494ca3d077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–1838/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00193-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui M. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio apskrities VPK) viršininko 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 50-TE-451 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam, remiantis 2011 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-192 (toliau – ir Išvada), paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Manė, jog paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta ir neadekvati padarytiems pažeidimams. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog jis, būdamas atsakingas už informacijos pateikimo organizavimą, už informacijos tikslumą, išsamumą ir perdavimą laiku, gavęs informaciją, kurią reikėjo perduoti nedelsiant, neinformavo Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų apie gautą B kategorijos pranešimą. Tuo savo kaltais, aplaidžiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-242 patvirtintų Operatyvaus informacijos apie ypatingus ir kitus įvykius rinkimo, apdorojimo ir perdavimo bei jos saugojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 5-V-666 2009 m. rugsėjo 18 d. redakcija ) 4 ir 5 punktų reikalavimus, netinkamai vykdė šių Taisyklių 12 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą. Nesutikimą su paskirta tarnybine nuobauda grindė šiais motyvais. Nurodė, kad eina Rokiškio rajono policijos komisariato vyresniojo postinio pareigas. 2011 m. birželio 17 d. kartu su kolega (postiniu) R. K. dirbo policijos komisariato budėtojų dalyje, apie 4 val. telefonu priėmė pranešimą dėl įvykdyto plėšimo – skambino nukentėjęs asmuo, išsilaisvinęs po užpuolimo. Pareiškėjas į įvykio vietą iš karto išsiuntė patrulį ir operatyvinės grupės pareigūnus bei laukė pranešimų iš įvykio vietos. Įvykį tinkamai įregistravo kompiuteryje. Pirmus duomenis apie įvykį pradėjo gauti apytiksliai po valandos. Apie 6 val. jam paskambino iš Panevėžio apskrities VPK budinčiosios dalies, nes kompiuterinėje sistemoje pamatė įregistruotą įvykį. Budėti turėjo ir specialistas, kuris pagal jo pareigybės aprašymą turi vykdyti informacijos perdavimo funkcijas. Tačiau pagal žodinį susitarimą, šias funkcijas atlikdavo tas asmuo, kuris budėdavo. Pareiškėjas manė, kad jis nepažeidė savo pareigybės aprašymo, nes joje nėra nurodyta informacijos perdavimo funkcija.

Atsakovas Panevėžio apskrities VPK su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, jog tarnybinis patikrinimas atliktas dėl 2011 m. birželio 17 d. įvykio. Įvykis registruotas Rokiškio rajono policijos komisariate ir priskirtas B kategorijai. Tą dieną pareiškėjas budėjo policijos komisariate, priėmė pranešimą apie įvykį, jį užregistravo bei išsiuntė patrulį ir operatyvinę grupę į įvykio vietą. Pabrėžė, jog pareiškėjas yra susipažinęs su Taisyklėmis, jam žinomi reikalavimai dėl gautų B kategorijos įvykių registracijos bei informacijos perdavimo nedelsiant Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui, kad būtų galima laiku ir tinkamai vykdyti operaciją „Sulaikymas“. Pareiškėjas šio Taisyklių reikalavimo nevykdė, informacijos nedelsdamas neperdavė, todėl buvo prarasta galimybė vykdyti operaciją „Sulaikymas“. Pažymėjo, jog Išvadoje suklysta, nurodant Taisyklių 12 punktą, tačiau iš teksto aiškiai matyti, jog cituojamas Taisyklių 13 punktas, kurį pareiškėjas pažeidė. Nurodė, jog skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 50-TE-451 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ paliko nepakeistą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – ir Statutas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3-5, 20 punktais. Nurodė, jog prie patvirtintų Taisyklių yra priedas Nr. 1, kuriame visi įvykiai suskirstyti pagal kategorijas, jame nurodyti atvejai, kada ir kaip turi būti renkama, apdorojama ir perduodama bei saugojama informacija apie įvykius, gauta policijos komisariate. Minimo priedo 7 ir 15 eilutėse nurodyta, kad įregistravus įvykį dėl neteisėto laisvės atėmimo ir didelės vertės svetimo turto pagrobimo, apie įvykį nedelsiant, gavus pranešimą informuojami Taisyklių 4 ir 5 punktuose numatyti apskričių VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai. Taisyklių 4 ir 5 punktai numato operatyvaus valdymo padalinio pareigūno pareigą - gautą informaciją apie įvykį, priskirtą B kategorijai, nedelsiant perduoti apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui. Kaip nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, pareiškėjas, gavęs ir įregistravęs informaciją apie įvykdytą plėšimą, pagal Taisyklių 1 priedo reikalavimus priskiriamą B kategorijai, atlikęs pirminius veiksmus, nedelsdamas neinformavo Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus. Šį faktą pripažino pats pareiškėjas. Apie gautą įvykį Panevėžio apskrities VPK budėtojai sužinojo 6 val., kai vieningoje kompiuterinėje programoje pamatė įregistruotą įvykį Rokiškio rajone. Jiems patiems pasiteiravus apie įvykį, pareiškėjas paaiškino, koks įvykis įregistruotas ir kokie veiksmai atlikti. Netgi po šio skambučio pareiškėjas apie įvykį Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų neinformavo. Praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo įvykio įregistravimo, nebebuvo prasmės rengti operaciją „Sulaikymas“, taip prarasta galimybė nustatyti nusikaltėlius. Teismas nustatė, jog šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog A. P. pažeidė Taisyklių 4 ir 5 punktų reikalavimus.

Pažymėjo, jog Išvadoje taip pat konstatuotas Taisyklių 12 punkto pažeidimas. Taisyklių 12 punktas numato policijos įstaigos struktūrinio padalinio budėtojo ar kito atsakingo už informacijos perdavimą pareigūno pareigą perduoti informaciją, kai ši informacija yra gauta iš kitos Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos. Nustatė, jog pareiškėjas informaciją apie B kategorijos įvykį gavo iš fizinio asmens, t. y. paties nukentėjusiojo, kuris nėra Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtas subjektas, todėl Taisyklių 12 punkto pažeidimas prieš pareiškėją konstatuotas nepagrįstai ir jis šalintinas.

Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad jis be jokio rašytinio įsakymo atlikinėjo specialisto pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, kad jis nepažeidė savo pareigybės aprašyme numatytų pareigų, todėl nepagrįstai yra nubaustas už tai, kas nenumatyta jo pareigybės aprašyme. Nustatė, jog abi šalys pripažino, kad Rokiškio rajono policijos komisariato budėtojų dalyje specialistai paprastai nebudi, budi tik postinis ir vyr. postinis (taip susitarta). Pažymėjo, jog kaip matyti iš pateiktų specialisto ir vyr. postinio pareigybių aprašymų, specialistui keliami aukštesni reikalavimai tik dėl jo išsilavinimo. Abiejų pareigybių aprašymuose nurodyta, kad tiek specialistas, tiek vyr. postinis turi būti susipažinę su Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą, viešąjį administravimą ir valstybės tarnybą. Darė išvadą, jog pareiškėjui privalu žinoti ir vykdyti Taisykles, o tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad A. P. nevykdė Taisyklių, o ne savo pareigybės aprašymo reikalavimų.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad A. P. neatsakingai ir aplaidžiai vykdė Taisyklėse nustatytus reikalavimus, jo padarytas imperatyvus nustatytų reikalavimų pažeidimas pagrįstai įvertintas kaip tarnybinis nusižengimas.

Darė išvadą, jog vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Statuto 26 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose išvardytų tarnybinių nuobaudų, išskyrus atvejį, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, jog pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Teismas manė, kad, parenkant tarnybinę nuobaudą A. P., buvo tinkamai atsižvelgta į Statuto 26 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – didelę žalą. Tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatidumo, aplaidaus neveikimo ir atsakomybės stokos. Pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą (Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 50-TE-91 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas), buvo 8 kartus skatintas, 3 kartus baustas, tiesioginio vadovo charakterizuojamas teigiamai. Nustatė, jog nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui paskirtoji nuobauda yra akivaizdžiai per griežta.

III. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 50-TE-451 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.”; atsisakius tenkinti pirmą reikalavimą, prašo tenkinti skundą iš dalies ir įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakeisti 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 50-TE-451 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.”, sušvelninant paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Taisyklių 4 ir 5 punktuose nėra tokios nuostatos, kad reiktų informuoti pagal subordinaciją aukštesnius padalinius apie visus B kategorijos įvykius. Nėra aišku, kuo remdamasis, teismas darė tokią išvadą ir aiškindamas Taisyklių nuostatas remiasi kito teisės akto – Policijos registruojamų įvykių registro naudojimo taisyklėmis, kurios iki šiol šiame procese apskritai nebuvo minėtos. Teigia, jog Taisyklių priedas aprašo atskiras Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas veikas, apie kurias gavus pranešimą reikia informuoti pagal subordinaciją aukštesnius padalinius.

Tokios Taisyklių nuostatos yra susijusios su būtinybe, visų pirma, kvalifikuoti pranešime gautą informaciją ir nuspręsti, ar gauta informacija atitinka Taisyklių priede nustatytą informaciją. Informacijai kvalifikuoti yra būtinos specialios žinios, kvalifikacija. Būtent dėl šios priežasties Rokiškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje yra įsteigtos skirtingų grandžių (lygių) pareigybės, sudaryti skirtingi pareigybių aprašymai, numatyti skirtingi reikalavimai pareigūnams, skirtingos pareigūnų funkcijos.

Vidurinės grandies, operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigybės aprašymo (patvirtinto Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 50-V-296) 7.3 punkte numatyta funkcija: „užtikrina operatyvios informacijos apdorojimą, perdavimą ir saugojimą nustatyta tvarka”, o pirminės grandies pareigūno, vyresniojo postinio pareigybės aprašyme, patvirtintame tuo pačiu įsakymu, tokios funkcijos nėra. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo, konstatavo, kad „Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad A.

P. nevykdė Taisyklių, o ne savo pareigybės aprašymo reikalavimų”. Nurodo, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 2 punkte yra apibrėžtos Operatyvaus valdymo padalinio budėtojo bei Policijos įstaigos vadovo įgalioto asmens sąvokos. Teigia, jog apibrėžimas aiškiai susieja pareigūno pareigas tik su rašytiniais įsakymais suteiktais įgaliojimais, o teismas nurodė, jog šalys pripažino, kad Rokiškio rajono policijos komisariato budėtojų dalyje specialistai paprastai nebudi, budi tik postinis ir vyr. postinis (taip susitarta).

Teismui nepagrįstai nekilo abejonės dėl to, kad nėra atskiro įsakymo ar nurodymo vykdyti specialisto pareigas. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino atskiro pareigūno pareigas.

Teismo išvada, kad budėtojų dalyje specialistai paprastai nebudi, yra nepagrįsta. Tarnybinis nusižengimas privalo būti vertinamas ir subjektyviuoju aspektu, pareiškėjo kaltė dėl šio tarnybinio nusižengimo yra netiesioginė, t. y. jis padarė tarnybinį nusižengimą dėl to, kad netinkamai vykdė savo pareigybės aprašyme nenumatytas funkcijas. Be to, nurodo, jog kvalifikuojant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą nepagrįstai nurodyta daugiau tariamai pažeistų teisės normų (pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Taisyklių 12 punktas taikytas nepagrįstai, tačiau skundžiamo Įsakymo nenaikino ir neįpareigojo pakeisti). Mano, kad toks tarnybinis nusižengimas, padarytas dėl neapdairumo ir objektyvaus nežinojimo, turėtų būti vertinamas atlaidžiau, paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, o skundžiamas Įsakymas turėtų būti panaikintas.

Atsakovas Panevėžio apskrities VPK atsiliepimu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime išdėstyti iš esmės analogiški argumentai kaip ir atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, jog teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjui privalu žinoti ir vykdyti Taisykles ir kad jo padarytas imperatyvus nustatytų reikalavimų pažeidimas pagrįstai įvertintas kaip tarnybinis nusižengimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – atsakovo Panevėžio apskrities VPK 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 50-TE-451 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“, kuriuo pareiškėjui A. P. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Įsakymas priimtas remiantis 2011 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-192, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis.

Pareiškėjas A. P. yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 punktai). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje esanti Išvada, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, laikantis pirmiau nurodytų nuostatų, nes Išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai bei argumentai dėl nagrinėto pareiškėjo nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyti tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai.

Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Iš Išvados matyti, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, jog 2011 m. birželio 17 d. 4 val. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyryje buvo priimtas telefono skambutis dėl veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas), požymių. Informacija nustatyta tvarka užregistruota ir informacijai patikrinti į įvykio vietą išsiųstos policijos pajėgos. Taip pat nustatyta, kad minėtą pranešimą priėmė ir įregistravo pareiškėjas. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už informacijos pateikimo organizavimą, už informacijos tikslumą, išsamumą ir perdavimą laiku, gavęs informaciją, nurodytą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-242 patvirtintų Operatyvaus informacijos apie ypatingus ir kitus įvykius rinkimo, apdorojimo, perdavimo bei jos saugojimo taisyklių (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 5-V-666 redakcija) 1 priede, kai ją reikia perduoti nedelsiant, telefonu nedelsiant neinformavo Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų apie gautą B kategorijos pranešimą. Remiantis šiomis aplinkybėmis buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Taisyklių 4 ir 5 punktų reikalavimus bei netinkamai vykdė šių Taisyklių 12 punkto reikalavimus ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą.

Taisyklių 4 punktas numato, kad Operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas, gavęs informaciją, nurodytą Taisyklių 1 priede, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 val., skaičiuojant nuo pirmo pranešimo policijos įstaigoje ar jos struktūriniame padalinyje gavimo momento, duomenis, naudodamasis Policijos registruojamų įvykių registro funkcionalumu, perduoda Operatyvaus valdymo skyriui. Kai informaciją pagal Taisyklių 1 priede nurodytus reikalavimus reikia perduoti nedelsiant, pirminę informaciją Operatyvaus valdymo skyriui perduoda telefonu, nuolat informuoja apie operatyvinės padėties pasikeitimus. Taisyklių 5 punktas numato, kad apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas, gavęs informaciją, nurodytą Taisyklių 1 priede, kai ją reikia perduoti nedelsiant, telefonu informuoja apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoją.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 12 punktą, skundas dėl šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra paduotas, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja ir nepasisako dėl atsakovo nustatyto fakto, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Taisyklių 12 punktą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 4 ir 5 punktų reikalavimus, nes pareiškėjas, gavęs ir įregistravęs informaciją apie įvykdytą plėšimą, pagal Taisyklių 1 priedo reikalavimus priskiriamą B kategorijai, atlikęs pirminius veiksmus, nedelsdamas neinformavo Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pripažino šį faktą, teismo posėdyje nurodė, kad buvo „darbo srautas” ir jis nedelsiant nepranešė apie pranešimą, jog yra įvykdytas plėšimas, nes pamiršo (b. l. 86). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas 2011 m. birželio 17 d. dirbo budėtoju, todėl privalėjo tinkamai vykdyti Taisyklių reikalavimus, tačiau to nedarė, praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo įvykio įregistravimo, nebebuvo prasmės rengti operaciją „Sulaikymas“ ir taip buvo prarasta galimybė nustatyti nusikaltėlius.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu padaryta išvada, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti Taisyklių 4 ir 5 punktų reikalavimus, teigia, kad informacijai, kuri turi būti perduota pagal Taisyklių 4 ir 5 punktus, yra būtinos specialios žinios, kvalifikacija ir dėl to Rokiškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus poskyryje yra įsteigtos skirtingų grandžių (lygių) pareigybės, vidurinės grandies operatyvaus valdymo poskyrio specialisto aprašymuose numatyta funkcija - užtikrinti operatyvios informacijos apdorojimą, perdavimą ir saugojimą nustatyta tvarka, o pirminės grandies pareigūno, vyresniojo postinio pareigybės aprašyme tokios funkcijos nėra. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą dėl to, kad netinkamai vykdė jo pareigybės aprašyme nenumatytas funkcijas.

Iš byloje esančios pareiškėjo pareigybės (Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio pareigybės) aprašymo matyti, kad į pareiškėjo funkcijas nėra įtraukta funkcija užtikrinti operatyvios informacijos apdorojimą, perdavimą ir saugojimą nustatyta tvarka (b. l. 70-71). Tai, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra nurodyta tokia funkcija, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio pažeidimo.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2011 m. birželio 17 d. Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyryje pareiškėjas dirbo budėtoju, buvo atsakingas už informacijos registravimą ir jos perdavimą, t. y. buvo atsakingas už funkcijų, nurodytų specialisto pareigybės aprašyme, ir Taisyklių nuostatų vykdymą. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjui buvo žinomos Taisyklių nuostatos, kad jis vietoj specialisto dirbo bendro susitarimo pagrindu, jog vienam žmogui nereikėtų dirbti parą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis atliko budėtojo pareigas ir pagal budėtojo pareigas turėjo informuoti Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, 2011 m. birželio 17 d. vykdydamas jam pavestas pareigas, privalėjo vykdyti Taisyklių 4 ir 5 punktų, kuriuose numatytos budėtojo pareigos, reikalavimus, o kadangi tai vykdė netinkamai, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos. Atsakovas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, bei tai, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo ir dėl aplaidaus neveikimo bei netinkamo pareigų atlikimo, pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo parinkta tarnybine nuobauda, nurodė, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – didelę žalą, tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatidumo, aplaidaus neveikimo ir atsakomybės stokos, pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą.

Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 319/2007).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovo darbo organizavimu Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyryje, kurioms esant pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta per griežta tarnybinė nuobauda. Nagrinėjamoje byloje vertinant tarnybinės nuobaudos adekvatumą padarytam nusižengimui turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kokios funkcijos numatytos pareiškėjo pareigybės aprašyme ir kokios specialisto pareigybės aprašyme. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, dėl kokių priežasčių 2011 m. birželio 17 d. Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyryje nedirbo specialistas, dėl kokių oficialių priežasčių visas funkcijas turėjo atlikti pareiškėjas. Iš pareiškėjo atliktų veiksmų matyti, kad jis priėmęs pranešimą apie įvykdytą nusikaltimą, ėmėsi operatyvių veiksmų, t. y. buvo išsiųstas policijos ekipažas ir operatyvinės grupės darbuotojai, pareiškėjas nuolat palaikė ryšį su tyrėja I. R.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo padaryto nusižengimo subjektyviąją pusę, konstatuotina, kad pareiškėjui A. P. skirta per griežta tarnybinė nuobauda, kad už pareiškėjo padarytą pažeidimą turėjo būti paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 50-TE-451 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ pareiškėjui A. P. paskirtą tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą į papeikimą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis Dalia Višinskienė