2019-02-20 Nr. AB-4628-3-61-3-04217-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-133-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04217-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės automobilių keliai“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. P. 2018 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas) pasirašyti su pareiškėju sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio A13 Klaipėda – Liepoja ir nuovažos įrengimo pagal UAB „Kelprojektas“ parengtą 2011 m. techninį projektą ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. gruodžio 18 d. skundo trūkumams pašalinti: suformuluoti aiškius ir konkrečius skundo reikalavimus, pateikti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su atsakovo 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (6.6)2-5672, tačiau pareiškėjas skunde neformuluoja reikalavimo panaikinti šį raštą. Pareiškėjas, nesutikdamas su raštu ir išdėstydamas tokio nesutikimo argumentus, turėtų prašyti teismo panaikinti atsakovo 2018 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. (6.6)2-5672.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad pradinis skundas yra suformuluotas aiškiai, be to prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kreiptis dėl bylos teismingumo.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu 2018 m. gruodžio 4 d. nustatytų skundo trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti, o jeigu teismui kiltų abejonės dėl bylos teismingumo, kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo nustatymo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepakankamai aiški ir motyvuota. Skundo dalykas (prašymas) ir pagrindas (teisinis reglamentavimas) suformuluoti aiškiai ir konkrečiai. Teismas gali skundą atmesti, tačiau neturi teisės įpareigoti pareiškėją suformuluoti skundo reikalavimą teismo pageidaujamu būdu. Be to, teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje nenurodė kokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų skundas neatitiko. Teismui kilo abejonių, ar teismas gali įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį, nes tai prieštarautų sutarties laisvės principui. Tačiau kito būdo padėti pareiškėjui įgyvendinti savo teises, nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1232-146/2015 patvirtina keliamo ginčo priskirtinumą administracinio teismo kompetencijai. Konkrečiu atveju teismui kilus abejonių dėl bylos teismingumo, iš esmės reikėjo spręsti klausimą ne dėl skundo trūkumų pašalinimo, o dėl bylos teismingumo ir jos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui. Teismas pareiškėjo prašymo kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo nustatymo net nesvarstė, tuo pažeisdamas ABTĮ nuostatas. Pareiškėjo teigimu, byloje nebuvo ABTĮ nustatytų skundo atsisakymo ir skundo trūkumų šalinimo aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų.

Ginčijama teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, numatančia, kad jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-348/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame nurodė, kad skundas teikiamas dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos atsisakymo leisti pareiškėjui prisijungti prie valstybinės reikšmės kelio Klaipėda–Liepoja (įrengti nuovažą), kuris įformintas atsakovo 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (6.6)2-5672. Skunde pareiškėjas dėsto nesutikimo su šiuo raštu argumentus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus), pareiškėjo suformuluotas skundo reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme administracine tvarka. Kadangi skundo trūkumas, susijęs su administracinio ginčo dalyko formulavimu (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.), yra esminis, todėl nagrinėjamu atveju netinkamas jo suformulavimas trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nustatytu terminu skundo trūkumų visiškai nepašalino, priešingai, 2018 m. gruodžio 6 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme teigė, kad ginčo dalykas ir pagrindas yra suformuluoti aiškiai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi pagrįstai laikė skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje pareiškėjo skundo trūkumai buvo aiškiai išvardinti, taip pat buvo nurodyta, kaip pareiškėjas juos gali pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Pareiškėjas, atstovaudamas advokatės, neabejotinai turėjo suprasti, kaip ir kokius skundo trūkumus teismas prašo pašalinti.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su ginčo teismingumu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, ištaisius minėtoje nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. suformulavus konkretų reikalavimą atsakovui, pakartotinai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė, dėl kokių priežasčių konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, savo išvadas pagrindė ABTĮ nuostatomis, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl to, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, nepagrįsti.

Darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė