2017-01-04 Nr. AB-508-3-62-3-00126-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. P-7-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00126-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 18.6.1.5; 18.12; 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. N., D. L., S. J. ir L. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje A-4084-261/2016 pagal pareiškėjų R. N., D. L., S. J. ir L. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant akcinei bendrovei „Krafts foods Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Mondelez Lietuva Production“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. N., D. L., S. J. ir L. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 5–12, 125–136, 176, 181), prašydami: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 70-2-2500 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 547)“ (toliau – ir Raštas Nr. 70-2-2500, Ginčijamas raštas); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą A. N. ir V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose – teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatyti žemės sklypo ribas ir plotą, perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įstatymų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises natūra į V. N. turėtą žemę teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune.

Paaiškino, kad V. N., kuris iki neteisėto nusavinimo (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 11,63 ha žemės sklypą, 1991 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į šią žemę, kuri šiuo metu yra Kauno miesto teritorijoje. V. N. 2004 m. rugsėjo 24 d. mirė. Pareiškėjai yra jo įpėdiniai. V. N. buvusios žemėvaldos vietoje natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0,0811 ha (duomenys neskelbtini), Kaune (Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 7167). Pareiškėjams paduodant skundą teismui pagal V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. prašymą liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,9697 ha žemės.

Nurodė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. vasario 14 d. duomenis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, šiuo metu nuosavybės teise priklausantis valstybei, yra V. N. turėtos žemės vietoje. Pagal minėtus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis šis sklypas nuo 1994 m. lapkričio 22 d. buvo nuomojamas AB „Krafts foods Lietuva“ (nuomos terminas iki 2093 m. lapkričio 7 d.), o 2013 m. rugpjūčio 7 d. susitarimu šio sklypo nuomos teisės perleistos UAB „Mondelez Lietuva Production“. 2011 m. vasario 3 d. pareiškėjai pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, nurodydami, kad dalis minėto sklypo yra neužimta statiniais, įrenginiais, todėl prašė išspręsti dėl šios sklypo dalies grąžinimo natūra.

NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 8 d. rašte Nr. 8SD-761 nurodė, kad turėtos žemės vietoje laisvos žemės pagal savivaldybės 2007 m. liepos 31 d. raštu Nr. 40-2-1456 pateiktą informaciją nenustatyta, taip pat informavo pareiškėjus, jog 2011 m. vasario 23 d. raštu Nr. 8-SD-570 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu išnagrinėti ir pagal galimybes parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą V. N. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje bei apsvarstyti galimybę sumažinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, išskirto statiniams eksploatuoti, plotą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2004 m. gegužės 19 d., 2007 m. liepos 31 d. ir 2011 m. balandžio 1 d. raštais Nr. 40-2-661, Nr. 40-2-1456, Nr. 40-2-530 bei NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 8SD-2239 pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad grąžinti visą iki 1940 m. V. N. turėtą sklypą natūra nėra galimybių, nes turėta teritorija yra miesto pramoniniame rajone, kuriame išsidėsčiusios pramonės ir sandėliavimo įmonės, komercinės teritorijos, gatvių, inžinerinių tinklų, geležinkelių teritorijos, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sklypai, kurie užimti gamybinės ir komercinės paskirties pastatais ir naudojami pagal įregistruotą paskirtį.

Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. liepos 12 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1658 nurodė, kad ginčo žemės sklypas skirtas pastatams, statiniams eksploatuoti, todėl priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintinas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 70–76, 155–162) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškino, kad savivaldybės administracija atliko teisės aktuose nustatytą pareigą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo ginčo teritorijoje ir teikė išsamius atsakymus NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, informuodama, kad laisvos žemės nėra, nes ji užimta trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių statinių eksploatacijai. Pareiškėjai 2011 m. balandžio 1 d. atsakymo Nr. 40-530, kuriame buvo nurodyta, jog laisvos (neužstatytos) žemės V. N. turėtoje žemėje nėra, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, taip pat neskundė ir NŽT 2011 m. liepos 12 d. atsakymo Nr. 2-1456, kuriuo pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra skirtas statiniams bei pastatams eksploatuoti ir priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl natūra negrąžinamas. Kauno miesto savivaldybė, 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 70-2-250 informuodama NŽT Kauno miesto skyrių apie tai, kad laisvos (neužstatytos) žemės nėra, šiame rašte pateikė išsamią teritorijos, dėl kurios kreipėsi minėta institucija, analizę su schema, iš kurių matyti, kuo konkrečiai užimta buvusi žemė.

Atsakovo atstovės nuomone, ginčo žemės sklypui yra aiškiai išreikštas, konkretus ir pagrįstas visuomenės poreikis, žemė nėra laisva, kadangi bendrame teritorijų planavimo kontekste ji yra būtina nuomojamame sklype esantiems trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Mondelez Lietuva Production“ priklausantiems statiniams eksploatuoti ir vykdomai veiklai užtikrinti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šiame žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Mondelez Lietuva Production“ priklausančių 19 administracinės, gamybos, pramonės, sandėliavimo, garažų, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų, kiti (inžineriniai) statiniai – kiemo statiniai (aikštelės, stoginės, tvoros). Nekilnojamojo turto registro duomenų bei valstybinės žemės sutarties pareiškėjai neginčija. Pagal pareiškėjų užsakymu IĮ „Vitmeta“ 2011 m. parengtą planą suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra neįmanoma, kadangi sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra pareikšto reikalavimo dėl jo išformavimo. Minėtas sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir naudojamas tame sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti pagal įregistruotą paskirtį bei užtikrinti juose vykdomą veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymo) 12 straipsnio 3 punktą valstybė išperka žemę, kuri užimta ne tik statiniais, pastatais ar įrenginiais, bet ir šiems pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais.

Atsakovo atstovės teigimu, suformavus pareiškėjų prašomą grąžinti natūra 3 555 kv. m žemės sklypą, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309, 11, 101 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtinto Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimai dėl privalomų priklausomųjų želdynų normų (plotų) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas rėmėsi Želdynų plotų skaičiavimo schema (II t., b. l. 116-118, 176), kuri, jo nuomone, įrodo, jog sumažinus teritoriją ginčijamo sklypo dalimi, želdinių plotas UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuomojamame 52 672 kv. m sklype sudarytų apie 15,1 proc. nuo viso sklypo ploto, tačiau Aprašo priede nurodyta, jog žemės sklypuose, skirtuose gamybos ir pramonės įmonių statiniams, želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, plotas nuo viso žemės sklypo ploto turi sudaryti 20 proc.

Atsakovo atstovės nuomone, Ekspertizės akto išvados, išdėstytos 1 ir 2 punktuose, viena kitai prieštarauja, ekspertas neteisingai traktavo ir apskaičiavo ginčo teritorijoje esamų želdynų plotą, todėl teismas, spręsdamas ginčą, neturėtų ja vadovautis.

Atsakovo atstovė tvirtino, jog Kauno miesto savivaldybės administracija NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus prašymus dėl laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo išsprendė savo kompetencijos ribose tinkamai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 1061 punkto nuostatomis, t. y. išanalizavusi ginčo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, neformavo grąžintino žemės sklypo natūra, atsisakė žymėti kaip laisvą (neužstatytą), nes jis valstybės išperkamas, atlikusi šiuos veiksmus, pateikė pareiškėjams motyvuotus atsakymus, skundo tenkinimui nėra pagrindo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 63–67, 149–152) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė ir atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad pagal pateiktus archyvinius dokumentus buvęs savininkas V. N. ginčo teritorijoje nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė žemę. V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į 11,63 ha žemės, iki šiol nuosavybės teisės neatkurtos į 3,9697 ha žemės. Pažymėjo, jog pareiškėjai pageidauja atkurti natūra nuosavybės teises į žemės sklypo, kuris yra išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui ir kuris yra užimtas trečiojo suinteresuoto asmens eksploatuojamais statiniais, atitinkamą dalį. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą kompetencija nustatyti miesto teritorijos laisvą (neužstatytą) žemę suteikta savivaldybei. Pagal savivaldybės administracijos pateiktus duomenis ginčo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, yra teisėtai pastatyti bei teisiškai įregistruoti statinio sąvoką atitinkantys nekilnojamieji daiktai, kuriems eksploatuoti yra reikalingas minėtas žemės sklypas, todėl žemė vertinama kaip užstatyta ir yra valstybės išperkama.

Atsakovo atstovė akcentavo, jog Nacionalinei žemės tarnybai pagal jai suteiktą kompetenciją gali atsirasti pagrindas priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra tik tada, kai savivaldybės administracija pateikia patvirtintą žemės sklypo planą. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija tokio plano nėra patvirtinusi, o yra nustačiusi, kad žemė nėra laisva (neužstatyta), todėl šioje situacijoje pareiškėjai nepagrįstai prašo teismo įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises natūra į V. N. turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune.

Tretieji suinteresuoti asmenys AB „Kraft foods Lietuva“ ir UAB „Mondelez Lietuva Production“ atsiliepimuose į skundus (I t., b. l. 105–106, 115–116, 171–174, 182–184) ir jų atstovas teismo posėdžio metu prašė juos atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, atsiliepime (III t., b. l. 27-31) ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžių metu prašė skundą atmesti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu (III t., b. l. 179-192) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 70-2-2500 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 547)“, įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti 1 657 kv. m ploto žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, kuri nurodyta 2012 m. IĮ „Vitmeta“ parengtame 3 555 kv. m žemės sklypo plane. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra nacionalizuotos žemės savininko V. N., mirusio 2004 m. rugsėjo 24 d., įpėdiniai (R. N. ir D. L. – sūnus ir dukra, S. J. ir L. J. – vaikaičiai, t. y. 1997 m. mirusios V. N. dukters R. J. sūnūs; V. N. sutuoktinė A. N. mirė 1985 m.). V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į 11,63 ha žemės iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, kuri Atkūrimo įstatymo taikymo prasme patenka į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtas teritorijas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjams pagal V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. prašymą iki šiol nuosavybės teisės nebuvo atkurtos į 3,9697 ha žemės (I t., b. l. 30).

Teismas nustatė, jog Ginčo teritorija patenka į 5,2672 ha Lietuvos Respublikos patikėjimo teise valdomą žemės sklypą (toliau – ir Sklypas), kuris pagal 1994 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/94-0152 (toliau – ir Nuomos sutartis) buvo išnuomotas akcinei bendrovei „Kraft foods Lietuva“, o 2013 m. balandžio 18 d. Susitarimo dėl 1994 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties Nr. N19/94-0152 pakeitimo, sudaryto tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Susitarimas) ir AB „Kraft foods Lietuva“ bei 2013 m. balandžio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo pagrindu nuomos teises perėmė UAB „Mondelez Lietuva Production“ (Žemės nuomos byla, l. 124, 125–127, 149–154). Nuomos sutartis, Susitarimas, jų pagrindu suformuotas 5,2672 ha žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame nurodytas Nuomos sutarties galiojimo terminas nuo 1994 m. lapkričio 22 d. iki 2093 m. lapkričio 7 d. ( Žemės nuomos byla, l. 147-148). Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis 5,2672 ha nuomojamame valstybinės žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuosavybės teise priklausantys 24 pastatai, statiniai, kiemo įrenginiai (Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, II t., b. l. 160-175). Administracinėje byloje nustatyta, jog Ginčo teritorija nėra suplanuota detaliuoju planu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų visumą bei ginčo santykių teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, jog į Ginčo teritoriją nėra išreikštas aiškus visuomenės poreikis ir suformavus 1 657 kv. m ploto sklypą, kuris sudarytų 3,14 proc. viso nuomojamo sklypo (52 672 kv. m), pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, visuomenės interesai nebus pažeisti.

Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (1999 m. rugsėjo 6 d. Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999, 2006 m. lapkričio 27 d. Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006, 2014 m. birželio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-985/2014), Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo red. Nr. IX-832) nuostatomis, nusprendė, jog šiuo atveju esant pretendentų pareikštai valiai dėl nuosavybės atkūrimo natūra būdo, Kauno miesto savivaldybės administracija privalėjo Atkūrimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl laisvos žemės sklypo parengimo.

Kadangi pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą nagrinėjamu atveju laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planas NŽT žemėtvarkos skyriui nebuvo pateiktas, todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įstatymų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises natūra į V. N. turėtą žemę teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, yra išankstinio, perteklinio pobūdžio ir negali būti tenkinamas. Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės neatsisako atkurti V. N. nuosavybės teisės į likusią negrąžintos žemės dalį turėtoje vietoje, gavusi iš Kauno miesto savivaldybės administracijos parengtą planą nuosavybės teisių atkūrimui.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas iš esmės rėmėsi vien tik ekspertizės aktu, atliktu šioje byloje, nevertinant visumos byloje esančių bei surinktų įrodymų nagrinėjant bylą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 4 dalies, 86 straipsnio 1, 2 dalių, 87 straipsnio 4 dalies nuostatas, netinkamai vertindamas visumą byloje surinktų įrodymų, priimdamas sprendimą, atsižvelgdamas išimtinai tik į ekspertizės aktą, kuris netgi nėra privalomas teismui, o taip pat turi būti vertintinas teismo visų įrodymų kontekste.

2. Pirmosios instancijos teismas sprendime teigė, kad atsakovas nepateikė teritorijų planavimo dokumentų, kuriais būtų įtvirtinta Ginčo teritorijoje esančių medžių, želdynų speciali apsauga. Tačiau teismas nenurodė, kokiu pagrindu, jo vertinimu, turėjo būti parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų įtvirtinta medžių, želdynų speciali apsauga. Pažymėtina, kad teritorijų planavimo dokumentai rengiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais ir tikslais. Tokio tikslo, kurį nurodė teismas, minėtame įstatyme nei Atkūrimo įstatyme nėra įtvirtinta, todėl visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis, teismas mano, kad toks dokumentas turėjo būti parengtas.

3. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai teigė, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, kad ginčo teritorija patektų į rekreacinės paskirties želdynų (parko, miesto sodo, skvero) teritoriją, ar kad toje vietoje būtų žaliųjų jungčių sampratą atitinkantys želdynai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie duomenys yra visiškai neaktualūs šioje byloje. Teismas pasisakė dėl kitos kategorijos želdynų, kurių nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo net ir neteigė bei neįrodinėjo šioje byloje. Ginčo atveju yra nagrinėjamas klausimas dėl priklausomųjų želdynų normų taikymo, o ne dėl atskirųjų želdynų, kuriuos mini teismas savo sprendime, ir dėl ko toks neteisingas teisės akto vertinimas įtakojo nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Todėl sprendžiant, ar ginčo žemės sklype, kuriame stovi gamybos, pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatai, yra pakankamas želdynų plotas ir ar jis nebus nepagrįstai sumažintas, sumažinus ginčo žemės sklypą teismo sprendime įvardintu žemės plotu, turi būti vadovaujamasi tomis teisės nuostatomis, kurios reglamentuoja priklausomųjų želdynų normas bei sąvokas, o ne atskirųjų želdynų.

4. Želdynų svarba įtvirtinta ir Kauno miesto bendrojo plano esamos būklės analizės dalyje – D: „Gamtinė aplinka“ bei Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano aiškinamojo rašto 5 tome. Todėl negalima sutikti su teismo nuomone, kad į ginčo teritoriją nėra išreikštas visuomenės poreikis, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo teritorijoje būtų parkas, skveras, sporto aikštynas ar kiti visuomenės poreikius tenkinantys objektai ir nėra duomenų apie tai, kad juos toje vietoje planuojama įrengti ar kitokiu būdu ginčo teritoriją panaudoti visuomenės interesams. Kaip jau buvo pasisakyta, tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo, kadangi šioje byloje aktualūs ne atskirieji želdynai, o priklausomieji želdynai, esantys kito paskirties žemės sklype. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ypač bendrojo plano aiškinamąjį raštą, akivaizdu, kad tiek pareiškėjų prašomas grąžinti žemės plotas (3 555 kv. m), tiek teismo įpareigotas grąžinti žemės plotas (1 657 kv. m) ne tik reikalingas tinkamai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai, įgyvendinant teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl būtinos žemės sklypo struktūros (privalomų priklausomųjų želdynų ir kt. normos), bet taip pat galima teigti, kad reikalavimas dėl priklausomųjų želdynų žemės sklypuose yra itin svarbus visuomenei ir reikalingas užtikrinant visuomenės rekreacinius, kultūrinius, sanitarinius-higieninius ir kitus poreikius bei yra itin svarbi žmogaus veiklos pasekmes mieste kompensuojančioji priemonė, padedanti išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą. Šių aplinkybių svarbą taip pat akcentavo ir teismo ekspertas, tačiau pirmosios instancijos teismas Ekspertizės aktu šioje apimtyje nesirėmė.

5. Nors pirmosios instancijos teismas ir pacitavo ištrauką iš Kauno miesto teritorijos bendrojo plano aiškinamojo rašto, kad pertvarkant miesto teritorijas, rengiant jų teritorijų planavimo dokumentus, turi būti išlaikomas arba naujai numatomas pagal normatyvus reikalingas priklausomųjų želdynų kiekis, tačiau jos tinkamai neįvertino. Akivaizdu, kad formuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, turi būti rengiami tam tikri teritorijų planavimo dokumentai bei pertvarkoma teritorija. Todėl iš šios aiškinamojo rašto ištraukos akivaizdu, kad tokiu atveju, žemės sklype turi būti išlaikomas pagal normatyvus jau esantis priklausomųjų želdynų kiekis. Todėl darytina išvada, kad sumažinus ginčo žemės sklypą tuo plotu, kurį teismas sprendė esant grąžintinu pareiškėjams, esamas priklausomųjų želdynų plotas sumažėtų ir nebūtų išlaikomas reikalingas pagal normatyvus priklausomųjų želdynų plotas.

6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo pateiktų pastabų dėl priklausomųjų želdynų plotų skaičiavimo Ekspertizės akte. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje reglamentuota, kad želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Taigi, paties želdyno sąvoka bei sąlygos, kurioms esant tam tikras želdinių plotas gali būti traktuojamas bei laikomas želdynu, yra taikomos bendrai visiems želdynams, t. y. tiek atskiriesiems, tiek priklausomiesiems.

Todėl teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad 0,05 ha ploto reikalavimas, vertinant ar tam tikras želdinių plotas gali būti laikomas želdynu, nėra taikomas priklausomiesiems želdynams. Tokia teismo išvada įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą, kadangi jame išimtinai buvo remtasi vien tik Ekspertizės aktu, kuriame atliekant priklausomųjų želdynų ploto paskaičiavimus, nebuvo įvertinta minėta teisės norma dėl 0,05 ha ploto reikalavimo ir į priklausomųjų želdynų bendrą plotą įtraukti ir mažesni nei 0,05 ha želdinių plotai (pvz., 0,0013 ha, 0,0063 ha, 0,0125 ha ir kt.), esantys žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 20 d. raštu Nr. (33.195)R-1394 pateiktą želdynų ploto skaičiavimo schemą, kurioje buvo įvertinta minėta teisės norma dėl 0,05 ha ploto, vertinant želdynus. Taip pat teismas be jokio pagrindo, nesant jokių objektyvių įrodymų byloje, vertino šią schemą kaip nepatikimą įrodymą. Kaip buvo paminėta, pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo priedą žemės sklypuose, skirtuose gamybos ir pramonės įmonių statiniams, želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, plotas nuo viso žemės sklypo ploto turi sudaryti 20 proc.

Pagal pridedamą želdynų plotų skaičiavimo schemą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, matyti, kad šiame žemės sklype esamų želdynų apytikslis plotas yra apie 11 000 kv. m, kas sudaro apie 20,88 proc. nuo viso žemės sklypo ploto. Iš šio ploto atėmus pareiškėjų prašomą grąžinti plotą (apie 3 555 kv. m), sklype esančių želdynų apytikslis plotas būtų apie 7 445 kv. m, t. y. apie 15,1 proc. nuo viso sklypo ploto (viso sklypo plotas taip pat būtų sumažėjęs, atėmus pareiškėjų siekiamą 3 555 kv. m plotą).

Taip pat akivaizdu, kad atėmus ir teismo sprendime nurodytą plotą (1 657 kv. m), taip pat būtų neišlaikomas 20 proc. priklausomųjų želdynų ploto reikalavimas tokiame sklype.

7. Teismas taip pat neteisingai vertino Ekspertizės akte pateiktą reikalingų automobilių vietų skaičiaus apskaičiavimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelėje tam tikras reikalingas automobilių skaičius nustatomas pagal tam tikros paskirties pastato plotą. Byloje kilo ginčas dėl sklype esančio gamybinio korpuso (2P5b) reikalingo automobilių vietų skaičiaus nustatymo. Minėtame teisės akte nustatyta, kad gamybos ir pramonės paskirties pastatams reikalingas automobilių skaičius apskaičiuojamas taip: 1 vieta 60 kv. m darbo patalpų ploto. Ekspertas savo akte nurodė, kad tiksliai nustatyti, kokia patalpų dalis laikytina darbo patalpomis tyrimo metu nebuvo galimybės. Eksperto vertinimu gamybinio korpuso 2P5b darbo patalpų plotas sudaro apie 20 proc. pastato pagrindinio ploto, todėl trečiojo suinteresuoto asmens, t. y. šio pastato savininko, vertinimu, toks paskaičiavimas buvo tikrai netikslus bei neatitinkantis tikrovės. Nepaisant to, kad pastato savininkas pateikė įvairius duomenis dėl patalpų išdėstymo šiame pastate, tačiau teismas jų nevertino, kaip, anot teismo, nepagrįstų jokiais skaičiavimais, specialiomis žiniomis. Tačiau pažymėtina, kad pats ekspertas taip pat priėmė jokiais objektyviais duomenimis ar dokumentais nepagrįstą išvadą, kad minėto pastato darbo patalpų plotas sudaro tik 20 proc., kas, atsakovo nuomone, laikytina tik subjektyviu vertinimu, ko teismas tinkamai neįvertino. Be to, ekspertas pats patvirtino, kad dėl reikalingų automobilių skaičiaus gamybiniame korpuse jis vertino tą aplinkybę, kiek tyrimo metu buvo dirbančių darbuotojų pastate. Tačiau toks skaičiavimas turi būti vertinamas kritiškai, kadangi tai tik momentiniai duomenys apie dirbančių darbuotojų skaičių tyrimo metu bei nepatvirtina realaus darbuotojų skaičiaus pastate. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė teismui duomenis apie darbuotojų skaičių įmonėje, tačiau teismas šių duomenų net nevertino, kaip neatsižvelgė ir į matininko V. P. atliktą automobilių paskaičiavimą, kas dar kartą patvirtina, kad teismas pažeidė teisės normas dėl teisingo ir visapusiško įrodymų vertinimo.

8. Nors teismas teigia, kad ginčo teritorija nėra ir nebuvo naudojama gamybinių, administracinių, sandėliavimo pastatų ir statinių eksploatavimui ir su jais nėra susijusi funkciniu ryšiu, būtina įvertinti tai, kad tokios paskirties sklypo privaloma struktūra yra reglamentuota STR 2.03.02.2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, bei kurių reikalavimų negali nesilaikyti atsakovas, atlikdamas teritorijų planavimo veiksmus, kas būtų neišvengiama formuojant žemės sklypą pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimui. Tokiu būdu, Kauno miesto savivaldybės administracija negalės įgyvendinti teismo sprendimo, nepažeisdama nurodytų teisės aktų dėl privalomos žemės sklypo struktūros tam, kad būtų užtikrintas tinkamas pastatų eksploatavimas sklype. Taip pat būtina pažymėti, kad ginčo žemės sklypas suformuotas dar iki šiuo metu galiojančių Teritorijų planavimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, todėl pastatams reikalingos žemės eksploatacijai klausimas buvo išspręstas jo formavimo bei skyrimo metu. O neginčijant pagrindų, kuriais buvo suformuotas bei išskirtas sklypas, negali būti kvestionuojamas ir sklypo dydžio pagrįstumo klausimas. Kadangi pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 punktą valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, todėl darytina išvada, kad 1994 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N19/94-0152 buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, tokio dydžio, kuris buvo būtinas trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teise valdomiems esamiems statiniams eksploatuoti.

9. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė bei nevertino svarbių aplinkybių šioje byloje, kad ginčo žemės sklypą buvo nuspręsta skirti K. P. vardo konditerijos fabriko statybai dar 1961 m. spalio 11 d. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 776 iš miesto fondo apie 7 ha ploto žemės sklypą, nutarus parengti atitinkamus žemės sklypo planavimo dokumentus. 1965 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 383 buvo nuspręsta išimti apie 60 000 kv. m ploto V. N. valdą, kaip įeinančią į K. P. vardo konditerijos fabriko teritoriją, ir skirti šį sklypą K.

P. vardo konditerijos fabrikui. 1972 m. gegužės 10 d. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 267 1 punktu buvo nuspręsta paimti Kauno konditerijos fabrikui dar 0,55 ha ploto žemės sklypą. 1994 m. lapkričio 11 d. šis žemės sklypas pagal parengtą žemės sklypo planą buvo išnuomotas tuometiniam žemės naudotojui ir statinių savininkui – bendrai Lietuvos-JAV įmonei „Kraft Jacobs Suchard Lietuva“ bei 52 670 kv. m dydžio buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei kadastre. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. P261-136/2009 teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio bylose taip pat reikšmingas yra sklypo suteikimo bei naudojimo teisėtumas.

Todėl nenuginčijus žemės sklypo suteikimo teisėtumo, žemės sklypas negali būti pripažintas laisvu ir negali būti į jį atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant žemės sklypą natūra. Todėl svarbu įvertinti tai, kad ginčo sklypas buvo suteiktas dar 1961 m. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1961 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 776 pagrindu. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje Nr. 3K-3-399/2008 suformuota išvada, jog jeigu žemės sklypas statybai yra suteiktas iki suinteresuotų asmenų prašymo atkurti į jį nuosavybės teises padavimo ir sprendimai dėl jo suteikimo nenuginčyti, tai nėra pagrindo panaikinti vėliau sudarytų šio sklypo ar jo dalių nuomos ar subnuomos sutarčių, kaip pažeidžiančių pretendentų teises.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino šių aplinkybių, bet ir nukrypo nuo nurodytos teismų praktikos, iš kurių galima daryti išvadą, kad ginčo žemės plotas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, nelaikytinas laisvu ir negali būti atkurtos nuosavybės teisės į jį, kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suteiktas dar iki suinteresuotų asmenų prašymo atkurti į jį nuosavybės teises, o sklypo suteikimo pagrindai yra galiojantys, nėra ginčijami ar nuginčyti.

10. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti tam tikro konkretaus ploto žemės sklypą yra neteisėtas, nes atlikti nurodytus veiksmus turi teisę tik įstatyme nurodytos institucijos, o teismine tvarka tikrinamas tik jau priimtų sprendimų teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2005, 2003 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-267/2003). Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą teismui priėmus tokį sprendimą dėl konkretaus ploto žemės sklypo suformavimo, toks sprendimas prilygintinas sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, o tai yra įstatymu nustatytų institucijų kompetencija. Taip pat vertintinas ir ABTĮ 88 straipsnio 2 bei 3 punktai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, kad ABTĮ nėra numatyta galimybė įpareigoti administravimo subjektą spręsti klausimą konkrečiu būdu ir priimti konkretų sprendimą, kas buvo padaryta ginčijamame sprendime.

11. Negalima sutikti su teismo nuomone, kad valstybinės žemės nuomos sutarties ir susitarimo nenuginčijimas, sklypo neišformavimas neužkerta kelio sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Teismas neįvertino to, kad esant galiojančiai nuomos sutarčiai dėl konkretaus Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, Kauno miesto savivaldybės administracija, nebūdama minėtos nuomos sutarties šalimi, negali savo iniciatyva keisti galiojančios nuomos sutarties objekto (CK 6.562 str.). Itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, iš tikrųjų, teismo sprendimas dėl įpareigojimo suformuoti konkretų žemės sklypą yra neįvykdomas, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija neturi teisės aktuose įtvirtintos teisės išformuoti įregistruoto žemės sklypo ir formuoti jo naujai, o pareiškėjai neprašė teismo išformuoti žemės sklypo. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą nėra įmanoma formuoti naują laisvos žemės sklypą, t. y. nustatyti jo tikslias naujas ribas su koordinuotais taškais, „ant kito sklypo“, t. y. toje teritorijoje jau esant suformuotam ir įregistruotam žemės sklypui. Šioje byloje teismas priėmė neįgyvendinamą sprendimą, kas pagrindžia jo neteisėtumą. Teismo sprendime pasisakoma, kad ginčo teritorijoje gali būti suformuotas 1 658 kv. m žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu pareiškėjams, tačiau kokiomis teisės normomis vadovaujantis, tokie veiksmai turi būti atlikti, teismas nenurodė. Pastebėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie yra jo kompetencijos ribose bei yra nustatyti teisės aktuose.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas savo sprendime nurodė ne preliminarų, o konkretų ir tikslų žemės plotą, t. y. 1 657 kv. m, kai tikslus tam tikro žemės sklypo plotas gali būti nurodytas tik atliktus kadastrinius matavimus, kuriuos turi teisę atlikti tik atestuoti specialistai matininkai Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, nustatyta tvarka, turint Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805, nustatyta tvarką išduotą kvalifikacijos pažymėjimą.

13. Nesutinka su teismo sprendimu panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 70-2-2500, kuriame Nacionalinės žemės tarnybos prie Kauno miesto skyriui buvo pateikta informacija, kad V. N. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės daugiau nėra. Teismas nurodė, kad šiame rašte nebuvo pateikta, dėl kokių būtent konkrečių aplinkybių Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyto teisinio reguliavimo prasme ginčui aktuali teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme ir priskirta valstybės išperkamai žemei.

Pabrėžtina, kad nei pareiškėjai, nei Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius nebuvo kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl konkrečios 3 555 kv. m ploto teritorijos ginčo žemės sklype suformavimo kaip grąžintinos žemės pretendentams. Į Kauno miesto savivaldybės administraciją 2012 m. gruodžio 7 d. kreipdamasi Nacionalinė žemės tarnyba prašė išnagrinėti visą buvusių savininkų turėtą teritoriją, t. y. tai buvo bendro pobūdžio prašymas, nenurodant konkrečių žemės plotų konkrečiuose žemės sklypuose.

Į šį raštą buvo atsakyta ginčijamu šioje administracinėje byloje raštu, kuriuo buvo išsamiai išnagrinėta ta teritorija, dėl kurios kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba, pateikta visa paaiškinanti informacija su schema apie tai, kuo konkrečiai yra užimta visa buvusių savininkų turėta žemė. Todėl visiškai neaišku, kaip Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į bendro pobūdžio užklausimą, galėjo ar turėjo pateikti tam tikrą informaciją dėl konkretaus 3 555 kv. m žemės ploto, kai pačiame užklausime apie jį net nebuvo užsiminta.

Taigi, atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atliko teisės aktuose numatytą pareigą pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ginčo teritorijoje ir pateikė išsamų atsakymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui. Be to, teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino minėtą raštą, kuriame buvo išnagrinėta teritorija ne tik V. N. buvusioje žemėje, bet ir A. N. buvusioje žemėje, dėl kurios žemės ginčo byloje net nebuvo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjai yra V. N. įpėdiniai, taigi net neturėjo subjektinės teisės ginčyti šio rašto visa apimtimi.

Vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu, jame nustatytų pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštą.

14. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl atsakovo nurodytų argumentų dėl to, kad skundas dėl vilkinimo administraciniam teismui paduodamas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 33 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjai buvo kreipęsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu grąžinti visą laisvą (neužstatytą) žemę, kadangi, jų manymu, dalis žemės yra neužimta (neužstatyta) dar 2011 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 11 d. Be to, pareiškėjus atstovaujantis advokatas dar 2012 m. birželio 28 d. susipažino su visa atkūrimo byla, iš kurios buvo matoma visa nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę eiga. Skunde teigiama, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nedėjo jokių pastangų suformuoti grąžintiną žemės sklypą. Pareiškėjai nenurodė jokių priežasčių, kodėl tik 2013 m. kreipėsi į teismą, kai nėra duomenų, kad žemės sklypo bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, teisinė registracija, išsidėstymas ar kitos aplinkybės, kurios būtų galėjusios įtakoti pareiškėjų pavėluotą kreipimąsi į teismą, būtų pasikeitę pastaruoju metu. Todėl, skaičiuojant nuo bet kurio kreipimosi į institucijas terminų, pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių kreipimosi į teismą terminą, kurio atnaujinti pareiškėjai taip pat neprašė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mondelez Lietuva Production“ pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 15–18), kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime daugiausia rėmėsi Ekspertizės aktu, atmesdamas atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus. Taip pat teismas sutiko tik su dalimi eksperto padarytų išvadų. Pavyzdžiui, teismas nesutiko su eksperto išvada, kad Ginčo teritorijai yra konkretūs visuomenės poreikiai. Visuomenės poreikius ekspertas ir teismas traktavo siaurai: aplinkos kokybės gerinimas, visuomenės sveikos gyvensenos poreikiai, teritorijos ekologinio stabilumo palaikymas ir pan. Tačiau visuomenės poreikiai šiuo atveju aiškintini plačiau.

Mano, kad egzistuoja konkretus ir aiškiai išreikštas visuomenės poreikis, kad Lietuvos valstybė laikytųsi su užsienio investuotojais sudarytomis bei tarptautinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Lietuvos Respublika dar 1993 m. Privatizavimo sutartimi patvirtino, kad esamos nuomos sąlygos (įskaitant nuomojamo žemės sklypo plotą ir ribas) bus garantuotos visą 99 metų trukmės žemės nuomos laikotarpį, pareiškė, kad nuomininkui bus suteikta pirmenybės teisė ją įsigyti, jei bus nuspręsta ją parduoti (4 paragrafo (1) dalies (f) (ii) punktas) bei konstatavo, jog nurodyto 5,2672 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Kaune yra reikalingas visas (toks, koks buvo privatizavimo momentu) jame esančių pastatų, statinių ir įrenginių eksploatavimui.

Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, įmonės, kaip investavimo objekto, bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma yra išardoma. Taip pat pažeistos Lietuvos Respublikos garantijos ir įsipareigojimai numatyti 1993 m. spalio mėn. 5 d. tarp Lietuvos Respublikos ir JAV kompanijos Krafit General Foods International Inc. sudarytoje fabriko Pirkimo-pardavimo sutartyje, taip pat nepaisyta Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal tarptautinę 1998 m. sausio 14 d. Lietuvos ir JAV Sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.

Pareiškėjai iš esmės nebuvo rūpestingi ir aktyvūs, siekdami apginti savo pažeistas teises, delsė ir savo teisių neįgyvendino per protingą laikotarpį. Įsiteisėjus teismo sprendimui, būtų iš esmės pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai, sukurta teisinio neapibrėžtumo situacija, pažeisti teisėti lūkesčiai. Taigi, visuomenės poreikis šioje byloje yra ir Lietuvos valstybės su užsienio investuotojais sudarytų sutarčių bei tarptautinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų laikymasis. Priešingu atveju būtų pateisintas nerūpestingas ir neatidus proceso šalių elgesys, sudarytos sąlygos piktnaudžiauti šalims suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjams realiai siekiant pakeisti daugiau kaip prieš 20 metų suformuoto nuomojamo sklypo dydį ir 1994 m. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti įvertinami teisinių santykių stabilumo bei teisėtų interesų pusiausvyros klausimai. Šiuo atveju spręstina dviejų teisinių gėrių pusiausvyros dilema: iš vienos pusės nuosavybės teisių atkūrimas, iš kitos pusės – atsiradusių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo, atitinkančio teisėtų lūkesčių principą, išsaugojimas bei išlaikymas. Teismas turėtų įvertinti siekiamą apginti pareiškėjų interesą ir kitų asmenų interesą, teisinių santykių stabilumą ir nuspręsti, kuriam iš jų suteikti prioritetą, konkrečiu atveju balansuojant skirtingus interesus, stengiantis padaryti jiems kuo mažiau žalos.

Šiuo atveju svarbu ne tik tai, kad valstybė fabriko Pirkimo-pardavimo sutartimi privačiam užsienio investuotojui garantavo teisinių santykių stabilumą, bet ir tai, kad Lietuvos Respublika tarptautine sutartimi prisiėmė įsipareigojimus apsaugoti užsienio investicijas. Todėl konstatuotina, kad byloje dėl susiklosčiusių teisinių santykių specifikos, egzistuoja poreikis užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Nesant suinteresuoto asmens ir jo pirmtako nesąžiningiems veiksmams sudarant žemės nuomos sutartį, ir pripažinus ginčo žemėje esant laisvos neužstatytos žemės, būtų sukurtas pagrindas teisių ir teisėtų interesų apsunkinimui bei apribojimui, nepagrįstai neproporcingiems trečiojo suinteresuoto asmens teisių suvaržymui.

Teisinių santykių stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų ir tų aktų pagrindu sudarytų privatizavimo sandorių bei nuomos sutarčių nebus inicijuojamas procesas teisme. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą taptų praktiškai neribota laiko požiūriu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Jei valstybės institucijos padarė klaidas privatizacijos sutartimi garantuodamos, jog jokių ginčų dėl nuomojamos žemės nebus, valstybė turi prisiimti padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita.

2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad specialisto V. P. parengtas žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti planas bei 2015 m. balandžio 17 d. parengtas aiškinamasis raštas (III t., b. l. 3–8) nėra patikimas įrodymas, nes planas parengtas trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva, be to, V. P. 2015 m. balandžio 17 d. aiškinamajame rašte išdėstyti duomenys paneigti Ekspertizės akte, nepagrįsta, teismas suteikė Ekspertizės aktui nepagrįstai didelę įrodomąją galią. Iš tikrųjų V. P. sudarytas žemės sklypo dalių planas ir aiškinamasis raštas buvo parengtas ne trečiojo suinteresuoto asmens, o teismo iniciatyva: trečiasis suinteresuotas asmuo tik įvykdė žodinę 2015 m. kovo 24 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kuria buvo nutarta bylos dalyviams pasiūlyti pateikti dokumentą apie tai, koks konkretus žemės plotas reikalingas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių pastatų, statinių eksploatavimui. Kiti bylos dalyviai nepateikė tokių dokumentų pagal teismo nutartį, todėl specialisto V. P. sudarytas žemės sklypo dalių planas ir aiškinamasis raštas yra vienintelis tokio pobūdžio dokumentas, atsiradęs byloje pagal minėtą teismo nutartį. Be to, visus proceso dalyvius, įskaitant specialistą, saisto atsakomybė už teikiamą teismui informaciją. Specialistas V. P., suprasdamas atsakomybę, tiksliai atliko savo profesines pareigas – pagal teismo nutartį trečiojo suinteresuoto asmens prašomas, sudarė atitinkamą dokumentą, o trečiasis suinteresuotas asmuo tą dokumentą pristatė teismui. Specialistas vėliau buvo apklaustas teisme, paaiškindamas ir pagrįsdamas savo argumentus. Todėl specialisto V. P. parengtam planui ir aiškinamajam raštui turi būti teikiama tokia pat įrodomoji reikšmė, kaip ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

3. Tiek specialistas V. P., tiek ekspertas savo išvadas dėl automobilių stovėjimo aikštelės dydžio grindė to paties teisės akto, Statybos techninio reglamento STR2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis, tačiau teismas pripažino tinkamomis tik eksperto išvadas. Minėtas statybos techninis reglamentas numato 1 automobilio stovėjimo vietą 60 kv. m gamybos ir pramonės paskirties pastatų darbo patalpų plotui. Šiame teisės akte neišaiškinta darbo patalpų ploto sąvoka. Ekspertas darbo patalpoms priskyrė tik 20% viso gamybinio pastato, pažymėto 2P5b kodu, kurio bendras plotas yra didesnis kaip 13 500 kv. m.

Tokiu būdu, ekspertas apskaičiavo, kad šiame pastate yra tik 2 710 kv. m darbo ploto, kuriam tenka tik 46 automobilių stovėjimo vietos. Ekspertas, atlikdamas teismo pavestą ekspertizę, 2016 m. vasario 4 d. apžiūrėjo sklypą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui sklype nuosavybės teise priklausančius statinius, 2016 m. vasario 9 d. surašė Ekspertizės aktą. Atliekant apžiūrą, ekspertui buvo pateikti jo reikalaujami dokumentai: Nekilnojamojo turto registro išrašai, inventorizacinės bylos, parodyti atsakovo pastatai ir teritorija.

Klausimų, susijusių su darbo patalpų ploto nustatymu ir automobilių stovėjimo aikštelės dydžio poreikiais, ekspertas neuždavė ir sprendė apie tai neturėdamas pilnų duomenų. Trečiasis suinteresuotas asmuo, gavęs Ekspertizės aktą, ir manydamas, kad ekspertas nepagrįstai priskyrė didžiausiam apelianto gamybiniam 13 500 kv. m pastatui tik 46 automobilių stovėjimo vietas, pateikė teismui įrodymus, kurie turi didelės reikšmės apskaičiuojant kitokį (didesnį) automobilių stovėjimo vietų skaičių bei automobilių stovėjimo aikštelės dydį.

Byloje esantys dokumentai rodo, kad gamybos pastate, pažymėtame 2P5b kodu, darbo patalpų plotas sudaro bent 85% pastato pagrindinio ploto, t. y. bent 11 520 kv. m, o ne 2 710 kv. m. Atitinkamai, gamybos pastatui eksploatuoti reikalingos bent 192 automobilių stovėjimo vietos, o ne 46 vietos. Šie skaičiavimai paremti įrodymais, kurie vienas kitą papildo ir paaiškina: 1) 2013 m. balandžio 29 d. notarine akcijų pasirašymo sutartimi, pagal kurią buvo perleistas visas sklype esantis nekilnojamas turtas (šios sutarties 1 priedo 2 dalyje yra gamybinio pastato 2P5b gamybos linijų ir įrenginių išdėstymo schemos, iš kurių akivaizdžiai matosi, jog gamybiniame pastate išdėstyti mechanizmai ir darbo linijos užima kur kas daugiau, nei 20% bendro pastato ploto); tas faktas, jog akcijų pasirašymo sutartis buvo sudaryta kitais tikslais, kaip tik patvirtina šio įrodymo didelę reikšmę, nes įrodymas nebuvo gautas specialiai šiai bylai;

2) SODROS ir atsakovo rangovų pažymomis (III t., b. l. 155-164) apie tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. valstybiniu socialiniu draudimu draudė nuo 406 iki 429 asmenų; UAB „Headex“ ir UAB „Advantus“, teikiančių laikino įdarbinimo paslaugas, pažymose nurodyta, kiek, priklausomai nuo gamybos apkrovų, vidutiniškai gamybos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, dirba asmenų: UAB „Headex“ vidutiniškai suteikia 50–70 asmenų, o UAB „Advantus“ – 40-50 asmenų vienoje pamainoje; piko metu didžiausias vienoje pamainoje per pastaruosius 12 mėnesių per šias įmones įdarbintų asmenų skaičius sieke atitinkamai 86 (UAB „Headex“) ir 83 (UAB „Advantus“), be to, trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiuose pastatuose dirba kitų įmonių tiekėjų, teikiančių apsaugos paslaugas, elektros, šilumos, vėdinimo ūkio, liftų aptarnavimo ir priežiūros bei kitas paslaugas, darbuotojai, t. y. kasdien trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančioje teritorijoje ir pastatuose dirba 38 tokie asmenys.

Akivaizdu, kad teismas nepakankamai įsigilino į šių įrodymų reikšmę. Pirmosios instancijos teismas sprendė apie automobilių stovėjimo aikštelės užimtumą vadovaujantis www.regia.lt esančia sklypo ortofoto nuotrauka, tačiau nepaaiškino, kodėl šiam informacijos šaltiniui suteikia tokią reikšmę. Šis informacijos šaltinis buvo paminėtas Ekspertizės akte, todėl tai patvirtina, kad teismas darė išvadas vien remdamasis Ekspertizės aktu ir neatsižvelgdamas į kitus įrodymus. Neaišku, kokią konkrečiai datą (savaitės dieną) ir kokiu laiku padarytos sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės nuotraukos, esančios interneto portale www.regia.lt.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens vykdomą saldumynų gamybą veikia sezoniškumas, vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius gali smarkiai kisti, taigi negalima neigti jo poreikio didesniam automobilių stovėjimo aikštelės skaičiui, nei nustatė ekspertas, vadovaujantis STR formaliais minimaliais kriterijais. Minimalaus reikalingo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas reiškia, kad vietų negali būti mažiau, nei numato STR reikalavimai, tačiau nedraudžiama automobilių stovėjimo vietų turėti daugiau už minimalų reikalaujamą skaičių.

4. Pareiškėjai dar 1994 m. sudarytos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybinės žemės nuomos sutarties neginčijo. Ir nors, vadovaujantis Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, visi nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nenuginčijus valstybinės žemės nuomos sutarties ir neišformavus esamo sklypo, jame gali būti formuojamas naujas sklypas. Taigi, neaišku, kokiomis teisės normomis reikėtų vadovautis ir kokias atlikti procedūras tam, kad neišformavus esančio sklypo ir nepanaikinus valstybinės žemės nuomos sutarties galima būtų suformuoti naują sklypą Ginčo teritorijoje. Teismui neišsprendus šio klausimo, negali būti net teoriškai svarstoma apie naujo sklypo formavimą Ginčo teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad naujai suformuotam Ginčo teritorijoje 1 657 kv. m dydžio sklypui, atkūrus į jį nuosavybės teises, taikomos CK 6.559 straipsnio nuostatos, t. y. žemės nuomos sutartis liks galioti naujam savininkui. Tačiau tokia išvada suponuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens pastatams eksploatuoti vis tik reikalinga visa žemė Ginčo teritorijoje, o tai prieštarauja teismo išvadai, kad 1 657 kv. m dydžio plotas Ginčo teritorijoje nereikalingas trečiojo suinteresuoto asmens pastatams eksploatuoti. Be to, nenuginčijus valstybinės žemės nuomos sutarties, negali būti taikomos CK 6.559 straipsnio nuostatos dėl nuomos sutarties galiojimo naujam savininkui, kadangi tiesiog nėra objekto, kuriam šios teisės normos būtų taikytinos. Šiame kontekste neaišku, ar naujas 1 657 kv. m dydžio ploto sklypo savininkas būtų įpareigojamas pagal įstatymą nuomoti trečiajam suinteresuotam asmeniui žemę iki 2093 m., t. y. pagal dabar galiojančias valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatas. Tuo atveju, jei naujas 1 657 kv. m dydžio ploto sklypo savininkas būtų įpareigotas žemę nuomoti tomis pačiomis sąlygomis, tai reikštų reikšmingus jo nuosavybės teisių apribojimus ilgam laikui, negalėjimą tą sklypą išnuomoti kitiems asmenims arba užstatyti, t. y. iš esmės pastangos atkurti nuosavybę įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, nesuteiks laukiamo rezultato.

Pareiškėjai R. N., D. L., S. J. ir L. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., IV t., b. l. 30-35), prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjai R. N., D. L., S. J. ir L. J. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (IV t., b. l. 42-46), prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, atsiliepimuose į atsakovo apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, pateiktuose elektroninių ryšių priemonėmis, prašė juos tenkinti visiškai.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašė jį tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 56-61) prašė jį tenkinti. Taip pat atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (IV t., b. l. 69-74) prašė jį tenkinti.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mondelez Lietuva Production“ apeliacinius skundus tenkino (IV t., b. l. 81–106).

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad žemės sklypas yra skirtas statomiems arba pastatytiems statiniams eksploatuoti ir dėl to sklypas, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įgijo valstybės išperkamo žemės sklypo statusą. Ar visas žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti ar statyti, gali būti patvirtinta detaliuoju planu. Tačiau šiuo atveju nors ir nėra teritorijai parengto detaliojo plano, siekiant atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, Nuomos sutartis turi būti nuginčyta, kadangi visas sklypo plotas, nurodytas Nuomos sutartyje, priskirtinas valstybės išperkamam žemės sklypui ir į jį negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, perduodant žemės sklypą buvusioje iki nacionalizacijos vietoje, remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Šios nuostatos nekeičia ir ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklype yra neužstatytų žemės plotų, kadangi nuomininkas, nepasibaigus Nuomos sutarties terminui ar sutarties nepakeitus nustatyta tvarka, turi teisę naudoti visą žemės sklypą pagal jo paskirtį.

Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo atsakymas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nesant laisvos (neužstatytos) žemės, nėra pagrindo tenkinti ir kitų pareiškėjų reikalavimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

V. Pareiškėjai R. N., D. L., S. J. ir L. J. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti bylos procesą administracinėje byloje A-4084-261/2016, taip pat atnaujinus procesą, priimti administracinę bylą Nr. A-4084-261/2016 nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, išnagrinėjus panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą/nutartį – atmesti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Mondelez Lietuva Production“ apeliacinius skundus ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą (IV t., b. l. 126–133).

Pareiškėjai šį prašymą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamas taikymas pasireiškė tuo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (plotas 0,1667 ha), į kurį pretenduoja pareiškėjai, pripažino valstybės išperkamu ir natūra negrąžinamu vien tuo pagrindu, jog jis patenka į 5,2672 ha žemės sklypą, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo UAB “Mondelez Lietuva Production” nuomojasi iš valstybės nuomos sutarties pagrindu, ir šis žemės sklypas, LVAT nuomone, yra būtinas pastatams ir statiniams eksploatuoti, nors byloje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises, o 0,1667 ha ploto žemės sklypo dalis nėra būtina pastatams ir statiniams eksploatuoti.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamą taikymą taip pat pagrindžia tai, kad šioje byloje tas pats teismas (LVAT), jau yra konstatavęs visiškai priešingas išvadas – LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015 pripažino, kad vien nuomos sutarties buvimo fakto nepakanka tam, kad pripažintų žemę valstybės išperkama ir natūra negrąžinama; būtina nustatyti ar tokia žemė yra laisva (neužstatyta).

Nurodė, kad LVAT, 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendime taikydamas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nevertino ar žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaune (plotas 0,1667 ha), į kurį pretenduoja pareiškėjai, yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis. LVAT 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendime taikydamas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (plotas 0,1667 ha) pripažino valstybės išperkamu vien tuo pagrindu, jog yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis.

Pareiškėjai akcentuoja, kad teismo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas yra esminis, nes netinkamai pritaikius Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemė (duomenys neskelbtini), Kaune (plotas 0,1667 ha) neteisėtai ir nepagrįstai buvo pripažinta valstybės išperkama, ko pasėkoje nepagrįstai ir neteisėtai buvo panaikintas teisėtas ir pagrįstas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas.

Atsakovai Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei tretieji asmenys UAB „Mondelez Lietuva Production“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimuose į prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-4084-261/2016 nurodo nesutinkantys su pareiškėjų prašymu, prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Pareiškėjai R. N., D. L., S. J. ir L. J. siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4084-261/2016.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ ketvirtos dalies pirmajame skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis) ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kurį reglamentuoja ABTĮ trečios dalies normos.

Taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų – teisinio saugumo principas, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu. Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Res judicata principas reiškia, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ginčas yra išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas. Ši teisė kyla iš teisinio tikrumo principo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje Ryabykh prieš Rusiją 51–58 p.).

Pareiškėjų prašymas yra grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad nurodytu pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr. LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bei 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (plotas 0,1667 ha), į kurį pretenduoja pareiškėjai, pripažino valstybės išperkamu ir natūra negrąžinamu vien tuo pagrindu, jog jis patenka į 5,2672 ha žemės sklypą, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo UAB “Mondelez Lietuva Production” nuomojasi iš valstybės nuomos sutarties pagrindu, ir šis žemės sklypas, teismo nuomone, yra būtinas pastatams ir statiniams eksploatuoti, nors byloje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises, o 0,1667 ha ploto žemės sklypo dalis nėra būtina pastatams ir statiniams eksploatuoti. Šių normų netinkamą taikymą taip pat pagrindžia tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015 pripažino, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nėra kliūtis priimti sprendimą pagal Atkūrimo įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei yra nustatoma, kad savininkui iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusi žemė, kuri įsigaliojus įstatymui, numatančiam nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, buvo išnuomota pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, yra laisva (neužstatyta), nors 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendime pažymėjo, kad siekiant atkurti nuosavybes teises į ginčo žemės sklypą, Nuomos sutartis turi būti nuginčyta.

Vertinant pareiškėjų nurodomus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015 pirmosios instancijos teismui nenustačius aplinkybių, iš kurių būtų galima prieiti prie neabejotinų išvadų dėl ginčo žemės sklypo priskirtinumo (nepriskirtinumo) valstybės išperkamai žemei ir apeliacinės instancijos teisme byloje negalint priimti galutinio sprendimo, nes bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti turi būti surinkti, ištirti ir įvertinti nauji įrodymai, 2015 m. vasario 5 d. nutartimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 70-2-2500 bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl šių priežasčių šalių ginčas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi nebuvo išspręstas visiškai, taigi ši minėta nutartis yra tarpinė, bet ne galutinė, kas lemia tai, jog šioje nutartyje nėra konstatuoti faktai ar aplinkybės, turinčios prejudicinę reikšmę.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr. LVAT 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

Pareiškėjai šio pagrindo akivaizdumą grindžia tuo, kad teismas neįvertino ar žemės sklypui, į kurį pretenduoja pareiškėjai, yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis. Pabrėžia, kad galimybė grąžinti laisvą miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė yra laisva. Taip pat nurodo, kad minėtą žemės sklypą teismas pripažino valstybės išperkamu vien tuo pagrindu, jog yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Galiausiai pažymi, kad teismo išvada, jog visas 5,2672 ha valstybinis žemės sklypas (tuo pačiu ir ta sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėjai) yra būtina žemės sklypo nuomininkui UAB „Mondelez Lietuva Production“ pastatams ir statiniams eksploatuoti, prieštarauja byloje esančiai teismo ekspertizės išvadai, kuri teigia, kad UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuosavybės teise priklausančių pastatų, statinių ar įrenginių, įregistruotų viešame registre ir esančių valstybės nuomojamame 5,2672 ha žemės sklype, eksploatavimui ginčo teritorija nėra būtina.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai argumentų, akivaizdžiai parodančių, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą arba ją akivaizdžiai netinkamai taikė, nenurodė ir įrodymų dėl to nepateikė. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi prašymo atnaujinti procesą aptariamu pagrindu argumentus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pačiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendime yra pažymėta, kad LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartyje nurodyta, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nėra kliūtis priimti sprendimą pagal Atkūrimo įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei yra nustatoma, kad savininkui iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusi žemė, buvo išnuomota pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, yra laisva (neužstatyta).

Pagrindinis kriterijus apsprendžiantis ar žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo atžvilgiu yra faktas ar žemės sklypas yra laisvas, ar ne. Pabrėžtina, kad vertinant ar žemės sklypas yra neužstatytas, yra byloje nustatytinų ir vertintinų faktinių aplinkybių klausimas, bet ne materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant klausimas. Tame pačiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendime aiškinama, kad Nuomos sutartis turi būti nuginčyta, kadangi visas sklypo plotas, nurodytas Nuomos sutartyje, priskirtinas valstybės išperkamam žemės sklypui, o neužstatyta žemės sklypo dalis gali būti naudojama vėliau pagal jo paskirtį.

Teismas vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 70-2-2500 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 549)“, kuriame teigiama, kad išnagrinėtoje teritorijoje V. N. ir A. N. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietoje daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta, nurodė, jog būtent nesant laisvos (neužstatytos) žemės, nėra pagrindo tenkinti ir kitų pareiškėjų reikalavimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Taigi pagrindinis motyvas, lėmęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priskirtinumą valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo atžvilgiu, buvo ne pačios Nuomos sutarties nuginčijimo klausimas, bet žemės sklypo užstatymo ir jo reikalingumo statinių eksploatavimui klausimas, kuris, kaip jau buvo minėta, yra vertinamasis.

Taigi nors pareiškėjai prašo atnaujinti procesą dėl materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant, tačiau iš pareiškėjų pateikto proceso atnaujinimo prašymo turinio darytina išvada, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis ir prašymu dėl proceso atnaujinimo siekia pakartotino faktinių aplinkybių įvertinimo. Remiantis pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą argumentais, reikėtų iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes ir revizuoti bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo atliktą atitinkamų įrodymų vertinimą, tačiau tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti (pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442–52/2008, 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146–28/2011).

Dėl pareiškėjų teiginių susijusių su tuo, jog teismo daromos išvados prieštarauja teismo ekspertizės išvadai akcentuotina, kad ABTĮ 156 straipsnis, įtvirtinantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus nenumato, kad procesas galėtų būti atnaujintas proceso šaliai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškus, jog byloje buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių (įrodymų) tyrimas ar vertinimas. Tokia įstatymų leidėjo pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-121/2013, 2016 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-38-261/2016).

Prašyme dėl proceso atnaujinimo teigiama, kad padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas yra esminis, nes turėjo įtakos priimant neteisėtą spendimą. Šiuo atveju, net ir konstatavus, kad Nuomos sutarties nenuginčijimas neužkerta kelio nuosavybės teisės atkūrimui, nebūtų paneigta teismo išvada, kad ginčo sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, nes teismo vertinimu jis yra reikalingas statiniams eksploatuoti.

Įvertinusi prašymo atnaujinti procesą nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai nenurodė argumentų, dėl kurių neliktų pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje: kaip jau minėta, prašant atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, suinteresuoti asmenys turi pateikti teismui įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, t. y. proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas sudaryti galimybę prašyti iš naujo vertinti įrodymus bei argumentus dėl materialinės teisės normų taikymo, buvusius ginčo dalyku apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto pagrindo užbaigtos bylos proceso atnaujinimui, todėl jų prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-4084-261/2016 netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. N., D. L., S. J. ir L. J. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4084-261/2016 pagal pareiškėjų R. N., D. L., S. J. ir L. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant akcinei bendrovei „Krafts foods Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Mondelez Lietuva Production“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Skirgailė Žalimienė