2020-07-08 Nr. AB-13438-3-62-3-01830-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1331-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01830-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimų vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis LAVL, už laikotarpius nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ir nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 11 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad tiek 2018 m. gegužės 30 d., tiek 2018 m. liepos 4 d. atvykus į LAVL jam nebuvo suteikta galimybė nusimaudyti po dušu. Buvimo LAVL laikotarpiu jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas, kuris jam priklauso dėl ligos, nors apie jam paskirtą dietinį maitinimą buvo pažymėta konvojavimo pažymoje. Pareiškėjui tekusi lova buvo sulūžusi, o jis kentė stuburo skausmus, gulėjimas sulūžusioje lovoje dar labiau didino jo kančias. Kameroje buvo prastas apšvietimas, dėl ko skaudėdavo akis, buvo sunku rašyti ir skaityti. Labai garsiai veikė ventiliacija, trukdė miegoti. Buvo išduota prastos kokybės pižama, kuri dažė apatinius drabužius. Pažymėjo, kad dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu bei sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad galimybė nusiprausti po dušu yra suteikiama visiems naujai atvykusiems nuteistiesiems, o 2018 m. liepos 4 d. pats pareiškėjas tokios galimybės atsisakė. Gyvenamuosiuose kambariuose yra įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis teisės aktų normas. 2016 m. atlikti aplinkos triukšmo matavimai, pažeidimų nenustatyta. Akcentavo, jog LAVL išduodamos pižamos yra kokybiškos, keičiamos ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymėjo, kad maitinimas vykdomas vadovaujantis teisės aktais, todėl esant informacijai, jog asmeniui dėl ligos yra paskirtas dietinis maitinimas, apie tai sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas turi pažymėti Asmens bylos pažymos skiltyje Gydytojo (bendruomenės slaugytojo) įrašas apie konvojuojamojo sveikatos būklę. Alytaus pataisos namų 2018 m. gegužės 29 d. bei 2018 m. liepos 4 d. medicinos dokumentų išrašuose / siuntimuose dėl paskirto dietinio maitinimo įrašų nėra, todėl pareiškėjui buvo tiekiamas maitinimas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Apibūdindamas patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindė neturtinės žalos atsiradimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų LAVL veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ir nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpiai) nesudarant įstatymais reglamentuojamų bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygų.

7. Teismas, pasisakydamas dėl galimybės nusimaudyti duše, nurodė, jog ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas pažymėjo, kad LAVL atsiliepime į skundą nurodė, jog LAVL Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje visiems naujai atvykusiems nuteistiesiems suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. skunde pripažino, kad jam buvo suteikta galimybė nusimaudyti 2018 m. gegužės 30 d., tačiau duše buvo tik šaltas vanduo. Dėl galimybės nusimaudyti 2018 m. liepos 4 d. teismas nustatė, jog į bylą yra pateiktas 2018 m. liepos 12 d. tarnybinis pranešimas „Dėl nuteistojo T. M. skundo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta išsimaudyti po dušu, tačiau nuteistasis praustis atsisakė. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pagrindo konstatuoti LAVL neteisėtų veiksmų, nėra. Pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas, pasisakydamas dėl dietinio maitinimo, pažymėjo, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 11 d.), 111 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos įskaitos tarnyba sudaro Konvojuojamųjų sąrašą. Vienas jo egzempliorius pateikiamas šios įstaigos sveikatos priežiūros tarnybai, kad būtų peržiūrėtos Asmens sveikatos istorijos ir surinkti duomenys apie gydytojų skirtas rekomendacijas dėl dietinio maitinimo. Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-297 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir hospitalizavimo jose tvarkos aprašo 18 punkte numatyta, kad gydytojas, siųsdamas pacientą konsultacijoms ir (ar) hospitalizavimui į LAVL, užpildo Išrašą/siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame nurodo dokumento pildymo datą, instituciją ar specialistą, kuriam siunčiamas pacientas, ir detaliai paaiškina siuntimo priežastį ir tikslą, surašo paciento asmens duomenis (vardą ir pavardę, gimimo metus ir įstaigą, iš kurios pacientas atvyksta). Pildydamas Diagnozės skiltį, išvardija visas paciento ligas, nurodydamas pagrindinę ligą, jos funkcinę klasę, laipsnį, sutrikimą ir kodą pagal tarptautinę ligų kvalifikaciją (TLK-10-AM), gretutinius susirgimus ir komplikacijas, taip pat ligos anamnezę, diagnostinius tyrimus, ligos eigą, taikytą gydymą.

9. Teismas, remdamasis informacija į bylą pateiktuose 2018 m. gegužės 29 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime, 2018 m. liepos 4 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime, 2018 m. gegužės 30 d. asmens bylos pažymoje Nr. 12406 ar 2018 m. liepos 4 d. asmens bylos pažymoje Nr. 12406, nustatė, kad nėra nurodyta, jog pareiškėjui turėtų būti teikiamas dietinis maitinimas. Pareiškėjo argumentus, kad jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, paneigė 2018 m. balandžio 18 d. medicininis pažymėjimas Nr. MPV-154, kuriame nurodyta, kad skiriamas dietinis maitinimas galioja 1 mėnesį. Pareiškėjo pateikta 2018 m. balandžio 23 d. pažyma patvirtino, kad pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. Alytaus PN 2018 m. lapkričio 26 d. raštas patvirtino, kad toks maitinimas buvo skirtas 2018 m. spalio 17 d., tačiau šie dokumentai nepatvirtino, kad dietinis maitinimas buvo skirtas ginčo laikotarpiais. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pagal pareiškėjo skundus dėl kalinimo sąlygų laikotarpiais, artimais šioje nagrinėjamojoje byloje nurodytiems laikotarpiams, buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-4478-815, kurioje priimtas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas (sprendimas įsiteisėjęs) bei Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. I-5419-423, kurioje priimtas 2018 m. spalio 25 d. sprendimas. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. spalio 25 d. sprendimas neįsiteisėjęs, be to, toje byloje nebuvo keltas ginčas dėl dietinio maitinimo pareiškėjui užtikrinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-4478-815 buvo nagrinėjamas ginčas dėl laikotarpio, kuris baigėsi 2018 m. balandžio 23 d., t. y. neapima šioje nagrinėjamojoje byloje ginčo laikotarpio. Teismas neturėjo pagrindo remtis nurodytuose teismo sprendimuose nustatytais faktais. Kitokių medicininių pažymų byloje nėra, įrodymų dėl dietinio maitinimo skyrimo ginčo laikotarpiais pareiškėjas nepateikė, todėl teismas sprendė, kad LAVL neturėjo pareigos tiekti pareiškėjui dietinį maitinimą.

10. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. liepos 5 d. parašė LAVL administracijai skundą, jog lova yra sulūžusi. Iš atsakovo atstovo 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakymo teismas sprendė, kad lova iš tiesų buvo sulūžusi ir 2018 m. liepos 12 d. pakeista kita. Nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti, kad nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 11 d. (7 paras) LAVL pažeidė pareiškėjo teisę būti kameroje, užtikrinant tinkamas sąlygas miegui, t. y. ši viešojo administravimo institucija iš esmės neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

11. Teismas dėl pareiškėjo pretenzijų, kad iš jo buvo paimti visi rūbai ir išduota itin blogos kokybės pižama, kuri dažo rūbus, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012) 108 punktu, LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktu ir nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog iš pareiškėjo buvo paimti jo asmeniniai drabužiai ir išduota LAVL pižama. Teismas pažymėjo, jog LAVL pateikė teismui pižamų pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje. Tačiau 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 11 „Dėl pižamų audinio kokybės“ nurodyta, kad pižamų audinį stipriai trinant gerąja puse, jis gali palikti dažų pėdsaką, tai patvirtino, jog sutartyje nupirktos pižamos audinys neatitiko prekės specifikacijos (t. y. nudažyta atspariais dažais), todėl teismas konstatavo, jog atsakovo atstovas pareiškėjui išdavė nešioti netinkamos kokybės pižamą.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose garsiai ūžė ventiliacija, kas trukdydavo miegoti, buvo labai prastas apšvietimas, dėl ko akys greit pavargdavo, jas perštėdavo, vadovavosi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Higienos normos HN 134:2015 14 punktu ir nurodė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, o taip pat ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintų kamerų, dėl ventiliacijos keliamo triukšmo įvertinimo, todėl teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, negalėjo vienareikšmiškai prieiti prie išvados, kad pareiškėjas dėl ventiliacijos keliamo triukšmo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamos apšvietos ir ventiliacijos kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, tačiau jokių tai įrodančių duomenų (skundo kopijos, Visuomenės sveikatos centro atsakymo) nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pareiškėjo teiginius dėl ventiliacijos keliamo triukšmo neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams laikė nepagrįstais. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad dirbtinė, dieninė-naktinė apšvieta neatitiko reikalavimų, ir nepateikus į bylą duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus, jis kreipėsi į atsakovo atstovą ar Visuomenės sveikatos centrą, o šiuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia apšvieta buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto.

13. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjui gydantis LAVL visą ginčo laikotarpį nebuvo išduota tinkamos kokybės pižama, nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 11 d. (7 paras) nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos miegui. Kitus tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčius juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.

14. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprūpinimo sąlygų analizę, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas priėjo prie išvados, kad nors pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis, nesant įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėjas T. M. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 101), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL priteisti, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Paaiškina, kad nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti po dušu atvykus į LAVL, taip pat 9 paras negavo dietinio maisto, kuris priklausė dėl ligos ir 7 paras turėjo miegoti sulūžusioje lovoje, taip pat buvo netinkamas apšvietimas, garsiai veikė ventiliacija. Be to, buvo išduota prastos kokybės pižama, kuri dažė apatinius drabužius, dėl to patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią depresija, dvasiniais išgyvenimais ir pažeminimais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino visų bylos aplinkybių ir visos situacijos.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus, priėmė objektyvų, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikomi tinkami (leistini) įrodymai nagrinėjamoje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytas taisykles. Pažymi, jog sprendžiant dėl neturinės žalos dydžio, atsižvelgiama ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ir nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 11 d., atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčo laikotarpiu nebuvo išduota tinkamos kokybės pižama ir nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 11 d. (7 paras) nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos miegui, sprendė, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis, todėl pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais (3 000 Eur) turėjo būti tenkintas, nes neturtinė žala atsirado dėl to, jog nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti po dušu atvykus į LAVL, 9 paras negavo dietinio maisto, kuris priklausė dėl ligos, taip pat 7 paras turėjo miegoti sulūžusioje lovoje, buvo netinkamas apšvietimas, veikė garsiai ventiliacija ir buvo išduota prastos kokybės pižama.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis bylos medžiaga, nors pareiškėjas teikė įvairius, kitokio pobūdžio skundus atsakovo atstovo administracijai (b. l. 28–29, 32–33, 36), tačiau skundas dėl ventiliacijos keliamo triukšmo nėra teiktas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra konkrečių požymių, kurie būtų sukėlę pareiškėjui nepatogumus ar konkrečių veiksnių, kurie galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatos būklei, pablogėjimui. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, pareiškėjas nepateikė jokių įrodančių dokumentų (skundo kopijos, Visuomenės sveikatos centro atsakymo), kaip pats teigė skunde, kad dėl ventiliacijos kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą.

24. Teisėjų kolegija, įvertindama į bylą pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos keliamo triukšmo neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams yra nepagrįsti. Nesant jokių objektyvių įrodymų, jog Ligoninėje garsiai veikė ventiliacija ir pareiškėjui trukdė miegoti, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Ligoninės veiksmų.

25. Dėl netinkamos kokybės pižamos išdavimo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog LAVL nupirktos pižamos audinys neatitiko prekės specifikacijos (nudažyta atspariais dažais) ir nurodė, jos atsakovo atstovas pareiškėjui išdavė nešioti netinkamos kokybės pižamą. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 11 „Dėl pižamų audinio kokybės“ (b. l.

39) nurodyta, jog pižamos pasiūtos iš tvirto, kokybiško, 180 gr. storio flanelinio audinio, kurio išorinė pusė yra spalvota, o vidinė pusė yra balta. Pažymėta, kad minimą audinį stipriai trinant gerąja puse, jis gali palikti dažų pėdsaką, tačiau pėdsakų ant kūno (vidinė pusė yra balta) jis palikti negali. Teisėjų kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į LAVL administraciją dėl pižamos netinkamo dydžio, ar dėl to, kad pižama yra suplyšusi. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pižama yra prastos kokybės, dažo apatinius rūbus.

Iš LAVL pateiktų atsiliepime paaiškinimų (b. l. 16–17) matyti, jog Ligoninėje išduodamos pižamos yra švarios, išskalbtos, tvarkingos, nesuplyšusios, o higienos normos nenumato, kokiais dažais turi būti dažomas audinys, iš kurio siuvamos pižamos ligoninių pacientams. Higienos normos numato, kad ligoniams išduodamos pižamos turi būti švarios ir tvarkingos, ką ir užtikrina Ligoninė, pižamų Ligoninė turi pakankamą kiekį, laiku pižamas gali pakeisti (b. l. 40–43). Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pižamos dažo kūną, tačiau pabrėžtina, kad, kaip ir nurodyta 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 11 „Dėl pižamų audinio kokybės“, stipriai pižamos audinį trinant gerąja puse, jis gali palikti dažų pėdsaką, tačiau pėdsakų ant kūno jis palikti negali, kadangi vidinis audinys yra baltos spalvos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas neteikė prašymo dėl pižamos netinkamo dydžio ar prastos kokybės (suplyšimo), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo LAVL neteisėtus veiksmus, todėl nepagrįstai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas pareiškėjui būnant LAVL. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik pareiškėjas, atsakovas šios aplinkybės neginčija. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija, vadovaudamasi principu non reformatio in peius (draudimas bloginti skundą padavusio asmens padėtį), negali bloginti pareiškėjo padėties, todėl nešalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pareiškėjui būnant LAVL pripažinimu.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl LAVL veiksmų, jog 7 paras turėjo miegoti sulūžusioje lovoje. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 11 d. (7 paras) būti kameroje, užtikrinant tinkamas sąlygas miegui, buvo pažeista. Pažymėtina, kad LAVL 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakyme Nr. 7-522 „Dėl skundų“ į pareiškėjo 2018 m. liepos 9 d. skundą Nr. 24-2-1284 (b. l. 31) informavo „kad gavus informaciją dėl sulūžusios lovos ir nustačius faktą, 2018 m. liepos 12 d. ji buvo pakeista kita“.

27. Dėl pareiškėjo pretenzijų, kad jam turėjo būti užtikrinama teisė nusiprausti duše tik atvykus į LAVL, pažymėtina, kad Higienos normos HN 134:2015 44 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Iš atsakovo pateikto tarnybinio pranešimo (b. l. 38), pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. skundo (b. l. 33) matyti, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybe nusiprausti tik atvykus, tačiau pats pareiškėjas atsisakė praustis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus tik atvykus į LAVL, šios aplinkybės laikytinos nustatytomis, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė šiuo atveju nebuvo pažeista.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su netinkamu apšvietimu, dietiniu maitinimu, nes pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas minėtais aspektais.

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

31. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, atsakovo atstovo įvykdyti neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018; kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

32. Nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo išduota tinkamos kokybės pižama ir nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 11 d. (7 paras) nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos miegui. Kitų pažeidimų, susijusių su konkrečiomis pareiškėjo kalinimo LAVL sąlygomis, nenustatyta.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

34. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė