492dc033-45d4-44c9-a5be-2e4d0c8e9d71 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-1140-541/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03497-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 350 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už kalinimÄ Å¾eminančiomis, neatitinkančiomis įstatymų nuostatų sÄ lygomis (b. l. 1–5). Nurodo, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. Vilniaus pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas pirmojo korpuso patalpose Nr. 312, 311, 402, 212, kurių plotas siekia nuo 30 m2 iki 32 m2 ir kuriose yra įrengta nuo 10 iki 12 miegamųjų vietų.

PareiÅ¡kėjas nurodytose patalpose buvo laikomas kartu su 10–12 asmenų. Kiekvienoje patalpoje yra įrengti 6 dviaukščiai gultai, kurių kiekvienas užima 2,2 m2, 10, 11 spintelių, kurios užima po 1 m2. Bendrai baldai užima 23-24 m2, kai tuo tarpu maksimalus gyvenamos patalpos plotas nevirÅ¡ija 32 m2. Teisėjo teigimu, pagal nustatytas taisykles, vienam žmogui turi bÅ«ti skirta nuo 2,5 m2 iki 3,6 m2 ploto laisvam judėjimui. Taigi pareiÅ¡kėjo nurodytose patalpose trÅ«ko 15-17 m2 ploto. Dėl vietos trÅ«kumo pareiÅ¡kėjui smarkia sutriko miego ritmas, ėmė nuolat skaudėti sÄ narius, galvÄ bei nugarÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjas turėjo kreiptis į medikus.

PareiÅ¡kėjas taip pat patyrė dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad didelį stresÄ , nepatogumÄ , psichologinę įtampÄ ir gėdÄ , žeminančiÄ jo orumÄ , patyrė dėl kalinimo įstaigoje įrengtų dušų. Vilniaus PN kalintys asmenys į duÅ¡Ä Ä¯leidžiami tik vienÄ kartÄ per savaitę, kas nesuteikia jokios galimybės palaikyti elementariÄ bÅ«tinÄ asmens higienÄ . Vilniaus PN dušų patalpose vienu metu bÅ«davo po 10–11 asmenų. Patalpos, kuriose įrengti duÅ¡ai, neatitinka jokių reikalavimų, kadangi tarp dušų nebuvo pertvarų, nebuvo užuolaidų, bent iÅ¡ dalies suteikiančių privatumÄ .

DuÅ¡o patalpose nebuvo kilimėlių, nebuvo kur pasidėti asmeninius daiktus ir higienos priemones. Be to, maudantis duÅ¡e buvo pavojinga ir labai nejauku, kadangi drauge prausdavosi blogai pagarsėję asmenys, kalintys dėl įvairių smurtinių ir lytinių nusikaltimų. Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjas negalėjo normaliai nusiprausti, kadangi tik įėjus į duÅ¡Ä , pasigirsdavo neÅ¡vankios patyčios ir buvo aptarinėjami pareiÅ¡kėjo lyties organai. Vilniaus PN administracija 2018 m. liepos mėnesį tarp dušų įrengė pertvaras, tačiau prieÅ¡ais besimaudantys asmenys galėjo ir toliau stebėti vieni kitus bei tyčiotis ir žeminti kitus nuteistuosius.

Dėl nurodytų sÄ lygų kalinami asmenys ne kartÄ kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais pagerinti esamas sÄ lygas ir sustabdyti patyčias, tačiau į visus skundus buvo reaguojama tik juoku ir pečių gūžtelėjimais. Vilniaus PN administracija tik kartojo, kad nieko nežino ir žinoti nenori, be to, neturi lėšų, kurias galėtų skirti dušų tvarkymui. Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjas patyrė patyčias, sunkius, didelius dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, pareiÅ¡kėjas nuolat jautė didžiulį diskomfortÄ , įtakojusį pareiÅ¡kėjo psichologinę sveikatÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad neturtinę žalÄ patyrė taip pat ir dėl to, kad visus Vilniaus PN langus dengia grotos, kurios, pareiÅ¡kėjo teigimu, neatitinka įstatymų numatytų normų ir yra kenksmingos žmogaus sveikatai, kadangi grotos pagamintos iÅ¡ sveikatai kenksmingo Å¡iferio. Vilniaus PN 2019 m. liepos 18 d. lankęsis teisingumo ministras Vilniaus PN administracijai davė nurodymÄ per du mėnesius nuo langų nuimti grotas, tačiau Vilniaus PN ir toliau ignoruoja įstatymus ir nieko nedaro. PareiÅ¡kėjas žalÄ , patirtÄ dėl ant langų uždėtų grotų, vertina 50 000 Eur.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad neturtinę žalÄ patyrė ir dėl Vilniaus PN besiveisiančių parazitų. Daugelyje Å¡ios įstaigos kamerų (408, 208) veisiasi ir gyvena daugybė blakių, kurių naikinimu Vilniaus PN administracija nesirÅ«pina. Po daugybės praÅ¡ymų ir skundų, įstaigos atstovai atliko dezinfekcijÄ keliose gyvenamose kamerose, tačiau blakių ne tik nesumažėjo, tačiau jos tapo dar aktyvesnės. Ä® pakartotinius praÅ¡ymus Vilniaus PN administracija nebereaguoja. Dėl lovose ir čiužiniuose esančios gausybės blakių miegoti nebeįmanoma.

Nuolat tenka kreiptis į įstaigos medikus ir praÅ¡yti priemonių nuo daugybinių įkandimų, niežėjimo bei alerginės reakcijos. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10–19). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2019­ m. gruodžio 5 d. Vėliau daug kartų buvo etapuojamas į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Pažymi, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Skunde nurodytu ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno šiose Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 3-212 (trečio nuteistųjų būrio 212 gyvenamoji patalpa); bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 5-312 (penkto nuteistųjų būrio 312 gyvenamoji patalpa); bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 5-311 (penkto nuteistųjų būrio 311 gyvenamoji patalpa); bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 7-402 (septinto nuteistųjų būrio 402 gyvenamoji patalpa) bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 3-208 (trečio nuteistųjų būrio 208 gyvenamoji patalpa).

Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpų Nr. 3-212 plotas – 36,70 m2, joje įrengta 11 miegamų vietų, Nr. 5-312 plotas – 35,40 m2, joje įrengta 11 miegamų vietų, Nr. 5-311 plotas – 31,15 m2, joje įrengta 10 miegamų vietų, Nr. 7-402 plotas – 34,46 m2, joje įrengta 11 miegamų vietų, Nr. 3-208 plotas – 33,43 m2, joje įrengta 10 miegamų vietų. Taigi patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas pilnai atitiko galiojančius įstatyminius reikalavimus.

Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi, gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.

BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y.

Vilniaus pataisos namų dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jei ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas negalėtų sÄ lygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes bÅ«ti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.

Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Dėl dušų įrengimo atsakovės atstovas paaiÅ¡kina, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos duÅ¡o patalpos skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. 2017 metų pradžioje I-ame gyvenamajame korpuse esančiose duÅ¡o patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Nuteistieji naudodamiesi dušo patalpomis turėjo galimybę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis – su pertvaromis ar be jų. 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas grįstas vien abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Atsakovės atstovo manymu, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis duÅ¡u, suponuojančių neturtinės žalos kilimÄ , vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų, pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpi sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duÅ¡e nereikÅ¡damas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

Dėl prausimosi duÅ¡e dažnumo atsakovės atstovas nurodė, kad tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose nustatyti naudojimosi duÅ¡u grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartÄ Ä¯ savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Tokiu bÅ«du jokie teisės aktų reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Kiekviename nuteistųjų bÅ«ryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Å iose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos.

Dėl ant langų esančių grotų atsakovės atstovas pažymėjo, kad bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa, kurioje pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu įrengta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams.

Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigÄ bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais. Dėl parazitų atsakovės atstovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu tarp Vilniaus PN ir UAB „Dezinfa“ buvo pasiraÅ¡yta paslaugų teikimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Dezinfa“ įsipareigojo vykdyti vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ir t.t.). Nuo 2017 m. birželio 26 d. Å¡ias paslaugas įstaigoje teikė UAB „Pelias“.

Å i kontrolė įstaigoje vykdoma nuolatos, nusiskundimų iÅ¡ nuteistųjų negauta. Atsakovas pažymėjo, kad skunde nurodytu ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN administracijÄ su skundais dėl tariamai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų (netinkamų kalinimo sÄ lygų) nesikreipė. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN neužtikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl per mažo gyvenamojo ploto. Teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Kaip matyti, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.  Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiÅ¡kėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Teismas pažymi, kad atsakovės atstovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo aktualiu laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas gyvenamosiose (bendrabučio tipo) patalpose, taigi pareiÅ¡kėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Nors atsakovės atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiÅ¡kėju, tačiau, teismo vertinimu, net ir darant prielaidÄ , jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų kiekvienoje iÅ¡ patalpų, pateikti duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nei vienoje iÅ¡ paminėtų kamerų ir gyvenamųjų patalpų nebÅ«tų buvę pažeisti.

Be to, iÅ¡ Vilniaus PN paaiÅ¡kinimų, pateiktų atsiliepime, matyti, kad nuteistieji įstaigoje neprivalo visÄ laikÄ praleisti gyvenamojoje patalpoje: jiems yra suteikiama teisė lankytis socialinės reabilitacijos programose, sportuoti. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė neteisėtai buvo ribojama, nėra. Nesant objektyvių duomenų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Vilniaus PN vienam asmeniui tekusio per mažo gyvenamosios patalpos ploto atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog į duÅ¡Ä buvo vedamas tik vienÄ kartÄ per savaitę, kad Vilniaus PN duÅ¡uose nebuvo užtikrintas privatumas, duÅ¡o patalpose nebuvo kilimėlių, nebuvo kur pasidėti asmeninius daiktus ir higienos priemones.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

Pagal HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktuose yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u. Vis dėlto, remiantis LVAT praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sÄ lygų, privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos bÅ«klę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiÅ¡kėjui galimybę dažniau naudotis duÅ¡u (LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis duÅ¡u dažniau nei numatyta higienos normose. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neteigė, kad jam visai nebuvo užtikrinama teisė pasinaudoti duÅ¡u, prieÅ¡ingai ­â€“ jis teigia, kad į duÅ¡Ä buvo vedamas vienÄ kartÄ per savaitę, todėl sprendžiama, kad nurodytas teisinis reguliavimas dėl prausimosi kiekio suteikimo Å¡iuo atveju nebuvo pažeidžiamas. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, kad buvo pažeistas privatumas naudojantis duÅ¡u teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ naudojantis duÅ¡u.

PareiÅ¡kėjas neteikė skundų įkalinimo įstaigos administracijai dėl privatumo pažeidimo naudojantis duÅ¡u. Pagal byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ nustatyta, kad dušų pertvaros įkalinimo įstaigoje įrengtos nuo 2017 metų pradžios ir nuteistieji naudodamiesi duÅ¡o patalpomis turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020). Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Vilniaus PN neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu praÅ¡ymų ar skundų įkalinimo įstaigos administracijai nereiÅ¡kė, o nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo nustatyta pareigos įrengti pertvaras duÅ¡uose.

PareiÅ¡kėjo teiginiai apie jo duÅ¡uose patiriamas patyčias yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti įrodymais (pvz., neaiÅ¡ku, kas ir kada iÅ¡ jo tyčiojosi), teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl privatumo pažeidimo naudojantis duÅ¡u atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teiginius, kad duÅ¡o patalpose nebuvo kilimėlių ir kad nebuvo kur pasidėti daiktus, paneigia į bylÄ atsakovės atstovo pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad duÅ¡uose yra tiek kilimėliai, tiek pakabos rÅ«bams bei kitiems daiktams pasikabinti (b. l. 51–53).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, kad visus Vilniaus PN langus dengia grotos, kurios, pareiÅ¡kėjo teigimu, neatitinka įstatymų numatytų normų ir yra kenksmingos žmogaus sveikatai, kadangi grotos pagamintos iÅ¡ sveikatai kenksmingo Å¡iferio. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Ä®rengimo taisyklės) 11.5 punkte nustatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtuose gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. Remiantis Vilniaus PN pateikta informacija, gyvenamuosiuose kambariuose buvo įrengtos grotos ant langų laikantis minėtų taisyklių reikalavimų. Vilniaus PN atsiliepime pažymėjo, kad grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigÄ bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra abstraktÅ«s ir teismas neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus PN įrengtos grotos nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad grotos buvo iš šiferio ir tai kenkė sveikatai, taip pat jokiais įrodymais nepagrįsta ir yra tik subjektyvi jo nuomonė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo teiginiai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad daugelyje Vilniaus PN kamerų (Nr. 408, 208) veisiasi ir gyvena daugybė blakių, nors keliose kamerose buvo atlikta dezinfekcija, tačiau blakių ne tik nesumažėjo, tačiau jos tapo dar aktyvesnės, o į pakartotinius prašymus Vilniaus PN administracija nebereaguoja.

Dėl lovose ir čiužiniuose esančios gausybės blakių miegoti neįmanoma, nuolat tenka kreiptis į įstaigos medikus ir praÅ¡yti priemonių nuo daugybinių įkandimų ir niežėjimo. Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 punktas). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad tarp Vilniaus PN ir UAB „Dezinfa“ buvo pasiraÅ¡yta paslaugų teikimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Dezinfa“ įsipareigojo vykdyti vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ir t.t.), nuo 2017 m. birželio 26 d. Å¡ias paslaugas įstaigoje teikė UAB „Pelias“.

Nurodyta kontrolė įstaigoje vykdoma nuolatos. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nusiskundimų iš nuteistųjų negauta. Šiuos atsakovės atstovo teiginius patvirtina byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad Vilniaus PN dezinsekcija atliekama sistemingai (b. l. 36–50). Pažymėtina, kad byloje nepateikta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d.

įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu dėl patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl patalpose buvusių blakių buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl blakių buvo teikiami skundai, į kuriuos nebuvo reaguojama, tačiau konkretÅ«s atvejai, kad bÅ«tent pats pareiÅ¡kėjas teikė tokius skundus, nenurodyti. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Vilniaus PN, žinodami apie tam tikrus gyvenamųjų patalpų neatitikimus higienos normų reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismo vertinimu, nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius.

PareiÅ¡kėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Vilniaus PN administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias sveikatos saugos kontrolę, dėl Lietuvos higienos normų reikalavimų neatitinkančių kamerų, spręstina, jog pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl blakių atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, žr. pvz., 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016, 2019 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1598-662/2019, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja Vilniaus PN administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, bÅ«klės. PareiÅ¡kėjo teiginių, kad tenka kreiptis į įstaigos medikus dėl daugybinių įkandimų, byloje esantys medicininiai dokumentai nepatvirtina (b. l. 55–79).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjui raÅ¡tu nesikreipus į Vilniaus PN pareigÅ«nus, administracijÄ ir (ar) kompetentingas patikrinimus įgaliotas atlikti tarnybas dėl higienos reikalavimų pažeidimų (blakių veisimosi), pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė