492d98be-9f7c-47ee-8f8d-cf7ea37decc8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2410-931/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30968-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.9; 3.2.6.6.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė, sekretoriaujant Godai Varkauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. V., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei, trečiajam asmeniui R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® Turto bankui dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu iÅ¡ esmės suklydus, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, Å alčininkų rajono 3-ojo notarų biuro notarė Marija MiliÅ«nienė, Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarė Danguolė MiÅ¡kinė, R. B., G. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas V. V. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovo V.

V. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ apie atsisakymÄ nuo palikimo, patvirtintÄ Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės Danguolės MiÅ¡kinės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės suklydus. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovo motina J. B. su ieÅ¡kovo tėvu Z. V. santuokos sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas tėvystės nustatymo liudijimas, kurio pagrindu patvirtinta Z. V. tėvystė. Gyvenant nesusituokus, jiems be ieÅ¡kovo gimė dukra G.

B. ir sÅ«nus R. B. IeÅ¡kovo tėvas Z. V. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas V. V. kartu su savo broliu R. B. atvyko į Å alčininkų rajono 3-iojo notaro biurÄ su tikslu priimti palikimÄ po tėvo Z. V. mirties. Susitikimo metu notarų biuro darbuotoja priėmė iÅ¡ jų gimimo liudijimus ir tėvo mirties liudijimÄ . To paties susitikimo metu notaro biuro darbuotojos akivaizdoje buvo priimtas sprendimas, kad palikimÄ savo vardu priims R. B., o ieÅ¡kovas palikimo atsisakys. Duomenų bazės patikrinimo metu Å alčininkų rajono 3-iojo notaro biuro darbuotoja E. Z. nustatė, kad mirusysis Z.

V. turi du vaikus – ieÅ¡kovÄ V. V. ir G. B. R. B. mirusiojo vaikų sÄ raÅ¡e įraÅ¡yta nebuvo. TÄ pačiÄ dienÄ Å alčininkų rajono 3-iojo notaro biuro darbuotoja ieÅ¡kovui kartu su broliu liepė nuvykti į VÄ® Registrų centrÄ , ten pateikti brolio gimimo liudijimÄ , kad pastarasis bÅ«tų įregistruotas kaip mirusiojo Z. V. vaikas. Darbuotoja taip pat nurodė, kad atlikus šį veiksmÄ , jokių kliūčių palikimo priėmimui nebus ir iÅ¡kart paskyrė kitÄ susitikimÄ 2020 m. spalio 5 d. palikimo priėmimo fakto registravimui.

Tuo tarpu ieÅ¡kovui bei jo seseriai G. B. buvo patarta iki 2020 m. spalio 5 d. atsisakyti palikimo. IeÅ¡kovas su broliu tÄ pačiÄ (duomenys neskelbtini) dienÄ nuvyko į VÄ® Registrų centrÄ , kur pateikė reikiamus dokumentus. Darbuotoja patvirtino, kad nauji duomenys apie mirusiojo Z. V. sÅ«nų R. B. bus įregistruoti VÄ® Registro centro sistemoje maždaug per vienÄ valandÄ . Gavus tokį VÄ® Registro centro darbuotojos atsakymÄ , ieÅ¡kovui nekilo jokių abejonių, kad taip, kaip Z. V. vaiku buvo įregistruota sesuo G.

B., taip bus įregistruotas ir brolis R. B. Ieškovas teisinio išsilavinimo neturi ir nežinojo, kad pirmiausia oficialiai turėjo būti nustatyta sesers ir brolio tėvystė, o tik tada pastarieji galėjo būti įtraukti į velionio tėvo šeimos sudėtį. Tad ieškovas atsisakė palikimo (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 11-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), o sesuo – (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. sav. 3-ajame notaro biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 5 d. ieškovo brolis R.

B. atvyko į Å alčininkų rajono 3-iÄ jį notaro biurÄ su savimi turėdamas ieÅ¡kovo V. V. bei sesers G. B. praneÅ¡imus apie palikimo atsisakymÄ . Tuomet notaro biuro darbuotoja patikrino duomenų bazę ir pranešė, kad į mirusiojo Å¡eimos sudėties sÄ raÅ¡Ä vaiku yra įraÅ¡ytas tik ieÅ¡kovas V. V. Atsisakydamas palikimo (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 11-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas buvo suklaidintas, kadangi per klaidÄ manė atsisakantis palikimo su tuo tikslu, kad palikimas pereis kitam įpėdiniui pagal įstatymÄ â€“ kitam velionio Z.

V. vaikui R. B. Po pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymo paaiÅ¡kėjus, kad oficialiai ieÅ¡kovas yra vienintelis Z. V., vaikas, kuris atsisakė palikimo, CK 5.62 straipsnio pagrindu paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kas visiÅ¡kai neatitinka tikrosios ieÅ¡kovo valios pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymo pasiraÅ¡ymo metu, nes jis klaidingai manė, kad egzistuoja dar du tėvo įstatyminiai įpėdiniai – ieÅ¡kovo sesuo G. B. ir brolis R. B. 2020 m. spalio 9 d. ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ Å alčininkų rajono 3-iajam notaro biurui, praÅ¡ydamas praneÅ¡imÄ laikyti pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsisakydamas nuo palikimo jis suklydo, buvo suklaidintas dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ir kitų esminių sÄ lygų ir aplinkybių, nes žinodamas visas aplinkybes, tokio sandorio nebÅ«tų sudaręs – nebÅ«tų pareiÅ¡kęs, kad atsisako nuo tėvo palikimo. IeÅ¡kovas, bÅ«damas įsitikinęs, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. Å alčininkų rajono 3-iojo notaro biuro darbuotojos E. Z. iÅ¡duotoje VÄ® Registrų centras pažymoje nurodyti duomenys apie tai, kad velionis turi du vaikus yra teisingi, bei patikėjęs VÄ® Registrų centras darbuotojos pasakymu, kad per valandÄ laiko bus papildyti duomenys apie ieÅ¡kovo tėvo Å¡eimos sudėtį, jis (duomenys neskelbtini). pasirašė atsisakymÄ nuo palikimo.

Tik po palikimo atsisakymo 2020 m. spalio 5 d. gavus naujÄ tėvo Å¡eimos sudėties pažymėjimÄ paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas yra vienintelis įpėdinis, kadangi Z. V. tėvystė nei sesers, nei brolio atžvilgiu nėra nustatyta. IeÅ¡kovo valia buvo ta, jog jis norėjo, kad tėvo palikimÄ priimtų vienas iÅ¡ velionio tėvo įpėdinių. Žinodamas, jog jam atsisakius palikimo priėmimo, tėvo palikimas atiteks valstybei, jis niekada nebÅ«tų tokio sandorio pasirašęs. Å iuo atveju paveldėjimo bylÄ tvarkiusi notarė privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir atsakingai įvertinti ieÅ¡kovo ir brolio pateiktus gimimo liudijimus, informuoti ieÅ¡kovÄ apie esamÄ situacijÄ , kad brolio tėvystė nėra nustatyta, kas yra esminė kliÅ«tis palikimui pagal įstatymÄ priimti.

AtsisakymÄ nuo palikimo tvirtinusi notarė turėjo įsitikinti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų suvokė, kokius teisinius padarinius sukels jo atsisakymas nuo palikimo priėmimo pagal įstatymÄ . Tačiau ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos palikimo atsisakymo pasekmės ir jis nesuprato jo sukeliamų teisinių padarinių, jam nebuvo pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kintos jo atsisakymo pasekmės. Sužinojęs, jog jo brolis ir sesuo neturi teisės priimti palikimo ir turtas paveldėjimo teise pereis valstybei, ieÅ¡kovas iÅ¡ karto kreipėsi į notarÄ su praÅ¡ymu laikyti praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo.

Atsakovas VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma ieÅ¡kinio netenkinti ir bylÄ nagrinėti VÄ® Turto banko atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime VÄ® Turto bankas nurodo, kad tik iÅ¡siaiÅ¡kinus faktinę aplinkybę apie mirusiojo vaikus ir trečiųjų asmenų R. B. ir G. B. giminystės santykius su ieÅ¡kovu, galima bus vertinti, ar ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės suklydo atsisakydamas savo mirusiojo tėvo palikimo. Trečiasis asmuo G. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka.

Trečiasis asmuo R. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka. Trečiasis asmuo Å alčininkų rajono 3-ojo notarų biuro notarė Marija MiliÅ«nienė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarė Danguolė MiÅ¡kinė atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovė advokatė prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. B. prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog V. V. yra Z. V. sÅ«nus ((duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas tėvystės nustatymo liudijimas). IeÅ¡kovo tėvas Z. V. mirė (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 11-ajame notarų biuro notarė patvirtino V.

V. pareiÅ¡kimÄ , kuriuo V. V. pareiÅ¡kė, kad atsisako nuo palikimo (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui Z. V. PareiÅ¡kimas pateiktas palikimo atsiradimo vietos notarei, t. Å alčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarei M. MiliÅ«nienei. 2020 m. spalio 9 d. ieÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę, tikslu priimti palikimÄ , mirus tėvui Z. V. Å alčininkų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarė Marija MiliÅ«nienė 2020 m. spalio 13 d. raÅ¡tu atsisakė laikyti ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ palikimo priėmimu, kadangi (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas atsisakė nuo palikimo, mirus Z.

V. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiu jo (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ apie atsisakymÄ nuo palikimo, patvirtintÄ Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės Danguolės MiÅ¡kinės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės suklydus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

Pagal CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniais gali bÅ«ti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali Å¡ios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiÅ¡kimÄ notarui (CK 5.60 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.50 straipsnio 4 dalies taikymo sÄ lyga – po įpėdinio atsisakymo priimti palikimÄ palikimo priėmimo teisė turi atsirasti kitiems asmenims, iki tol jos neturėjusiems, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams.

Tokia teisė atsiranda tik tada, kai be atsisakiusiojo priimti palikimÄ nėra tos pačios eilės įpėdinių arba kai jie taip pat atsisakė teisės priimti palikimÄ , arba kai iÅ¡ jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju remiantis Valstybės įmonės registrų centras 2020 m. spalio 5 d. gyventojų registro įraÅ¡o duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miręs Z. V. turėjo vienÄ pilnametį vaikÄ , t. y. sÅ«nų V. V. Nors teismo posėdžio metu tiek ieÅ¡kovas V.

V., tiek trečiasis asmuo R. B. teigė, kad tretieji asmenys R. B. ir G. B. yra mirusiojo Z. V. vaikai, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų į bylÄ nepateikė. Duomenų, kad tretieji asmenys bÅ«tų kreipęsi į teismÄ , tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie yra mirusiojo Z. V. vaikai, taip pat nėra. IeÅ¡kovui V. V., kaip vieninteliam remiantis gyventojų registro duomenimis įpėdiniui (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kus atsisakymÄ nuo palikimo, mirus tėvui Z.

V., kitų pirmos eilės įpėdinių neliko. Duomenų apie paskesnės eilės įpėdinius teismui nepateikta. IeÅ¡kovas nurodė, kad nesant Z. V. teisėtų įpėdinių, turtines teises po Z. V. mirties paveldės Lietuvos valstybė. Tačiau ieÅ¡kovas teigia, kad tokia situacija neatitinka nei jo, nei mirusiojo valios. IeÅ¡kovas neturėjo tikslo visai atsisakyti nuo palikimo. PareiÅ¡kimÄ pasirašė turėdamas tik tikslÄ , kad turtÄ paveldėtų R. B. Nesutinka, kad R. B. neturint teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo, jis taip pat nebegali paveldėti.

Teismas pažymi, kad palikimo priėmimo sandorio negalima atÅ¡aukti. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, nustatyta tvarka iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ atsisakyti priimti palikimÄ , jos vėliau negali pakeisti. Tačiau jei palikimo atsisakymo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 str. ir kt.). Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytÄ sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sÄ lygos: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis.

Aiškindamas CK 1.90 straipsnyje išdėstytų teisės normų prasmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

IeÅ¡kovas teigia suklydęs, nesupratęs palikimo atsisakymo pasekmių. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis neturėjo tikslo, kad turtÄ po tėvo mirties paveldėtų valstybė. IeÅ¡kovas norėjo, kad visÄ palikimÄ priimtų vienas iÅ¡ Z. V. vaikų. Dėl teisinių žinių stokos, ieÅ¡kovui nebuvo žinoma aplinkybė, kad jo brolis R. B. neturi teisės paveldėti Z. V. turto, kadangi nėra nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog Z. V. yra R. B. tėvas. Nei palikimo atsiradimo vietos notarė, nei atsisakymÄ nuo palikimo tvirtinusi notarė nei Å¡ios aplinkybės, nei apskritai aplinkybės, kad ieÅ¡kovas yra vienintelis įpėdinis galintis priimti Z.

V. palikimÄ , ieÅ¡kovui neiÅ¡aiÅ¡kino. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekdami jog turtÄ paveldėtų vienas iÅ¡ įpėdinių, kiti įpėdiniai turi teisę atsisakyti priimti palikimÄ , paskirtas R. B. konkretus laikas atvykti priimti palikimÄ , prieÅ¡ tai Registrų centrui papraÅ¡ius pakeisti duomenis apie Z. V. Å¡eimos sudėtį. Tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad mirus tėvui, 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieÅ¡kovas su broliu R. B., kuris Z.

V. laiko tėvu, buvo nuvykę pas palikimo atsiradimo vietos notarę. IeÅ¡kovas teigia, kad notaro biuro darbuotojai ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad jie pageidauja, kad palikimÄ priimtų tik vienas iÅ¡ įpėdinių. Notaro biuro darbuotoja E. Z. patikrino duomenis apie Z. V. Å¡eimos sudėtį jam mirus, tikslu nustatyti mirusiojo įpėdinius. Ä® bylÄ ieÅ¡kovas pateikė 2020 m. rugpjūčio 17 d. gyventojų registro iÅ¡raÅ¡Ä , kuris patvirtina ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad duomenis tikrino E. Z.

Pagal minėta 2020 m. rugpjūčio 17 d. gyventojų registro iÅ¡raÅ¡Ä Z. V. pilnamečiais vaikais buvo nurodyti ieÅ¡kovas V. V. ir G. B. Tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiais asmuo R. B. teigia, kad jiems buvo patarta vykti į Registrų centrÄ , tikslu papildyti registrų duomenis. Kadangi Z. V. buvo pripažintas tik ieÅ¡kovo V. V. tėvu ((duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymo liudijimas), o pagal 2020 m. rugpjūčio 17 d. gyventojų registro iÅ¡raÅ¡Ä Z. V. vaiku nurodyta ir G. B., ieÅ¡kovui nekilo abejonių, kad nebus kliūčių patikslinti Z.

V. Å¡eimos duomenis, įtraukiant ir R. B. Tačiau kaip paaiÅ¡kėjo, neturint Z. V. tėvystės nustatymo liudijimo R. B. atžvilgiu, ne tik, kad nebuvo įraÅ¡yti R. B. duomenys, tačiau pagal 2020 m. spalio 5 d. gyventojų registro iÅ¡raÅ¡Ä , buvo pakeista Z. V. Å¡eimos sudėtis, t. y. pagal naujÄ iÅ¡raÅ¡Ä miręs Z. V. turėjo tik vienÄ vaikÄ , iÅ¡ Z. V. Å¡eimos sudėtis paÅ¡alinta ir G. B. Teismo vertinimu, skirtingi Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡ai vertinant juos kitų ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių kontekste, t. y. kad ieÅ¡kovo tėvai nebuvo susituokę, tačiau gyveno kartu, kartu augo ir G.

B., ir R. B., kurie Z. V. laikė savo tėvu, tai, kad G. B. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė apie palikimo atsisakymÄ mirs Z. V., ir jos atsisakymas patvirtintas Ukmergės r. 3-ojo notaro biuro notarės V. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo sÄ lygoti ieÅ¡kovo klaidingÄ suvokimÄ vertinant kas iÅ¡ artimųjų turi teisę kreiptis dėl Z. V. palikimo priėmimo. Teismas pažymi, kad įstatymo įtvirtinta nuostata, kad notaras tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikÅ¡mės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nagrinėjamu atveju taip pat svarbus yra Notariato įstatymo 30 straipsnyje numatytas reikalavimas iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir padarinius.

IeÅ¡kovas teigia, kad jis (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ydamas atisakymÄ priimti palikimÄ nesuprato, kad jo brolis R. B. negalės priimti palikimo, ir kad tokiu atveju, ieÅ¡kovas taip pat nebegalės pakeisti savo iÅ¡reikÅ¡tos valios. Teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų, jog atsisakymÄ nuo palikimo tvirtinusi notarė (duomenys neskelbtini) patikrino gyventojų registro duomenis, paaiÅ¡kinusi, kad jis yra vienintelis Z. V. įpėdinis, kad nebus galima atÅ¡aukti atsisakymÄ nuo palikimo, ir ieÅ¡kovas bÅ«tų supratęs atliekamo veiksmo pasekmes, byloje nėra.

Byloje nepaneigta, kad ieÅ¡kovui nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta atsisakymo nuo palikimo padariniai, paaiÅ¡kinta, kad jis yra vienintelis Z. V. įpėdinis, ir kad nesant kitų įpėdinių, palikimÄ priims valstybė. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) V. V. pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad jis pasirašė atsisakymÄ nuo palikimo. Tačiau pačiame pareiÅ¡kimo tekste duomenų, kad V. V. iÅ¡aiÅ¡kintos atsisakymo pasekmes ir jis pasekmes suprato, nėra. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nesuvokė palikimo atsisakymo kaip negrįžtamo be jokių sÄ lygų ir iÅ¡lygų vienaÅ¡alio sandorio pasiraÅ¡ymo pasekmių, t. y. nesuprato tikrosios pasiraÅ¡yto dokumento reikÅ¡mės. Teismas taip pat pažymi, kad palikimo atsisakymas yra vienaÅ¡alis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimÄ (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Ä®pėdinio teisės priimti palikimÄ turinys – jo valios iÅ¡reiÅ¡kimas – priimti palikimÄ ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimÄ , tai pradeda paveldimÄ turtÄ valdyti ar pareiÅ¡kia apie palikimo priėmimÄ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad po tėvo mirties ieÅ¡kovas kiekvienÄ mėnesį moka mokesčius UAB „Ignitis“ už teikiamÄ elektros energijÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis važiuoja į sodybÄ , pjauna žolę, ir toliau rÅ«pinasi Z. V. turtu. Ä® bylÄ ieÅ¡kovas pateikė E. M. ir M. V. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose gretimų sklypų kaimynai nurodo, kad V. V. naudojasi po Z. V. mirties namų valda, esančia (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas neturėjo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos valios visiÅ¡kai atsisakyti nuo palikimo, atsiradusio po tėvo mirties. Nagrinėjamoje byloje svarbu pabrėžti ir tai, kad paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ mirusiojo valiÄ ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų.

Å ios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimÄ , paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir perimamumÄ . Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti.

Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Z. V. testamento nebuvo sudaręs, t. y. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs valios, kas turėti paveldėti turtÄ po jo mirties. Todėl Z. V. turtines teises pagal įstatymÄ paveldėti gali jo įpėdiniai – pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – sÅ«nus V. V. IeÅ¡kovui V. V. pareiÅ¡kus atsisakymÄ priimti palikimÄ , kitų Z.

V. pirmos eilės įpėdinių neliko. Nesant ir paskesnės eilės įpėdinių, teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo pereina valstybei. Tačiau nagrinėjamu atveju, nebÅ«tų užtikrintas teisinių santykių pereinamumas. Bylos duomenimis dėl Z. V. palikimo priėmimo, iÅ¡skyrus V. V., kuris (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu prašė jo praÅ¡ymÄ laikyti pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, į notarÄ nieks nesikreipė ir Z. V. palikimo nepriėmė. Taigi nagrinėjamu atveju pripažinus atsisakymÄ nuo palikimo negaliojančiu, nebus pažeistas ir civilinių teisinių santykių stabilumas.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , remiantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti V. V. (duomenys neskelbtini) palikimo atsisakymÄ negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str. 1 d. ). Kaip jau buvo minėta, palikimo atsisakymas yra sandoris, todėl jį ginčijant taikomos bendrosios sandorių nuginčijimo taisyklės. Palikimo atsisakymo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. Pripažintas negaliojančiu palikimo atsisakymas laikomas negaliojančiu ab initio – nuo jo sudarymo momento(CK1.95 straipsnio 1 dalis).

Ä®pėdinio, pretenduojančio į palikimÄ , palikimo atsisakymo nuginčijimas (pripažinimas negaliojančiu) neatsiejamas nuo kitų įpėdinių palikimo priėmimo atitinkamos dalies nuginčijimo. Nuginčijus palikimo atsisakymÄ , atsiranda CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės: asmuo, kurio teisė nuginčyta, laikomas palikimo nepriėmusiu, o teisę nuginčijęs įpėdinis – priėmusiu palikimÄ ir įgijusiu nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

L. v. V. L. , bylos Nr. 3K-3-206/2009). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kitų Z. V. įpėdinių nėra. Paveldėjimo teisės liudijimas į Z. V. turtÄ nebuvo iÅ¡duotas. Pats ieÅ¡kovas nepraleidęs įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino (duomenys neskelbtini) pateikė palikimo atsiradimo vietos notarei praÅ¡ymÄ jo pareiÅ¡kimÄ laikyti kaip pareiÅ¡kimÄ dėl Z. V. palikimo priėmimo. Atsakovas VÄ® Turto bankas pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad miręs Z. V. jokio turto neturėjo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2005 m. birželio 30 d. Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog Z. V. po savo motinos S. V. mirties priėmė visÄ jos palikimÄ , t. y. namų valdÄ ir kitÄ turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentui gauti. (duomenys neskelbtini) Z. V. padavė praÅ¡ymÄ palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimÄ , mirus motinai S. V.

Teismo vertinimu Å¡ie įrodymai patvirtina, kad Z. V. įgyvendino savo teisę paveldėti savo motinos S. V. turtÄ , tik neužbaigė paveldėjimo procedÅ«rų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 269-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieÅ¡kovo V. V. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ apie atsisakymÄ nuo palikimo, patvirtintÄ Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės Danguolės MiÅ¡kinės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Agnė Stankevičienė