4945df20-024e-4e2b-acc3-434274cd539d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1343-815/2016 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05754-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. P. skundÄ atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja J. P. 2013 m. spalio 24 d. pateikė teismui skundÄ (b. l. 1-2), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir atsakovas, ir Biuras) pagal Biuro pažymÄ apie susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ tarp faktiÅ¡kai nustatyto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. buvo privalu mokėti. PareiÅ¡kėja skundÄ iÅ¡ esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, skunde, be kita ko, nurodo, kad pareiÅ¡kėja iki 2013 m. birželio 30 d. dirbo Biuro (duomenys neskelbtini) (pareigybes lygis – A, 11 kategorija), Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. liepos 1 d. iki Å¡iol pareigybės lygis – A, 12 kategorija.2.

Pateiktame atsiliepime Biuras su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Biuras neturi teisės perimti atitinkamam teisėkÅ«ros subjektui numatytų įgaliojimų spręsti dėl pareiÅ¡kėjai susidariusios sumos iÅ¡mokėjimo sÄ lygų, bÅ«do, laikotarpio, nes tokį sprendimÄ pagal suteiktÄ kompetencijÄ priima įstatymų leidėjas, įgyvendindamas teisėkÅ«ros funkcijÄ .

Kol nėra nustatyto teisinio reglamentavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos kompensavimo, Biuras neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo. Pareiškėjai jo reikalaujama darbo užmokesčio dalis, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt buvo neišmokėti ne dėl Biuro kaltės, kadangi jis taikė iki 2013 m. spalio9 1 d. galiojusias Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatas. Taigi, Biuras veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. (b. l. 6-8).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos J. P. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtÄ tarnybinio atlyginimo dalį (Apskaičiavimo lentelė, b. l. 9-10). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu.Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminÄ , kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi GrÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiÅ¡kėja dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokiÄ pozicijÄ formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos J. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                 Ernestas Spruogis