2019-12-11 Nr. AB-23327-3-62-3-00059-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1919-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00059-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam atliekant bausmę Marijampolės PN drausmės grupėje, būrio viršininkas pranešė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina S. T.. Pareiškėjas teigė, kad jo brolis J. T. kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Juodupės seniūniją, jog ši praneštų apie motinos mirtį Marijampolės PN administracijai bei nuteistajam J. T.. Pareiškėjas pažymėjo, kad į motinos laidotuves jo niekas neetapavo, nors brolis būtų už tai apmokėjęs. Pareiškėjo nuomone, pataisos namai privalėjo jį etapuoti į laidotuves atsisveikinti su motina, tačiau to nepadarė. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs išgyvenimus, sukrėtimus, dvasines kančias, depresiją, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN paaiškino, kad negavo jokių dokumentų ar medicininio mirties liudijimo apie pareiškėjo motinos mirtį. Prižiūrintysis specialistas iš paties pareiškėjo sužinojo, kad tariamai Marijampolės PN administracija faksu turi gauti pareiškėjo motinos mirties liudijimą. Patikrinus Marijampolės PN gautus dokumentus bei pareiškėjo asmens bylą, mirties liudijimas nebuvo rastas. 2017 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas pateikė prašymą į Rokiškio rajono savivaldybės Juodupės seniūniją, kuriuo prašė pateikti informaciją, kada seniūnijos darbuotoja išsiuntė faksogramą į Marijampolės PN bei nurodyti laiką, kada šie pataisos namai gavo mirties liudijimą. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Juodupės seniūnija 2017 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui atsakė, kad jo brolis J. T., atvykęs į Juodupės seniūniją (duomenys neskelbtini) užpildė prašymą dėl motinos laidojimo pašalpos gavimo, tačiau prašymo dėl motinos mirties liudijimo išsiuntimo faksu į Marijampolės PN nepateikė. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jo brolis skambino į Marijampolės PN, tačiau patikrinus pataisos namų administracijos oficialų tinklalapį ir darbuotojų tarnybinius numerius nurodyto numerio nebuvo rasta. Nuteistajam trumpalaikė išvyka dėl artimojo giminaičio mirties gali būti suteikta tik tada, kai yra gauti visi dokumentai, susiję su trumpalaikės išvykos suteikimu. Šiuo atveju jokie dokumentai nebuvo gauti. Pareiškėjas pats elgėsi nerūpestingai, nesusikalbėjo su savo artimais giminaičiais, todėl jokie dokumentai nebuvo gauti. Pataisos namai neturėjo teisinio pagrindo pradėti numatytos procedūros dėl trumpalaikės išvykos suteikimo. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo J. T. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nuteistųjų teisę į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 105 straipsnis. Pagal minėto straipsnio l dalį, nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už šių pataisos įstaigų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Pareiškėjas norėjo būti išleistas į motinos laidotuves. Pagal CK 3.135 straipsnį motina yra priskiriama artimųjų giminaičių grupei. Pagal BVK 105 straipsnio 2 dalį, leidimo išdavimas išvykti už pataisos įstaigos ribų priklauso nuo nuteistojo asmenybės, elgesio bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta.

7. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 290 punkte nustatyta, kad nuteistajam gali būti leista išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu yra pateikta: pareiškimas apie nuteistojo artimojo giminaičio mirtį ar medicininis mirties liudijimas arba jo kopija (290.1 p.). Pataisos įstaigos administracija, gavusi dokumentus, privalo nedelsdama apie tai pranešti nuteistajam. Nuteistojo rašytinį prašymą suteikti išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų pataisos įstaigos administracija turi išnagrinėti per vieną dieną (291 p.). Pataisos įstaigos direktorius, prieš priimdamas sprendimą leisti nuteistajam išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, privalo įvertinti nuteistojo asmenybę ir šias aplinkybes: kokią teismo paskirtosios bausmės dalį atliko nuteistasis (292.3 p.); kaip nuteistasis elgėsi per visą kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymo ir bausmės atlikimo laiką (292.4 p.); už kokias nusikalstamas veikas buvo anksčiau teistas nuteistasis (292.5 p.).

8. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Marijampolės PN buvo gavę dokumentus ar medicininio mirties liudijimo išrašą apie pareiškėjo motinos mirtį. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad apie šią netektį buvo sužinota iš paties pareiškėjo. Iš 2017 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo prašymo, adresuoto Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Juodupės seniūnijai, matyti, kad pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog jo brolis kreipėsi dėl motinos mirties liudijimo išsiuntimo faksu į Marijampolės PN, todėl kreipėsi į seniūną, prašydamas patvirtinti šį faktą bei nurodyti išsiuntimo datą. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Juodupės seniūnija 2017 m. gruodžio 28 d., atsakydama į pareiškėjo prašymą, pažymoje Nr. R2-252 patvirtino faktą, kad pareiškėjo brolis J. T. kreipėsi į Juodupės seniūniją (duomenys neskelbtini) dėl laidojimo pašalpos, tačiau paneigė pareiškėjo teiginį dėl brolio prašymo išsiųsti faksu į Marijampolės PN mirties liudijimą. Nors pareiškėjas skunduose pažymėjo, kad pateikti dokumentai yra melagingi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, sužinojęs apie savo motinos mirtį bei vadovaudamasis Vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ir pateikęs rašytinį prašymą suteikti jam išvyką už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nors pareiškėjas tvirtino, kad jo brolis skambino į Marijampolės PN dėl pareiškėjo etapavimo į laidotuves, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovas patvirtino, jog patikrinus pataisos namų administracijos oficialų tinklalapį ir darbuotojų tarnybinius numerius nurodyto pareiškėjo brolio telefono numerio nebuvo rasta.

9. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato atsakovo atstovui pareigos suteikti nuteistajam trumpalaikes išvykas, tuo atveju, kai nėra gautas dokumentas, patvirtinantis artimojo asmens (šiuo atveju – pareiškėjo motinos) mirties faktą ar, kai nėra pateiktas nuteistojo rašytinis prašymas leisti jam išvykti už pataisos įstaigos ribų. Teismas pareiškėjo teiginį, jog jis nepagrįstai buvo neišleistas į motinos laidotuves, atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų byloje nenustatyta. Nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Taip pat neįrodyta ir kita viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, t. y. žalos padarymo faktas – pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų patyrė neturtinę žalą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjui kilusius išgyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Iš 2018 m. vasario 27 d. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymos Nr. 55/04-67 matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. sausio 5 d. nesikreipė dėl psichologinių išgyvenimų. Išrašas iš pareiškėjo medicininės kortelės patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2018 m. vasario 26 d. penkis kartus kreipėsi dėl psichikos sutrikimų. Teismo vertinimu, tai neįrodo fakto, kad minėti sutrikimai pareiškėjui kilo būtent dėl jo neetapavimo į motinos laidotuves, kadangi dokumente nurodyta, jog šie sutrikimai atsirado dėl įvairų narkotinių-psichotropinių medžiagų vartojimo.

11. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

III. 12. Pareiškėjas J. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad mirus motinai jis bausmę atliko drausmės grupėje ir būtent Marijampolės PN administracija jam pranešė apie motinos mirtį, nes jis paskambinti telefonu galėjo tik du kartus per mėnesį. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš Marijampolės PN skambučių registravimo kortelę su duomenimis, kur pareiškėjas skambino nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas tvirtina, kad jo brolis skambino į Marijampolės PN ir teiravosi, kokių dokumentų reikia, kad pareiškėjas būtų etapuotas į motinos laidotuves. Pareiškėjo nuomone, Marijampolės PN pateikė melagingus duomenis apie tai, kad nebuvo skambinta iš jo brolio telefono numerio. Marijampolės PN susitarė su Rokiškio rajono savivaldybe pateikti tokius dokumentus, kad teismas nepriimtų pareiškėjo naudai sprendimo. Pareiškėjas tvirtina kreipęsis dėl etapavimo į laidotuves į Marijampolės PN administraciją žodžiu, raštu nesikreipė, nes prašymą būtų išnagrinėję per 20 dienų. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo duomenų apie jo sveikatos būklę po motinos mirties ir prašo juos išreikalauti. Pareiškėjo nuomone, byloje yra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma, todėl jam priteistinas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Marijampolės PN nurodo, kad byloje pateikė atsiliepimą į skundą ir išsamiai atsakė į visus pareiškėjo ir teismo paklausimus bei teiginius, pateikė visus su byla susijusius dokumentus. Marijampolės PN nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje kilo ginčas dėl 6 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. T. kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, nesuteikus jam trumpalaikės išvykos į motinos laidotuves, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas raštu į Marijampolės PN dėl trumpalaikės išvykos į motinos laidotuves nesikreipė, o pataisos įstaigoje negauti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo motinos mirtį. Teismas sprendė, kad Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas pagrįstas, Marijampolės PN pateikė į bylą tikrovės neatitinkančius duomenis, prašo išreikalauti naujų įrodymų.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis, jog pareiškėjo nurodytu jo brolio telefono numeriu į Marijampolės PN nebuvo skambinta. Duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę į bylą yra išreikalauti (b. l. 20–21). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos padarymo faktą, teismo sprendime minėtus duomenis aptarė ir įvertino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo išreikalauti naujus įrodymus tenkinti nėra pagrindo.

22. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

23. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

24. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų nesuteikus jam trumpalaikės išvykos į (duomenys neskelbtini) mirusios motinos laidotuves. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje atliko išsamų aktualaus teisinio reglamentavimo bei faktinių aplinkybių vertinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais. Bylos duomenys patvirtina, o pareiškėjas pats neneigia aplinkybės, kad raštu dėl trumpalaikės išvykos suteikimo vykti į motinos laidotuves į Marijampolės PN nesikreipė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Vidaus tvarkos taisyklių 290.1 punktą, nuteistajam gali būti leista išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu yra pateikta: pareiškimas apie nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirtį ar medicininis mirties liudijimas arba jo kopija, taip pat mirties liudijimas arba jo kopija, jei mirusiojo asmens duomenys nėra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Byloje duomenų apie tai, kad Marijampolės PN buvo gauti minėti dokumentai, nėra. Pareiškėjas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo skundo ir apeliacinio skundo teiginius, kad Marijampolės PN gavo pareiškėjo motinos mirties liudijimą, nepateikė. Priešingai, pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad į Marijampolės PN faksu buvo išsiųstas jo motinos mirties liudijimas, paneigia oficialus dokumentas – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Juodupės seniūnijos 2017 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. R2-252 (b. l. 18). Taigi, atsižvelgus į Vidaus tvarkos taisyklių 290.1 punktą, nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neatliko.

26. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų (nagrinėjamu atveju – Marijampolės PN neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos padarymo fakto), pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, negali būti tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų spręstina, kad jis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai: iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys