492d33a3-747d-4e5e-936f-8ea76d55e0b8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1418/2013Proceso Nr. 2-55-3-00307-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.2.7.; 30.2.; 45.12. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3847-611/2012 pagal ieÅ¡kovo L. P. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras ir akcinei bendrovei bankui Finasta dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti lėšas, sumokėtas pagal akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl lėšų, kurias ieÅ¡kovas sumokėjo, siekdamas įsigyti atsakovo akcijų, skirtų atsakovo įstatinio kapitalo didinimui, nuosavybės teisės. Byloje nustatyta, jog 2010 m. gruodžio 21 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame atsakovo AB banko Snoras akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti atsakovo įstatinį kapitalÄ nuo 494 217 107 Lt iki 874 300 000 Lt, iÅ¡leidžiant 380 082 893 paprastÄ sias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas.

Tam tikslui atsakovas AB bankas Snoras AB banke Finasta atidarė kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriÄ pagal 2011 m. kovo 21 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.20110321/V100 ieÅ¡kovas 2011 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymu įmokėjo 26 385 Lt už 26 385 akcijas. 2011 m. balandžio 19 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė paraiÅ¡kÄ Ä¯sigyti paprastųjų vardinių AB bankas Snoras akcijų Nr.20110419/V7, kuria ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ Ä¯sigyti 2 525 000 vnt. akcijų už 2 525 000 Lt, ir 2011 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu pagal Å¡iÄ paraiÅ¡kÄ sumokėjo 2 525 000 Lt. 2011 m. balandžio 27 d.

Å¡alys pasirašė akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį dėl 1 254 856 akcijų pirkimo už 1 254 856 Lt. Å ioje sutartyje akcijų apmokėjimo tvarka nebuvo nurodyta, atsakovas ieÅ¡kovo sumokėtÄ avanso perviršį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui. LR Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr.1329 atsakovo akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams, o atsakovui buvo pritaikyta dalis Bankų įstatymo (toliau – BÄ®) 72 straipsnyje nurodytų poveikio priemonių. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ registruoti atsakovo įstatų pakeitimÄ dėl kapitalo didinimo, o 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu atÅ¡aukė atsakovo banko licencijÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. įsiteisėjusia nutartimi atsakovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla.IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus grÄ Å¾inti 1 281 124 Lt, ieÅ¡kovo įmokėtus į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke Finasta, pervedant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB banke. IeÅ¡kovo teigimu, Bankų įstatymo 41 straipsnio 8 dalis aiÅ¡kiai nustato momentÄ , nuo kurio bankas įgyja nuosavybės teisę į už akcijas, iÅ¡leistas didinant įstatinį kapitalÄ , sumokėtas lėšas, t. y. nuo atitinkamų įstatų pakeitimo įregistravimo momento.

Kadangi atsakovo BAB banko Snoras atitinkami įstatų pakeitimai nebuvo įregistruoti, todėl jis neįgijo teisių į ieÅ¡kovo sumokėtas lėšas, esančias kaupiamojoje sÄ skaitoje. Neįregistravus banko įstatų dėl įstatinio kapitalo padidinimo, pagal BÄ® 41 straipsnio 1 dalį turėtų bÅ«ti taikoma Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 49 straipsnio 7 dalies nuostata ir akcijas pasiraÅ¡iusių asmenų įnaÅ¡ai už pasiraÅ¡ytas akcijas jų raÅ¡tiÅ¡ku pareikalavimu turi bÅ«ti nedelsiant grÄ Å¾inti be jokių atskaitymų.

Todėl atsakovas BAB bankas Snoras ne tik kad neįgijo nuosavybės teisių į ieÅ¡kovo įmokėtas lėšas, bet Å¡ios lėšos turėjo bÅ«ti nedelsiant grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui į jo nurodytÄ sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas, darydamas mokėjimo pavedimus pagal akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir paraiÅ¡kÄ , gavėju nurodė save arba AB bankÄ Finasta, taigi, nenurodė ir nelaikė atsakovo BAB banko Snoras lėšų gavėju iki to momento, kol nėra įregistruotas atitinkamas įstatų pakeitimas.

ReikalavimÄ atsakovui AB bankui Finasta ieÅ¡kovas taip pat kildina iÅ¡ to, kad Å¡is atsakovas, pažeisdamas teisės aktus, priėmė ieÅ¡kovo pavedimus į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ , kuriuose gavėju buvo nurodytas ne atsakovas, o ieÅ¡kovas (2011 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodyme) ir AB bankas Finasta (2011 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodyme). Todėl AB bankas Finasta yra atsakingas už netinkamÄ mokėjimo operacijos įvykdymÄ pagal Mokėjimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį abiejų atsakovų prievolė yra solidari.Atsakovas BAB bankas Snoras atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad BÄ® 41 straipsnio 1 dalis numato, kad banko įstatinis kapitalas sudaromas, didinamas ir mažinamas ABÄ® nustatyta tvarka, jeigu BÄ® nenustato kitaip. Pagal BÄ® 41 straipsnio 4 ir 8 dalių ir ABÄ® 45 straipsnio 10 dalies reglamentavimÄ , ieÅ¡kovui apmokėjus už akcijas pervedant į atsakovo vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ AB banke Finasta, nuosavybės teisė į ginčo lėšas nuo jų įskaitymo į atsakovo sÄ skaitÄ momento perėjo atsakovui. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu sumokėtos už akcijas lėšos nebÅ«tų perėjusios atsakovo nuosavybėn, jis nebÅ«tų galėjęs kreiptis į Lietuvos bankÄ dėl leidimo įregistruoti banko įstatų pakeitimus ir pateikti juridinių asmenų registrui.

Pažymėjo, kad BÄ® 41 straipsnio 4 ir 8 dalyse nėra nustatytas sÄ lyginis lėšų deponavimo į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ režimas; ieÅ¡kovas neiÅ¡saugojo nuosavybės teisės į sÄ skaitÄ Ä¯mokėtų lėšų atžvilgiu ir nėra jokio teisėto pagrindo lėšų, kurios bus naudojamos didinant banko įstatinį kapitalÄ , kaupimo kitame negu įstatinį kapitalÄ siekiančiame pasididinti banke, traktuoti kaip sukuriančio subjektines teises atskiriems bÅ«simiems akcininkams. Be to, valstybei įsigyjant banko akcijas ar jas paimant visuomenės poreikiams, BÄ® 5 straipsnio 2 - 8 dalių, 23 straipsnio 1 dalies, 24, 25 straipsnių, 41 straipsnio 4 ir 8 dalių nuostatos netaikomos.

Atsakovas AB bankas Finasta atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad su atsakovu BAB banku Snoras sudarė banko sÄ skaitos sutartį. CK 6.913 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 6.922 straipsnyje yra įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad sÄ skaitos savininku laikomas jÄ atidaręs asmuo, o sÄ skaitÄ aptarnaujančio banko teisės kontroliuoti kliento (sÄ skaitos savininko) piniginių lėšų naudojimÄ ir jomis disponuoti yra įstatymo ribojamos. Atsakovas, veikdamas pagal teisės aktų reikalavimus, neturėjo teisės pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo AB banko Snoras kaupiamosios sÄ skaitos pervesti lėšas ieÅ¡kovui, nesant Å¡io atsakovo atitinkamo nurodymo.

Nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad įskaitydamas ieÅ¡kovo pervestas lėšas į atsakovo AB banko Snoras sÄ skaitÄ , pažeidė Mokėjimų įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kadangi turi bÅ«ti taikoma Mokėjimų įstatymo nuostata (MÄ® 2 str. 32 d., 40 str. 3 d.), jog mokėjimo paslaugų vartotojui (ieÅ¡kovui) pateikus ne tik mokėjimo operacijoje naudojamÄ mokėjimo sÄ skaitÄ , bet ir kitÄ informacijÄ (pvz., gavėjo pavadinimÄ ), mokėjimo paslaugų teikėjas privalo mokėjimo operacijÄ vykdyti tik pagal nurodytÄ mokėjimo sÄ skaitos numerį.

Taip pat nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovų pareigos ieÅ¡kovui solidarios. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieÅ¡kovo L. P. ieÅ¡kinį atmetė; sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo BAB banko SNORAS kaupiamajai sÄ skaitai Nr.(duomenys neskelbtini).Teismas, spęsdamas byloje iÅ¡kilusį ginÄÄ , nurodė, kad didinant banko įstatinį kapitalÄ , tiek kiek nereguliuoja BÄ®, taikomos ABÄ® normos.

Teismas sprendė, kad klausimų, susijusių su akcijų pasiraÅ¡ymo sutarčių sudarymu, akcijų apmokėjimo tvarka ir nuosavybės teisių į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimu BÄ® nereglamentuoja, todėl turi bÅ«ti taikomos atitinkamos ABÄ® normos. ABÄ® 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnaÅ¡Ä bendrovės (nagrinėjamu atveju – banko) nuosavybėn. Teismas, sistemiÅ¡kai įvertinęs BÄ® 41 straipsnio 1 dalį ir ABÄ® 44 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 45straipsnio 8 dalį, padarė iÅ¡vadÄ , kad banko naujai iÅ¡leidžiamos akcijos įstatinio kapitalo didinimo atveju turi bÅ«ti apmokėtos iki banko kreipimosi į priežiÅ«ros institucijÄ dėl leidimo didinti įstatinį kapitalÄ , o apmokėtomis jos laikomos tik tuomet, kai lėšos už akcijas perduodamos banko nuosavybėn. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pagal su AB banku Snoras pasiraÅ¡ytas akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis įmokėjo lėšas į jo vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ , todėl atitinkamai nuo įmokėjimo momento nuosavybės teisės į įmokėtas už pasiraÅ¡omas akcijas lėšas perėjo AB bankui Snoras.

Nuosavybės teisės pasikeitimÄ patvirtina CK 4.49 straipsnio 1 dalis, nes ieÅ¡kovų ir banko sudarytos akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys nenustatė lėšų nuosavybės teisės pasikeitimo momento, t. y. kitokio nuosavybės teisės pasikeitimo režimo nei nustatytas nurodytoje teisės normoje. Dėl to teismas ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jam iÅ¡liko nuosavybės teisės į už įgyjamas akcijas sumokėtas lėšas, laikė nepagrįstu.Pagal 2011 m. balandžio 19 d. paraiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo sumokėtus 2 525 000 Lt už ketinamas įsigyti akcijas teismas pripažino avansu, remdamasis prospekto 3.10.2.3 p. nuostata, jog lėšos mokamos ketinimų rimtumui užtikrinti, kuri atspindi avanso paskirtį.

Sumokėtas avansas įskaitomas į akcijų kainÄ , pasiraÅ¡ius akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį (CK 6.309 str.). Todėl ieÅ¡kovo pagal paraiÅ¡kÄ sumokėtos lėšos yra avansas ir turėjo bÅ«ti įskaitytos bei buvo įskaitytos į akcijų kainÄ pagal 2011 m. balandžio 27 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, atitinkamai nuosavybės teisė atsakovui perėjo po avanso sumokėjo į visÄ sumokėtÄ sumÄ . Atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal minėtÄ paraiÅ¡kÄ visa apimtimi, ir perleidus ieÅ¡kovui mažesnį kiekį akcijų, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti permokėtas lėšas, kÄ atsakovas ir padarė.

Kadangi dėl grÄ Å¾intų ieÅ¡kovui lėšų ginčo nėra, todėl teismas plačiau dėl permokėto avanso grÄ Å¾inimo nepasisakė. Teismas įvertinęs BÄ® 41 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad už banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje, <???>, tam tikslui atidarytoje sÄ skaitoje, o sukauptas lėšas bankas turi teisę naudoti tik bankÄ Ä¯steigus ar įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu, laikė, kad Å¡i teisės norma nedraudžia atidaryti joje nurodytÄ kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ pačiame įstatinį kapitalÄ didinančiame banke.

BÄ® 41 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti už banko akcijas sumokėtas lėšas iki įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo Juridinių asmenų registre, teismo nuomone, reiÅ¡kia įstatinį kapitalÄ didinančio banko nuosavybės teisių ribojimÄ , siekiant užtikrinti, kad vieÅ¡oje apyvartoje ir banko veikloje nebÅ«tų naudojamos lėšos, prieÅ¡ tai nepatikrinus jų kilmės, tačiau nepanaikina banko nuosavybės teisių į tokioje sÄ skaitoje sukauptas lėšas.Teismas iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys pagal savo teisinę prigimtį yra sÄ lyginės, nes tik atsiradus įstatyme nurodytai sÄ lygai (įstatų dėl įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimui Juridinių asmenų registre) sutartys gali bÅ«ti laikomos visiÅ¡kai įvykdytomis, tačiau sprendė, kad tai susiję su banko pareiga perduoti akcijas investuotojams ir nelemia nuosavybės teisės į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimo momento.Teismas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas BÄ® 41 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas ir ABÄ® 49 straipsnio 7 dalį su kitomis anksčiau minėtomis normomis, ir atsižvelgęs į tai, kad per 12 mėnesių terminÄ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas galioja ir yra teisėtas, akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys taip pat teisėtos, padarė iÅ¡vadÄ , kad per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikus juridinių asmenų registrui įregistruoti pakeistų įstatų, visuotinio akcininko susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo netampa neteisėtu ir atitinkamai netampa neteisėtomis akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys, o paprasčiausiai jie netenka galios pasibaigus minėtam terminui, o netekus galios Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos į pradinę padėtį, t. y. už akcijas lėšas sumokėję asmenys įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę ir grÄ Å¾inti Å¡ias lėšas, o bankas įgyja prievolę pagal pirmÄ pareikalavimÄ grÄ Å¾inti lėšas.

Bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ atsakovas nebuvo praradęs nuosavybės teisės į ieÅ¡kovo sumokėtas lėšas, tačiau turėjo pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovui Å¡io sumokėtÄ lėšų sumÄ , o netekus galios neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui dėl įstatinio kapitalo didinimo, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti už akcijas įmokėtas lėšas. Kadangi atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, todėl ieÅ¡kovo sumokėtos lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos Ä®monių bankroto įstatymo ir BÄ® 85 straipsnio nustatyta tvarka.

Nurodytos taisyklės dėl nuosavybės teisinio režimo ir ieÅ¡kovo sumokėtų lėšų grÄ Å¾inimo taikytinos ir tuo atveju, kai akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys buvo ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos, nes prievolę grÄ Å¾inti lėšas pažeidusiam bankui iÅ¡kelta bankroto byla.Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad 2011 m. balandžio 27 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nėra nurodyta akcijų apmokėjimo tvarka, tačiau toks pažeidimas nedaro Å¡ios akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties negaliojančia, nes tai nėra imperatyviai nustatyta įstatyme.

Kita vertus, ieÅ¡kovas akcijų kainÄ sumokėjo avansu, todėl akcijų apmokėjimo tvarkos nenurodymas Å¡iuo atveju laikytas formaliu pažeidimu. Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 12 d. praneÅ¡imÄ dėl atsakovo akcijas apmokėjusių asmenų įgytos teisės reikalauti, kad atsakovas grÄ Å¾intų už pasiraÅ¡ytas akcijas sumokėtas lėšas, prieÅ¡ingai nei teigė ieÅ¡kovas, teismas laikė nepaneigiančiu aukščiau nurodytų motyvų bei atsakovo nuosavybės teisių įgijimo į už akcijas sumokėtas lėšas, motyvuodamas tuo, kad akcijų pasiraÅ¡ymo sutartims netekus galios lėšas už akcijas sumokėję asmenys turi teisę reikalauti banko jas grÄ Å¾inti.Teismas atmetė, kaip nepagrįstus, ieÅ¡kovo argumentus dėl atsakovo AB banko Finasta atsakomybės, motyvuodamas tuo, kad AB bankas Finasta nėra ieÅ¡kovo ir atsakovo BAB banko Snoras sudarytų akcijų pasiraÅ¡ymo sutarčių Å¡alimi, todėl jis neįgijo jokių teisių ir pareigų iÅ¡ minėtos sutarties, atitinkamai neturėjo teisės disponuoti ir valdyti ieÅ¡kovo atsakovui sumokėtomis lėšomis ir atlikti jokių operacijų su jomis be atsakovo BAB banko Snoras nurodymo.

Teismas nustatė, kad atsakovus sieja tik sÄ skaitos aptarnavimo teisiniai santykiai, įtvirtinti 2011 m. kovo 1 d. banko sÄ skaitos sutartimi. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovais sieja skirtingos teisinės prigimties teisiniai santykiai, todėl abu atsakovai negali bÅ«ti laikomi solidariai atsakingi ieÅ¡kovui (CK 6.6 str.). Atsakovo AB banko Finasta Finansinių paslaugų teikimo bendrųjų taisyklių 117 punkte ir Å¡ių taisyklių 1 priedo Mokėjimo paslaugų teikimo taisyklių 75 punkte įtvirtintos analogiÅ¡kos Mokėjimų įstatymo 40 straipsnio nuostatoms nuostatos dėl unikalių identifikatorių nurodymo.

Kadangi ieÅ¡kovas mokėjimo nurodymuose teisingai nurodė kaupiamosios sÄ skaitos numerį, į kuriÄ atliko mokėjimÄ , t. y. teisingai nurodė unikalų identifikatorių, todėl atsakovas AB bankas Finasta pagrįstai ir teisėtai įskaitė lėšas į atsakovo BAB banko Snoras kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ ir tokiu bÅ«du paslaugas suteikė tinkamai, o minėtos Mokėjimų įstatymo nuostatos neįpareigoja atsakovÄ tikrinti gavėjo pavadinimo, esant teisingai nurodytam sÄ skaitos numeriui. Å iais argumentais teismas nepripažino AB banko Finasta atsakingu už ieÅ¡kovo nurodomos pareigos neatlikimÄ , nes tokios pareigos bankas neturėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti: įpareigoti atsakovus BAB bankÄ Snoras ir AB bankÄ Finasta atlikti visus bÅ«tinus veiksmus ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 1 281 124 Lt, ieÅ¡kovo sumokėtų į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) AB banke Finasta, pervedant juos į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas BAB bankas Snoras įgijo nuosavybės teisę į ieÅ¡kovo sumokėtas lėšas nuo jų įmokėjimo į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ momento. Teigia, kad BÄ® nustato momentÄ , nuo kurio bankas įgyja nuosavybės teisę į už akcijas, iÅ¡leistas didinant įstatinį kapitalÄ , sumokėtas lėšas – nuo atitinkamų įstatų pakeitimo įregistravimo momento. Kadangi banko įstatų pakeitimai nebuvo registruoti, atsakovas AB bankas Snoras neįgijo teisių į ieÅ¡kovo įmokėtas lėšas.

ABÄ® 45 straipsnio 10 dalies norma, nustatanti, jog akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnaÅ¡Ä bendrovės nuosavybėn, negali bÅ«ti taikoma bankų įstatinio kapitalo didinimo atveju, nes bankų įstatinio kapitalo didinimo procesas iÅ¡ esmės skiriasi nuo akcinių bendrovių kapitalo didinimo. Banko akcininko, apmokėjusio visÄ akcijų kainÄ , teisės užtikrinamos per BÄ® 41 straipsnio 8 dalį, nustatančiÄ absoliutų draudimÄ bankui naudoti gautas lėšas iki įstatų įregistravimo, t. y. iÅ¡saugant banko akcininko nuosavybė į lėšas iki banko įstatų pakeitimo įregistravimo – momento, kai akcininkas už sumokėtas lėšas įgyja banko akcijas.

Teismas nepagrįstai sutapatino akcijų apmokėjimÄ su nuosavybės teisės į Å¡ias lėšas perėjimu iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui BAB bankui Snoras. Pagal prospekto 3.10.2.3 punktÄ , pagal paraiÅ¡kÄ mokami pinigai skirti ketinimų rimtumui užtikrinti. IeÅ¡kovas, mokėdamas lėšas į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ neiÅ¡reiÅ¡kė valios perduoti Å¡ias lėšas banko nuosavybėn nuo jų sumokėjimo bankui Snoras momento. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovo nesaisto atsakovų sudaryta sutartis dėl kaupiamosios sÄ skaitos ir negali įtakoti ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į lėšas, ieÅ¡kovo įmokėtas į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Teismas nepagrįstai ignoravo, kad naujos akcijos gali bÅ«ti apmokėtos ir reikalavimo teisėmis. Teismui konstatavus, kad nuosavybės teisė į už akcijas sumokėtas lėšas bankui pereina nuo jų sumokėjimo į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ momento, bÅ«tų paneigta tokių lėšų kontrolės galimybė. Tik ieÅ¡kovui iÅ¡laikant nuosavybės teisę į lėšas, sumokėtas į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmanomas dalies jų (pervirÅ¡io) grÄ Å¾inimas, kas ir buvo padaryta. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai ignoravo ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus dėl Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutarimo taikymo.Teismas nepagrįstai laikė ieÅ¡kovo 2 525 000 Lt, sumokėtus į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ pagal ParaiÅ¡kÄ avansu, kuris turi bÅ«ti įskaitomas į akcijų kainÄ , pasiraÅ¡ius akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį (CK 6.309 str.).

Nėra įstatyminio reguliavimo, leidžiančio įskaityti tik dalį sumokėto avanso. Bankas Snoras jokių įsipareigojimų pagal ParaiÅ¡kÄ dėl ieÅ¡kovui perleistinų akcijų kiekio neprisiėmė.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad BÄ® 41 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kaupiamojoje sÄ skaitoje sukauptas lėšas bankas turi teisę naudoti tik įregistravus įstatų pakeitimus, reiÅ¡kia įstatinį kapitalÄ didinančio banko nuosavybės teisių įstatyminį ribojimÄ Bankų įstatyme nustatytais tikslais, tačiau nereiÅ¡kia banko nuosavybės teisių į tokioje sÄ skaitoje sukauptas lėšas neturėjimo.

Jeigu bankui nuosavybės teisė į pinigines lėšas, sumokėtas į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ , pereitų anksčiau, nei padidinamas banko įstatinis kapitalas, tuomet tokia nuosavybės teisė nebeturėtų jokio turinio. Iki banko įstatų įregistravimo bankas neįgijo nei vienos iÅ¡ teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį – atsakovas BAB bankas Snoras negalėjo nei valdyti, nei naudoti, nei disponuoti už akcijas sumokėtomis lėšomis. Teismui nepagrįstai konstatavus, kad lėšos tapo banko nuosavybe, reiÅ¡kia, kad bankui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ jos galės bÅ«ti panaudotos kitais tikslais, tokiu bÅ«du lėšos bÅ«tų panaudotos pažeidžiant BÄ® 41 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ absoliutų draudimÄ naudoti tokias lėšas, bet ir kitokiu nei įstatyme nustatytu tikslu.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui AB bankui Snoras iÅ¡kėlus bankroto bylÄ netaikytina BÄ® 41 straipsnio 8 dalis, kadangi Å¡ioje normoje įtvirtintas draudimas yra absoliutus ir nepasibaigia su bankroto bylos iÅ¡kėlimu, nesiejamas su tuo, kokiais tikslais siekiama panaudoti sukauptas lėšas.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties atidedamoji sÄ lyga (įstatų registravimas) taikytina tik vienos iÅ¡ tokio sandorio Å¡alių teisėms ir pareigoms.

Tai reikÅ¡tų, kad akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys buvo vienaÅ¡aliai sandoriai. Abi akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys laikytinos sandoriais su atidedamÄ ja bei naikinamÄ ja sÄ lygomis; įvykus naikinamajai sÄ lygai – neįregistravus įstatų pakeitimo, pasibaigė Å¡alių teisės ir pareigos pagal akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis. Pinigų iÅ¡ kaupiamosios sÄ skaitos pervedimas atsakovui BAB bankui Snoras reikÅ¡tų tolesnį akcijų pasiraÅ¡ymo sutarčių vykdymÄ , kai Å¡alių teisės ir pareigos pagal Å¡ias sutartis įvykus naikinamajai sÄ lygai yra pasibaigusios.

Be to, nebuvo iÅ¡reikÅ¡tos Å¡alių valios, kad BAB bankas Snoras įgyja nuosavybės teisę į sumokėtas lėšas nuo jų sumokėjimo į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ momento.Pasisakydamas dėl teismo konstatuoto atsakovo BAB bankas Snoras nuosavybės į lėšas, sumokėtas į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ , pasibaigimo momento, nurodo, jog BÄ® nenustatyta jokių specialių sÄ lygų, kaip neįregistravus įstatinio kapitalo padidinimo, turi bÅ«ti elgiamasi su akcijas pasiraÅ¡iusių asmenų įnaÅ¡ais, todėl taikytina ABÄ® 49 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kuriÄ , įnaÅ¡ai už akcijas pasiraÅ¡iusio asmens raÅ¡tiÅ¡ku pareikalavimu turi bÅ«ti nedelsiant grÄ Å¾inti be jokių atskaitymų.

Teismas neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovas nutraukė akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis nuo 2011 m. lapkričio 7 d.; 2011 m. balandžio 27 d. sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas – nenustačius akcijų apmokėjimo tvarkos ir terminų. Nes jei laikyti, kad atsakovas BAB bankas Snoras įgijo nuosavybės teisę į ieÅ¡kovo įnaÅ¡Ä nuo lėšų į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokėjimo, o vėliau jÄ prarado, teismas nepagrįstai laiko, kad atsakovas turėjo grÄ Å¾inti nuosavybę į sumokėtÄ Ä¯naÅ¡Ä nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienÄ ; nuosavybės teisė į ginčo lėšas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Ä® neteisėtai atsakovų valdomas lėšas kaupiamojoje sÄ skaitoje, kaip nepriklausančias BAB bankui Snoras, negali bÅ«ti nukreipiami bankrutuojančio banko kreditorių reikalavimai ir Å¡ios lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui, kaip jų savininkui. Taip pat teismas nemotyvavo, kodėl atmetami ieÅ¡kovo argumentai dėl CK 6.56 straipsnio 8 dalies, numatančios, jog bankroto atveju depozitinėje sÄ skaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtÄ , iÅ¡ kurio tenkinami reikalavimai, taikymo pagal analogijÄ .

Dėl atsakovui AB bankui Finasta reiÅ¡kiamo reikalavimo atmetimo, nurodo, kad nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ , jog AB bankas Finasta negalėjo be atsakovo BAB bankas Snoras raÅ¡ytinio nurodymo nuraÅ¡yti lėšų iÅ¡ kaupiamosios sÄ skaitos, sÄ lygojo neteisinga iÅ¡vada, kad į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokėtų lėšų savininku buvo atsakovas BAB bankas Snoras. Negalima sutapatinti lėšų sÄ skaitoje savininko su pačios sÄ skaitos savininku. Atsakovas AB bankas Finasta priėmė apelianto pavedimus, kuriuose gavėju buvo nurodytas ne atsakovas BAB bankas Snoras.

Teismas netyrė, kokiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovo pagal paraiÅ¡kÄ pervestos lėšos į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ buvo įskaitytos kaip mokėjimas BAB bankui Snoras pagal 2011 m. balandžio 27 d. sutartį pasiraÅ¡omas akcijas; kokiu pagrindu BAB bankas Snoras disponavo ieÅ¡kovo sumokėtu pervirÅ¡iu, kuris grÄ Å¾intas iÅ¡ kitos sÄ skaitos. Ä® kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokėtų lėšų savininku iÅ¡liko ieÅ¡kovas, todėl pasibaigus akcijų pasiraÅ¡ymo sutartims įgijo teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam lėšas iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

Pavedimų su trÅ«kumais priėmimas vertintinas kaip atsakovo AB banko Finasta klaida, atsakomybė už netinkamÄ mokėjimo operacijos įvykdymÄ nustato Mokėjimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis. Aplinkybė, kad AB bankas Finasta buvo atsakovo BAB banko Snoras dukterinis bankas, sÄ lygojo, kad atsakovas AB bankas Finasta nesilaikė tinkamų rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų. Mokėjimų įstatyme nenustatyta atsakomybė, kaip turi bÅ«ti atliekama operacija, jei mokėtojo pavedime nurodyta tiksli informacija (gavėjas), neatitinka pagal unikalų identifikatorių nustatomo mokėjimo pavedimo informacijos;

Å¡iuo atveju taikytinos bendros banko civilinę atsakomybę nustatančios normos. Atsakovas AB bankas Finasta atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; Å¡io praÅ¡ymo netenkinus, priimant naujÄ sprendimÄ atmesti visus ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovui AB bankui Finasta. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:IeÅ¡kovo ir BAB banko Snoras sudarytose sutartyse ir Prospekte nėra nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į ieÅ¡kovo sumokėtas lėšas už akcijų emisijÄ perėjimo, Bankų įstatymo nuostatos taip pat nereglamentuoja nuosavybės teisės į pinigines lėšas perėjimo momento, todėl teismas pagrįstai taikė ABÄ® 45 straipsnio 10 dalį.

Atsakovo nuomone, BÄ® 41 straipsnio 8 dalis reglamentuoja ne nuosavybės perėjimo momentÄ , o sÄ skaitoje sukauptų lėšų naudojimo apribojimo pasibaigimo momentÄ , siejamÄ su pakeistų įstatų įregistravimo momentu.Pagrįstas teismo argumentas, kad akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys pagal savo teisinę prigimtį yra sÄ lyginės, bet sÄ lyga (pakeistų įstatų įregistravimas) įtakoja tik atsakovo BAB bankas Snoras pareigos perduoti investuotojams akcijas atsiradimÄ , bet neįtakoja nuosavybės teisės į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimo momento.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad AB bankas Finasta neturėjo teisės be BAB bankas Snoras raÅ¡ytinio nurodymo nuraÅ¡yti lėšas nuo sÄ skaitos. Sudarydami banko sÄ skaitos sutartį atsakovai nesiekė susitarti ir nesusitarė dėl jokių teisių, kuriomis galėtų naudotis ne sutarties Å¡alimi esantys asmenys. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad negalima sutapatinti lėšų, esančių sÄ skaitoje savininko su pačios sÄ skaitos savininku, pritarimas tokiai nuomonei reikÅ¡tų, kad Bankų įstatymu nustatytas sÄ lyginis lėšų deponavimas.

BÄ® 41 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma savo esme atitinka ABÄ® 7 straipsnio 5 dalies ir 8 straipsnio 4 dalies normas, reglamentuojančias kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ ; kaupiamoji ir sÄ lyginio deponavimo sÄ skaitos yra skirtingų rÅ«Å¡ių. Apelianto ir AB banko Finasta nesieja jokie prievoliniai santykiai, susiję su sÄ skaita ar joje apskaitomomis lėšomis. Atkreipia dėmesį, kad akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties Å¡alimis yra tik bankas, Å¡iuo atveju BAB bankas Snoras, ir akcijas siekiantis įsigyti asmuo – ieÅ¡kovas, todėl su tokiu santykiu susijusios pažeistos kreditorius teisės turi bÅ«ti ginamos pažeistų teisių gynimo bÅ«dais, nukreiptais į prievolę pažeidusį skolininkÄ , o ne trečiÄ jį asmenį.

Nepagrįsti apelianto argumentai dėl lėšų į BAB bankui Snoras priklausančiÄ sÄ skaitÄ Ä¯skaitymo, nes pavedimuose ne jis nurodytas gavėju. Piniginių lėšų įskaitymo metu galiojo vieÅ¡ai paskelbtos Finansinių paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, reglamentuojančios piniginių lėšų įskaitymo į sÄ skaitas tvarkÄ , kuriose nustatyta analogiÅ¡ka tvarka kaip ir Mokėjimų įstatyme, todėl ieÅ¡kovo piniginių lėšų įskaitymo į sÄ skaitÄ tinkamam įvykdymui buvo reikalingas tik atsakovo BAB bankui Snoras suteiktas mokėjimo sÄ skaitos numeris (unikalus identifikatorius), nes bÅ«tent Å¡io numerio pagalba atsakovas turi galimybę vienareikÅ¡miÅ¡kai atpažinti mokėjimo operacijoje naudojamÄ mokėjimo sÄ skaitÄ ir tinkamai įvykdyti piniginių lėšų įskaitymÄ Ä¯ jÄ .

Abiejuose apelianto mokėjimo nurodymuose yra nurodyta pervesti pinigus į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas pinigines lėšas įskaitė į Å¡iÄ sÄ skaitÄ , todėl tinkamai įvykdė apelianto mokėjimo nurodymus. Apelianto argumentai dėl atsakovo klaidos visiÅ¡kai nepagrįsti. Atsakovas BAB bankas Snoras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Banko įstatinio kapitalo didinimui taikomos atitinkamos ABÄ® nuostatos, su iÅ¡imtimis, numatytomis BÄ®.

Tarp akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties Å¡alių susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, kurių metu viena Å¡alis turi prievolę pateikti tam tikrÄ skaičių naujų akcijų, o kita – apmokėti visÄ pasiraÅ¡ytų akcijų emisijos kainÄ . Teismas teisingai pažymėjo, kad vadovaujantis BÄ® 41 straipsnio 4 dalimi, akcijas pasirašęs asmuo privalo visiÅ¡kai apmokėti banko akcijas ne vėliau kaip iki dienos, kuriÄ bankas kreipiasi į priežiÅ«ros institucijÄ dėl leidimo įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su banko įstatinio kapitalo didinimu, iÅ¡davimo.

Apeliantas nustatyta tvarka įmokėjo atitinkamÄ sumÄ pinigų į atsakovo vardu atsidarytÄ banko sÄ skaitÄ AB banke Finasta; nuosavybės teisė į ginčo lėšas nuo jų įskaitymo į AB banko Snoras sÄ skaitÄ momento perėjo AB bankui Snoras. Jeigu už akcijas sumokėtos lėšos nepereitų banko nuosavybėn, bankas neturėtų teisės kreiptis dėl leidimo įregistruoti įstatų pakeitimus ir vėliau juos patekti juridinių asmenų registrui. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pagal paraiÅ¡kÄ sumokėti pinigai už ketinamas įsigyti akcijas laikytini avansu.BÄ® 41 straipsnio 4 ir 8 dalyse nėra nustatytas sÄ lyginis lėšų deponavimo į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ režimas, lemiantis, inter alia tai, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡saugojo nuosavybės teisės į sÄ skaitÄ Ä¯mokėtų lėšų atžvilgiu.

BÄ® 41 straipsnio 8 dalis įstatinį kapitalÄ didinančiam bankui nustato tik pareigas, susijusias su lėšų kaupimu ir jų naudojimu, bet ne sÄ skaitos, kurioje tokios lėšos yra kaupiamos, požymius. Taip pat teismas teisingai nurodė, kad Å¡i norma netaikytina iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Teismas teisingai aiÅ¡kino teisės normas, bei nustatė, kad netekus galios atsakovo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui dėl įstatinio kapitalo didinimo, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti už pasiraÅ¡ytas akcijas įmokėtas lėšas.

Kadangi atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, sumokėtos lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos Ä®monių bankroto ir Bankų įstatymų nustatyta tvarka. Pritaria teismo argumentams, kad akcijų apmokėjimo tvarkos nenurodymas akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nedaro sutarties negaliojančia, nes tai nėra imperatyviai numatyta įstatyme. Sutinka su teismo argumentais, kuriais atmesti reikalavimai atsakovui AB bankui Finasta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakovu AB banku Snoras 2011 m. kovo 21 d. sudarė akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.20110321/V100 dėl 26 385 atsakovo paprastųjų vardinių akcijų pirkimo, kurių bendra kaina 26 385 Lt; 2011 m. balandžio 19 d., vykstant trečiajam atsakovo AB banko Snoras akcijų platinimo etapui, ieÅ¡kovas pateikė paraiÅ¡kÄ Nr.2011049/V7 įsigyti paprastųjų vardinių akcijų, pagal kuriÄ iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti 2 525 000 atsakovo akcijų, neiÅ¡platintų pirmojo ir antrojo etapų metu už 2 525 000 Lt kainÄ .

Ketinimų rimtumui užtikrinti ieÅ¡kovas 2011 m. balandžio 22 d. pervedė į paraiÅ¡koje nurodytÄ kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ 2 525 000 Lt. IeÅ¡kovui buvo paskirtos 1 254 856 akcijos. 2011 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.20110427/V53, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 1 254 856 banko Snoras akcijas, kurių bendra kaina 1 254 856 Lt. 2011 m. balandžio 28 d. AB bankas Snoras grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui už akcijas sumokėtÄ Â Â Â Â Â Â Â 1 270 144 Lt perviršį.

Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ registruoti atsakovo įstatų pakeitimÄ dėl kapitalo didinimo, o 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu atÅ¡aukė atsakovo banko licencijÄ . Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas reikalavo piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, motyvuodamas tuo, kad už akcijas pervestos lėšos netapo atsakovo BAB banko Snoras nuosavybe, todėl neįregistravus banko įstatų pakeitimo jos nedelsiant turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui į jo nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Byloje sprendžiamas ginčas dėl už banko akcijas pervestų piniginių lėšų nuosavybės teisių.Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacine tvarka yra iÅ¡nagrinėtos kelios civilinės bylos prieÅ¡ BAB bankÄ Snoras ir AB bankÄ Finasta, kurių faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, kasacinėse bylose taikyti teisės aktai taikomi ir nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju teisėjų kolegija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2013; 2013 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2013, pateiktais teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Tokia iÅ¡vada pagrįsta CPK 4 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad vienos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostata, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2013 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pinigai, piniginio reikalavimo teisės ir finansinės priemonės yra finansinio turto rÅ«Å¡ys.

Investuotojui priklausantis finansinis turtas yra jo nuosavybė, į kuriÄ pagal CK 4.37 straipsnį jis gali įgyvendinti savo absoliučias teises, įskaitant teisę disponuoti Å¡iuo turtu. Finansinis turtas pagal Lietuvoje galiojančias daiktinės teisės normas priskirtinas CK 4.38 straipsnyje nurodyto „kito turto“ kategorijai. CK ketvirtosios knygos normos ir kitos CK normos, reglamentuojančios daiktus, jų apyvartÄ ir daiktinių teisių į šį turtÄ gynimÄ kito turto teisiniam statusui apibrėžti ir jo apyvartai bei gynimui reglamentuoti taikomos bendra tvarka, iÅ¡skyrus, kai tai prieÅ¡tarauja Å¡io turto pobÅ«džiui ar iÅ¡kreipia Å¡io turto teisinę prigimtį.

Tai galioja ir finansinio turto teisiniam režimui, todėl jei specialÅ«s finansų rinkų įstatymai ar jų lydimieji aktai nenustato kitaip, Å¡io turto perleidimui taikytina CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji daiktinės teisės norma, pagal kuriÄ turto nuosavybės teisė pagal sandorius pereina įgijėjui nuo turto perdavimo momento (lot. traditio). Nagrinėjamoje byloje akcijų pasiraÅ¡ymo sutartys buvo sudarytos banko ir ieÅ¡kovo tiesiogiai, netarpininkaujant tretiesiems asmenims ar prekybos sistemoms.

Tai reiÅ¡kia, kad buvo sudaryti tiesioginiai užbiržiniai sandoriai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas siekė investuoti turimas lėšas į pirminę apyvartÄ iÅ¡leistus vertybinius popierius. Kadangi Å¡ie sandoriai buvo sudaryti ne per vertybinių popierių atsiskaitymo sistemÄ ir ne tarp Å¡ios sistemos dalyvių (kurių baigtinis sÄ raÅ¡as skelbiamas Lietuvos Banko interneto tinklalapyje ir į kurį patenka iÅ¡ esmės tik finansų įstaigos), tai specialios vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms skirtos taisyklės, įskaitant prieÅ¡prieÅ¡inių įvykdymų vienalaikiÅ¡kumo principÄ , tokiems sandoriams netaikytinos.

Be to, ir akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyse jokių nuosavybės perėjimo ypatumų nustatyta nebuvo. Dėl to, pagal minėtose nutartyse esančius kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovo veiksmams, kuriais jis, siekdamas įvykdyti savo prievoles, atliko mokėjimus pagal akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis, taikytina CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kuriÄ turto nuosavybės teisė pagal sandorius pereina įgijėjui nuo turto perdavimo momento. Taigi nuo nurodyto momento ieÅ¡kovo nuosavybe buvusios lėšos perėjo emitentui–atsakovui (arba jo naudai veikiančiam sÄ skaitos tvarkytojui).

Kadangi nagrinėjamu atveju lėšos jau yra investuotos, t. y. ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į jas yra pasibaigusi, tai jų iÅ¡reikalavimas remiantis daiktinių teisių gynimo bÅ«dais tampa nebeįmanomas, taigi ieÅ¡kinio reikalavimas sugrÄ Å¾inti perduotas lėšas negali bÅ«ti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog net ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su banku sudarytas akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis, nepakeičia aptarto įmokėtų už akcijas lėšų nuosavybės teisinio režimo.

Investuotojo teisės gali bÅ«ti ginamos tik prievoliniais reikalavimais.              Tokia iÅ¡vada pagrįsta ir bankų veiklÄ reglamentuojančių teisės normų nuostatomis. Pagal Bankų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, didinant banko įstatinį kapitalÄ , tiek, kiek nereglamentuoja Bankų įstatymas, taikomos Akcinių bendrovių įstatymo normos. Klausimų, susijusių su akcijų pasiraÅ¡ymo sutarčių sudarymu, akcijų apmokėjimo tvarka ir nuosavybės teisių į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimu Bankų įstatymas nereglamentuoja, todėl turi bÅ«ti taikomos atitinkamos Akcinių bendrovių įstatymo normos.

Pagal Bankų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalis akcijos pasiraÅ¡omos bankui ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant raÅ¡ytinės formos akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ viena Å¡alis įsipareigoja pateikti tam tikrÄ skaičių naujų akcijų, o kita Å¡alis – apmokėti visÄ pasiraÅ¡ytų akcijų emisijos kainÄ . Pagal Bankų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 8 dalį iÅ¡leistos akcijos turi bÅ«ti visiÅ¡kai apmokėtos per akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nustatytÄ terminÄ , kuris pagal Bankų įstatymo 41 straipsnio 4 dalį turi bÅ«ti nustatytas toks, kad visa akcijų kaina bÅ«tų apmokėta iki banko kreipimosi į priežiÅ«ros institucijÄ dėl leidimo didinti banko įstatinį kapitalÄ iÅ¡davimo.

Kadangi Bankų įstatymas nenumato nuosavybės režimo pasikeitimo momento, tai taikytina Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 10 dalies norma, kurioje nustatyta, jog akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnaÅ¡Ä emitento nuosavybėn. Prievolinių santykių pagrindu atsiradusios pažeistos kreditoriaus teisės ginamos prievoliniais pažeistų teisių gynybos bÅ«dais, nukreiptais į prievolės neįvykdžiusį skolininkÄ . Akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties Å¡aliai - atsakovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įsigaliojo Ä®monių bankroto įstatyme nustatytas draudimas vykdyti prievoles, todėl investuotojas – ieÅ¡kovas savo teisę reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtas lėšas gali įgyvendinti Ä®monių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.Vadovaudamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl apelianto argumentų, kuriais kitaip nei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta interpretuojamos Bankų įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, siekiant pagrįsti, jog ieÅ¡kovui iÅ¡liko nuosavybės teisė į už ketinamas įsigyti akcijas sumokėtas lėšas.2011 m. kovo 1 d. atsakovai sudarė Banko sÄ skaitos sutartį Nr. ES-126770, pagal kuriÄ investuotojų (tarp jų ir apelianto) į Å¡iÄ sÄ skaitÄ pervestomis lėšomis galėjo disponuoti AB bankas Finasta (CK 6.913 str. 2 d.), o AB banko Snoras disponavimo teisė sÄ skaitoje esančiomis lėšomis buvo apribota (BÄ® 41 str. 8 d., Banko sÄ skaitos sutarties 3.1. p.).

Apeliantas nėra Å¡ios sutarties Å¡alimi ir pagal jÄ jokių teisių ir pareigų neįgijo. CK 6.913 – 6.928 nuostatos, reglamentuojančios banko sÄ skaitos sutartį, taikomos tik sprendžiant dėl AB banko Finasta (kaip banko) ir AB banko Snoras (kaip kliento) tarpusavio santykių, todėl nei minėtas teisinis reglamentavimas, nei Banko sÄ skaitos sutarties sÄ lygos nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos. Apeliantas neturi reikalavimo teisės į AB bankÄ Finasta dėl lėšų grÄ Å¾inimo, tokiÄ reikalavimo teisę turi tik AB bankas Snoras.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovais sieja skirtingos teisinės prigimties teisiniai santykiai - su atsakovu AB banku Finasta sieja paslaugų teisiniai santykiai, o su atsakovu BAB banku SNORAS - pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nesusiję su paslaugų teikimu. Tokiu atveju pagrįstai konstatuotas atsakovų solidariosios atsakomybės ieÅ¡kovui nebuvimas (CK 6.6 str.). Mokėjimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu mokėjimo nurodymui įvykdyti mokėjimo paslaugų vartotojas nurodo unikalų identifikatorių, toks mokėjimo nurodymas laikomas tinkamai įvykdytu unikaliu identifikatoriumi nurodyto gavėjo ir (arba) jo mokėjimo sÄ skaitos atžvilgiu, o pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, jeigu mokėjimo paslaugų vartotojas pateikia ne tik Å¡io įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte arba 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ informacijÄ , bet ir papildomÄ informacijÄ , mokėjimo paslaugų teikėjas atsako tik už mokėjimo operacijų vykdymÄ pagal mokėjimo paslaugų vartotojo pateiktÄ unikalų identifikatorių.

Teismas nustatė, kad analogiÅ¡kos taisyklės įtvirtintos ir atsakovo AB banko Finasta Finansinių paslaugų teikimo bendrųjų taisyklių 117 punkte ir Å¡ių taisyklių 1 priedo Mokėjimo paslaugų teikimo taisyklių 75 punkte. Byloje nustatyta ir apeliantas to neginčija, kad mokėjimo nurodymuose ieÅ¡kovas teisingai nurodė kaupiamosios sÄ skaitos numerį, į kuriÄ atliko mokėjimÄ , t. y. teisingai nurodė unikalų identifikatorių. Nurodyti teisiniai argumentai ir nustatytas faktas patvirtina teismo iÅ¡vados, kad atsakovas AB bankas Finasta pagrįstai ir teisėtai įskaitė lėšas į atsakovo AB banko Snoras kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ ir tokiu bÅ«du tinkamai suteikė paslaugas, teisingumÄ .

Mokėjimų įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos neįpareigoja atsakovÄ tikrinti gavėjo pavadinimo, esant teisingai nurodytam sÄ skaitos numeriui. Apelianto argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų Å¡iuo aspektu teisingumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė sprendžiamam klausimui aktualias Bankų įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                               Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė