2018-11-20 Nr. AB-21165-3-62-3-01803-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-783-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01803-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. J. 2018 m. rugpjūčio 27 d. (pagal spaudą ant voko) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Druskininkų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 5S-120 (toliau – ir Sprendimas); 2) atkurti 0,13 ha žemės sklypą natūra (sklypas gali būti kitoje teritorijoje nei buvo); 3) nustačius, kad žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir nėra galimybės 0,13 ha žemės atgauti natūra, įpareigoti NŽT perskaičiuoti ir ženkliai padidinti kompensacijos sumą atsižvelgiantį dabartinę rinkos vertę; 4) išreikalauti iš NŽT visą su sprendimu susijusią informaciją ir leisti pareiškėjai su ja susipažinti.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame nurodė, jog apie skundžiamą Sprendimą sužinojo tik 2017 m. lapkričio 23 d., nuvykusi į NŽT Druskininkų skyrių. Nesutikdama su Sprendimu, 2017 m. gruodžio 8 d. ji parašė skundą ir įteikė jį NŽT Druskininkų skyriui. 2018 m. sausio 12 d. NŽT Druskininkų skyrius nurodė, kad ginčijamą sprendimą pareiškėja gali skųsti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 17 straipsnio 123 punkte nurodyta apskundimo tvarka. 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja su skundu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, kurie 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams ir nurodė kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad NŽT Druskininkų skyrius 2018 m. sausio 12 d. rašte netinkamai nurodė sprendimo apskundimo terminus. Be to, ji yra pensininkė, dažnai serga, lankosi ligoninėse, neturi teisinio išsilavinimo, todėl jai buvo sunku suprasti, kokia yra Sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

II. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjos D. J. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundžiamas administracinis aktas buvo priimtas 2014 m. rugpjūčio 29 d., o Sprendimas jai buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 23 d. (taip savo skunde nurodė pareiškėja). Tačiau į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 27 d. Ji teigė, kad skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių – ginčijamą Sprendimą pasirašytinai gavo tik 2017 m. lapkričio 23 d., jį apskundė NŽT Druskininkų skyriui, kuris netinkamai nurodė apskundimo terminus ir tvarką, todėl ji kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreipimasis į institucijas (šiuo atveju į NŽT Druskininkų skyrių) savaime neužkerta kelio skųsti skundo reikalavime nurodytus administracinius aktus ginant savo interesus teisme. Pareiškėjos kreipimasis į NŽT Druskininkų skyrių šiuo atveju yra vertintinas kaip siekis pagrįsti savo skundo teiginius ir argumentus. Teismas atkreipė dėmesį, kad NŽT Druskininkų skyrius sprendžia jo kompetencijai priskirtinus klausimus, tačiau negali panaikinti ar pakeisti NŽT sprendimų, kurie šiuo nagrinėjamu atveju galėjo būti panaikinti teismo, kaip to reikalavo pareiškėja. Todėl pareiškėjos nesikreipimą tiesiogiai į teismą teismas vertino kaip tik nuo pareiškėjos valios priklausančia, subjektyvia aplinkybe, kuri negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi.

Teismo nuomone, net ir įvertinus aplinkybę, kad nuo ginčijamo Sprendimo sužinojimo dienos pareiškėja buvo aktyvi ir kreipėsi į NŽT Druskininkų skyrių, į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų skyrių ji kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praėjus pusei metų nuo NŽT Druskininkų skyriaus atsakymo.

Teismas sprendė, kad pareiškėjos skunde nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su jos valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimus, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl nepripažintinos svarbiomis. Pareiškėjos veiksmus (kreipimąsi į NŽT Druskininkų skyrių) teismas vertino kaip pareiškėjos valia pasirinktą teisių gynimo būdą, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, sutrukdžiusi laiku kreiptis į teismą.

Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su sveikata, teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji per laikotarpį (nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.) nuolat ar su pertraukomis ilgą laiką buvo gydoma medicinos įstaigų stacionaruose, ar sirgo tokia liga, kuri būtų objektyviai apribojusi jos galimybę pačiai ar per atstovą kreiptis į teismą. Nepaisant to, kad NŽT Druskininko skyriaus rašte iš tiesų buvo klaidingai nurodytas 17 straipsnio punktas, tačiau buvo aiškiai nurodytas 30 dienų apskundimo terminas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl pensinio amžiaus, teisinio išsilavinimo neturėjimo, klaidingai nurodyto įstatymo punkto ar dažnų ligų pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

III. Pareiškėja D. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį, patenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja teigia, kad paduodama skundą teismui per NŽT Druskininkų skyriaus specialistus, manė, jog teisingai skundžia ginčijamą Sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad NŽT Druskininkų skyrius nepersiuntė jos skundo teismui, nors pagal įstatymus privalėjo tai padaryti. Ji visą laiką manė, kad jos skundas yra įteiktas teismui, o tik sužinojusi, kad skundas nebuvo perduotas, ji kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus. Būtent dėl NŽT Druskininkų skyriaus kaltės buvo praleistas terminas dėl Sprendimo apskundimo.

Pareiškėjos nuomone, teismas elgėsi šališkai, nesikreipė į NŽT Druskininkų skyrių, kodėl jos skundas nebuvo persiųstas teismui, neatsižvelgė į pareiškėjos amžių, taip pat nedavė protingo termino ligos-gydymosi dokumentams pateikti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudaro aplinkybių, patvirtinančių termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis, nustatymas ir jų reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Viena esminių tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra skundo pateikimas per įstatymo nustatytus terminus. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjos skundo pateikimo teismui terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. lapkričio 23 d., kai jai buvo įteiktas ginčijamas Sprendimas. Akivaizdu, kad, pateikdama teismui skundą 2018 m. rugpjūčio 13 d., pareiškėja buvo praleidusi įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. <...> Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-152/2011, kt.).

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių ji praleido terminą skundui pateikti – yra pensinio amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, jai sunkiau suprasti teisės aktus. Papildomai nurodė, kad NŽT Druskininkų skyrius turėjo persiųsti jos skundą teismui, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos pirmosios instancijos teismui nurodytų termino praleidimo aplinkybių (amžius ir išsilavinimas), pažymi, kad jos yra pernelyg bendro pobūdžio ir niekaip neindividualizuoja pačios pareiškėjos situacijos. Svarbiomis termino praleidimo priežastimi pripažįstamos aplinkybės, kurios objektyviai nulemia termino praleidimą, yra reikšmingos individualiai pareiškėjui konkrečiu atveju. Pareiškėja nėra pateikusi į bylą jokių duomenų nei apie savo išsilavinimą, nei apie sveikatos būklę, kurie patvirtintų objektyvių priežasčių skundui per įstatymo nustatytą terminą pateikti egzistavimą. Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, jog NŽT Druskininkų skyrius turėjo persiųsti jos skundą teismui, pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškėjai pateikus skundą NŽT Druskininkų skyriui, šis 2018 m. sausio 12 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė ginčijamo Sprendimo apskundimo tvarką ir terminus, tačiau pareiškėja, nepagrįstai delsdama, į teismą kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 13 d. t. y. praėjus daugiau nei pusei metų. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad termino praleidimą nulėmė ne kokios nors objektyvios priežastys, bet jos pačios subjektyviai pasirinktas elgesio būdas.

Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų atskirajam skundui tenkinti, jį atmeta, pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė