Legislator Case Law & Legislation
493b0d44-e10f-4123-93e0-640bb14f00ec AI generated

493b0d44-e10f-4123-93e0-640bb14f00ec · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 493b0d44-e10f-4123-93e0-640bb14f00ec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-497/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64801-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, išteisintajam V.

Legislator headnote

AI generated

493b0d44-e10f-4123-93e0-640bb14f00ec · Vilniaus apygardos teismas: Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokurorės skundas dalinai tenkinamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-497/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64801-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, išteisintajam V.

R. ir jo gynėjui advokatui Pavelui RavluÅ¡evičiui, nukentėjusiajai E. J. ir jos atstovui advokatui Mariui Navikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 nuosprendžio, kuriuo V. R. iÅ¡teisintas dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. R. buvo kaltinamas tuo, kad: 1.1. 2017 m. gruodžio 12 d., apie 14:50 val., bÅ«damas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę E. J., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad įrėmęs deÅ¡inės rankos kumÅ¡tį į nukentėjusiosios E. J. veidÄ pastÅ«mė jÄ ir tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ ; 1.2. 2017 gruodžio 22 d., apie 14:00 val., bÅ«damas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę E. J., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad ranka suėmęs už nukentėjusiosios E. J. veido ir stipriai jį suspaudęs pastÅ«mė jÄ , tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tÄ pačiÄ dienÄ , apie 15:30 val., bÅ«damas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę E. J., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis ranka suėmęs už nukentėjusiosios E. J. veido ir jį suspaudęs, jÄ pastÅ«mė, ko pasėkoje E. J. atsitrenkė galva į sienÄ , tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ 1.3. 2018 m. kovo 8 d., apie 21:30 val., bÅ«damas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę E. J., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis pirÅ¡tais suėmęs už nukentėjusiosios E. J. nosies, jÄ pasukęs tempė, padarydamas nukentėjusiajai E. J. nosies galiuko poodinę kraujosruvÄ , tuo savo veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 nuosprendį ir V. R. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti V. R. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2017-12-12 veika) ir skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo; pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-12-22 veika) ir skirti 7 mėnesius laisvės apribojimo; pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-03-08 veika) ir skirti 8 mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudėti ir V. R. paskirti subendrintÄ 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nesiartinti prie nukentėjusiosios, nesiekti su ja bendrauti per visÄ laisvės apribojimo terminÄ . 2.1. Skunde nurodoma, kad iÅ¡teisindamas V. R. dėl 2017-12-12, 2017-12-22 ir 2018-03-08 padarytų nusikalstamų veikų, teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik V. R. teiginiais, jog jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nesmurtavo, visiÅ¡kai atmesdamas nuoseklius nukentėjusiosios parodymus apie prieÅ¡ jÄ panaudotÄ smurtÄ .

Nukentėjusioji tiek savo pareiÅ¡kimuose, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko V. R.. Ji nuosekliai tvirtino, kad 2017-12-12 V. R. konflikto metu deÅ¡inės rankos kumÅ¡tį paspaudė jai po nosimi ir pastÅ«mė link sienos, 2017-12-22 jis du kartus per dienÄ suėmė delnu veidÄ ir stipriai pastÅ«mė atgal, o 2018-03-08 suėmė už nosies ir pasukęs tempė. Dėl visų Å¡ių veiksmų nukentėjusioji tvirtino jautųsi fizinį skausmÄ . 2.2.

Skunde teigiama, kad nuoseklius nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: į įvykio vietÄ atvykusių pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, taip pat Å¡ių asmenų parodymai, BPC fiksuoti nukentėjusiosios pagalbos skambučiai, Å¡ių skambučių garso įrašų apžiÅ«ros protokolai. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje fiksuota, kad E. J. nustatyta nosies galiuko poodinė kraujosruva bei deÅ¡inio dilbio poodinė kraujosruva galimai padarytos įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-03-08). 2.3.

Prokurorė teigia, kad teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog E. J. nustatyti sužalojimai padaryti bÅ«tent V. R. veiksmais. Teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl atmeta nuoseklius nukentėjusiosios parodymus ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ . Tai, kad specialistas iÅ¡vadoje nurodė, kad nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, nėra pagrindas suabejoti nukentėjusiajai padaryto sužalojimo laipsniu, tiek ir jos pačios parodymais, kadangi jos nurodytas sužalojimo mechanizmas atitinka specialisto konstatuotÄ sužalojimÄ .

Nors teismas pažymėjo, kad nukentėjusioji po įvykių atsisakė medikų pagalbos, tačiau dėl paskutinio įvykio ji nedelsdama kreipėsi į Teismo medicinos tarnybÄ dėl padarytų sužalojimų fiksavimo. 2.4. Skunde taip pat pažymima, kad byloje surinkti duomenys (VTAT medžiaga, duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus), patvirtina apie galimÄ V. R. sisteminį smurtavimÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir anksčiau. Å ie duomenys yra reikÅ¡mingi vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ . 2.5.

Apeliantės nuomone teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių ir yra prieÅ¡taringos. Teismas vertindamas įrodymus nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kas sutrukdė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įsakymÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, dėl ko priimtas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas.

3. Byloje taip pat buvo gautas nukentėjusiosios E. J. atstovo advokato M. Naviko apeliacinis skundas, kuriuo taip pat buvo praÅ¡oma priimtÄ nuosprendį panaikinti ir pripažinti V. R. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, tačiau 2020-01-28 raÅ¡tu Å¡is apeliacinis skundas buvo atÅ¡auktas, praÅ¡ant baudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje dėl apeliantės E. J. skundo nutraukti.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokurorės skundas dalinai tenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡teisinti V. R. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 20 straipsnio nuostatas ir netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ . Kolegija dar kartÄ Ä¯vertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas V. R. pagrįstai iÅ¡teisino dėl 2017-12-12 ir 2017-12-22 veikų padarymo, tačiau dėl veikos, padarytos 2018-03-08, surinktus įrodymus vertino neteisingai ir Å¡ioje dalyje priėmė neteisingÄ nuosprendį.

6. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ iÅ¡teisinti V. R. dėl nusikalstamų veikų įvykdytų 2017-12-12 ir 2017-12-22 padarymo motyvavo tuo, kad byloje surinkti įrodymai nepakankami spręsti, kad V. R. įvykdė Å¡ias veikas. Dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2017-12-12 7. Kaltinamasis V. R. viso proceso metu kategoriÅ¡kai neigė 2017-12-12 naudojęs prieÅ¡ E. J. smurtÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi kaltinamojo parodymais, nevertindamas nukentėjusiosios parodymų, kurie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, o jos nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

IÅ¡ties, nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuosekliai teigė, kad 2017-12-12, apie 14:50 val. tarp jos ir V. R. įvyko konfliktas dėl darbo santykių, kurio metu V. R. savo deÅ¡inės rankos kumÅ¡tį prispaudė jai po nosimi ir pastÅ«mė jÄ link sienos. Po įvykio kelias dienas skaudėjo kaklÄ ir panosėje suraukiant veidÄ (1 t., b.l. 52–54, 2 t. b.l. 102–106). Å ias aplinkybes ji nurodė ir pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, tačiau kitų nukentėjusiosios žodžius patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.

8. IÅ¡ praneÅ¡imo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašų apžiÅ«ros protokolų nustatyta, kad E. J. pranešė apie tai, kad jos vyras kÄ tik jai daužė per veidÄ , ir paskambino 112, kad ji jam sudavė (pranešėja yra susijaudinusi, verkia). Ä® klausimÄ dėl greitosios pagalbos atsakė – „Nereikia nieko, jis tiesiog man trenkė“ (1 T., b. l. 76). Policijos pareigÅ«no V. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pareiÅ¡kėja teigia, kad vyras pridėjęs kumÅ¡tį prie veido jÄ pastÅ«mė, ant pranešėjos kÅ«no smurto žymių nematyti, tarnybinio praneÅ¡imo grafoje “SmurtÄ rodantys požymiai“ atžymų nėra (1 t., b.l. 42–43).

PareigÅ«no M. R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės (1 t., b.l. 58–59). Ä® bylÄ pateiktuose garso įraÅ¡uose yra užfiksuotas konflikto įraÅ¡as, kuriame girdėti kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji pakeltu tonu ginčijasi, bando perÅ¡aukti vienas kitÄ . Girdėti kaip nukentėjusioji Å¡aukia, kad kaltinamasis patrauktų nuo jos rankas, girdisi pliaukÅ¡telėjimai iÅ¡ kurių galima spręsti, kad nukentėjusioji prieÅ¡ kaltinamÄ jį imasi aktyvių veiksmų (3 t., b.l. 63).

9. Kolegija įvertinusi Å¡iuos duomenis sprendžia, kad surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad V. R. konflikto metu pridėjęs nukentėjusiajai kumÅ¡tį prie veido tokiu bÅ«du jÄ stÅ«mė ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Kaip jau minėta, kaltinamasis tai visÄ laikÄ kategoriÅ¡kai neigė, smurto požymių nukentėjusiosios veide neužfiksuota, iÅ¡ pateiktų garso įrašų girdėti, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis konflikte yra abu vienodai aktyvÅ«s, abejones kelia ir tai, kad nukentėjusioji skambindama į pagalbos centrÄ nurodo kitokius jos atžvilgiu panaudoto smurto veiksmus, tai yra, kad vyras trankė jai per veidÄ , o ne stÅ«mė kumščiu.

Dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2017-12-22 9. Kaltinamasis dėl Å¡io jam pareikÅ¡to kaltinimo laikėsi analogiÅ¡kos pozicijos, jis neigė naudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Jo teigimu nukentėjusioji nuolat inicijuoja konfliktus ir jį Å¡meižia. Nukentėjusiosios gi teigė, kad kilus konfliktui V. R. sugriebė ranka jai už veido ir suspaudęs pastÅ«mė, taip sukeldamas fizinį skausmÄ . TÄ pačiÄ dienÄ , vėliau, konfliktui atsinaujinus. V. R. dar kartÄ delnu suspaudė jai veidÄ ir pastÅ«mė, ko pasėkoje ji galva atsitrenkė į sienÄ .

Po Å¡io veiksmo jai ant veido liko pirÅ¡tų žymės, kurias iÅ¡kart užfiksavo, po Å¡ių veiksmų jai skaudėjo veidÄ (1 t., b.l. 12 – 15, 103 – 105, 2 t., b.l. 102 – 106).

10. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017-12-22 E. J. skambino į centrÄ du kartus, 14:08 val. ir 15:32 val. PraneÅ¡imo BPC 2017-12-22, gauto 14:08 val., garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kaip pranešėja E. J. operatoriui praneÅ¡a apie smurtÄ Å¡eimoje, nurodo, kad buvo žodinis konfliktas, jis pradėjo stumdyti su delnu į veidÄ . Veide yra žymė. Greitosios pagalbos atsisakė (1 t., 137 – 138 b. l.). PraneÅ¡imo BPC 15:35 val., garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad atsiliepus operatoriui, fone girdimas vyriÅ¡kas balsas. Vyras ginčijasi su pranešėja, kuri skambučio metu susijaudinusi, verkia. Pranešėja praÅ¡o atvažiuoti, girdimi žodžiai „Pasitrauk nuo manęs!“, praneÅ¡a – „Jis vėl kÄ tik mane su ranka daužė“, greitosios atsisako (1 t., 139 –140).

10. Policijos pareigÅ«nės I. B., vykusios į iÅ¡kvietimÄ fiksuotÄ 14.08 val., tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad E. J. paaiÅ¡kino, kad sugyventinis V. R. sugriebė jÄ už veido ir stÅ«mė, prie tarnybinio praneÅ¡imo pridėtos fotonuotraukos (1 t., b.l. 89, 90 – 91, 92 – 93). Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja parodė, kad E. J. veidas buvo paraudęs, matėsi spaudimo žymės ir vienoje pusėje pirÅ¡to antspaudas (1 t., b.l. 112 – 113, 122 – 123). Apklausiama teismo posėdyje liudytoja neatsiminė ar matė pirÅ¡tų žymes, parodė, kad nukentėjusiosios praÅ¡ymu ji nufotografavo jos veidÄ .

Taip pat parodė, kad nukentėjusioji pademonstravo kaip vyras buvo suėmęs už veido, po ko veide matėsi pirÅ¡to antspaudas. Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nepamena ar nukentėjusiosios veide buvo paraudimai, bet galimai tai galėjo bÅ«ti, nes kolegė I. B. jÄ fotografavo. Teismo posėdyje jis patvirtino savo parodymus duotus tyrimo metu. Liudytojas R. O. parodė, kad moters veide smurto požymių nebuvo, moteris buvo apsiaÅ¡arojusi paraudusi , veide matėsi lyg paspaudimo žymė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė paraudimų nematęs (1 t., b.l. 128 – 129) Liudytoja V. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ fiksuotÄ 15:32 val., pas pareiÅ¡kėjÄ veide akivaizdžių smurto žymių nematė (1 t., b.l. 124). Posėdžio metu Å¡i liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, papildomai nurodė, kad nukentėjusioji rodė nuotraukas savo telefone, jose, galimai vienas jos žandas buvo paraudęs, tačiau bendraujant su nukentėjusiÄ ja jokių paraudimų ji nematę.

Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad po pastÅ«mimo ji atsitrenkė į sienÄ , tačiau sužalojimų galvoje nebuvo ( 1 t. b.l. 132 – 133).

11. Vertinant Å¡iuos aptartus liudytojų parodymus negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad nukentėjusiosios veide matėsi žymės, kurios leistų tvirtinti, kad V. R. suėmęs nukentėjusiÄ jÄ už veido jÄ pastÅ«mė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja I. B. parodė, kad moteris pademonstravo kaip vyras buvo suėmęs jÄ už veido, todėl neatmetama galimybė, kad paraudimÄ ir pirÅ¡to antspaudÄ liudytojai galėjo matyti bÅ«tent po pačios nukentėjusiosios demonstravimo kokiu bÅ«du ji patyrė smurtÄ .

12. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Ä®rodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, turi sudaryti vieningÄ , vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti kaltinamųjų kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

13. Byloje neginčijamai nustatyta kad tarp V. R. ir E. J. susiklostę įtempti konfliktiÅ¡ki santykiai , kurie tęsiasi ilgÄ laikÄ . Tai patvirtina į bylÄ pateikti Vilniaus Moterų krizių paramos moterims ir Å¡eimai tarnybos, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys bei medžiaga apie pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus inicijuotus tiek V. R., tiek E. J. (1 t. b.l. 152 – 156, 2 t., b.l. 119 – 121, 3 t. b.l. 119 – 121, 2 t., b.l. 118, 124 – 125, 3 t., b.l.104 – 143).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiose bylose, kai tarp nukentėjusiojo ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens yra susiklostę įtempti, konfliktiniai santykiai, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų. Konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaiÅ¡tams ir nepasitenkinimui iÅ¡reikÅ¡ti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, pasiduoda emocijoms.

14. IÅ¡klausius ir peržiÅ«rėjus byloje esančius tiek vaizdo, tiek garso įraÅ¡us, darytus konfliktų metu, matyti, kad tiek V. R. tiek ir nukentėjusioji konfliktuose yra aktyvÅ«s, kaltinimus vienas kitam reiÅ¡kia abipusiai. Kaip jau minėta, iÅ¡klausius 2017-12-12 konflikto garso įraÅ¡Ä , girdimi pliaukÅ¡telėjimai. IÅ¡ įraÅ¡o konteksto galima spręsti kad Å¡ie pliaukÅ¡telėjimai yra iÅ¡ E. J. pusės, kadangi jie pasigirsta po jos žodžių „patrauk rankas“, o ir pati nukentėjusioji nenurodė, kad kaltinamasis bÅ«tų jai sudavęs delnu.

15. Byloje pagal V. R. praÅ¡ymÄ buvo pateikta profesoriaus dr. G. N. pažyma, kurioje psichologas pateikė jam kaltinamojo pateiktų vaizdo ir garso įrašų (3 t., b.l.

55) psichologinį vertinimÄ . Pažymoje pateiktos iÅ¡vados, kad moters elgesyje yra emocinio smurto prieÅ¡ vyrÄ požymių, taip pat psichologinio smurto prieÅ¡ vyrÄ patvirtinimų, pateikta medžiaga nepakankama konstatuoti psichinius sutrikimus ar jų nebuvimÄ bei kad įraÅ¡uose yra požymių, liudijančių nekritiÅ¡kÄ savo nuomonės vertinimÄ . Melo, prasimanymų požymių įraÅ¡uose neaptikta (3 t., b.l. 100-101). Apeliacijos instancijos teismo posėdyje nutarus atlikti įrodymų tyrimÄ Ä¯ posėdį buvo iÅ¡kviestas ir apklaustas psichologas G. N.. Dar kartÄ dalyvaujant psichologui iÅ¡klausius garso įraÅ¡us (3 t., b.l. 55), specialistas patvirtino, kad bÅ«tent Å¡ių įrašų psichologinį tyrimÄ jis ir atliko . Specialistas taip pat patvirtino savo iÅ¡vadas, kad iÅ¡ pateiktų įrašų galima spręsti apie galimÄ psichologinį smurtÄ iÅ¡ moters pusės.

10. Specialisto įvertinimas yra tikėtino pobÅ«džio, kolegija neteikia jam įrodomosios reikÅ¡mės, tačiau tiek Å¡ių, tiek anksčiau nustatytų aplinkybių dėl tarp nukentėjusiosios ir V. R. besitęsiančio konflikto kontekste, įvertinus surinktus įrodymus: kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, nesant medicininių duomenų apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, kolegija negali daryti kategoriÅ¡kos ir neginčijamos iÅ¡vados , kad prieÅ¡ V. R. panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jos nurodytomis aplinkybėmis.

11. Prokurorė skunde teigia, kad byloje surinkti duomenys, VTAT, Moterų krizių centro medžiaga, duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, patvirtina apie galimÄ V. R. sisteminį smurtavimÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir anksčiau. Kolegija sutinka, kad Å¡ie duomenys yra reikÅ¡mingi vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ , tačiau nesant kitų objektyvių duomenų nepakankami, kad konstatuoti V. R. kaltę.

12. Apibendrinant kolegija konstatuoja, kad V. R. dėl 2017-12-12 ir 2017-12-22 padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡teisintas pagrįstai. Dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2018-03-08 13. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs byloje surinktus įrodymus dėl V. R. kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančių įrodymų visumÄ dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

14. T. R. kaltė dėl Å¡ios nusikalstamos veikos buvo grindžiama nukentėjusiosios parodymais ir teismo medicinos specialistų iÅ¡vada. Kaltinamasis V. R. savo kaltę neigė. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs Å¡iuos įrodymus sprendė, kad jie nepakankami konstatuoti V. R. kaltę. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas iÅ¡kėlė abejones dėl teismo medicinos specialisto iÅ¡vadų, kurias vertino kaltinamojo naudai, taip pat rėmėsi Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kuriÄ taikant BK 140 straipsnį nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito asmens kÅ«nu, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo jautė skausmÄ .

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji E. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme teigė, kad konflikto metu kaltinamasis patempė jai už nosies, tai buvo skausminga, atsirado mėlynė, kuri laikėsi savaitę, taip pat nurodė, kad nuo kovos 6 d. turi mėlynę rankoje, kuri taip pat atsirado po konflikto su V. R. (1 t., b.l. 21, 180). Teismo medicinos specialistas, apžiÅ«rėjęs nukentėjusiÄ jÄ , konstatavo, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas – nosies galiuko poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, taip pat specialistas konstatavo deÅ¡inio dilbio poodinę kraujosruvÄ (1t, b.l. 185 – 188).

Keldamas abejones specialisto iÅ¡vada pirmosios instancijos teismas teigė, kad yra svarbu tai, į kokį klausimÄ specialistas pateikė tokiÄ iÅ¡vadÄ . Teismas nurodė, kad iÅ¡ 2018-03-09 užduoties specialistui matyti, kad joje nurodoma tik tai, kad 2018-03-08, apie 21:30 val. kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę – nukentėjusiÄ jÄ . Tačiau nieko detaliau, kaip galimai buvo panaudotas fizinis smurtas, nenurodoma, todėl specialisto iÅ¡vadoje pateiktas atsakymas į klausimÄ , kad sužalojimas padarytas galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, dar nėra pagrindas konstatuoti, kad toks sužalojimas nukentėjusiajai padarytas bÅ«tent kaltinamojo tyčiniais veiksmais.

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas.

16. Susipažinus su teismo medicinos specialistui pateikta užduotimi ir pačia specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad užduotyje skiltyje „užduoties skyrimo pagrindas“ nurodyta, kad V. R. 2018-03-08, 21.30 val. prieÅ¡ savo sutuoktinę E. J. panaudojo fizinį smurtÄ , tačiau specialistas savo iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad nukentėjusioji apžiÅ«ros metu papildomai nurodė, kad 2018-03-08, 21.30 val. jos vyras V. R. buvo sugriebęs jos nosį tarp pirÅ¡tų, suspaudė ir patempė, taip pat nurodė, kad 2016-03-06 V.

R. sugriebė už dešinės rankos, suspaudė ir pasuko. Tai rodo , kad specialistui buvo žinomos įvykio aplinkybės, todėl kolegijai specialisto išvada, kad E. J. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku abejonių nekelia. Nors nuosprendyje nurodyta, kad apklausiamas teismo posėdyje ekspertas nepatvirtino nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės dėl sužalojimo padarymo tempiant už nosies, tačiau kolegijai susipažinusi su eksperto apklausa ( 3 t., b.l.

76) tokia aplinkybė protokole neužfiksuota.

17. Teismas savo sprendimÄ grindė ir tuo, kad ekspertas savo iÅ¡vadoje nurodė, kad nėra galimybės nustatyti Å¡io konkretaus sužalojimo individualių požymių, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie įrankio formÄ , dydį, nes tokie neužsifiksavo ir teismo posėdyje patvirtino, kad tokį sužalojimÄ nukentėjusioji galėjo pasidaryti ir pati, taip pat tai galėjo nutikti ir buityje, atsitrenkus, fizinio kontakto metu. Kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pirmiausia ekspertas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad esant tokiam sužalojimo mechanizmui (nosį suspaudžiant pirÅ¡tais) nustatyti individualių požymių pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti apie įrankio formÄ neįmanoma, kadangi neįmanoma, kad kraujosruvoje užsifiksuotų pirÅ¡tų antspaudai, taip pat ekspertas patvirtino, kad tokio pobÅ«džio sužalojimÄ nukentėjusioji galėjo pasidaryti ir pati, tačiau vien Å¡ios aplinkybės neduoda pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vada ir Å¡ias abejones aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai.

Vertinant nukentėjusios parodymus ir specialisto iÅ¡vadÄ visumoje, matyti, kad prieÅ¡taravimų nėra, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes kada ir kokiu bÅ«du jai buvo padarytas sužalojimas specialisto iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka.

18. Aplinkybių, kurios Å¡iuo konkrečiu atveju leistų abejoti nukentėjusiosios parodymais nenustatyta. Jos nurodytas aplinkybes apie sužalojimo padarymo laikÄ , aplinkybes visiÅ¡kai atitinka specialisto iÅ¡vada. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat konstatuotas ir dar vienas sužalojimas – kraujosruva deÅ¡inės rankos dilbyje ir nors Å¡is sužalojimas nebuvo inkriminuotas V. R., tačiau tai taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ .

19. Kolegija taip pat pažymi, kad konstatuoti fizinį skausmÄ nėra bÅ«tinos specialios žinios. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , kančiÄ . Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, ji savo apklausose nurodė, kad po nosies suspaudimo jautė skausmÄ . Ekspertas savo iÅ¡vadoje taip pat nurodė, kad nukentėjusioji, esant tokiam sužalojimui, galėjo jausti skausmÄ , be to praktikoje žinoma, kad traumos, susijusios su nosimi yra ypatingai skausmingos, todėl kelti abejones ar nukentėjusioji Å¡iuo atveju galėjo jausti skausmÄ nėra jokio pagrindo.

20. Apibendrinant kolegija konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, kad V. R. 2018-03-08, apie 21:30 val., bÅ«damas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę E. J., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis pirÅ¡tais suėmęs už nukentėjusiosios E. J. nosies, jÄ pasukęs tempė, padarydamas nukentėjusiajai E. J. nosies galiuko poodinę kraujosruvÄ â€“ nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

21. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta viešųjų darbų, laisvės apribojimo areÅ¡to, laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Sprendžiant V. R. skirtinos bausmės klausimÄ atsižvelgiama į padarytos veikos pobÅ«dį, bei kaltinamojo asmenybę. V. R. neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, dirba ( 2 t., b.l. 18-21). Su nukentėjusiÄ jÄ augina 4 vaikus, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra nubausti asmenį ir paveikti jį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , kolegija sprendžia, kad bausmės skyrimo tikslai geriausiai bus įgyvendinti V.

R. skiriant laisvės apribojimo bausmę. Kartu su bausme V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 punktu n u t a r i a : prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti dalinai . Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 nuosprendį dalyje, kurioje V. R. iÅ¡teisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2018-03-08) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2018-03-08) ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 67, 722 straipsniais V. R. kartu su bausme skirti įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant iki pasibaigs laisvės apribojimo bausmės terminas. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Kolegijos pirmininkas Audrius Cininas Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Darius Pranka