016 m. kovo 21 d. sprendime Nr. (23.31-08)483-18417 nurodytą iš pareiškėjo išieškotiną sumą į 1 118 Eur.

8. Teismas nurodė, jog pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. vykusiame VAAT posėdyje skundo dalies dėl Sprendime netinkamai nurodyto išieškotinos sumos dydžio atsisakė nurodydamas, jog VMI 2016 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08)483-78317 pakeitė 2016 m. kovo 21 d. sprendime Nr. (23.31-08)483-18417 nurodytą iš pareiškėjo išieškotiną sumą iš 1 158 Eur į 1 118 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškėjui pasinaudojus įstatymo suteikta teise atsisakyti skundo dalies, toks atsisakymas yra besąlyginis ir galutinis. Bylos nutraukimas šiuo pagrindu nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui. Teismas priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo dalies, todėl šią administracinės bylos dalį nutraukė.

9. Teismas akcentavo, jog, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar VMI tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. balandžio 11 d. prašymą dėl baudos sumokėjimo išdėstymo ir pagrįstai nustatė sąlygą pareiškėjui sumokėti antstolio turėtas vykdomosios bylos išlaidas, o pareiškėjui šios sąlygos neįvykdžius, baudos mokėjimo neišdėstė.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 3 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 110 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26, 31, 33, 34 punktais.

11. Teismas nurodė, kad asmeniui Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 313 straipsnyje numatytu terminu nesumokėjus jam paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą ir mokesčių administratoriui neišdėsčius tokios baudos mokėjimo, kitą dieną po termino baudai sumokėti pasibaigimo, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą. Atitinkamai, mokesčių administratoriui priėmus sprendimą neišdėstyti baudos mokėjimo, sprendimo dėl tokios baudos priverstinio išieškojimo vykdymas nėra stabdomas, todėl yra perduodamas antstoliui vykdyti. Jeigu asmuo pakartotinai kreipiasi į mokesčių administratorių dėl baudos už administracinį teisės pažeidimą išdėstymo po to, kai mokesčių administratorius jau yra priėmęs sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo ir jį atidavęs vykdyti antstoliui, teisės aktai mokesčių administratoriui nustato imperatyvią pareigą sprendimą išdėstyti tokios baudos mokėjimą priimti tik su sąlyga, kad mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas. Teismas pažymėjo, jog pareiga mokesčių administratoriui pateikti dokumentus, patvirtinančius minėtos sąlygos įvykdymą (antstolio išduotą pažymą apie išlaidų padengimą) yra nustatyta mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojui šios pareigos neatlikus (t. y. neįvykdžius sąlygos), sprendimas išdėstyti baudos mokėjimą netenka galios nuo jo priėmimo dienos.

12. Teismas nurodė, jog pagal MAĮ 110 straipsnio bei Taisyklių 26 punkto nuostatas, baudos, kurios mokėjimą mokesčių administratorius atsisakė išdėstyti, priverstinis išieškojimas nėra stabdomas, o remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje Nr. I-5107-189/2016 nebuvo taikomos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas VMI 2016 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (23.31-08)483-18417 dėl priverstinio baudos išieškojimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, be to, pareiškėjas skunduose teismui teigė, kad 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. gegužės 18 d. ir 2016 m. birželio 13 d. antstolio vykdomojoje byloje dėl baudos išieškojimo turėtos vykdymo išlaidos buvo apmokėtos.

13. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo VMI veiksmų, atiduodant vykdyti 2016 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-18417 dėl priverstinio baudos išieškojimo iš pareiškėjo, laikyti neteisėtais ar nepagrįstais. Pareiškėjui į VMI dėl baudos mokėjimo išdėstymo kreipusis po 2016 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (23.31-08)483-18417 priėmimo ir atidavimo vykdyti, VMI, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, Sprendime dėl baudos išdėstymo pareiškėjui pagrįstai nustatė sąlygą iki mokestinės paskolos sudarymo apmokėti 2016 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (23.31-08)483-18417 vykdymo išlaidas, todėl naikinti šį VMI sprendimą nėra pagrindo.

14. Teismas konstatavo, kad VMI Sprendime pareiškėjui pagrįstai nustatė sąlygą iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo (šiuo atveju iki 2016 m. gegužės 29 d. (Taisyklių 33 p.)) apmokėti VMI 2016 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (23.31-08)483-18417 vykdymo išlaidas. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas nustatė, kad VMI 2016 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (23.1‑08)RNA‑13392 pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad sąlygos įvykdymo terminas jo motyvuotu prašymu gali būti pratęstas, o sąlygos neįvykdžius, Sprendimas dėl baudos mokėjimo išdėstymo neteks galios nuo jo priėmimo dienos. Nepaisant to, pareiškėjas VMI dokumentų, patvirtinančių Sprendime nustatytos sąlygos įvykdymą, nepateikė, taip pat nepasinaudojo Taisyklių 33 punkte įtvirtinta teise ir neteikė paaiškinimo, dėl kokių priežasčių negali tokių dokumentų pateikti, neprašė pratęsti jų pateikimo termino.

15. Teismas pažymėjo, jog būtent pareiškėjui teisės aktuose buvo nustatyta pareiga VMI pateikti vykdymo išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kuriems Taisyklių 34 punkte yra nustatyta speciali forma – antstolio išduota pažyma apie išlaidų padengimą. Tai pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta VMI 2016 m. balandžio 29 d. rašte Nr. (23.1-08)RNA-13392. Pareiškėjo skunduose nurodyta aplinkybė, kad vykdymo išlaidas jis apmokėjo, pati savaime nesudarė pagrindo konstatuoti, jog VMI Sprendimas nepagrįstai buvo pripažintas netekusiu galios, kadangi nei sąskaitų išrašų, iš kurių būtų matyti antstolio K. K. nurodytų VMI 2016 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (23.31-08)483-18417 vykdymo išlaidų apmokėjimas, nei juo labiau Taisyklių 34 punkte nurodyto specialaus dokumento (antstolio K. K. pažymos) pareiškėjas atsakovui iki Rašto priėmimo nebuvo pateikęs. Tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas laikė, kad pareiškėjas neįvykdė Sprendime nustatytos sąlygos. Atitinkamai Sprendimas dėl baudos mokėjimo išdėstymo pagrįstai buvo pripažintas netekusiu galios nuo jo priėmimo dienos. Naikinti VMI Raštą teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo.

16. Teismas konstatavo, kad VMI tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. balandžio 11 d. prašymą dėl baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo išdėstymo, dėl jo priėmė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį Sprendimą, kuriuo pareiškėjui pagrįstai nustatė sąlygą apmokėti priverstinio baudos išieškojimo vykdymo išlaidas, o pareiškėjui šios sąlygos neįvykdžius, pagrįstai Raštu Sprendimą pripažino netekusiu galios nuo jo priėmimo dienos.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą ir skundus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas, pakartodamas savo skundų, teiktų pirmosios instancijos teismui, argumentus, remiasi MAĮ 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Taisyklių 7 punktu.

19. Pareiškėjas nurodo, kad VMI, remdamasi Taisyklių 31 punktu, priėmė sprendimą, kuris yra neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjo teises ir teisėtus interesus bei MAĮ 110 straipsnio 3 dalį, todėl turėjo būti panaikintas. Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka apskundė VMI sprendimą teismui, o VMI, dar vykstant teismo procesui ir nesant priimto teismo sprendimo, nepagrįstai kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Pareiškėjas, apskųsdamas VMI atsisakymą išdėstyti paskirtą baudą, siekė išvengti finansinių sunkumų bei geranoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą. Prie pateikto skundo jis pridėjo dokumentus, patvirtinančius savo finansines galimybes mokėti išdėstytą baudą, kurių nebuvo pridėjęs teikdamas prašymą VMI. Pareiškėjo įsitikinimu, VMI, žinodama visas šias aplinkybes, privalėjo vadovautis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais ir savo iniciatyva nepradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros bent iki teismo sprendimo paskelbimo.

20. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-2633 (I t., b. l. 29–30) dalies, kuria iš pareiškėjo reikalaujama apmokėti visas antstolio turėtas vykdomosios bylos Nr. 0118/16/00549 išlaidas, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 7 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-17811 „Dėl sprendimo pripažinimo netekusiu galios“ (I t., b. l. 70), kuriame konstatuota, jog pareiškėjas laiku neįvykdė VMI 2016 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-2633 nurodytos papildomos sąlygos ir dėl to šis sprendimas laikomas netekusiu galios nuo jo priėmimo momento, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje atsisakė skundo dalies (reikalavimo) dėl VMI 2016 m. balandžio 29 d. sprendime netinkamai nurodyto išieškotinos sumos dydžio, nes VMI 2016 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08)483-78317 pakeitė iš pareiškėjo išieškotiną sumą iš 1 158 Eur į 1 118 Eur. Teismas priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo nurodytos skundo dalies, todėl šią administracinės bylos dalį nutraukė. Pirmosios instancijos teismas likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad VMI 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimą dalis, kuria iš jo reikalaujama apmokėti visas antstolio turėtas vykdomosios bylos išlaidas, yra neteisėta, nes vykdomosios bylos išlaidos susidarė dėl atsakovo, o ne pareiškėjo, kaltės. Atsakovas žinojo, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti VMI 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 23.1-08)-RNA-41474, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą 18 mėn. laikotarpiui, taip pat apie teismui pateiktus dokumentus, patvirtinančius gaunamas pajamas, tačiau vis tiek perdavė baudos išieškojimą antstoliui.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad iš esmės pareiškėjas nesutinka su VMI viršininko 2016 m. kovo 21 d. sprendimu išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš turto Nr. (23.31-08)483-18417 (I t., b. l. 106–107), kuriuo remdamasis antstolis K. K. 2016 m. kovo 22 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-118-3914 (I t., b. l. 13–14), ko pasekoje, atlikus įvairius vykdymo veiksmus, susidarė vykdymo išlaidos. Tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje minėtas VMI viršininko 2016 m. kovo 21 d. sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš turto Nr. (23.31-08)483-18417 nėra ginčo dalykas, pareiškėjas šio individualaus administracinio akto neginčija, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad šis aktas būtų panaikintas. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai perdavė baudos išieškojimą antstoliui, yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes minėtas veiksmas buvo atliktas remiantis galiojančiu individualiu teisės aktu.

27. Dėl prieš tai nurodytų aplinkybių (pripažinus prieš tai analizuotus pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius nepagrįstais) konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamo VMI 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-2633 dalis, kuria iš pareiškėjo reikalaujama apmokėti visas antstolio turėtas vykdomosios bylos išlaidas, yra teisėta ir pagrįsta, kaip ir VMI 2016 m. birželio 7 d. raštas Nr. (23.1-08)RNA-17811 „Dėl sprendimo pripažinimo netekusiu galios“, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas laiku neįvykdė VMI 2016 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-2633 nurodytos papildomos sąlygos ir dėl to šis sprendimas laikomas netekusiu galios nuo jo priėmimo momento. Kitais ginčytų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčijo, pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Kaip jau buvo minėta prieš tai, apeliacinės instancijos teismo teisėtų kolegija, vengdama motyvų kartojimo ir su jais sutikdama, iš naujo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų neperrašo.

28. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jis neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Z. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas