2025-09-10 Nr. AB-14152-3-61-3-02871-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-750-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02871-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 23 d. rašto „Dėl atsakymo pateikimo“ (dokumento registracijos Nr. 10K-2617) (toliau – ir Raštas) dalį, kuria buvo padaryta klaidinga išvada, kad pareiškėjas įgijo Lietuvos pilietybę ne gimimu ir dėl to neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punkto sąlygos.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti V. K. skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. kovo mėnesį kreipėsi į Migracijos departamentą ir pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo. V. K. 2024 m. balandžio 5 d. gavo iš Migracijos departamento pranešimą, kad prašymas yra atmestas, kadangi jis neatitinka prašymo pateikimo pagrindų. Pranešime buvo nurodyta, kad reikia teikti pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą ir pridėti patvirtinančius dokumentus. V. K. 2024 m. gegužės 30 d. per MIGRIS sistemą pateikė pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, tačiau šis pranešimas, nepateikus dokumentų originalų, 2024 m. rugsėjo 28 d. buvo nepriimtas.

Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad pareiškėjas nebuvo kreipęsis į teismą su skundu dėl aukščiau nurodytų sprendimų panaikinimo.

Pareiškėjas per savo atstovą 2025 m. kovo 24 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė suteikti informaciją, susijusią su galimybe pareiškėjui turėti dvigubą pilietybę (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo skundžiamame Migracijos departamento 2025 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 10K-2617 „Dėl atsakymo pateikimo“ pateikti informacinio pobūdžio duomenys. Teismo vertinimu, Rašto dalies panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes minėtu Raštu nebuvo priimti jokie sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas neskundė teismui sprendimų, kurie sukėlė jam teisines pasekmes, t. y. sprendimų, kuriais nuspręsta, jog pareiškėjas negali įgyti dvigubos pilietybės. Iš pateikto prašymo buvo matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į instituciją ne dėl administracinio sprendimo priėmimo, o dėl informacijos suteikimo. Teismo vertinimu, Raštas nėra savarankiškas administracinis aktas, tai informacinio pobūdžio dokumentas, juo nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios pareiškėjo teisės ar pareigos.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Raštas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui (ABTĮ 5 str., 17 str. 1 d.), tai įrodo pačiame Rašte nurodyta informacija, t. y. apskundimo tvarka. Vienas iš apskundimo būdų buvo nurodytas skundo padavimas tiesiogiai Regionų administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos. Aplinkybė, kad pats atsakovas nurodė Rašto apskundimo tvarką, patvirtina, jog jis laikėsi pozicijos, kad pateiktas Raštas yra individualus administracinis aktas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo kaip nenagrinėtino teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju Raštas buvo skirtas būtent pačiam pareiškėjui, jame aiškiai taikytos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo normos pareiškėjo atžvilgiu, konstatuojant, kad pareiškėjas neįgijo Lietuvos Respublikos pilietybės gimdamas ir kad jis neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punkto sąlygos. Taigi atsakovo pateiktas Raštas atitinka individualaus administracinio akto požymius.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovo Rašte pateikti tik informacinio pobūdžio duomenys. Nors Raštas iš pradžių buvo formuluojamas kaip informacijos pateikimas ir jo dalyje pateikta informacinio pobūdžio informacija, jame taip pat buvo priimtas aiškus administracinis sprendimas, kuriuo buvo taikytos Pilietybės įstatymo nuostatos pareiškėjo atžvilgiu ir kuris darė įtaką jo teisinei padėčiai, t. y. jo galimybei siekti dvigubos pilietybės. Taigi teismas neatsižvelgė į visą Rašto turinį, vertino jį paviršutiniškai. Net tuo atveju, jeigu Raštu iš tikrųjų būtų buvusi pateikta tik informacinio pobūdžio informacija, pareiškėjas vis tiek būtų turėjęs teisę skųsti tokį pateiktą atsakymą administraciniam teismui, manydamas, kad pateiktu atsakymu yra pažeidžiama jo teisė į informaciją.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neskundė sprendimų, kurie jam sukėlė teisines pasekmes, t. y. sprendimų, kuriais buvo nuspręsta, jog pareiškėjas negali įgyti dvigubos pilietybės. Dėl anksčiau teiktų pareiškėjo prašymų / pranešimų atsakovas niekada nebuvo priėmęs sprendimo, kuriame būtų padaryta išvada, kad pareiškėjas negali įgyti dvigubos pilietybės. Kaip yra nurodoma Rašte, paskutinis pareiškėjo teiktas pranešimas apie kitos valstybės įgijimą buvo automatiniu būdu atmestas (nepriimtas) tik dėl to, kad per 4 mėnesius nebuvo pateikti dokumentų originalai, tačiau nebuvo nurodyta ar padaryta išvada, kad pareiškėjas negali įgyti dvigubos pilietybės. Minėtos aplinkybės rodo, kad net jei pareiškėjas anksčiau būtų norėjęs apskųsti atsakovo sprendimus, jis nebūtų turėjęs tokios galimybės. Taigi šiuo atveju pareiškėjas yra nepagrįstai kaltinamas, kad jis anksčiau neskundė sprendimų, kurie jam sukėlė teisines pasekmes.

Pareiškėjas pažymi, kad nors jis kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo dėl to, kad galėtų tinkamai pateikti pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą ir tokiu būdu įgyti dvigubą pilietybę, tačiau atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, ne tik pateikė informacinio pobūdžio informaciją, tačiau tame pačiame Rašte padarė ir administracinį sprendimą, darantį įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai dėl dvigubos pilietybės įgijimo. Rašto turinys faktiškai reiškė sprendimą nepripažinti aplinkybės, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas. Tokiu būdu pareiškėjui buvo užkirstas kelias pretenduoti į specialius pilietybės išsaugojimo mechanizmus, t. y. remtis Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punktu, kuris numatė, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas. Taigi Rašte padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punkto sąlygos, iš esmės apribojo pareiškėjo konstitucines teises (dėl pilietybės išsaugojimo) ir jo teisines galimybes kreiptis dėl dvigubos pilietybės įgijimo pagal nustatytas procedūras. Iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad Raštas sukelia realias teisines pasekmes pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, Raštas turėtų būti pripažįstamas nagrinėtinu administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas turėjo kompetenciją priimti tokio pobūdžio Raštą, ar skundžiamas Raštas buvo priimtas, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, išanalizuoti ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, pripažinęs, kad Raštas nėra savarankiškas administracinis aktas, tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartį ir grąžinti nagrinėti skundą tam pačiam teismui, motyvuodamas tuo, jog Raštu buvo priimtas aiškus administracinis sprendimas, kuriuo buvo taikytos Pilietybės įstatymo nuostatos pareiškėjo atžvilgiu ir kuris darė įtaką jo teisinei padėčiai, t. y. pareiškėjo galimybei siekti dvigubos pilietybės.

Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia, jog skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo realizuoja teisę kreiptis į teismą, laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tik įvykdęs šią ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą bei nustatęs pareiškėjo (ne) suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009 ir kt.).

Taigi, pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 24 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo prašė Migracijos departamento pateikti informaciją apie V. K. Lietuvos Respublikos pilietybę, jos išsaugojimą, galimą netekimą, grąžinimą bei su tuo susijusius reikiamus pridėti dokumentus, Migracijos departamento turimus pateikti duomenis ir jų formą, taip pat pareiškėjas prašė pateikti informaciją apie ankstesnį atmestą prašymą. Taigi minėtu prašymu pareiškėjas prašė Migracijos departamento pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjo galimybe turėti dvigubą pilietybę (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas Rašte pateikė pareiškėjui MIGRIS sistemoje turimą informaciją ir atsakė į pareiškėjo 2025 m. kovo 24 d. prašyme nurodytus klausimus, susijusius su galimybe turėti daugybinę pilietybę. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad jam buvo pateikta ne visa jo prašoma pateikti informacija, kad ji buvo pateikta netinkama forma ir pan. Kaip matyti iš pareiškėjo procesinių dokumentų, jis iš esmės nesutinka su Migracijos departamento Rašto dalimi, kurioje, pareiškėjo vertinimu, padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punkto sąlygos, teigdamas, kad Raštu buvo priimtas administracinis sprendimas, darantis įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai dėl dvigubos pilietybės įgijimo.

Pagal byloje esančius duomenis, pareiškėjas 2024 m. kovo mėnesį kreipėsi į Migracijos departamentą ir pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, pareiškėjas 2024 m. balandžio 5 d. gavo iš Migracijos departamento pranešimą, kad jo prašymas yra atmestas, kadangi prašymas neatitinka prašymo pateikimo pagrindų. Pranešime buvo nurodyta, kad reikia teikti pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą ir pridėti patvirtinančius dokumentus. V. K. 2024 m. gegužės 30 d. per MIGRIS sistemą pateikė pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, tačiau šis pranešimas nebuvo nepriimtas, pareiškėjui nepateikus dokumentų originalų. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas koks nors sprendimas dėl jo atitikties Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punkto sąlygoms, duomenys apie tai, kad pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punkto sąlygos, pateikiami tik ginčijamame Rašte.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra faktinių ir teisinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad Raštu nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės gali būti nustatytos tik bylą nagrinėjant iš esmės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė