494078ce-58a5-44ea-bf64-a099987860fc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5045-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01240-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas G. K. kreipėsi į teismÄ su skundais (b. l. 1–2), kuriuos 2013-07-04 patikslino (b. l. 73–75), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), atlyginti neturtinę žalÄ â€“ 45 000 Lt (13 032,90 EUR). PaaiÅ¡kino, kad Ministerija ir Departamentas nepakankamai aiÅ¡kiai ir detaliai reglamentavo Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 str. 1 d. nustatytos nuteistųjų teisės pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis suteikimo ir vykdymo tvarkÄ , o kai kurių su tuo susijusių klausimų iÅ¡ viso nereglamentavo, nors, pareiÅ¡kėjo nuomone, privalėjo tai padaryti.

Mano, kad dėl netinkamo (nepakankamo) reglamentavimo pareiÅ¡kėjui buvo atimta teisė bendrauti su artimaisiais iki 4 val. Teigė, kad bausmės atlikimo metu konkrečiais atvejais Marijampolės pataisos namų direktorius neatsiklausęs pareiÅ¡kėjo ir jo artimųjų skyrė iki 2 val. trumpalaikį pasimatymÄ , o Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius skyrė iki 1 val. 30 min. trumpalaikius pasimatymus. PareiÅ¡kėjo teigimu, Ministerija, neįraÅ¡iusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 1 p. patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės), kad pasimatymų trukmę pasirenka patys nuteistieji ir atvykę į pasimatymÄ asmenys, neįgyvendino BVK 94 str. 1 d. nuostatų ir tuo pažeidė teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 3 ir 5 p. Departamentas nesiima veiksmų, kad bÅ«tų suteikiami trumpalaikiai pasimatymai iki 4 val., kurie mažinami iki 2 val.

Minėtais veiksmais atsakovės atstovai pažeidė BVK 94 str. 1 d. ir padarė pareiÅ¡kėjui žalÄ . Dėl minėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, stresÄ , panikÄ , nerimÄ , baimę, nuoskaudas, įžeidimÄ , nesiskaitymÄ , teisių, kurias pareiÅ¡kėjui suteikė įstatymų leidėjas BVK 94 str. 1 d., suvaržymÄ , apgavystes ir sukčiavimus savo ir artimųjų atžvilgiu. Be to, patyrė bendravimo sumažėjimÄ , sumenkintas ir menkinamas valstybės tarnautojo prestižas, padidėjo nepasitikėjimas pataisos namų ir tardymo izoliatorių, kalėjimo darbuotojais.

Žala jam padaryta tuo, kad Ministerija patvirtino Taisyklių 102 p., kuriame neaiÅ¡kiai reglamentavo trumpalaikių pasimatymų suteikimo tvarkÄ . Ministerija turėjo nustatyti tokiÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ pasimatymų trukmė priklausytų nuo paties nuteistojo ir jo lankytojų, o ne nuo administracijos valios.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepimuose (b. l. 18–19 ir 101–103) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad BVK 94 str. 1 d. nustatyta nurodytų pasimatymų trukmė yra maksimali.

Mano, kad Taisyklės neprieÅ¡tarauja BVK 94 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai dėl pasimatymų trukmės. Atitinkami pataisos įstaigos pareigÅ«nai gali spręsti suteikti ar nesuteikti nuteistajam pasimatymÄ bei kokios trukmės pasimatymas bus suteiktas – tai yra pataisos įstaigos pareigÅ«nų diskrecijos teisė. PareiÅ¡kėjo samprotavimai, kad pasimatymų trukmė turėtų priklausyti nuo nuteistojo ir asmens atvykusio į pasimatymÄ pageidavimų, atmestini. Pabrėžė, kad Ministerija savo veikloje vadovaujasi galiojančiais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir Teisingumo ministerijos nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2010-10-13 nutarimu Nr. 1464.

Pagal Å¡ių nuostatų 8 p. Ministerijai suėmimo, bausmių vykdymo ir probacijos vykdymo srityse nepriskirta tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų vidaus administravimo funkcija. Todėl Ministerija negali pasisakyti ir atsakyti už nurodytus Marijampolės pataisos namų ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus. Dėl žalos atlyginimo nurodė, kad CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos faktas neįrodytas, kitų dviejų atsakomybės sÄ lygų egzistavimas negali lemti pareigos atlyginti žalÄ iÅ¡ valstybės. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepimuose (b. l. 21–24 ir 105–106) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas su skundu į DepartamentÄ dėl Marijampolės pataisos namų ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų suteikiant trumpalaikį pasimatymÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Departamentas su tuo susijusios informacijos nerinko ir nenagrinėjo. Atkreipė dėmesį, kad suteikiamų pasimatymų trukmė priklauso nuo įvairių aplinkybių: nuo asmenų atvykimo į pasimatymus laiko, nes pasimatymai suteikiami darbo metu, nuo atvykusių į pasimatymus asmenų skaičiaus, trumpalaikių pasimatymų patalpų skaičiaus, nuo nuteistojo ir atvykusių asmenų elgesio pasimatymo metu.

Pažymėjo, kad nei BVK, nei kiti teisės aktai neįpareigoja įstaigos direktoriaus skirti maksimalų 4 val. trukmės trumpalaikį pasimatymÄ . KiekvienÄ kartÄ pareigÅ«nai sprendžia individualiai, kokios trukmės pasimatymÄ galima skirti nuteistajam, objektyviai įvertinus visas aplinkybes. Paprastai atsižvelgiama į nuteistųjų skaičių ir norinčių pasinaudoti pasimatymų teise. Siekiant užtikrinti visiems nuteistiesiems vienodas sÄ lygas ir vadovautis nuteistųjų lygybės, trumpalaikių pasimatymų trukmė visiems nuteistiesiems proporcingai sumažinama, t. y. skiriama ne maksimalios 4 val. trukmės. Ä®staigoje nebÅ«na, arba labai retai galimi trumpalaikiai pasimatymai maksimalios trukmės. PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam Departamento veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ .

Skundas atmestinas.Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-10-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3205-365/2013 pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (b. l. 116–120). Dėl minėto teismo sprendimo pareiÅ¡kėjas pateikė apeliacinį skundÄ (b. l. 133). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014-10-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-803/2014 pareiÅ¡kėjo G. K. apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-10-16 sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant, pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam bei teisę į teisingÄ procesÄ , dėl ko galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (b. l. 145–150).

Proceso Å¡alims apie bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje buvo praneÅ¡ta tinkamai, tačiau į teismo posėdį proceso Å¡alys ir jų atstovai neatvyko. PareiÅ¡kėjas 2015-03-09 praÅ¡yme iÅ¡dėstė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nes negali tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, taip pat nori turėti atstovÄ byloje, be to, 2015-03-12 dar nebus Vilniaus pataisos namuose, o iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atsisako vykti į teismo posėdį. Pažymėtina, kad teismas 2015-03-12 priėmė nutartį bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ministerijos ir Departamento, nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 185–186). Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį dėl atstovo paieÅ¡kų yra nepagrįstas jokiais dokumentais, patvirtinančiais, kad pareiÅ¡kėjas ėmėsi konkrečių veiksmų susirasti atstovÄ . Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas turėjo pakankamai laiko ieÅ¡koti atstovo, ruoÅ¡tis bylos nagrinėjimui, nes skundas teisme gautas 2013-04-05, byla teisme nagrinėjama antrÄ kartÄ , vienÄ kartÄ teismo posėdžio data jau buvo perkelta.

Atsižvelgęs į Å¡ios bylos eigÄ , pareiÅ¡kėjo 2015-03-09 praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį motyvus, tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti teismo posėdyje, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo, nepiktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir administraciniu procesu užtikrinimo principais, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimÄ , ir nutarė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kuriÄ jis kildina iÅ¡ neteisėtų Ministerijos ir Departamento veiksmų dėl netinkamo ir neaiÅ¡kaus pasimatymų suteikimo ir vykdymo tvarkos reglamentavimo (nepakankamo su tuo susijusio reglamentavimo).Remiantis byloje esančiais pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais ir iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas įkalinimo įstaigose, naudojosi BVK 94 str.

įtvirtinta teise į trumpalaikius pasimatymus su giminaičiais ir kitais asmenimis. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad minėti pasimatymui jam buvo suteikti, tačiau jis liko nepatenkintas jų trukme, t. y. jam buvo suteikta galimybė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis trumpiau negu 4 val. (Marijampolės pataisos namų direktorius skyrė iki 2 val., o Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius – iki 1 val. 30 min. trumpalaikį (-ius) pasimatymÄ (-us)). PareiÅ¡kėjo nuomone, jam buvo suteikti ne maksimalios (4 val.) trukmės trumpalaikiai pasimatymai dėl Å¡iÄ sritį reglamentuojančių įstatymus įgyvendinančių norminių teisės aktų netobulumo, už kurių leidybÄ yra atsakinga Ministerija ir Departamentas.

Taigi pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo atlyginti dėl galimai neteisėtų Ministerijos ir Departamento veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ .Atsakomybės už žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 str. Minėto straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. VieÅ¡oji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytais atvejais atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Taigi, spręsdamas ginÄÄ dėl žalos atlyginimo, teismas vertins visas bylos aplinkybes, susijusias su civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimu ar nebuvimu.Pastebėtina, kad valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neveikimas taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, yra bÅ«tina sÄ lyga atsirasti atsakomybei dėl žalos. Ir prieÅ¡ingai, valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo reikalavimai, kildinami iš suteiktų konkrečių trumpalaikių pasimatymų, buvo / yra nagrinėjami kitose bylose, pavyzdžiui, Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1045-422/2013, o šioje byloje keliamas klausimas tik dėl neturtinės žalos, kuri siejama su trumpalaikių pasimatymų suteikimo, vykdymo reglamentavimu, atlyginimo.Nuteistųjų teises trumpalaikių pasimatymų srityje reglamentuoja BVK bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

BVK 94 str. 1 ir 8 d. nustatyta, kad nuteistiesiems tam tikru periodiÅ¡kumu, priklausomai nuo rėžimo, kuriuo jie yra kalinami, yra leidžiami trumpalaikiai pasimatymai iki 4 val., kurių suteikimo tvarkÄ nustato Taisyklės. Trumpalaikiai pasimatymai, iÅ¡skyrus BVK 85 str. 2 d. numatytus atvejus, su sutuoktiniu, sugyventiniu bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas telefoniniu pokalbiu (BVK 94 str. 2 d.).Nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarka detaliau reglamentuota Taisyklių XVI skyriuje.

Pagal Taisyklių 102 p. pasimatymo suteikimo procedÅ«ra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . LeidimÄ suteikti pasimatymÄ duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir Å¡venčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. PareigÅ«no sprendimas leisti pasimatyti įraÅ¡omas nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė.

Atsisakius suteikti pasimatymÄ , nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme įraÅ¡omi atsisakymo motyvai.Taigi Taisyklių 102 p. aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta pasimatymų suteikimo tvarka. IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo ir LVAT praktikos (2014-04-03 nutarties administracinėje byloje Nr. A438-423/2014, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas G. K. kildino iÅ¡ Marijampolės pataisos namų veiksmų, atliktų 2011-11-29, kai jam nebuvo suteikta teisė į visos leistinos trukmės (4 val.) trumpalaikį pasimatymÄ su giminaičiais), matyti, kad kompetentingo pareigÅ«no sprendimas dėl trumpalaikio pasimatymo suteikimo apsprendžia ir trumpalaikio pasimatymo turinį, t. y.

Å¡iuo sprendimu yra nustatomi asmenys, kuriems yra suteikiamas pasimatymas, Å¡io pasimatymo vieta, sÄ lygos bei trukmė. Å iuo atveju taip pat pažymėtina, kad iniciatyvos teisė pradėti trumpalaikio pasimatymo suteikimo procedÅ«rÄ priklauso pačiam nuteistajam arba asmeniui (asmenims), atvykusiam į pasimatymÄ su nuteistuoju, todėl ir Å¡io pasimatymo trukmės klausimas, nevirÅ¡ijantis leistino dydžio, turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į Å¡ių asmenų valiÄ bei kitas aplinkybes (objektyviai pateisinamas), galinčias įtakoti tokio pasimatymo trukmę.

IÅ¡ BVK 94 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos konstrukcijos matyti, kad joje yra nurodyta tik maksimali trumpalaikio pasimatymo trukmė (iki 4 val.), o minimali trumpalaikių pasimatymų trukmė nėra reglamentuota, t. y. norminiai aktai nenustato, kiek laiko mažiausiai turi trukti trumpalaikis pasimatymas. Be to, nei BVK, nei kiti teisės aktai neįpareigoja įstaigos direktoriaus skirti maksimalų 4 val. trukmės trumpalaikį pasimatymÄ . Taigi konkrečiÄ pasimatymo trukmę nustato konkretus pareigÅ«nas.

Vadinasi, pareigÅ«nui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti suteikiamo trumpalaikio pasimatymo trukmę, kuri gali bÅ«ti nustatoma iki 4 val. KiekvienÄ kartÄ pareigÅ«nai sprendžia individualiai, kokios trukmės pasimatymÄ galima skirti nuteistajam, objektyviai įvertinus visas aplinkybes. Darytina iÅ¡vadÄ , kad kalinamajam praÅ¡ant 4 val. trukmės pasimatymo, o administracijos pareigÅ«nui nesutinkant suteikti tokios trukmės pasimatymÄ ir suteikiant trumpesnį pasimatymÄ , toks sprendimas taip pat turėtų bÅ«ti motyvuojamas.

PraÅ¡ančio suteikti pasimatymÄ asmens valios dėl pasimatymo trukmės raÅ¡ytiniame praÅ¡yme nebuvimas suteikia kompetentingam pareigÅ«nui diskrecijÄ pasimatymo trukmę nustatyti atsižvelgiant į kitas aplinkybes.Tai, kad įstatymų leidėjas nustatytiems asmenims (pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir Å¡venčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas) suteikė diskrecijos teisę nuspręsti, kiek truks trumpalaikis pasimatymas, nereiÅ¡kia, jog pareigÅ«nas, nustatydamas mažesnę nei maksimalus trumpalaikio pasimatymo laikas pasimatymo trukmę, bet kuriuo atveju neturi pagrįsti savo iÅ¡vadų svariais, iÅ¡samiais ir kruopščiais argumentais, objektyviai įvertinus visas aplinkybes.Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad norminiuose teisės aktuose trumpalaikių pasimatymų suteikimo tvarka yra aiÅ¡kiai reglamentuota, t. y. nustatyta maksimali trumpalaikio pasimatymo trukmė, nurodyta, kas gali praÅ¡yti tokio pasimatymo ir kam jis gali bÅ«ti suteiktas, apibrėžta, kas jį suteikia, nustatyta, kad, atsisakant tenkinti praÅ¡ymÄ ar jį tenkinant iÅ¡ dalies, sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas.

Pažymėtina, kad, nesutikdamas su konkrečiais jo atžvilgiu priimtais sprendimais (atliktais veiksmais) trumpalaikių pasimatymų suteikimo (vykdymo) srityje, pareiÅ¡kėjas turi teisę savo galimai pažeistas teises apginti kreipdamasis į teismÄ dėl jam teisines pasekmes sukeliančių sprendimų (veiksmų).PareiÅ¡kėjas nepateikė įtikinamų argumentų ir teismui nekyla abejonių dėl Taisyklių XVI skyriuje įtvirtintos nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarkos atitikties BVK 94 str. nustatytam nuteistųjų teisės pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentavimui.

Teismas taip pat nemano, kad Å¡iuo atveju egzistuoja aiÅ¡ki pareiÅ¡kėjo nurodyta ginčo teisinių santykių reglamentavimo spraga. Teismo nuomone, Ministerija, patvirtindama Taisykles, nustatė tvarkÄ , kuri atitinka įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės aktuose gali bÅ«ti suteikiama tam tikra diskrecijos laisvė subjektams veikti pagal jiems suteiktus įgaliojimus. Å iuo atveju bÅ«tent Taisyklių 102 p. nurodytiems pareigÅ«nams buvo suteikta teisė priimti sprendimus dėl trumpalaikių pasimatymų suteikimo ir jų turinio, įskaitant pasimatymų trukmę.

Atkreiptinas dėmesys, kad norminių teisės aktų leidėjas turi pakankamai plačiÄ diskrecijÄ jam pavestus klausimus reglamentuoti pasirinktu bÅ«du. Å iuo atveju pasirinktas reglamentavimo bÅ«das iÅ¡ esmės yra galimas ir atitinka teisės aktų leidybos principus. Aplinkybė, kad galiojanti trumpalaikių pasimatymų suteikimo / vykdymo tvarka netenkina pareiÅ¡kėjo (yra jam nepalanki), nėra pagrindas pripažinti jÄ neteisėta ar nepagrįsta. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius dėl neteisėtų Ministerijos ir Departamento veiksmų (neveikimo) trumpalaikių pasimatymų suteikimo ir vykdymo reglamentavimo srityje, t. y. dėl netinkamo ar nepakankamo tam tikrų su tuo susijusių klausimų reglamentavimo norminiuose teisės aktuose.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju trumpalaikių pasimatymų suteikimo tvarka reglamentuota konkrečiai, aiÅ¡kiai, iÅ¡samiai, nedviprasmiÅ¡kai ir atitinka BVK nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė jo nurodytų neteisėtų Ministerijos ir Departamento veiksmų (neveikimo).

Taigi teismas konstatuoja, kad kitų sÄ lygų, bÅ«tinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir priežastinio ryÅ¡io, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma žala, turi bÅ«ti nustatytos visos trys komuliatyvios sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Remiantis nurodytais argumentais pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra nustatyta visų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismasn u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja               Rasa Ragulskytė-Markovienė