49415362-53ca-49b8-9985-e63d1ae747f6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr.2A-938-273/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07434-2010-1;Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta RagauskienėProcesinio sprendimo kategorija:30.; 30.1.; 121.15.; 121.21. (S)                KAUNO APYGARDOS TEISMAS nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 5 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovo A.

S. T. atstovei Z. T., atstovui advokatui Jonui Kairevičiui, atsakovui V. T., jo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui žodiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo V. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje ieÅ¡kovo A. S. T. ieÅ¡kinį atsakovui V. T. dėl nuosavybės teisės gynimo, ir atsakovo V. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. S. T. dėl nuosavybės teisės, nustatė:                                       I.Ginčo esmė            IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė paskirti naudotis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpas rÅ«syje :

R-1, 4,39 kv.m, R-2, 5,16 kv.m., R-3, 3,63 kv.m., R-3a, 4,99 kv.m., R-4A, 16,31 kv.m.; patalpas namo pirmame aukÅ¡te : 1-2A, 2,22 kv.m., 1-3, 0,97 kv.m., 1-4, 10,38 kv.m., 1-5, 25,21 kv.m., 1-6, 13,27 kv.m., 1-7, 13, 49 bei patalpas namo pastogėje : 2-9, 8.51 kv.m., 2-10, 8,77 kv.m.; savo lėšomis įrengti ir paÅ¡iltinti sienÄ (atitvarÄ ) tarp patalpų 1-2B ir 1-2A ir sienÄ tik paÅ¡iltinti tarp patalpų 1-1, 1-3; pantusÄ prie namo pirmojo aukÅ¡to į namo dalies kambarį 1-5, kurio plotas 25,21 kv.m. ; savo ir atsakovo lėšomis įrengti sienelę (atitvarÄ ) tarp rÅ«sio patalpų R-4A ir R-4B ir angÄ be durų į rÅ«sio patalpÄ R-4A iÅ¡ patalpos R-3a, o taip pat užtaisyti dvejas duris iÅ¡ patalpos R-1 į patalpÄ R-5 ir užtaisyti duris iÅ¡ patalpos R-1 į R-6; -atsakovui paskirti naudotis - patalpas rÅ«syje :

R-4B, 8,30 kv.m., R-5, 22,46 kv.m., R-6, 3,92 kv.m.; patalpas namo antrame aukÅ¡te : 2-2, 2,38 kv.m., 2-3, 11,97 kv.m., 2-4, 25,50 kv.m., 2-5, 12,31 kv.m., 2-6, 14,55 kv.m., patalpas namo pastogėje : 2-11, 11,81 kv.m.; naudotis Å¡alims paskirti bendrai patalpomis : 1-1, 2,06 kv.m., 1-2B, 1,97 kv.m., laiptais, einančiais iÅ¡ patalpos 1-2B ir vedančiais į namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ bei pastogę ir antrame aukÅ¡te patalpÄ 2-1, 4,50 kv.m. bei pastogėje patalpas 2-7, 3,55 kv.m., 2-8, 3,42 kv.m. Nustatyti tokiÄ tvarkÄ naudotis žemės sklypu : - ieÅ¡kovui paskirti naudotis indeksais „C“ ir „D“ pažymėtÄ Å¾emės sklypo dalis ; atsakovui paskirti naudotis indeksu „B“ pažymėtÄ Å¾emės sklypo dalį o indeksu „A“ pažymėta žemės sklypo dalį skirti naudotis bendrai.           Atsakovas V.

T. prieÅ¡ieÅ¡kiniu (b.l.47-50) prašė nustatyti 954 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 1901-0156-0001, esančio (duomenys neskelbtini),  naudojimo  tvarkÄ Â pagal pateiktÄ 2008-10-06 IÄ® Geodeziniai matavimai ir projektavimas" parengtÄ planÄ , priskiriant  iÅ¡imtinai  ieÅ¡kovui  A. S. T. naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta plane „C" – 237 kv. m, atsakovui V. T. iÅ¡imtinai žemės sklypo dalimi pažymėta plane „B" - 237 kv. m bei paliekant Å¡alims naudotis bendrai žemės sklypo plotu pažymėtu plane:

„A"- viso 480 kv.m.; nustatyti gyvenamojo namo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarkÄ ir priskirti ieÅ¡kovui A. S. T., naudotis patalpomis rÅ«syje: R-l/4,39kv.m, R-2/5,16kv.m, R-3/3,63kv.m, R-3a/4,99 kv. m, 1/2 R-4/25,11 kv. m, R-6/3,92 kv. m, patalpas namo pirmameaukÅ¡te:1-3/0,97kv.m.,1-4/10,38kv.m,1-5/25,21kv.m., 1-6/13,27kv.m,1-7/13,49kv.m, patalpas namo pastogėje :2-9/8,51 kv.m, 2-10/8,77 kv. m, o atsakovui   V. T. naudotis patalpomis rÅ«syje: 1/2 R-4/25,11 kv. m, R-5/22,46 kv.m, patalpas namo antrame aukÅ¡te: 2-2/2,38kv.m,2-3/11,97kv.m,2-4/25,50kv. m,2-5/12,31kv.m,2-6/14,55kv.m. ,patalpÄ namo pastogėje 2-11/11,81 kv.m; priskirti ginčo Å¡alims bendrai naudotis laiptine bei patalpomis 1-1/2,25 kv. m, 1-2/4,37 kv. m, 2-1/4,50 kv. m, 2-7/3,55 kv. m,2-8/3,42kv.m, kurios reikalingos patekti j gyvenamÄ jį namÄ ir Å¡io namo antrÄ aukÅ¡tÄ bei namo pastogėje esančias patalpas.

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ bendromis lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti sienelę rÅ«sio patalpoje R-4/25,11 kv. m, dalinančiÄ patalpÄ Ä¯ dvi lygias dalis, užmÅ«ryti ėjimÄ iÅ¡ patalpos R-l/4,39 kv. m į patalpÄ R-5/22,46 kv. m. , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vėliau, 2011-12-12 patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu papildomai prašė atsakovui V. T. be atskiro ieÅ¡kovo sutikimo įsirengti savo lėšomis atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ per laiptų aikÅ¡telę, esančiÄ tarp aukÅ¡tų, ne vėliau kaip per vienerius metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, užtikrinant galimybę A.

S. T. ir jo Å¡eimos nariams patekti į patalpas namo pastogėje; pripažinti ieÅ¡kovui teisę be atsakovo sutikimo įsirengti savo lėšomis atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ (pandusÄ ) į pirmojo aukÅ¡to patalpas; iki bus įrengti atskirti įėjimai, Å¡alims bendrai naudotis laiptine bei patalpomis 1-1, 1-2, 2-1, kurios reikalingos patekti į gyvenamÄ jį namÄ , antrÄ jį aukÅ¡tÄ bei namo pastogėje esančias patalpas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.              II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė          Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkintino dalinai. Ieškovui A. S. T. paskyrė naudotis patalpomis: rūsyje : R-1, 4,39 kv.m, R-2, 5,16 kv.m., R-3, 3,63 kv.m., R-3a, 4,99 kv.m., R-4A, 16,31 kv.m., pirmame aukšte : 1-2A, 2,22 kv.m., 1-3, 0,97 kv.m., 1-4, 10,38 kv.m., 1-5, 25,21 kv.m., 1-6, 13,27 kv.m., 1-7, 13, 49, namo pastogėje : 2-9, 8.51 kv.m., 2-10, 8,77 kv.m. Leido ieškovui A.

S. T. įsirengti savo lėšomis ir paÅ¡iltinti sienÄ (atitvarÄ ) tarp patalpų 1-2B ir 1-2A ir sienÄ tik paÅ¡iltinti tarp patalpų 1-1, 1-3 bei įsirengti pantusÄ prie namo pirmojo aukÅ¡to į kambarį 1-5, kurio plotas 25,21 kv.m., sienelę (atitvarÄ ) tarp rÅ«sio patalpų R-4A ir R-4B ir angÄ be durų į rÅ«sio patalpÄ R-4A iÅ¡ patalpos R-3a, o taip pat užtaisyti dvejas duris iÅ¡ patalpos R-1 į patalpÄ R-5 ir užtaisyti duris iÅ¡ patalpos R-1 į R-6. Atsakovui V. T. paskyrė naudotis patalpas rÅ«syje :

R-4B, 8,30 kv.m., R-5, 22,46 kv.m., R-6, 3,92 kv.m., patalpas namo antrame aukÅ¡te : 2-2, 2,38 kv.m., 2-3, 11,97 kv.m., 2-4, 25,50 kv.m., 2-5, 12,31 kv.m., 2-6, 14,55 kv.m., patalpas namo pastogėje : 2-11, 11,81 kv.m. Name, esančiame (duomenys neskelbtini)paskyrė naudotis bendrai A. S. TaÅ¡kÅ«nui ir V. T. patalpomis : 1-1, 2,06 kv.m., 1-2B, 1,97 kv.m., laiptais, einančiais iÅ¡ patalpos 1-2B ir vedančiais į namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ bei pastogę ir antrame aukÅ¡te patalpÄ 2-1, 4,50 kv.m. bei pastogėje patalpas 2-7, 3,55 kv.m., 2-8, 3,42 kv.m.

Nustatė tvarkÄ naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) - ieÅ¡kovui A. S. T. paskyrė naudotis plotu, pažymėtu indeksais „C“ ir „D“; atsakovui V. T. paskyrė naudotis indeksu „B“ pažymėtÄ Å¾emės sklypo dalį o indeksu „A“ pažymėta žemės sklypo dalį skirti naudotis bendrai. Priteisė ieÅ¡kovui A. S. T. iÅ¡Â V. T., bylinėjimosi iÅ¡laidų - 6 132 Lt. Priteisė valstybei iÅ¡Â A. S. T. ir V. T.– po 11 Lt iÅ¡laidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu.

 Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas A. S. T. ir atsakovas V. T. yra broliai ir pagal 2007-06-18 paveldėjimo teisės liudijimÄ paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės Å¡alys neginčija. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas nesutaria dėl atidalijimo bÅ«do, ir tai patvirtina pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – jau 2010-03-05 pateiktas ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui dėl namo dalių atsidalijimo (b.l.10).

Teismas, įvertindamas Å¡alių paaiÅ¡kinimus, įvertino aplinkybę, jog ieÅ¡kovas, siekdamas apginti savo teises, pateikė teismui projektÄ dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų atskirų turtinių vienetų suformavimo (2010 m.) su korektÅ«ra (2011 m., atskirieji priedai), atitinkamai su institucijų pateiktais suderinimais. Minėto projekto vadovas K. S. ir buvo apklaustas teismo posėdžio metu ir parodė, jog ieÅ¡kovai, užsakę projektÄ , vadovavosi principu, jog į namÄ turės patekti ir neįgalus asmuo – jų dukra, be to, buvo įvertinama, kad patekti tiek į palėpės patalpas, tiek į rÅ«sio patalpas privalo abu bendraturčiai, nes ir Å¡iuo metu į palėpę patenkama, nors Å¡alys ir pripažino teismo posėdžio metu, jog tos patalpos praktiÅ¡kai nenaudojamos.

BÅ«tent toks projektas ir buvo teikiamas atsakovams, tačiau jam nebuvo pritarta ir praÅ¡oma vadovautis L. P. paruoÅ¡tu individualaus namo rekonstravimo techniniu projektu. Apklausta teismo posėdžio metu ji paaiÅ¡kino, kad ji iÅ¡ tiesų rengė projektinį pasiÅ«lymÄ , tačiau nežinojo aplinkybės, jog yra ruoÅ¡iama nustatyti naudojimosi tvarkÄ , todėl ir buvo vertinama tik kaip projektinis pasiÅ«lymas 2 turtinių vienetų formavimui, kÄ atitinka tik 2 atskiri įėjimai ir privalomi san. mazgai, tačiau vėlgi turi bÅ«ti atkreiptas dėmesys į tai, ar visgi tai atskiri turtiniai vienetai, ar tik pasidalijimas patalpomis.

Tokiu bÅ«du, teismas įvertino ir tai, jog gyvenamasis namas patenka į kultÅ«ros paveldo zonÄ , o atsakovas nepateikė atidalinimo patvirtinto projekto, siekia ginti pažeidžiamas teises, tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų, tai patvirtinančių, nepateikia. Be to, atsakovas pripažino ir aplinkybę, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju elgiasi sÄ Å¾iningai, nes praÅ¡oma atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, su dalimi reikalavimu iÅ¡ tiesų ir jis sutinka, o bÅ«tent, dėl atitvaro bei pantuso įrengimo, ieÅ¡kovas reikalavimÄ grindė raÅ¡ytiniais įrodymais, tokiu bÅ«du teismas nurodė, kad nėra įrodyta, kad atsakovo teisės yra pažeidžiamos.

             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.            Nurodo, kad ieÅ¡kovas reikÅ¡damas ieÅ¡kinį nuslėpė, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra dar vienas statinys - rÅ«sys, kuris pastatytas iki ginčo Å¡alys tapo gyvenamojo namo, statinių ir žemės sklypo savininkais, bei Å«kio pastatai, kurie nėra pažymėti žemės sklypo plane.

Kadangi, pagal NT registro duomenis gyvenamojo namo, statinių ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkais yra abi ginčo Å¡alys, nuosavybės teise valdančios po 1/2 dalį, teismas privalėjo į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgti. Statiniai žemės sklype iÅ¡sidėstę toli vienas nuo kito, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ne tik, kad neatitinka tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai, bet ir iÅ¡Å¡auks papildomus ginčus tarp bendraturčių ateityje, nes kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir jais naudotis pagal paskirtį.

Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino ir aplinkybės, jog iÅ¡ valdos (duomenys neskelbtini), yra dar vienas išėjimas - varteliai - žemės sklypo Å¡iaurės rytinėje pusėje, kuriuo ginčo Å¡alys ir jų Å¡eimos nariai patenka tiesiai į Dainų slėnį. Kauno miesto apylinkės teismui nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo A. S. T. pateiktÄ planÄ - atsakovas V. T. ir jo Å¡eimos nariai neteko galimybės naudotis Å¡iuo išėjimu iÅ¡ sklypo, o ieÅ¡kovas A. S. T., norėdamas patekti į pagalbinį pastatÄ -rÅ«sį, žymimÄ Å¡ifru 411b, kurio 1/2 priklauso ieÅ¡kovui, turės naudotis apeliantui priskirta naudotis žemės sklypo dalimi, jau nekalbant apie tai, kad visas Å¡io statinio užimamas plotas patenka į apeliantui teismo sprendimu priskirtÄ naudotis žemės plotÄ .

Akivaizdu, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieÅ¡kovo A. S. T. pateiktÄ planÄ nėra patogi bendraturčiams, neracionali ir netarnauja geresniam nuosavybės valdymui. Aplinkybę, jog pagalbinis pastatas - rÅ«sys, žymimas Å¡ifru 411b, kurio 1/2 priklauso ieÅ¡kovui, egzistuoja, posėdžio metu patvirtino ir pats ieÅ¡kovas.          Be to, pirmos instancijos teismas, pripažindamas, tinkamu įrodymu ieÅ¡kovo pateiktÄ teismui architekto K.

S. parengtÄ projektÄ dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų atskirų turtinių vienetų suformavimo (2010 m.) su korektÅ«ra (2011 m., atskirieji priedai), tuo pačiu pripažino netinkamu architektės L. P. paruoÅ¡tÄ individualaus namo rekonstravimo prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus (stadija PP). Tokias iÅ¡vadas teismas padarė remdamasis K. S. paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, jog gyvenamasis namas patenka į kultÅ«ros paveldo zonÄ , todėl yra bÅ«tinas kultÅ«ros paveldo institucijų suderinimas, o atsakovo pateiktas atidalinimo projektas nėra patvirtintas ar suderintas su tokiomis institucijomis.

Teismas visiÅ¡kai atmetė liudytoja apklaustos architektės L. P. paaiÅ¡kinimÄ , kad toks suderinimas nereikalingas, nes pastatas (duomenys neskelbtini) nėra paveldosauginis ir tokio derinimo nereikia. Apeliantas pateikia raÅ¡ytinį įrodymÄ , Kauno m. savivaldybės administracijos KultÅ«ros paveldo skyriaus 2012-01-19 raÅ¡tÄ Nr. 55-2-17, kuriame labai aiÅ¡kiai nurodyta, jog pastatas (duomenys neskelbtini) nėra įraÅ¡ytas į KultÅ«ros vertybių registrÄ ir neturi kultÅ«ros paveldo objekto statuso. Taip pat įvertinant aplinkybę, jog turto (duomenys neskelbtini) bendraturčiai yra abi ginčo Å¡alys, o architekto K.

S. parengtas projektas, kaip įvardino teismas, neatitinka statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų - nėra kito bendraturčio, apelianto V. T. notariÅ¡kai patvirtinto sutikimo (pritarimo) Å¡iam projektui, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip projektas, o turi bÅ«ti vertinamas, kaip projektinis pasiÅ«lymas kitam bendraturčiui. IeÅ¡kovo pateiktas architekto K. S. parengtas projektas turi bÅ«ti vertinamas tik kaip projektinis pasiÅ«lymas, kuriam pradėtas prieÅ¡projektinis derinimas siekiant gauti projektavimo sÄ lygas.

Atkreiptinas dėmesys, jog architekto K. S. parengtas projektas įvardijamas, kaip dviejų atskirų turtinių vienetų formavimas, t.y. projektas rengtas ne naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkai nustatyti. AnalogiÅ¡kai įvardijami ir architektės L. P. rengti prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai papildomai nurodant ir kapitalinį namo remontÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. P., paaiÅ¡kino, kad ji iÅ¡ tiesų rengė projektinį pasiÅ«lymÄ , tačiau nežinojo aplinkybės, jog yra ruoÅ¡iama nustatyti naudojimosi tvarkÄ , todėl jos parengtas projektas turi bÅ«ti vertinamas tik kaip projektinis pasiÅ«lymas 2 turtinių vienetų formavimui, kÄ atitinka tik 2 atskiri įėjimai ir privalomi san. mazgai, tačiau vėlgi turi bÅ«ti atkreiptas dėmesys į tai, ar visgi tai atskiri turtiniai vienetai, ar tik pasidalijimas patalpomis.

Akivaizdu, jog teismas, atmesdamas architektės L. P. parengtus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus ir vadovaudamasis architekto K. S. parengtu projektu netinkamai vertino įrodymus, turinčius vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ , nenurodė, kodėl vienu vadovaujasi, o kitÄ atmeta, kaip netinkamÄ . Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmesdamas architektės L. P. parengtus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, visiÅ¡kai nevertino Å¡iuo metu esančio patekimo į palėpę ir techninės galimybės įrengti naujÄ , saugesnį patekimÄ Ä¯ palėpę, bei atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , kas leistu kiek įmanoma labiau atriboti bendraturčių valdomas namo dalis ir užtikrinti jų ir jų Å¡eimos narių privatumÄ .

Teismas, savo sprendime pasisakydamas, jog galima nustatyti atidalijimo variantÄ , savo sprendimu nustato naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkÄ , t.y. teismo nustatytos ir aptartos sprendime faktinės aplinkybės bei įrodymai neatitinka rezoliucinės sprendimo dalies. Toks sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).          Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo V. T. pateikto žemės sklypo plano, parengtas IÄ® „Geodeziniai matavimai ir projektavimas", kuris tiksliai atitinka dabartinę naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , sprendime nepasisakė kodėl šį įrodymÄ atmetė ir juo nesivadovavo.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas nesilaikė tokio pobÅ«džio byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka, t.y. byloje nėra nei vieno įrodymo, jog ieÅ¡kovas siÅ«lė ne teismine tvarka nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarkÄ , nes tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesusitaria, jų tarpusavio ginÄÄ sprendžia teismas.            Taip pat, teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui A. S. T. bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ apelianto V.

T. privalėjo jas detalizuoti. Teismas nurodydamas, jog patikslintas ieÅ¡kinys, prieÅ¡ieÅ¡kinis ir patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini dalinai iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovui 6132 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau visiÅ¡kai jų nedetalizuodamas, nenurodydamas, kokia dalimi ar visa apimtimi priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo, o nurodydamas, jog dalinai tenkina prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui nepriteisė.           Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A.

S. T. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovas iÅ¡ dalies su ieÅ¡kiniu sutiko, tačiau pateikė savo projektinius variantus. Atsakovo pateikti projektiniai variantai yra netinkami. Jie nepakankamai paruoÅ¡ti. Tai teisme patvirtino ne tik ieÅ¡kovo projekto vadovas architektas K. S., bet ir atsakovo pasikviesta architektė L. P.. Pastaroji pripažino, kad ji iÅ¡ tiesų rengė tik projektinį pasiÅ«lymÄ , tačiau nežinojusi aplinkybės, jog ieÅ¡kinys yra nustatyti naudojimosi tvarkÄ .

Taigi pati atsakovui rengusi projektinius pasiÅ«lymus architektė L. P. pripažino, kad jos pasiÅ«lymai, kurie yra byloje, Å¡iam ieÅ¡kiniui ir prieÅ¡iniams ieÅ¡kiniams netinka. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas savo reikalavimų nepagrindė ir neįrodė, nepateikė tinkamo projekto, todėl teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo prieÅ¡inis ieÅ¡kinys tenkintinas tik tiek, kiek jis atitinka ieÅ¡kovo pateiktam projektiniam pasiÅ«lymui. Teismo sprendimas visiÅ¡kai atitinka suformuotÄ teisminę praktikÄ , nustatant bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančių statinių ir žemės naudojimo tvarkÄ , teismo nustatyta tvarka neprieÅ¡tarauja teisėms aktams.

Teismo iÅ¡laidos pagrįstos kvitais, todėl keisti Å¡iÄ sprendimo dalį nėra pagrindo.                                    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje nustatyta, kad IeÅ¡kovas A. S. T. ir atsakovas V. T. yra broliai ir pagal 2007 06 18 paveldėjimo teisės liudijimÄ paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi namu bei žemės sklypu tvarkos.             Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas iÅ¡sprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi  teisę reikalauti atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. PareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , teismas turi jį iÅ¡spręsti.              CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Å iuo bÅ«du įgyvendinus nuosavybės teises reiÅ¡kia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu.

             CK 4.81 straipsnyje nustatytas kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Å iuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.

Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Ä® tokį teisinį reglamentavimÄ bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , priklausomai nuo to, kokį reikalavimÄ bendraturtis pareiÅ¡kė – dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 straipsnis).             IeÅ¡kovas A. S. T. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuos prašė spręsti atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimÄ CK 4.75 str. 1 d. ir 4.80 str. 1, 2 d. pagrindu (t.1, b.l.3-6). 2010 m. lapkričio 15 d. ieÅ¡kovas pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos, tačiau nurodė tuos pačius materialinės teisės normų pagrindus CK 4.75 str. 1d. ir 4.80 str. 1 d.ir 2 d. (t.1, b.l. 57-59). 2011 m. spalio 18 d. buvo pateiktas antras patikslintas ieÅ¡kinys dėl bendraturčio teisių pažeidimo paÅ¡alinimo ir naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo (t.1, b.l. 115-118), tačiau patikslintas ieÅ¡kinys grindžiamas tų pačių materialinių teisės normų pagrindu.

Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo matosi, kad ieškovas byloje yra pateikęs tris procesinius dokumentus (t.1, b.l. 36, 57-59, 115-119), taip pat sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ieškovas A. S. T. paaiškino, kad prašo ieškinį patenkinti, nes nebuvo rasta bendra kalba dėl atidalijimo, nuomonės nesutampa su atsakovų siūlomu variantu, todėl patenkinus priešieškinį dalinai, bus rastas sprendimas, priimtinas šalims. Todėl prašo ieškinį patenkinti.             Atsakovas pareiškė priešieškinį CK 4.81 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo. (t. 1 b.l. 47-50).

Taip pat byloje pateiktas 2011 09 19 patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo (t.1, b.l. 102-105) bei pateiktas 2011 12 12 patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo (t.1, b.l.129-131). IÅ¡ teismo posėdžio protokolo(t. 1, b.l. 134-146) matosi, kad atsakovas palaikė paskutinį 2011 12 12 patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. IÅ¡ teismo sprendimo matosi, kad Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai nebuvo nagrinėjami.              IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas nagrinėjo bendraturčio reikalavimÄ dėl jo dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendime nurodoma, kad iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad, ieÅ¡kovas ir atsakovas nesutaria dėl atidalijimo bÅ«do.

Taip pat teismas toliau pasisako, kad „iš pateikto ieškinio reikalavimų sprendžiama, kad ieškovas siekia atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir vadovaujasi nuostata, jog tai atitiktų nuosavybės proporcingumo kriterijui ir jau nusistovėjusiai tvarkai, atitiktų bendraturčių interesų pusiausvyros principus, siekiant ir ateityje galimai kilsiančių konfliktų. Atsakovai tiek savo priešieškiniu, tiek ir patikslintu ieškiniu dalinai sutinka dėl patalpų atidalijimo varianto, sutinka su ieškovo pasiūlymu dėl durų bei staktos pašalinimo, todėl teismas sprendė, jog gali būti nustatytas atidalijimo variantas, nepažeidžiantis šalių interesų.

Pirmosios instancijos teismas toliau motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad ieÅ¡kovas, siekdamas apginti savo teises, pateikia teismui projektÄ dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų atskirų turtinių vienetų suformavimo, atitinkamai su institucijų pateiktais suderinimais. Nors atsakovas pateikė į bylÄ projektinį pasiÅ«lymÄ dėl dviejų nekilnojamojo kadastro objektų suformavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinant tai, jog gyvenamasis namas patenka į kultÅ«ros paveldo zonÄ , atsakovas nepateikė atidalinimo patvirtinto projekto, siekia ginti pažeidžiamas teises, tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų, tai patvirtinančių nepateikia.

Taip pat teismas nurodo, kad atsakovas pripažįsta ir aplinkybę, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju elgiasi sÄ Å¾iningai, nes praÅ¡oma atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, su dalimi reikalavimų iÅ¡ tiesų ir jis sutinka, o bÅ«tent, dėl atitvaro bei pantuso įrengimo, ieÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, tokiu bÅ«du nėra įrodyta, kad atsakovo teisės yra pažeidžiamos, nes nėra pateiktas.              Esant Å¡iai sprendimo argumentacijai ir motyvacijai teismas nusprendžia patikslintÄ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti dalinai, nustato ginčo patalpų ir žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ ir leidžia ieÅ¡kovui savo lėšomis paÅ¡iltinti sienÄ , įsirengti pantusÄ prie namo, sienelę tarp rÅ«sio patalpų, užtaisyti dvejas duris.             IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų darytina iÅ¡vada, kad teismas nagrinėjo bendraturčio reikalavimÄ atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ir pasisakė jog galima nustatyti atidalijimo variantÄ , o sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkÄ , t.y. teismo nustatytos ir aptartos sprendime faktinės aplinkybės bei įrodymai neatitinka sprendimo rezoliucinės dalies.

Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.              CPK 270 str. 4 d. nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma:

1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 30 argumentai. Dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi bei kiti teisiniai argumentai. IÅ¡ teismo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas nenagrinėjo ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, kuriais buvo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkÄ . Dėl Å¡ių reikalavimų teismo iÅ¡vadų iÅ¡ viso sprendime nėra, taip pat nėra argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, nes buvo iÅ¡nagrinėti ne tie reikalavimai, kurie buvo iÅ¡dėstyti patikslintuose ieÅ¡kiniuose ir patikslintuose prieÅ¡ieÅ¡kiniuose.             Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptartų duomenų pagrindu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , neatskleisdamas bylos esmės, sprendime nenurodė jokių motyvų dėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, o nagrinėjo bendraturčio reikalavimÄ dėl atidalijimo jo dalies iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatytos aplinkybės ir įrodymai prieÅ¡tarauja teismo sprendimo rezoliucinei daliai.

Teismo sprendime visiÅ¡kai nėra motyvų dėl teismo rezoliucinėje dalyje padarytų iÅ¡vadų. Kadangi bylos pagal pateiktus įrodymus negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Kadangi teismo sprendimas naikintinas CPK 327 str. 1 d. 2 p. pagrindu, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi priimant procesinį sprendimÄ apeliacinėje instancijoje.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 327 straipsnio 1dalies 2 punktunutaria:           Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.          Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.           Teisėjai                                                                                              Evaldas Burzdikas                                                                                                                                                                                                  Albinas Čeplinskas                                                                   Izolda Nėnienė